Ekonomikos naujienos

[Recoiler]

Kokios čia mintys gali būti? Tiesiai į ,,šiaip linksma'' tokias naujienas

Na nežinau, o šiaip apskritai kokio velnio su tuo Lukašenka reikėjo išviso rengti DG tuos susitikimus? Kas pasiekta? Apskritai ką mes naudingo iš tu bomžų galim gauti? Po straipsniu patiko vienas komentaras, kuris daugmaž buvo apie tai, kokio mum velnio išviso reikėjo tada stoti į ES, jei nesinaudojam visomis galimybėmis jos teikiamomis: neišnaudojam visos paramos gaunamos, o geriausia ką gaminame (maisto pramonė) eksportuojam ir toliau į užmuitintas rinkas, užuot vežę viską į ES, kur jokių muitų... Yra patarlė: su kuo susidėsi, tokiu pats patapsi Gerai, nesipykdom prieš šventes

[Lettered]

Na nežinau, o šiaip apskritai kokio velnio su tuo Lukašenka reikėjo išviso rengti DG tuos susitikimus? Kas pasiekta? Apskritai ką mes naudingo iš tu bomžų galim gauti? Po straipsniu patiko vienas komentaras, kuris daugmaž buvo apie tai, kokio mum velnio išviso reikėjo tada stoti į ES, jei nesinaudojam visomis galimybėmis jos teikiamomis: neišnaudojam visos paramos gaunamos, o geriausia ką gaminame (maisto pramonė) eksportuojam ir toliau į užmuitintas rinkas, užuot vežę viską į ES, kur jokių muitų... Yra patarlė: su kuo susidėsi, tokiu pats patapsi Gerai, nesipykdom prieš šventes

Į Balarusiją buvo tik vienas vienintelis DG vizitas. O, kad ir bomžai, vis tiek kaimynai, ir nemaža valstybė, tad nusisukti visiškai nelogiška taip pat. Apskritai, kokios yra pagrindinės DG užsienio politikos kryptys, viską pasako užsienio vizitai, bet starpsnio autoriai to nepažiūrėjo spėju. Taip pat reiktų nepamiršti, kad krizė palietė visas sritis, ir nesvarbiausių vizitų atsisakoma:

http://www.president.lt/lt/prezident...uzsienyje.html

[index]

„The Economist": 2011-aisiais Lietuva, Latvija ir Estija liausis būti bendru ekonominiu regionu
Kokios mintys jum sita paskaicius?

"Economist" iš esmės yra geltonoji spauda. Toks solidesnių žmonių "The Sun".

[Wycka]

"Economist" iš esmės yra geltonoji spauda.

Aik aik, ir kodėl gi? Ir koks gi pasaulinio masto leidinys, be 'Financial Times' , dar galėtų lygiuotis/prilygti/būti geresnis už 'Economist'? Jeigu pastarasis būtų iš tikrųjų geltonas, jis neturėtų tokios įtakos per populiarumą ekonomikos elito terpėje. Na nebent vienas kitas geltonesnis straipsnelis, tiesiog dėl prieskonio...

[index]

Aik aik, ir kodėl gi? Ir koks gi pasaulinio masto leidinys, be 'Financial Times' , dar galėtų lygiuotis/prilygti/būti geresnis už 'Economist'? Jeigu pastarasis būtų iš tikrųjų geltonas, jis neturėtų tokios įtakos per populiarumą ekonomikos elito terpėje. Na nebent vienas kitas geltonesnis straipsnelis, tiesiog dėl prieskonio...

The Wall street journal, Bloomberg, Forbes (Nors irgi dažnai išleidžia nelabai rimtų straipsnių). "Economist" šiaip skaitomas daiktas, bet į gana dažnai pasitaiko straipsnių į kuriuos nereiktų žiūrėti rimtai. Aš pats, tiesa, kartais irgi mėgstu net ir tuos geltonuosius paskaityti.

[bebop]

Pagal žurnalų citavimą, The Economist yra berods 12 vietoje. Pirmojoje vietoje yra The New York Times. The Economist kaip ir gerokai atsilieka.

[John]

Forbes irgi "geltonoji" spauda, WSJ... kaip čia pasakius... oficialiai ne, bet įsigilinus į kai kuriuos straipsnius, kuriuose jie pasisako prieš savo atstovaujamos politikos krypties niuansus, galima rasti labai daug geltonai spaudai būdingos ir tiesiog nevykėliškos rašliavos, kuri niekaip nesuderinama su "rimtais" leidiniais.

FT yra tikrai rimtas laikraštis, bet ir ten pakankamai dažnai pasitaiko visiškų paistalų, kuriuos parašo žmonės, neturintys nuovokos apie tai, ką rašo.

Taip kad tikriausiai nėra nei vieno laikraščio, kuriuo būtų galima 100% (ar net 90%) pasitikėti, nes visi karts nuo karto nusipaisto. Juk ne visažiniai dievai ir ten sėdi. Dėl to tiesiog geriausia žiūrėti ne į reitingus ar citavimų skaičius, bet pačiam kritiškai vertinti ir matyti, ką rašo kiti šaltiniai.

[c2h5oh]

Aik aik, ir kodėl gi? Ir koks gi pasaulinio masto leidinys, be 'Financial Times' , dar galėtų lygiuotis/prilygti/būti geresnis už 'Economist'? Jeigu pastarasis būtų iš tikrųjų geltonas, jis neturėtų tokios įtakos per populiarumą ekonomikos elito terpėje. Na nebent vienas kitas geltonesnis straipsnelis, tiesiog dėl prieskonio...

Mane tai stebina, kodėl Lietuvoje būtent "The Economist" šitaip keliamas ant postamento ir tituluojamas "įtakinguoju".

Ok, kokybiškas, gerai parašytas, lengvo turinio žurnalas apie politiką ir ekonomiką. Taip, nepalyginamai kokybiškesnis už lietuviškus analogus. Bet paviršutiniškas (ir tai ne priekaištas - tiesiog toks šio leidinio žanras).

[Wycka]

Graikijai ir Portugalijai ne vieta euro zonoje

Graikijai, Portugalijai ir kelioms kitoms pietinėms Europos valstybėms ne vieta euro zonoje, mano Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklošas.
Kai rašoma jo laiške, adresuotame leidiniui “Hospordarske Noviny”, Grakijos ir Portugalijos ekonomika laikui bėgant tik laimėtų, jeigu nepereitų prie euro, praneša “Bloomberg”.
Be to, kaip teigia I. Miklošas, 2010 metai parodė, kad pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė dar nesibaigė, todėl problemų nestigs ne tik Europoje, bet ir JAV.
I. Miklošo žodžiais, Europai, ir ypač euro zonai 2010 metai buvo ypatingai blogi ir baigiasi jie be jokių vilčių, kad ateityje bus geriau.
“Euras turi rimtų problemų. Be to, tapo aišku, kad tos problemos yra gilesnės, nei mes galvojome, o teisingiau, norėjome galvoti", - rašo Slovakijos ministras.
Svarbiausia strategine 2010 metų Europos klaida I. Miklošas laiko kredito Graikijai suteikimą ir Europos Finansų Stabilumo Fondo sukūrimą. Jis įsitikinęs, kad įsiskolinimo restruktūrizacija, netgi neatsisakius euro, būtų buvusi naudingesnė Graikijai, nei minėta parama.
Graikijai trims metams buvo suteikta Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo parama, kuri siekė 110 mlrd. eurų. Tai nutiko gegužę, o jau lapkritį ES ir TVF suteikė 85 mlrd. eurų kreditą Airijai.

[Eidvis]

Paprognozuokim

Nors III šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo sąlyginai nedaug (1.1%), tačiau regis visi pagrindiniai ekonominiai rodikliai ketvirtąjį ketvirtį bus nepalyginamai geresni:

Eksportas
Per metus spalį eksportas padidėjo 43,5%, praneša Statistikos departamentas. Rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, augimas siekė 31,4%.

Pramonė
Per metus
Sausis -6,8
Vasaris -4,8
Kovas +1
Balandis +5,5
Gegužė +3,2
Birželis +4,8
Liepa +4,7
Rugpjūtis +10,9
Rugsėjis +8,1
Spalis +16,9
Lapkritis +17,1

Mažmeninė prekyba
Prekybos pokyčiai, % į Per metus
Sausis -12,2
Vasaris -16
Kovas -1,4
Balandis -10
Gegužė -5,5
Birželis -6,4
Liepa -6,3
Rugpjūtis -2,1
Rugsėjis +6,1
Spalis +5,9
Lapkritis +11,6

Pirmąjį 2010 metų ketvirtį Lietuvos ekonomiką iš duobės daugiausiai traukė ekportas. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį prisijungė bendras pramonės augimas (Pramonė berods sudaro ~30% Lietuvos BVP). O va ketvirtąjį ketvirtį į kovą stojo ir turbūt daugiausiai svorio BVP turinti sfera - mažmeninė prekyba, kuri lapkritį fiksavo net 11,6% metinį augimą.

Taigi sprendžiant pagal šituos duomenis, paskutinijį ketvirtį BVP atžvilgiu būčiau labai optimistiškas ir prognozuočiau netgi 5% augimą.

[Sula]

Tik bedarbių niekaip nemažėja. Nors tu ką. Rodos ir emigracija milžiniška, ir dar primityvaus rankų darbo daug, ir darbo našumas dar atsilieka nuo ES vidurkio... Įtariu, kad nėra proveržio būtent valstybės investicijų (ir valdymo)srityje. Jeigu kas ir daroma, tai už ES pinigus.

[keen]

"Economist" iš esmės yra geltonoji spauda. Toks solidesnių žmonių "The Sun".

Ir vel tie lochai iš Economist. Estija "bando būti šiaurės šalimi" jau turbūt kokia dvidešimt metų

[Čikupakas]

Įdomi diskusija apie kasos aparatus turguose:

Teoriškai mąstant tai įvedus k. aparatus būtų daugiau pinigų surenkama į biudžetą, o minusai toki, kad tiems turgaus pardavėjimas, dėl pvm`o nebeapsimokės prekiaut, nes juos nukonkuruos prekybos centrai. Taip išnyks tos turgavietės, išloš - prekybos centrai, praloš - eiliniai žmonės, nes turės pirkt už tiek, už kiek parduoda maxima, norfa, iki, rimi.

[JlL]

del kasos aparatu ner jkiu minusu, reik suprast pagaliau kad mokescius arba mokam visi, arba niekas

[Eimantas]

Be to dažnai ten ir nebe turgus. Bandant derėtis iškart prabyla apie savininkų paliepimus ir t.t. Visų pirma tai liečia prekiautojus mėsos produktais ir kiaušiniais. Kas kita parduodantys ne didžiųjų ar vidutinių įmonių produkciją.

[bebop]

Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime Lietuva pakilo į 47 vietą

„Šis pasaulinio tyrimo vertinimas dar kartą akivaizdžiai rodo, kad mūsų strateginė kryptis – naujovėmis paremtas žinių ekonomikos kūrimas – Lietuvoje pasitvirtina ir pasiteisina. Tai džiugina ir suteikia papildomo ryžtingumo veikti, nes yra dar labai daug sričių, kuriose privalome siekti permainų bei spartesnės pažangos“, – sakė Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) pristatė 2010 metų pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti 139 šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą. Tyrimo duomenimis, pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva pakilo iš 53 vietos į 47. Estija tyrime pakilo iš 35 į 33 vietą, o Latvija per dvi vietas leidosi žemyn – užėmė 70 vietą.

Remiantis BKI, valstybės skirstomos pagal ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008-ųjų Lietuva buvo priskiriama šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija priskiriamos šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.

Bendrasis konkurencingumo indeksas sudaromas atsižvelgiant į tris rodiklius: pagrindinių reikalavimų (šalies institucinės aplinkos, infrastruktūros, makroekonominės aplinkos, sveikatos ir pradinio išsilavinimo), efektyvumą skatinančių veiksnių (aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkų našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio) bei inovatyvumo ir verslo sofistikacijos.

[Tomas]

Tik bedarbių niekaip nemažėja. Nors tu ką. Rodos ir emigracija milžiniška, ir dar primityvaus rankų darbo daug, ir darbo našumas dar atsilieka nuo ES vidurkio... Įtariu, kad nėra proveržio būtent valstybės investicijų (ir valdymo)srityje. Jeigu kas ir daroma, tai už ES pinigus.

Natūralu. Lietuvoje darbo jėga nei labai kvalifikuota, nei darbšti, nei sugeba dirbti našiai ir efektyviai. Pridėjus didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuva tampa visai nepatrauklia šalimi darbo vietoms kurti.

[Lettered]

Natūralu. Lietuvoje darbo jėga nei labai kvalifikuota, nei darbšti, nei sugeba dirbti našiai ir efektyviai. Pridėjus didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuva tampa visai nepatrauklia šalimi darbo vietoms kurti.

Kokiu save laikai, toks ir esi

[andyour]

Natūralu. Lietuvoje darbo jėga nei labai kvalifikuota, nei darbšti, nei sugeba dirbti našiai ir efektyviai. Pridėjus didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuva tampa visai nepatrauklia šalimi darbo vietoms kurti.

Vakarai ir laikosi ant tokios darbo jėgos skatintadami ją imigruoti. Nepasakyčiau, kad Kinijoje ir Indijoje darbo jėga kvalifikuotesnė už Lietuvos.

[Tomas]

Kokiu save laikai, toks ir esi

Ne aš vienas nuo 8 ryto rašinėju miestai.net forume