Atsargiai paprieštarausiu. Kiek JAV kariuomenės yra Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Irane, Azerbaidžane, Venesueloje, Brazilijoje, Indonezijoje, Alžyre, etc.? Beje, pati JAV naftą pumpuoja Aliaskoje ir Meksikos įlankoje. Kita vertus, prognozuojama, kad naftos po 30 metų nebeliks, arba vidaus degimo variklius pakeis elektriniai varikliai. Jeigu JAV ir po šios pastarosios krizės taip laikysis už naftos, kaip Tamsta tai apibūdinai, tai bus trumparegiškas ar net kvailas manevras, tas pats kas 1991m. pavasarį pirkti TSRS rublius.
dujų yra ~200 metų išžvalgytuose resursuose.
naftos yra dar tokie naftingieji smėlynai, kur jos labai daug ir dar niekas neskuba išgavinėti, dar yra "gili" nafta, bei nafta arkties vandenyne.
Žodžiu yra jos, tik sunkiau ir brangiau išgauti bet imho prie dabrtiniu ~90-100$ ar ne mažiau apsimoka
Matai, ligą, kaip ir krizę, galima pačiam sau įsikalbėti. Tai kam spekuliuoti prognozėmis? Ypač kai tos prognozės primena tokį anekdotą:
Ateina čiukčia pas šamaną ir klausia, ar šalta bus žiema. Šamanas galvoja, kad jei pasakys, kad žiema bus šilta, o ji bus šalta, čiukčia mirtinai sušals. O jeigu pasakys kad šalta, bet bus šilta — tai kas gi blogo tada nutiks? Ir sako:
— Oi, čiukčia, bus šalta, labai šalta žiema.
Čiukčia padėkojęs eina malkų ruoštis. O šamanas sunerimęs, kad gal suklydo, ir čiukčia gali juo daugiau nebetikėti, nusprendė pasitikrinti ir nuėjo pas sinoptikus.
— Ar šalta bus žiema? — klausia šamanas sinoptikų.
— Tai aiišku, kad šalta, — atsako sinoptikai.
Šamanas su nepasitikėjimu dar klausia:
— O iš kur jūs žinot?
— Tu ką, pats nematai, kad čiukčia malkas neša?
Atsargiai paprieštarausiu. Kiek JAV kariuomenės yra Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Irane, Azerbaidžane, Venesueloje, Brazilijoje, Indonezijoje, Alžyre, etc.? Beje, pati JAV naftą pumpuoja Aliaskoje ir Meksikos įlankoje. Kita vertus, prognozuojama, kad naftos po 30 metų nebeliks, arba vidaus degimo variklius pakeis elektriniai varikliai. Jeigu JAV ir po šios pastarosios krizės taip laikysis už naftos, kaip Tamsta tai apibūdinai, tai bus trumparegiškas ar net kvailas manevras, tas pats kas 1991m. pavasarį pirkti TSRS rublius.
nepajegi usa laikyti visa pasauli uz gerkles. Bet vienur kariuomene,kitus laiko investicijomis,paskolomis,visokiomis ppo ir t.t.
dujų yra ~200 metų išžvalgytuose resursuose.
naftos yra dar tokie naftingieji smėlynai, kur jos labai daug ir dar niekas neskuba išgavinėti, dar yra "gili" nafta, bei nafta arkties vandenyne.
Žodžiu yra jos, tik sunkiau ir brangiau išgauti bet imho prie dabrtiniu ~90-100$ ar ne mažiau apsimoka
Arkties potencialūs resursai beveik visi yra Rusijos ir Norvegijos ekonominių interesų zonose. Dar prie progos pridursiu, kad Svalbardo salose rusai ir norvegai kasa akmens anglį, ir tai yra šiauriausiai esančios akmens anglies kasyklos pasaulyje.
nepajegi usa laikyti visa pasauli uz gerkles. Bet vienur kariuomene,kitus laiko investicijomis,paskolomis,visokiomis ppo ir t.t.
Nepajėgi ne dėl to, kad trūksta galios ar tingisi, o todėl, kad neapsimoka. Ar ne dėl to Kinija, net turėdama trečią (o gal jau ir antrą) potencialą pasaulyje, nesikiša į globalinius karinius konfliktus? O ekonomiškai jau kariaujama, ar ne dėl to ir buvo sukurta BRIC?
Kiek JAV kariuomenės yra Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Irane, Azerbaidžane, Venesueloje, Brazilijoje, Indonezijoje, Alžyre, etc.?
To tik ir betrūksta . Kariuomenės bazės išsklaidytos visame pasaulyje. Prireikus galėtų per trumpą laiką sureaguoti į įvykius bet kurioje pasaulio vietoje.
Kita vertus, prognozuojama, kad naftos po 30 metų nebeliks, arba vidaus degimo variklius pakeis elektriniai varikliai.
Čia tas pats kaip prognozuoti, kad va jau tuoj tuoj bus nauja krizė. Ir pastarosios prognozės dar labiau pagrįstos, nes kai kurių šalių balansai tragiški, o ekonomika neauga tiek, kad tie balansai imtų gerėti. Buvo bankų "to big to fail", dabar ateina valstybių, kurios "to big to fail", eilė. Jas užkišti pinigais bus sunkiau nei bankus. Pinigų reikia gerokai daugiau ir rezervai jau gerokai patuštinti - skolinimosi lubos, kaip matyti, ne taip lengvai pakyla.
O naftos pabaigos prognozės jau daug kartų buvo atidėtos. Panašiai kaip ir pasaulio pabaigos . Ir dar nepaneigta teorija, kad nafta gali būti atsinaujinantis išteklius . Jeigu JAV tiek laikosi įsikibusi naftos, vadinasi, turi tam pagrindo. Vyriausybės bet kokiu atveju turi daugiau informacijos ir daugiau skaičių nei visuomenė.
To tik ir betrūksta . Kariuomenės bazės išsklaidytos visame pasaulyje. Prireikus galėtų per trumpą laiką sureaguoti į įvykius bet kurioje pasaulio vietoje.
Duodu kepurę prišikt, kad Obamai prezidentaujant JAV tiesiogiai į Azijos reikalus karine prasme nebesikiš (nebent Gruzija ir Pietų Korėja). Tai jau būtų tokia prabanga, kokios net JAV nebegali sau leisti. Iniciatyva esant reikalui bus perleista Rusijai, Kinijai, na gal dar Indijai.
Čia tas pats kaip prognozuoti, kad va jau tuoj tuoj bus nauja krizė. Ir pastarosios prognozės dar labiau pagrįstos, nes kai kurių šalių balansai tragiški, o ekonomika neauga tiek, kad tie balansai imtų gerėti. Buvo bankų "to big to fail", dabar ateina valstybių, kurios "to big to fail", eilė. Jas užkišti pinigais bus sunkiau nei bankus. Pinigų reikia gerokai daugiau ir rezervai jau gerokai patuštinti - skolinimosi lubos, kaip matyti, ne taip lengvai pakyla.
Bet JAV jau dabar imasi veiksmų, kad tos krizės nebūtų arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė. Ir ne tik JAV — rimtas reformas atlieka UK. O ir pažiūrėjus, rimčiausios problemos yra tose šalyse, kuriose jų visada buvo — tai Ispanija, Portugalija, Italija ir Graikija, na gal netikėta tik Airija, bet pastaroji jau geras pusmetis pritilusi, matyt padėtis iš lėto gerėja arba nesikeičia.
Ir dar šiaip pastebėjimas. Europos ir JAV ekonominis klestėjimas nuo XXa. antros pusės buvo paremtas naftos ir gamtinių dujų kainomis. Vienas iš būdų kaip gana neskausmingai paskatinti ekonomikas klestėti — priversti daugiau eksportuoti naudinguosius išteklius Libiją ir Iraką, labai padėtų ir Rusija, jeigu nemažintų savo išteklių eksporto. Tokiame kontekste reikėtų dar labiau skatinti Azerbaidžano naftos ir dujų eksportą į Europą per Juodąją jūrą.
Grįžtant prie JAV, šie jau karpo savo išlaidas ir bent jau popieriuje mažina deficitą (atlieka pirmus žingsnius), pristabdė kosminę programą, nebesivelia į naujus karinius konfliktus (neįveda kariuomenės į Gruziją, Iraną, Siriją, proporcingai mažiau iniciatyvos rodo Libijoje), iš lėto mažina karinį kontingentą Afganistane ir Irake. Manau, sumažins ir labdaros dalinimą (USAid), gal būt uždarys vieną kitą karinę bazę Europoje (greičiausiai Vokietijoje).
Ką tik išėjo neblogi JAV praeito mėnesio naujų darbo vietų rodikliai - sukurta 117 tūkst. darbo vietų, kai dar ankstesnį buvo tik 18 tūkst. Indeksai tuoj varys į viršų . Nedarbo rodiklis sumažėjo iki 9,1 proc.
Ką tik išėjo neblogi JAV praeito mėnesio naujų darbo vietų rodikliai - sukurta 117 tūkst. darbo vietų, kai dar ankstesnį buvo tik 18 tūkst. Indeksai tuoj varys į viršų . Nedarbo rodiklis sumažėjo iki 9,1 proc.
Antradienį JAV nafta atpigo, nes paklausos mažėjimo perspektyva, sulėtėjus pasauliniam gamybos aktyvumui, užgožia JAV Atstovų rūmų sprendimą pritarti susitarimui dėl skolos limito.
Likus dienai iki skolos "lubų" didinimo termino, respublikonų kontroliuojami JAV Atstovų rūmai 269 balsų persvara prieš 161 pritarė biudžeto deficito sumažinimo 2,1 trilijono dolerių planui, kurį parengė Kongreso lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Rugsėjo pristatymo termino ateities sandorių "Brent" naftos kaina sumažėjo 27 JAV centais, iki 116,54 JAV dolerio už barelį. Rugsėjo pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina sumažėjo 21 JAV centu, iki 94,68 JAV dolerio.
(...)
Natūraliai kai kurios šalys ir priešinasi šitoms nerašytoms taisyklėms: Chavezas kalba apie sukrę, Putinas apie rublį ir t. t. Tačiau priešintis esamai tvarkai pavojinga - Irakas, berods, buvo atsisakęs naudoti dolerį, tai netrukus sulaukė ginkluotų "svečių".
Niekas nedraudžia pasirinkti prekybos partnerį. Prie rublio nepereis, nes ką Rusija gali pasiūlyti tai tik žaliavas.
Kurią perka afrikos čiabuviai ir atsiskaito vaisiais
Na na, neskubėk su tokiais apibendrinimais. Prieš kelis mėnesius rusiškus naikintuvus ir šarvuočius pirko Indija, dar anksčiau Kinija užsipirko partiją rusiškų naikintuvų. Kažkodėl įtariu, kad ir Irane gana nauji MIG ar SU skraido.
Statistai skelbia apie atsigaunančią automobilių rinką — esą auga prekyba ne tik naudotais, bet ir naujais automobiliais.
Bendrovės "AutoTyrimai" duomenimis, Lietuvoje šių metų sausio-liepos mėnesiais registruota 8,614 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, o tai kone dvigubai daugiau nei pernai, kai buvo registruoti tik 4,344 tūkst. naujų automobilių.
Kaip teigia prekiautojai naujais automobiliais, ši įspūdinga statistika dar nereiškia didžiulio naujų automobilių pardavimo masto, nes pati rinka nedidelė.
Autocentro automobilių pardavimo vadovas Andrius Verikas dienraščiui teigė, kad naujus automobilius šiemet perka tiek verslo įmonės, tiek gyventojai, tačiau dar toli iki 2008 metų pardavimų lygio, kai buvo parduodamas rekordinis naujų automobilių skaičius. Anot jo, dėl per krizę sumažėjusios gamybos apimties šiuo metu jaučiamas kai kurių automobilių modelių trūkumas.
(...)
Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo.
Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės. Dabar didžiausia šios verslo šakos problema — apyvartinių lėšų stoka, turto areštas gresia ir už mažus neatsiskaitymus. O įmonės naujas transporto priemones dažniausiai įsigyja lizingu.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad bankai sužlugdė kai kurias įmones, kurios galėjo gyvuoti, užtikrinti darbo vietas ir būti rinkose. Bet dėl grobuoniškos politikos buvo sužlugdyta ne viena dešimtis Lietuvos įmonių“, — tvirtina Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
Vežėjų atstovas teigia, kad kai kurios per krizę nukentėjusios įmonės dabar vėl stengiasi grįšti į verslą, tačiau nelengva tai padaryti praradus transporto priemones ir išbarsčius komandą.
Pasak įmonių finansinę padėtį vertinančių bendrovių, liepos mėnesį įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį: beveik 700-ams įmonių užregistruota per 800 turto areštų. Per krizę jų buvo pusantro karto daugiau. Daugiausia nuostolių patyrė statybos sektoriaus, pramonės ir transporto įmonės.
(...)
Comment