Ekonomikos naujienos

[andyour]

Gyvename globaliame pasaulyje. Jeigu išleis pinigus vakaruose, vakarai pirks iš mūsų kažkiek prekių ir paslaugų. Lietuva labai priklausoma nuo eksporto, mes net darbo jėgą eksportuojame

[John]

Nelabai tipiškas, bet įdomus WSJ rašinys. Keista, kad ten "praeina" tokie straipsniai.

China vs. America: Which Is the Developing Country?
http://online.wsj.com/article/SB1000...Tabs%3Darticle

Recently I flew from Los Angeles to China to attend a corporate board-of-directors meeting in Shanghai, as well as customer and government visits there and in Beijing. After the trip was over, in thinking about the United States and China, it was not clear to me which is the developed, and which is the developing, country.
(...)

(...)
Technology and Innovation: To give you a feel for China's determination to become globally competitive in technology innovation, let me cite some statistics from two facilities we visited. Over the last 10 years, the Institute of Biophysics, an arm of the Chinese Academy of Science, has received very significant investment by the Chinese government. Today it consists of more than 3,000 talented scientists focused on doing world-class research in areas such as protein science, and brain and cognitive sciences.

We also visited the new Shanghai Advanced Research Institute, another arm of the Chinese Academy of Science. This gigantic science and technology park is under construction and today consists of four buildings, but it will grow to over 60 buildings on a large piece of land equivalent to about a third of a square mile. It is being staffed by Ph.D.-caliber researchers. Their goal statement is fairly straightforward: "To be a pioneer in the development of new technologies relevant to business."

All of the various institutes being run by the Chinese Academy of Science are going to be significantly increased in size, and staffing will be aided by a new recruiting program called "Ten Thousand Talents." This is an effort by the Chinese government to reach out to Chinese individuals who have been trained, and currently reside, outside China. They are focusing on those who are world-class in their technical abilities, primarily at the Ph.D. level, at work in various universities and science institutes abroad. In each year of this new five-year plan, the goal is to recruit 2,000 of these individuals to return to China.
(...)

Mr. Herbold, a retired chief operating officer of Microsoft Corporation, is the managing director of The Herbold Group, LLC and author of "What's Holding You Back? Ten Bold Steps That Define Gutsy Leaders" (Wiley/Jossey-Bass, 2011).[/quote]

[Silber418]

Nežinau, ar patikima informacija, tačiau nelinksma žinia:

Naujas ES košmaras – ekonomikos dugnan smenganti Italija

Europos Sąjungos šalys gali būti priverstos padidinti fondo, skirto paremti problemiškas euro zonos šalis, dydį dvigubai iki 1,5 trln. eurų, kad išvengtų Italijos skolų krizės, skelbia „The New York Times.“
Pasak laikraščio apžvalgininkų, krizė Italijoje yra viena iš euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo pirmadienį Briuselyje diskusijų temų.
Tiesa, patys susitikimo dalyviai tai neigia, sakydami, kad tai nėra „krizinis susitikimas“, o tik koordinacinis susitikimas.
Kaip skelbia „Reuters“, euro zonos šalims susirūpinimą kelia tai, kad Italija gali tapti nemoki – valstybės skolos siekia 120 proc. BVP. Nors Italija jau kurį laiką yra viena labiausiai prasiskolinusių Europos šalių, nebuvo atvirai svarstoma apie tai, kad ji gali tapti nemoki.
Pasklidus informacijai apie problemas Italijos finansų sektoriuje, tai atsiliepė ir šios šalies bankams – banko „UniCredit“ akcijos penktadienį smuko 7,9 proc. – labiausiai per dvejus metus, žemyn krenta ir kitų šalies bankų akcijų kursai.
Kaip informuoja verslo žiniasklaida, Italijos ekonominę krizę gilina ir politinis nestabilumas šalyje.

www.15min.lt

[daktaras]

o po to ispanija, po to portugalija, žodžiu šiltieji pietūs per savo bb padėjimą ant visko tempiasi visą europą į dugną :/

[LBP]

Kuo toliau, tuo geriau pasidaro žinant, kad gyveni Lietuvoj

[daktaras]

/\ būtent. ir euro neturėjimas kaip suprantu mums dabar kaip tik į naudą beveik?

[ViR2]

pas mus de jure yra euras
Na, nemanau, kad sitas PR yra tiesiog yra tiesioginio noro padet saliai Manau labiausiai ko noris, tai numust euro kursa visu pirma.

[Silber418]

Šį laikmetį galima vadinti renesansu Šiaurės Europoje (nebūsiu pirmas vartojantis šią sąvoką). Kadangi dalyje Europos vyrauja ekonominė suirutė, kai kur uoliai nagrinėjamas šiauriečių mentalitetas (nors ir be jokių pastebimų rezultatų), plinta skandinavų kapitalas (investicijos).

[Aleksas666]

/\ būtent. ir euro neturėjimas kaip suprantu mums dabar kaip tik į naudą beveik?

nėra gerai ir turint pririštą valiutą, galų gale mokykimes iš kaimynų lenkų, kurių valiuta nepririšta prie euro.

[ViR2]

Aleksai, mes pernelyg silpni, kad turetume laisva valiuta Labai zenkliai itakotu mus situacijos uz sieniu, o vidiniai kainu svyravimai butu gan nemazi, nes importo kaina nuolat kistu

[Aleksas666]

Aleksai, mes pernelyg silpni, kad turetume laisva valiuta Labai zenkliai itakotu mus situacijos uz sieniu, o vidiniai kainu svyravimai butu gan nemazi, nes importo kaina nuolat kistu

Silpni dėl to, kad per lėtai persiorientuojame į kitas sritis, žinoma Lenkijoje kiek kitokia padėtis, tačiau mes kaip maža valstybė turim orientuotis į tas sritis, kurios yra mums palankios, tą ir darom, tačiau labai lėtai. Gal dar ir ne laikas, tačiau reikia savo valiutą atrišti ir negyvent vien europos nuopoliais ir pakilimais.

[daktaras]

/\ kol nepasigaminsim visko tiek, kad užtekų sau ir dar bent daliai europos, tol ar būsim pririšti ar ne, vis tiek skaudžiai jausim europos ekonomikos svyravimus

[ViR2]

Aleksai, ne tame esme Esme tame, kad pas mus zmoniu permazai, pramone pernelyg menka ir esame pernelyg priklausomi nuo importo. Atrisus gautusi suirute del svyravimu importo kainose Galime tureti tik prirista lita, galima risti ir suteikti jam ribas kaip tai padare latviai, bet tik tiek. Laisvas litas sugriautu ekonomika.

Taip pat, kokius europos ekonominius svyravimus manai mes jauciame? Klausiu rimtai.

[Aleksas666]

Aleksai, ne tame esme Esme tame, kad pas mus zmoniu permazai, pramone pernelyg menka ir esame pernelyg priklausomi nuo importo. Atrisus gautusi suirute del svyravimu importo kainose Galime tureti tik prirista lita, galima risti ir suteikti jam ribas kaip tai padare latviai, bet tik tiek. Laisvas litas sugriautu ekonomika.

Taip pat, kokius europos ekonominius svyravimus manai mes jauciame? Klausiu rimtai.

nepamirškime, kad populiacija nėra lemiamas faktorius, Norvegija viso labo tik 1,9mln. daugiau gyventojų turi, ir puikiai laiko situaciją. Mums ir nereikia orientuotis į importą, mūsų sritis yra inovacijos, jomis mes turime siekti paimti savo dalį rinkos, nes kolkas mes neišnaudojame savo potencialo, dabar dar nereikia atrišti valiutos, ir dar mažiausiai 20metų reikia laikyti,tačiau finansai neturi būti priklausomi nuo masės. Kaip sakoma kas nerizikuoja-šampano negeria.

[ViR2]

Nelabai supratai, ka norejau pasakyti Mes esame PRIKLAUSOMI nuo importo, mes i ji nesiorientuojame, mes tiesiog priklausome nuo zaliavu ir ypatingai prabangos prekiu. Ypac nuo iskastinio kuro, kuo pvz ta pati norge gali pasigirt Atrisus valiuta importo kainos prades zenkliai svyruot, o kadangi pas mus ekonomika nusitaikius i paslaugas, o ne i pramone... Sie svyravimai labai jautriai veiks infliacija ir galiausiai gerove Geriausiu atveju, kaip minejau, galime pretenduoti i dalini free floatinga, su sakykim +-5% kitimo ribomis. Betkokia didesne riba butu kirtis ekonomikai.
Galiausiai, jei butume gaminanti salis, tada taip, free floatas yra daug geriau nei ristas pinigas, taciau tokia mes nebusime, nebent valdzia persigalvos

Inovacijos priskiriama prie paslaugu ekonomikos, o pastarajai naudingas yra ristas kursas, gamybinei ekonomikai - plaukiojantis.

[kzinas]

Nelabai supratai, ka norejau pasakyti Mes esame PRIKLAUSOMI nuo importo, mes i ji nesiorientuojame, mes tiesiog priklausome nuo zaliavu ir ypatingai prabangos prekiu. Ypac nuo iskastinio kuro, kuo pvz ta pati norge gali pasigirt Atrisus valiuta importo kainos prades zenkliai svyruot, o kadangi pas mus ekonomika nusitaikius i paslaugas, o ne i pramone... Sie svyravimai labai jautriai veiks infliacija ir galiausiai gerove Geriausiu atveju, kaip minejau, galime pretenduoti i dalini free floatinga, su sakykim +-5% kitimo ribomis. Betkokia didesne riba butu kirtis ekonomikai.
Galiausiai, jei butume gaminanti salis, tada taip, free floatas yra daug geriau nei ristas pinigas, taciau tokia mes nebusime, nebent valdzia persigalvos

Inovacijos priskiriama prie paslaugu ekonomikos, o pastarajai naudingas yra ristas kursas, gamybinei ekonomikai - plaukiojantis.

mhh nu ir ka mes gaminsime ? Kad gamintumeme reikėtų pragyvenimo lygį numesti, kad pigesnė darbo jėga būtų, galėtumėme su likusiais kiniečiais kurie ne prie kapeikų (91% kiniečių biednų) konkuruoti, tektų išstoti iš ES. Susitaikyti, kad pabėgtų 20-40% gyventojų, pakeisti juos splavotesniu, pigesniu internacionalu.
Na čia viena pusė. Antra - amerikoniško kapitalizmo modelio pakeitimas į europinį/azijinį (liberalus kapitalizmas vs korporacinis), bet gaila veik visa rytų europa eina liberalaus kapitalizmo keliu, na skirtingai nei vakarų.
Na ir trečia reikia "know how" bei investicjų, abu dalykai susiję ir greitai nesidaro. Pirkti "didmeninias kiekiais" "know how" LT per maža, gali vystiti vieną ar max. kelias veiklas, bet tam reikai daug laiko ir iš to nedaug gamybos. dar gali atsivilioti vieną ar kelias gamyklas, bet tam reikia dirbti, sąlygas galvoti ..

[Gator]

Tai, kad Kinijoj atlyginimai jau ne tiek dmazesni nei lietuviu. Kokie ten skaiciai buvo minimi kazkurioje temoje, ar tik ne 400 doleriu normalus gamyklininko (ne kojiniu siuvejo aisku) atlyginimas. Laisvai galetume konkuruoti aukstesnes pridetines vertes gamyboje. Kiti privalumai atsvertu truputi didesni atlyginima nei kinu.

[ViR2]

Yra toks vadinamas product life cycle:

Esme ta, kad visi gamintojai europoje (isskyrus lenkus) koncentruojasi i "growth" fazes pradzia arba gala. I ten ir mes turime koncentruotis. Kinai paprastai, zaisdami mazais kastais, gamina tuos produktus, kuriu europa ar amerika nebenori gaminti, tai yra taikosi jau i decline stadija ir spaudzia vaska kiek gali Su kinais varzytis beprasmiska ir neverta. Nors ir su kinais galima konkuruot losiant ant pigesnes ir greitesnes logistikos, bet cia kita kalba.
Kodel gamybai reikia prasto pragyvenimo lygio? Tokios gamyklos, kurios losia ant zmogiskuju kastu yra neefektyvios, o ir europoje tokiu jau nebesutiksi, tad kam save statyti i eiles gala? Trumparegiska...
Na, o su treciuoju, tai know how mes turime, daugumai truksta finansu. Va sioj vietoj reiketu sustot ir ziuret, ka nuveike vokietija siuo klausimu. Pas juos industrializmas po karo buvo nerealiai proteguojamas per mokestines lengvatas, ivairias paskatas ir mokescius isskirstant industrija po visa Vokietija, o ne koncentruojant viename ar poroje tasku, ka mes matome LTU, o va mokestiniu lengvatu - nematome
Taip pat, kaip minejau, didesnio demesio sutelkimas i gamybine ekonomika padarytu mus atsparesniais ateities krizems.

[Silber418]

Dar viena europiečių IT paslauga mėgins užkariauti JAV rinką. Švedų muzikos transliavimo sistema 'Spotify' neužilgo pradės teikti paslaugas už Atlanto.

Spotify’s long-awaited US debut is finally here. After nearly two years of broken promises from Daniel Ek, the music service’s co-founder and chief, the popular site is going live stateside later today.
However, the greater significance is that finally another European digital service is going to try to break America. It’s like watching one of our favourite bands trying to crack the US music market – we will them to succeed but are not surprised when they regularly don’t.
Despite frequent protestations from European venture capitalists and technology entrepreneurs, that this side of the pond is just as fertile for amazing start-ups, the truth is that the vast majority of global digital players are still American.
Apart from a few notable exceptions, Skype and Last.fm (which is now declining in popularity in Europe as Spotify’s star continues to rise), very few European digital companies really gain global popularity as stand-alone consumer services.
Spotify’s launch has been eagerly awaited by early technology adopters in the US. However, it is entering a crowded and well-established marketplace with services like Rhapsody, Mog and Pandora, already occupying lots of mindshare and music lovers’ time.
Yes, each service slightly differs in proposition, but the question is whether Spotify’s generous free offering is enough to break through and stand out to the mainstream US market.
There is also the larger question of whether streaming is a sustainable business model moving forward, even with subscriptions.
Mark Mulligan, digital music specialist and Forrester’s outgoing research directors, is not convinced. Writing on his blog he says: “Streaming services as a whole just aren’t delivering enough income for artists. Spotify is much maligned for the raw deal it is perceived to give artists, yet when you look at the average-pay-per stream Spotify actually pays out more than that darling of premium services Rhapsody despite the majority of Spotify’s streams being ad supported rather than premium (something feels broken there).
“The simple fact is that the disparity between paid downloads and streaming is unsustainable. It just isn’t tenable that three paid downloads from Amazon can still deliver 50% more revenue than all the streaming services combined over the same period and yet have less than 1% the activity level of those services.”
For the time being, Spotify doesn’t have to worry about being able to foot the large bill of cash advances needed to keep the record labels happy– having just raised $100m (£61m) in a funding round that values the company at $1bn.
The jury it seems is still very much out as to whether Spotify will enjoy the same degree of success in the US as it has in Europe. If it does, it will provide a much-needed boost to the burgeoning start-up scene outside of America.
There are also still commercial questions hanging over the feasibility of the streaming business long-term.
However, while the cash and users keep flowing in, Spotify, an idea born in Sweden and made popular in Europe, is valiantly going to try its hardest to break America. I for one wish it the greatest luck, because it’s definitely going to be tough.

Šaltinis: http://www.telegraph.co.uk/technolog...-be-tough.html

[Silber418]

Ekonomistas: kita šalimi, kuriai smogs skolų krizė, bus Prancūzija, taupyti turės visa Europa

Duodamas interviu leidiniui „Le Point“, garsus prancūzų ekonomistas, profesorius Philippe Dessertine paaiškino, kodėl Prancūzijai po Airijos, Portugalijos, Graikijos ir Italijos gresia skolų krizė. Ph.Dessertine sakė, kad „Graikijos ir Portugalijos krizė plečiasi greičiau, nei buvo manoma“.
Ekonomistas pripažįsta, kad Italija, kurios finansinės problemos dabar visų pasaulio ekonomistų dėmesio centre, atsidūrė sudėtingesnėje situacijoje, mat jos skolos siekia 120 proc. BVP, tačiau, jo nuomone, Prancūzija šią šalį gali greitai pavyti, ir visa Europa bus priversta griebtis girežtų taupymo priemonių.
„Kas liečia Prancūziją, ji – kita sąraše. Turėtų būti klausiama ne to, ar krizė palies mus, o kada tai atsitiks. Situacija Prancūzijoje šiuo metu geresnė nei Italijoje, tačiau ji blogėja greičiau“, – sakė ekonomistas.
Specialisto teigimu, priemonės, kurių griebtasi Italijoje, krizę gali pristabdyti tik kelioms dienoms. „Tam, kad būtų padengtos skolos, reikia, jog Europos Sąjungos narės priimtų tikrą gelbėjimo planą, skolų reguliavimą pavesdamaos Europos centriniam bankui ir Stabilizavimo fondui“, – sakė specialistas.
Kalbėdams apie Prancūziją, ekonomistas teigė, jog nėra kitos išeities kaip mokesčių didinimas. Tiesa, jis iš karto pripažino, jog visuomenėje tai iššauks neigiamas reakcijas – mat mokesčiai bus skirti ne socialinių išlaidų finansavimui, o skolų grąžinimui, tad žmonės nepajaus jokio realaus poveikio.
Valstybės skolų krizė yra 2009 metų krizės tęsinys, įsitikinęs ekonomistas. „2009 metais taip pat buvo skolų krizė, tačiau tai buvo privačių skolų krizė – ji palietė bankus, privertusi kai kuriuos bankrutuoti. Mes tikėjomės išbristi iš krizės ekonominio augimo dėka, tačiau to neįvyko. Dabar jau bankrutuoja valstybės. Tokios didžiulės skolos reiškia, kad Vakarai gyvena ne pagal savo išgales“, – sakė ekonomistas.

www.15min.lt

Dar viena liūdna prognozė.