Ekonomikos naujienos

[Silber418]

Įdomios tendencijos pastebimos bankinikystės sektoriuje.

Stipriausi pasaulio bankai keičiasi ir nenuostabu, kad šiandien dauguma jų – Rytuose. Bent jau taip rodo ,,Bloomberg” bankų reitingas.
Didžiausias laimėtojas šiais metais yra Singapūras, kurio net trys bankai atsidūrė stipriausiųjų dešimtuke. Ten pateko vos vienas JAV bankas ir du Kanados bankai. <..>

16 stipriausių pasaulio bankų:

16. ,,Citigroup”

Būstinė: Niujorkas; Vadovas: Vikramas Panditas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 12.9
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 1.1
Išlaidų indeksas: 55.7

15. ,,Standard Chartered”

Būstinė: Londonas; Vadovas: Peteris A. Sandsas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 14
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.9
Išlaidų indeksas: 56.6

14. ,,JP Morgan Chase”

Būstinė: Niujorkas; Vadovas: Jamie’is Dimonas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 12.1
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.8
Išlaidų indeksas: 53.6

13. ,,Credit Suisse”

Būstinė: Ciurichas; Vadovas: Brady’is Douganas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 17.1
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.2
Išlaidų indeksas: 74.7

12. ,,Toronto-Dominion Bank”

Būstinė: Torontas; Vadovas: W. Edmundas Clarkas.
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 12.2
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.6
Išlaidų indeksas: 62.2

11. ,,Banco Santander Brasil”

Būstinė: San Paulo; Vadovas: Marcialas Portela
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 22.1
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 1.6
Išlaidų indeksas: 63

10. ,,BOC Hong Kong”

Būstinė: Honkongas; Vadovas: Xiao Gangas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 11.3
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.1
Išlaidų indeksas: 49.2

9. UBS

Būstinė: Ciurichas; Vadovas: Oswaldas Grübelis
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 17.8
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.1
Išlaidų indeksas: 78.5

8. ,,Banco Bradesco”

Būstinė: Osaskas, Brazilija; Vadovas: Luizas Carlosas Trabuco Cappi
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 15.1
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.9
Išlaidų indeksas: 71.1

7. ,,Fifth Third Bancorp”

Būstinė: Sinsinatis; Vadovas: Kevinas Kabatas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 13.9
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 2
Išlaidų indeksas: 62.4

6. ,,United Overseas Bank”

Būstinė: Singapūras; Vadovas: Wee Ee Cheongas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 15.3
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 1.2
Išlaidų indeksas: 47.4

5. ,,DBS Group Holdings”

Būstinė: Singapūras; Vadovas: Piyushas Gupta
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 15.1
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 1.1
Išlaidų indeksas: 42

4. ,,Canadian Imperial Bank of Commerce”

Būstinė: Torontas; Vadovas: Geraldas T. McCaughey’us
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 13.9
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.5
Išlaidų indeksas: 57.9

3. ,,National Bank of Canada”

Būstinė: Montrealis; Vadovas: Louisas Vachonas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 14
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.3
Išlaidų indeksas: 65.3

2. ,,Svenska Handelsbanken”

Būstinė: Stokholmas; Vadovas: Päras Bomanas
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 16.5
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.1
Išlaidų indeksas: 48

1. ,,Oversea-Chinese Banking”

Būstinė: Singapūras; Vadovas: Davidas Philbrickas Conneris
Kapitalo ir rizikos kapitalo santykis: 16.3
Likvidaus turto santykis su visu turtu: 0.5
Išlaidų indeksas: 43.7.

Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/16-...anku-8126.html,
http://www.businessinsider.com/stong...ld-2011-5?op=1

[index]

Nežinau, kokia skaičiavimo sistema Europoje, bet Lietuvoje tai gana sudėtinga, todėl žurnalistai (sąmoningai arba iš nesupratimo) rašydami apie darbo jėgos apmokestinimą dažnai prašauna pro šalį.
Pvz., rašoma
Koks tikslas skirstyti į darbuotojo mokesčius ir darbdavio mokesčius, jei visus mokesčius vis tiek moka darbdavys? Darbuotojas susitaria, kiek nori į rankas, o visa kita jau darbdavio rūpesčiai. Todėl reikia žiūrėti viską ir bendra mokesčių našta išeina ne 33 proc., o 40 proc.
Yra nebloga mokesčių skaičiuoklė:
http://www.tax.lt/naujos-mokesciu-skaiciuokles.php
Kad darbuotojas į rankas gautų 1500 Lt, darbdaviui reikės turėti 2524 Lt. Kitaip sakant, kad darbdavys galėtų sumokėti darbuotojui pusantro tūkstančio, turės atrasti dar papildomą tūkstantį.
Iš tikrųjų įdomu, kiek realiai kitose Europos šalyse mokama mokesčių (nuo darbuotojo). Galėtų kiekvienas emigrantas parašyti apie savo šalį su konkrečiais skaičiais, nes tikslius duomenis sunku surasti ir juose susigaudyti.

Čia tokia pakankamai patogus (Ir, berods, atnaujinamas) puslapis apie mokesčių tarifus įvairiose šalyse. Jei nepatingėsiu, gal kada rimtesnę analizę atliksiu.

http://www.taxrates.cc/

[kzinas]

Tas straipsnis iš 15 min. "Turtinga Kinija. Varginga Kinija" nevertas didelio dėmesio - nenurodytas net autorius. Matyt, buvo gėda pasirašyti po tokiais laisvo pobūdžio pamąstymais, kuriems pagrįsti trūksta skaičių. Pvz.:

Nei duomenys, nei duomenų šaltinis nenurodytas.
Pavyzdžiui, Gini koeficientas (nelygybei matuoti) JAV 2005 m. siekė 46,9, Kinijoje irgi panašiai - 46,5, o ES tik 31 . Kuo mažesnis skaičius, tuo didesnė lygybė. Vadinasi, tarp JAV ir Kinijos nėra didelio skirtumo. Per krizę JAV tas indeksas praktiškai nepakito. O Kinijos paskutinis yra apskaičiuotas 2007 m. - 47,5. Augo ekonomika, pasistiebė ir rodiklis. Atsirado pagrindo visiems rašyti, kaip Kinijoje viskas blogai .
Iš Wikipedijos apie JAV:

Kinijoje tai valdžia bent ieško sprendimų toje srityje, be to, kai BVP po tiek auga, juos lengviau ir rasti, o JAV šitas dalykas niekam nerūpi - tas indeksas, žiūrint ilgesnį laikotarpį, tolygiai auga. 1968 m. buvo tik 38,6. Dauguma amerikiečių patvirtintų, kad tais metais iš tikrųjų puikiai gyveno ir jautėsi turtingi.

Pagal stratfor.com (tingiu knisti straipsnį). Tai Kinijoje elitai (CPC ir naujieji kiniečiai) 0,2% vidutinė klasė - 8% like tai jau miko.

[John]

Pagal stratfor.com (tingiu knisti straipsnį). Tai Kinijoje elitai (CPC ir naujieji kiniečiai) 0,2% vidutinė klasė - 8% like tai jau miko.

Pasakyti, kokią dalį Kinijoje sudaro vidurinioji kasė yra nelabai įmanoma, nes net nelabai aišku, kas tai yra. Sakoma "urban middle class", bet kad tas "urban" irgi labai netvarus terminas Kinijoje. Kas 2005 buvo ne urban arba šiaip pelkė, šiandien jau gali būti naujo CBD centras su 400+ metrų dangoraižiais ir gyvenamųjų namų blokais keliasdešimties kv. km plote.

Tokioje vystymosi fazėje galima nebent spekuliuoti, nes nei Stratfor, nei Chuck'as Norrisas ko nors tikslesnio šia tema negali pasakyti. Gali tik spekuliuoti ir laužti iš piršto.

Aišku tik viena: Kinijos vidurinioji klasė auga milžiniškais tempais.

[kzinas]

Pasakyti, kokią dalį Kinijoje sudaro vidurinioji kasė yra nelabai įmanoma, nes net nelabai aišku, kas tai yra. Sakoma "urban middle class", bet kad tas "urban" irgi labai netvarus terminas Kinijoje. Kas 2005 buvo ne urban arba šiaip pelkė, šiandien jau gali būti naujo CBD centras su 400+ metrų dangoraižiais ir gyvenamųjų namų blokais keliasdešimties kv. km plote.

Tokioje vystymosi fazėje galima nebent spekuliuoti, nes nei Stratfor, nei Chuck'as Norrisas ko nors tikslesnio šia tema negali pasakyti. Gali tik spekuliuoti ir laužti iš piršto.

Aišku tik viena: Kinijos vidurinioji klasė auga milžiniškais tempais.

The Chinese Academy of Social Science (CASS), the country’s top think tank, recently released the 2011 Blue Book of China’s Commercial Sector. In the annual report, CASS estimated that the country’s middle class could number 104 million (nearly 8 percent of the country’s population) by the end of the year. Interestingly, this number was significantly lower than another report released by CASS just a year ago, which predicted that the middle class would account for nearly one-fourth of the country’s population by the end of 2010. This discrepancy can largely be attributed to the nebulous definition of middle class; the criteria includes socio-economic status, ownership of property and purchasing power as well as many other things with different weights assigned to different indicators.

http://webcache.googleusercontent.co...www.google.com

ai jo ten dar geras skaičius 0,2% gyventojų valdo 70% turto.

[LC.]

Birželį lietuvių skolos išaugo 48 mln. litų

Per birželio mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 48 mln. litų ir siekė 2,42 mlrd. litų. Vidutinis vieno vyro pradelsto įsiskolinimo dydis siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Per birželį gyventojai padengė 67 mln. litų pradelstų skolų arba 24 proc. daugiau nei per gegužę – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Birželio mėnesį didžiausios pradelstų skolų sumos vienam gyventojui teko Palangoje (1 740 litų), Kaune (1 098 litai), Klaipėdoje (870 litų), ir Vilniuje (802 litai), mažiausios – Švenčionyse (40 litų), Šalčininkuose ir Pagėgiuose (po 91 litą), Birštone (105 litai) ir Jurbarke (106 litai). Šis rodiklis apskaičiuojamas, remiantis gyventojų skaičiaus ir pradelstų įsiskolinimų sumos santykiu.

[John]

I. Laurs apie verslą Lietuvoje...

Ilja Laurs: jaunam verslui koją kiša žinių stoka
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/07/05...?readcomment=1

Mano manymu, ypatingai geras pastebėjimas

Pasak jo, pasaulyje jau seniai verslo tikslas yra didinti jo vertę, o ne uždirbti pelną, esą būtent siekis didinti vertę atveria daugiau kelių gauti naudą. Kaip vieną iš pelno siekimo neigiamų pasekmių jis pažymi Lietuvoje opią problemą, atlyginimų mokėjimą vokeliuose.


"Jei verslininkai nesiektų tik pelno, o kurtų įmonės vertę, atlyginimų vokeliuose nebūtų. Vokeliai kažkuria prasme leidžia gauti daugiau pelno. Bet užsienio verslas jau seniai žino, kad šimtais kartų pelningiau realizuoti verslą išvedus jį biržą ar parduodant. Mokant atlyginimus vokeliuose vertė mažėja, parduoti verslą sunkiau, į biržą neišeisi, nes ten nepateksi nepadaręs skaidrumo audito ", - vardina p. Laurs.

Gerbiu šitą žmogų. Tiek dėl požiūrio, tiek ir del tuo požiūriu grįstos jo sėkmės.

[Lettered]

I. Laurs apie verslą Lietuvoje...

Ilja Laurs: jaunam verslui koją kiša žinių stoka
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/07/05...?readcomment=1

Mano manymu, ypatingai geras pastebėjimas



Gerbiu šitą žmogų. Tiek dėl požiūrio, tiek ir del tuo požiūriu grįstos jo sėkmės.

Esmė, kad darbuotojai sutinka gauti neformalias pajamas, versui visada bus geriau viską daryti skaidriai. Pvz. vienu atveju, jei darbdaviui darbo vieta kainuoja 4000 Lt, darbuotojas į rankas gauna 2320 Lt, kitu atveju, jei oficialiai mokamas tik minimumas, darbuotojas gauna 3630 Lt. Didelis skirtumas, aišku ir pensiją tada reikia pačiam užsidirbti, kai kam tai privalumas. O šiaip čia manau pagrindinė viso šito problema:
http://verslas.delfi.lt/business/lie....d?id=47265777

[bebop]

Dėl to aš palaikau iniciatyvą, kad reikia bausti ne tik tuos, kurie moka atlyginimus vokelyje (darbdavius), bet ir tuos, kurie juos ima (darbuotojus)

[kzinas]

Esmė, kad darbuotojai sutinka gauti neformalias pajamas, versui visada bus geriau viską daryti skaidriai. Pvz. vienu atveju, jei darbdaviui darbo vieta kainuoja 4000 Lt, darbuotojas į rankas gauna 2320 Lt, kitu atveju, jei oficialiai mokamas tik minimumas, darbuotojas gauna 3630 Lt. Didelis skirtumas, aišku ir pensiją tada reikia pačiam užsidirbti, kai kam tai privalumas. O šiaip čia manau pagrindinė viso šito problema:
http://verslas.delfi.lt/business/lie....d?id=47265777

mhh Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje, palankesnės salygos kapitalui, tai buvo padaryta kad tas sąvas kapitalas susiformuotų po komunizmo ir taptų atsvara buvusiems veikėjams. Bet problema kad tai taip ir liko. Kapitalas nėra suinteresuotas, kad jis būtų labiau apmokestintas, per visus rinkimus (iš čia įstatytmų leidybą) jis groja pirmaeilę dūdelę ty finansuoja partijas, politikus, per savas žiniasklaidos priemones formuoja viešają nuomonę.
Pvz įvestų NT mokestį, mokestį už automobilius, na kad ir bile kokį turtą (bankų indėlius, įmonių akcijas ir tt) atitinkamai sumažindami gyventojų pajamų ( visus ten darbo užmokesčio apmokestinimus kurie siekia LT ~85%) beigi, pagal galimybes, sumažindami ir pelno mokestį.
Taip darbo jėga taptų pigesnė darbadaviui ir būtų labiau suintersuota dirbti, ir kapitalas būtų suinteresuotas suktis.

[LC.]

Amerika...

GIGANTIC JOBS DISASTER: JUST 18,000 NEW JOBS, UNEMPLOYMENT JUMPS TO 9.2%

Just 18,000 new jobs vs. expectations of 105,000.

[andyour]

/\ bedarbystė išaugo nuo 9.1% iki 9.2%, normalus svyravimas.

[LC.]

/\ bedarbystė išaugo nuo 9.1% iki 9.2%, normalus svyravimas.

Nieko čia nėra normalaus. Toks svyravimas ten ne vieną mėnesį jau trunka.

[senasnamas]

Iš tikrųjų, kad būtų pagrindo kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, užimtumo duomenys turėtų būti kitokie. Balandį – 244000 naujų darbo vietų, gegužę – 54000, birželį – tik 18000. Panašu, kad kitas mėnesis bus minuso zonoje. Aišku, turi įtakos ir sezoniškumas, bet paskutinių poros mėnesių darbo vietų kūrimo tempai neužtikrina nedarbo mažėjimo, be to, taupymo sumetimais mažinamas darbo vietų skaičius valstybės sektoriuje. Apie kažkokias specialias nedarbo mažinimo programas, infrastruktūros projektus nelabai girdisi - nėra pinigų. Buvę skatinimo paketai užimtumui turėjo minimalią įtaką, turbūt tikisi, kad privatus verslas ištemps savo jėgomis. Stambios įmonės grynųjų turi pakankamai, bet neinvestuoja, nes nežino, kas bus rytoj. Smulkesnės vengia skolintis (nelabai, kas paskolas ir dalina) bei plėstis, nes irgi nežino, kas bus rytoj. O vartotojai išlaidauti nelinkę (nelabai ir gali), stengiasi grąžinti skolas. Valdžia taip pat negali mesti didelių lėšų ekonomikai skatinti, nes skolinimosi lubos pasiektos ir vyksta tąsymasis dėl jų pakėlimo. Kitaip sakant, nėra pagrindo augti, ypač žinant, kad paskutiniai ekonomikos šuoliai buvo pagrįsti lengvais pinigais. Geriausiu atveju toks skolų grąžinimo ir minimalaus augimo procesas gali tęstis dešimtmetį ir dar ilgiau. Arba įvyks rimtesnė krizė, bus keli labai sunkūs metai, tačiau prasidės realios reformos, įvyks pokyčiai. Nes dabar nieko nedaroma, plaukiama iš inercijos nesprendžiant esminių problemų. Panašiai kaip po avarijos apvirtęs automobilis pastatomas ant ratų ir, šiaip taip užvedus, važiuojama toliau. Nerūpi, kad langai išdužę, kėbulas sulankstytas, svarbu, kad rieda.

[Recoiler]

I. Laurs apie verslą Lietuvoje...

Ilja Laurs: jaunam verslui koją kiša žinių stoka
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/07/05...?readcomment=1

Mano manymu, ypatingai geras pastebėjimas



Gerbiu šitą žmogų. Tiek dėl požiūrio, tiek ir del tuo požiūriu grįstos jo sėkmės.

Verslas verslui nelygų ir toli gražu ne visi į ta biržą stengiasi pakliūti, pvz.: sandeliukas paneriuose su viena furike vežantis į Lietuvą bananus, braškes ir kitus skanumynus ir savo produkciją platinantis turgaus prekeiviams. Jo pastebėjimas ir požiūris labai geras, tačiau toli gražu ne visiems pritaikomas ypač Lietuvoje.

[LC.]

Infliacija Kinijoje - didžiausia per pastaruosius tris metus.

Chinese inflation hits three-year high

Inflation in China has risen to its highest level for three years, despite a series of interest rate rises and curbs on bank lending.

[andyour]

Stambios įmonės grynųjų turi pakankamai, bet neinvestuoja, nes nežino, kas bus rytoj. Smulkesnės vengia skolintis (nelabai, kas paskolas ir dalina) bei plėstis, nes irgi nežino, kas bus rytoj. O vartotojai išlaidauti nelinkę (nelabai ir gali), stengiasi grąžinti skolas.

Čia dėl paslaugų sektoriaus, nes JAV pramonė dabar gamina daugiau nei prieš krizę.

[ViR2]

del infliacijos tai toks vaizdas, kad nebesusitvarko kinai su savo darbo leidimu sistema ir vidinia zmoniu migracija. Subego i miestus ir dabar is ju nebebega atgal i kaimus

[andyour]

Stambios įmonės grynųjų turi pakankamai, bet neinvestuoja, nes nežino, kas bus rytoj.

Šiam momentui investuoti į kiekybę gal ir neapsimoka, tačiau visada apsimoka investuoti į našumą ir naujų produktų kūrimą. Bet kokiu atveju, įmonėse tos lėšos nesikaups, akcininkai išsimokės dividendus ir išleis, atsigaus vartojimas.

[Wycka]

Šiam momentui investuoti į kiekybę gal ir neapsimoka, tačiau visada apsimoka investuoti į našumą ir naujų produktų kūrimą. Bet kokiu atveju, įmonėse tos lėšos nesikaups, akcininkai išsimokės dividendus ir išleis, atsigaus vartojimas.

Arba reinvestuos. Laikom špygas, kad tai būtų Lietuvoje...