Ekonomikos naujienos

[Lettered]

Matai, realiai Graikija tokia maža, kad ji negali iš tikro euro paveikti. Visa kita iš esmės yra spekuliacijos ir emociniai dalykai kuriems galima pasiduoti ar ne.

Vienas dalykas, kad įvedus bendras euroobligacijas jai gali pabrangti skolinimas kas gali daugmaž atsverti atpigimą dėl euro. t.y. bus mažiau naudos.

Jei dėl tokių šalių euras pigtų tai BVP augimui gali būti netgi teigiamas dalykas. Kaip, kad prieš kurį laiką buvo vokiečiams.

Jei pigtų euras, reiškia brangtų doleris, o jei doleris brangtų, daugiau mokėsim už naftą, dujas, ir kitas žaliavas, kas reikštų didesnę infliaciją.

[index]

Jei pigtų euras, reiškia brangtų doleris, o jei doleris brangtų, daugiau mokėsim už naftą, dujas, ir kitas žaliavas, kas reikštų didesnę infliaciją.

Teisingai. Eksporto augimas augintų BVP, o sąnaudų augimas mažintų. Va todėl šalims, kurios savo resursų neturi valiutos pigimas duoda neaiškų rezultatą.

Ką norėjau pasakyti tai kad Graikijos problemų įtaka eurozonai yra gerokai perdėta. Juo labiau šaliai, kuri vykdo visiškai kitokią fiskalinę politiką ir turi vieną mažiausių įsiskolinimų.

Visgi, reikia tikėtis, kad bus pasinaudota proga ir įvykdytos reikalingos reformos.

[senasnamas]

Ką norėjau pasakyti tai kad Graikijos problemų įtaka eurozonai yra gerokai perdėta. Juo labiau šaliai, kuri vykdo visiškai kitokią fiskalinę politiką ir turi vieną mažiausių įsiskolinimų.

Ką tai reiškia perdėta? Jei Graikija garsiai paskelbtų, kad bankrutuoja, nukentėtų daug stambių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių bankų. Vėl sustotų skolinimas, pinigų cirkuliacija, būtų panašiai kaip 2008 m. rudenį. Realiai Graikija ir yra bankrutavusi, dabartinės pinigų injekcijos yra tik problemos sprendimo nukėlimas į ateitį. Net labai optimistiškai skaičiuojant ji bus nepajėgi grąžinti visų skolų - norint tą padaryti BVP turėtų bent kažkiek augti, o kol kas jis krenta ir skolų našta auga. Graikijos skola, atrodo, jau peržengė 100 proc. BVP. Tokio lygio įsiskolinimus pajėgios aptarnauti tik daug sukuriančios ir turinčios ką parduoti, o ne nuolat streikuojančios, šalys. Be to, tokių šalių kaip Airija, Portugalija, Ispanija problemos niekur nedingo, tik šiuo metu jos antrame plane. Bet kokio stambesnio banko (nekalbant jau apie šalies) bankrotas sukeltų domino efektą, kurio pasekmes sunku prognozuoti. Pavyzdžiui, Lietuvos bankai su Graikija neturi tiesioginių ryšių, tačiau dėl galimos Europos finansų krizės jų akcijų kainos voliojasi dugne, nors, pvz., Šiaulių bankas jau rodo pelną ir šiaip Lietuvos ekonominiai rodikliai neblogi. Kitaip sakant, bendroje rinkoje visi tarpusavyje susiję ir nesunkiai pažeidžiami.

[index]

Taip, tad sukeltų antrą krizės bangą, bankams reikėtų "bail-outų" (O koks skirtumas, ar juos duoti Graikijai ar iš karto bankams?) šviežiai atspausdintais eurais. Taip, ekonomika vėl stabteltų, gal net kai kur BVP vėl truputi pakristų ir tiek. JAV dar ne tiek dolerių atspausdino. Šito įvykio mąstai būtų nepalyginamai mažesni nei 2007-ųjų ir jokio euro naikinti nereiktų.

O, šiaip jau, manau, kad graikai streikuos kiek norės, o valdžia vistiek darys reformas, atleidinės darbuotojus, privatizuos įmones ir labai lėtai su ES pagalba skola pradės mažėti. Be to, ES turės būti padarytos reformos, kad sąjunga bent šiek tiek kontroliuotų šalių fiskalinę politiką. To užteks, kad rinkos aprimtų. Čia, aišku, jei žmonės Vokietijoje, Prancūzijoje neišsirinks populistų.

[Lettered]

Taip, tad sukeltų antrą krizės bangą, bankams reikėtų "bail-outų" (O koks skirtumas, ar juos duoti Graikijai ar iš karto bankams?) šviežiai atspausdintais eurais. Taip, ekonomika vėl stabteltų, gal net kai kur BVP vėl truputi pakristų ir tiek. JAV dar ne tiek dolerių atspausdino. Šito įvykio mąstai būtų nepalyginamai mažesni nei 2007-ųjų ir jokio euro naikinti nereiktų.

O, šiaip jau, manau, kad graikai streikuos kiek norės, o valdžia vistiek darys reformas, atleidinės darbuotojus, privatizuos įmones ir labai lėtai su ES pagalba skola pradės mažėti. Be to, ES turės būti padarytos reformos, kad sąjunga bent šiek tiek kontroliuotų šalių fiskalinę politiką. To užteks, kad rinkos aprimtų. Čia, aišku, jei žmonės Vokietijoje, Prancūzijoje neišsirinks populistų.

O kas bus, jei išsirinks populistus?

[index]

O kas bus, jei išsirinks populistus?

Tada gali būt visokių fokusų. Nepagalvoję jie neišgelbės Graikijos, bankų ir tada jau tikrai gali krizę rimtą sukelt. O šiaip tai šiek tiek atspausdintų eurų šiuo metu ES netgi padėtų valiutų kare prieš JAV ir Kiniją.

[kzinas]

Tada gali būt visokių fokusų. Nepagalvoję jie neišgelbės Graikijos, bankų ir tada jau tikrai gali krizę rimtą sukelt. O šiaip tai šiek tiek atspausdintų eurų šiuo metu ES netgi padėtų valiutų kare prieš JAV ir Kiniją.

Tai ES spausdina tuos eurus. 750 € gelbėjimo paketas faktišhkai yra tas pats QE2 tik per kita galą, jį ECB sugeneravo iš nieko, teisa garantuotas visų eurozonos šalių, bet ir QE2 irgi garantuotas JAV skolos.
Ir čia tik paskutinis, o kur dar ECB susiurbinėjami Graikijos ir kitų obligacijos, kiti gelbėjimo paketai.
Žodžiu to dar visko nesijaučia, nes ekonomika smukus, jei tik ekonomika gerės šituos kranelius reikės užsukti ar prisukti, jei nenori kad tiesiogiai pradėtų vyniotis infliacija, netiesiogiai ji ir taip vyniojasi per žaliavų, maisto kainas ir tt. Tai galioja tiek $, tiek € tiek kitoms valiutoms, iskaitant ir kiniečių juanį kur jau turi palūkanų procentus užkėlinėti, infliacijos gesinimui. Kinai irgi "gelbėjo" savo labai kietą ekonomiką ~2 trilijonų $ iš oro paketu, tik išreikštų juaniais.
Ir šiap istoriškai kai spausdina pinigus, nepadengtus niekom vėliau ar anksčiau ateina laikas susimokėti. Taip kad amžinai nespausdins. kažkada šventiai ateis galas.

[andyour]

Svarbiausia yra žmonių užimtumas, kuriama kažkokia vertė, o išlaikyti esamas darbo vietas bei kurti naujas reikalingi pinigai. Dėl spausdinimo nieko negalėčiau pasakyti, bet manau, pinigų kiekis rinkoje yra giežtai kontroliuojamas. O JAV spausdina, nes juos Kinija kaupia, tikslu palaikyti žemą juanio kursą, kad nenutraukti investicijų srauto. O žaliavos brangsta, nes jomis spekuliuojama(pvz. nafta, auksas) bei azijoje žmonės tik pradeda vis daugiau vartoti.

[John]

Nelabai dažnas atvejis. Kinijos Premjero Wen Jiabao straipsnis Financial Times. Mano supratimu, jis kalba teisingai.


How China plans to reinforce the global recovery
http://www.ft.com/cms/s/0/e3fe038a-9...#axzz1QF59vjrw


Susijęs straipsnis:
Chinese premier declares inflation victory
http://www.ft.com/cms/s/0/cb7c26c2-9...#axzz1QF59vjrw

Detalės nėra iki galo aiškios, bet panašu, kad visgi Kinijai pavyks suvaldyti infliacijos augimą, kaip ir NT burbulą.

[kzinas]

Nelabai dažnas atvejis. Kinijos Premjero Wen Jiabao straipsnis Financial Times. Mano supratimu, jis kalba teisingai.


How China plans to reinforce the global recovery
http://www.ft.com/cms/s/0/e3fe038a-9...#axzz1QF59vjrw


Susijęs straipsnis:
Chinese premier declares inflation victory
http://www.ft.com/cms/s/0/cb7c26c2-9...#axzz1QF59vjrw

Detalės nėra iki galo aiškios, bet panašu, kad visgi Kinijai pavyks suvaldyti infliacijos augimą, kaip ir NT burbulą.

Aš mėgstu politikų kalbas ir rašliavas. Jie visalaik teisybę kalba. Jie už tai pinigus gauna. Kuo daugiau teisybės pasako, tuo daugiau pinigu ir tuo geresnė jų politinė karjera.
Kuom labiau politikai giria savo ekonomiką, sako kad jokios devalvacijos ir negresia ir tt., paprastai reiškia, kad reikalai prasti. Kaip taisyklė, labiausiai liaupsinama ir dievagojamsi būna prieš griūtį.
Aišku nesakau, kad kinams dabar kas iškart gresia, jie metelius 3-4 gal pratemps, bet vėliau reikės restrukturizuotis.
Didysai "optimistas" ponas Roubinis, sako kad jų ekonomika 50% laikosi infrastrūkturinėm investicijom ir kad vėliau ar anksčiau...

[John]

Aišku nesakau, kad kinams dabar kas iškart gresia, jie metelius 3-4 gal pratemps, bet vėliau reikės restrukturizuotis.

O ar ne tai jie ir daro? Ir ar ne apie tai pats Wen'as kalba tame straipsnyje ir kitur? Ir ar Kinija dažniausiai neapsiriboja kalbomis, bet ir daro? Man atrodo, čia viskas ok.

Didysai "optimistas" ponas Roubinis, sako kad jų ekonomika 50% laikosi infrastrūkturinėm investicijom ir kad vėliau ar anksčiau...

Kitas "didelis" ekonomistas Krugman'as sako, kad kai šviečia bankrotas, reikia dar daugiau skolintis ir spausdinti. Visokių tų nuomonių yra.

[kzinas]

O ar ne tai jie ir daro? Ir ar ne apie tai pats Wen'as kalba tame straipsnyje ir kitur? Ir ar Kinija dažniausiai neapsiriboja kalbomis, bet ir daro? Man atrodo, čia viskas ok.

Kinija pakeitė, kiekybinį eksportą vidinėmis infrastrktūrinėmis investicijomis, ir pakeitė ne todėl kad protinga kinų valdžia, to norėjo, o todel kad po 2008 spalio eksportas krito 30%, bei vidinės vartotojiškos rinkos ji negali normaliai susikurti, nes tai iškart sukeltų atlyginimų didėjimą, infliacijos šuolį ko pasekoje, kirtų per pagrindį pajamų šaltinį - pigius fabrikus.
Kinai prieš krizę turėjo perteklinius resursus, pvz metalo parmonėje.
Ir po visu lengvų kreditų ir gelbėjimo paketų politikos, jei turi dabar, dar daugiau pajėgumų metalurgijos pramonėje, ir kad jie būtų reikalingi jie turi dar daugiau statyti nebūtina reikalingų geležinkelių, nebūtinai reikalingų miestų ir kvartalų. Žodžiu ekonomikai duotas apgaulingas signalas ir ji juda kažkokia kryptimi, bet ne visai ta. Kažkada teks gryžti, koreguoti kursą. Ir tai bus skausminga.

Kitas "didelis" ekonomistas Krugman'as sako, kad kai šviečia bankrotas, reikia dar daugiau skolintis ir spausdinti. Visokių tų nuomonių yra.

mhh taip sakė Džonas Kainsas ~1930 - 1940. Jie ką dabar vykdoma kainsejistinė monetarinė politika. Iš dalies kad nekiltų defliacijos bangos "a la 1930", iš dalies todėl kad vyriausybėm, politikam tai yra lengviausias kelias.
Gali pabandyti kur UK ar USA ...vidinę devalvaciją padaryti a la Lietuvoje ar Latvijoje.

[Silber418]

Lietuvos konkurencingumas ritasi žemyn

Konkurencingiausių pasaulio valstybių sąraše Lietuva per metus smuktelėjo 2 pozicijomis ir dabar užima 45 vietą. Analitikai teigia, kad labiausiai mūsų konkurencingumą smukdo didelė biurokratinė našta ir išsikerojusi korupcija.

Lietuva, užpernai šiame reitinge buvusi 31-a, praėjusiais metais buvo 43-ia, o šiemet surinkusi 60,211 balo smuktelėjo į 45 vietą, rodo Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos plėtros instituto sudaromi konkurencingumo reitingai.

Pagal konkurencingumą šiemet lenkiame tokias valstybes kaip Kolumbija, Vengrija, Slovakija, Rusija, Rumunija, Slovėnija, Pietų Afrika, Jordanija, Argentina, Bulgarija, Graikija, Ukraina, Kroatija ir Venesuela.

„Mano požiūriu, jokios ženklesnės pažangos per porą metų gerinant Lietuvos konkurencingumą neįvyko. Planų būta daug, o konkrečių rezultatų – mažai. Tai tik tiek galiu pasakyti, kad Vyriausybei reikėtų dirbti žymiai labiau atsiraitojus rankoves negu iki šiol“, – tyrimo rezultatus komentavo „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Jis priminė, kad tokius pat argumentus kaip ir šveicarai, atsakydamas į klausimus apie žemą Lietuvos konkurencingumą dėsto ir Pasaulio ekonomikos forumas. „Taip, pas mus per didelė biurokratinė našta, per didelė korupcija, silpnas viešasis sektorius. Tie dalykai akivaizdūs ir be jokio kokybės vertinimo“, – kalbėjo analitikas ir pridūrė, kad dar vienas veiksnys, mažinantis Lietuvos konkurencingumą, – emigracija.

Premjero patarėjas ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas IQ.lt sakė, kad su Tarptautinio vadybos plėtros instituto atlikto tyrimo duomenimis dar nesusipažino, todėl kalbėti apie Lietuvos konkurencingumo smukimo priežastis negalėjo.

Estai – konkurencingesni

Estija su 68,264 balo užima 33 poziciją ir vienu laipteliu lenkia 66,860 balo surinkusią Lenkiją. Latvija į 59 konkurencingiausių pasaulio valstybių sąrašą nepateko.

Jo viršūnėje atsidūrė po 100 balų surinkusios valstybės – Honkongas ir JAV. Trečioje vietoje – 98,557 balo surinkęs Singapūras. Toliau rikiuojasi 94,063 balo surinkusi Švedija ir 92,558 balo surinkusi Šveicarija.

Tarptautinio vadybos plėtros instituto sudaromi reitingai parodo, kaip gerai valstybės geba sukurti ir išlaikyti aplinką, kurioje įmonės gali varžytis. Keturias sritis – ekonominę būklę, vyriausybės veiklos efektyvumą, verslo efektyvumą ir infrastruktūrą – šveicarai įvertina pagal 300 skirtingų kriterijų.

Norėčiau papildyti šią informaciją keliomis lentelėmis. Pirmiausia:

Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos patrauklumo rodikliai remiantis tyrimo duomenimis, 2011 m.

(c) ekonomika.lt


Antra, konkurencingiausių ekonomikų Top-20 (pagal "IMD World Competitivenss Yearbook 2011")

(c) ekonomika.lt


Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/val...s-59-7961.html

P.S. pastebėkime naują valstybę 8 pozicijoje - Otaras (ko gero, Kataras).

[Audrėnas]

Konkurencingumo tikrai nederėtų traktuoti kaip pagrindinio ekonomikos efektyvumo rodiklio. Tiesa pasakius, kažkuria prasme pernelyg didelis ir besaikis bandymas vaikytis kuo aukštesnės vietos konkurencingumo indekso lentelėje yra žalingas. Užtenka palyginti Slovėniją ir Lietuvą, kad įsitikintume.

Plačiau:
http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/.../49/42-84p.pdf

[Gytaz]

Mažmeninė prekyba gegužę augo sparčiau

Šiemet gegužę paspartėjo metinis ir mėnesinis mažmeninės prekybos augimas, rodo Statistikos departamento duomenys.

Gegužę per mėnesį mažmeninė prekyba padidėjo 4,1%, iki 2,681 mlrd. Lt, palyginamosiomis kainomis, kai balandį augimas siekė 0,9%.

Metinis augimas gegužę, palyginti su pernai tuo pat metu, sudarė 23,8%. Balandį metinis audimas sudarė 20,9%.

Visų sektorių įmonių apyvartos per mėnesį augo, išskyrus įmones, prekiaujančias maisto prekėmis. Jų apyvarta per mėnesį sumažėjo 1%. Per metus taip pat 0,4% mažėjo tik šio sektoriaus įmonių apyvarta.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2011 m. gegužę, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono įtaką, sumažėjo 1,8%, o palyginti su 2010 m. geguže ir pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, – augo 6%.

"Verslo žinios" pirmadienį rašė, kad visas finansų analitikų prognozes, kad įmonių eksportu paremtą ekonomikos augimą netrukus palaikys ir po truputį atsigaunantis vidaus vartojimas, gali nušluoti prasidėjęs šildymo sezonas.

Spėjama, kad trumpas ir staigus vartojimo šuolis gali įvykti rugsėjį, prieš pat šildymo pradžią, kai gyventojai leis per vasarą sutaupytus pinigus, kad pakeistų pasenusią buitinę techniką ar kitus namų apyvokos reikmenis.

[Silber418]

Kainų lygio indeksas namų ūkio išlaidoms (price level index for household final consumption expenditure (HFCE), 2010 m., EU = 100):



Kai kurių valstybių pavadinimų vertimas iš švedų kalbos:

Österrike - Austrija
Tyskland - Vokietija
Storbritanien - D.Britanija
Tjeckien - Čekija
Lettland - Latvija
Ungern - Vengrija

Šaltinis: http://tilastokeskus.fi/til/kvhv/201...html?ad=notify.

Pastebėkime, jog duomenys pokrizinio laikotarpio. Kai kurios valstybės kainos auga.

[Wycka]

B.Gruževskis: dėmesio centre turėtų būti dirbantis, gerai uždirbantis žmogus

„Valstybėje darome įvairius žingsnius, stabilizuojame biudžetą, bet tai yra mizeris, nes jeigu žmogus nedirba, neuždirba arba turi šalutines galimybes uždirbti be mokesčių sumokėjimo į biudžetą, mes visada stovėsime baloje“, — tvirtino Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
„Antimonopolinis reguliavimas, kuris praktiškai neveikia mūsų šalyje mums padarė žalos: mes slopiname vidinę iniciatyvą. Mes ieškome darbo vietų, ieškome verslo sprendimų, bet jie atsiranda už Lietuvos ribų, nes Lietuvoje verslininkams labai sunku pakilti“, — pastebėjo profesorius.
Tam, kad žmonės dirbtų ir uždirbtų, Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau pramonės.
„Kas gali kelti atlyginimus? Gerai būtų, jeigu mes turėtume vidinių resursų, naudingų iškasenų, kurias galėtume parduoti. Taip pat — jeigu eksportuotume. Šiandien Lietuvoje pakelti atlyginimus gali mūsų pramonės flagmanai. Atsiremti reikėtų į tuos, kurie eksportuoja į užsienį, ten parduoda ir sugrąžina į rinką pinigus. Tai turi užtikrinti pramonės flagmanai, o mes tą pramonę, kuri kurtų tuos produktus, ne itin skatiname“.
D. Arlauskas taip pat svarstė, kad konkurencijos trūkumas silpnina ir tą patį pramonės vysytmąsi.
„Buvo daug ištrimituota apie didžiųjų prekybos tinklų reguliavimo įstatymą, tačiau nebuvo pagalvota, kad įstatymo vykdymą reikia prižiūrėti ir kad kažkas turi būti paskirtas už tai atsakingu. Dabar, po šito įstatymo priėmimo, santykiai tarp tiekėjų ir prekybos tinklų dar pablogėjo“, — kalbėjo D. Arlauskas.
Anot laidos dalyvių, verslo Lietuvoje nepaskatins ir nedarbo problemų nepanaikins atskiros ministerijos ar tarnybos. Šioms problemoms išspręsti reiktų daugiau bendro darbo ir valios negu parodyta iki šiol.

[Wycka]

Gegužės mėnesį Lietuvos ekonomika parodė raumenis

Pramonės produkcijos mastas vėl padidėjo po balandžio mėnesį buvusio 6,3 proc. kritimo (palyginti su kovo mėn.). 2011 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., visa pramonės produkcija padidėjo 8,1 proc. Per metus (2011 m. gegužės mėn., palyginti su 2010 m. gegužės mėn.) visa pramonės produkcija padidėjo 12,8 proc.
Transporto sektoriuje (įskaitant sausumos transportą) 2011 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, krovinių vežta 10,1 proc. daugiau. Galima dar kartą konstatuoti, kad ši ekonominė veikla labai sėkmingai ir sparčiai auga. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tampa pačiu konkurencingiausiu regione, tai suteikia papildomų dividendų ir kitoms transporto rūšims, kurias reikia pasitelkti gabenant krovinius iš uosto ir į uostą sausuma.
(...)

[zero]

Lietuviai ir brazilai - daugiausia pasaulyje atostogaujančios tautos:

http://www.businessinsider.com/count...lithuanians-16

[Silber418]

Na va, bent atostogų trukme skūstis negalime.