Ekonomikos naujienos

[sauls]

Pelną gauna ne savininkas, o jo įmonė. Savininkas gali savo reikmėms pasilikti tik dalį pelno, nes jis privalo nuolat investuoti į verslo atnaujinimą ir plėtrą, antraip jį „suvirškins“ konkurentai. Dėl poros mėnesių atostogų tai mistika — tiek atostogaudamas normalaus verslo neprasuksi. O dėl bendro atostogų laiko, tai galima grubiai paskaičiuoti. Darbininkas dirba 8h per darbo dieną. Jeigu metuose yra 53 savaitės, tai per metus susidaro 106 dienos savaitgalių + 13 šventinių dienų + 28 darbo dienos atostogoms. 365 - 106 - 13 - 28 = 218 darbo dienų per metus, dauginame iš 8 ir gauname, kad darbininkas vidutiniškai dirba 1744 valandas per metus (su sąlyga, kad nesirgo, neėmė nemokamų atostogų, nevėlavo į darbą ir jam nepriklauso papildomos apmokamos atostogos). O verslininkas? Na, tarkim jis nedirba savaitgaliais bei švenčių dienomis ir leido sau paatostogauti 2 mėnesius, t.y. 8 savaites, arba 56 dienas. Įvertinus, kad verslininkas dirba 20h per darbo dieną, gauname 365 - 106 - 13 - 56 = 190 * 20 = 3800 valandų per metus. Taigi net įskaičiavus ilgesnes atostogas, verslininkas dirba beveik dvigubiai ilgiau už darbuotoją. Ar verta priminti, kad Lietuvos darbo įstatymai draudžia samdomam darbuotojui dirbti ilgiau nei 48h per savaitę?
Kas dėl atostogų tropiniuose kraštuose, nebūtina būti verslininku, kad juose paatostogauti. Lietuviai net ir darbininkai masiškai vyksta į Egiptą, Turkiją, net Kanarus. Mano brolis yra samdomas darbuotojas, bet pastaraisiais metais atostogavo Šri Lankoje ir Kenijoje. Beje, ar John yra koks naftos magnatas, kad reguliarai lankosi Azijoje?
Dėl Lietuvos viarslynikų požiūrio į darbuotoją sutinku. Dėl to kaltinčiau postsovietinį mentalitetą (abiejų pusių) ir realių profsąjungų nebuvimą. Daugelis kaltinate dėl mūsų ekonominių nelaimių emigraciją (ar priešingai, emigrantai kaltina ekonomines nelaimes), tačiau kita vertus tai skatina vietinius verslininkus atsargiau elgtis su darbuotojais, nes emigrantas, būdamas IRL ar UK jam taburetės nepagamins ir dešros vietiniam Anuprui neparduos. O ir emigrantai, pradėję verslą Vakaruose, nori nenori priversti taikytis prie vietinių papročių. Kiek žinau, ne tik Skandinavijoje, bet ir UK, Vokietijoje, Prancūzijoje yra stiprios ir gausios profsąjungos, kurios iš tiesų skirtos ginti darbuotojų kolektyvą, o ne jos lyderiams rinktis politinius dividentus.

Nesvaikit per daug apie profsajungas. Abejoju ar bent 10% emigravusiu lietuviu joms priklauso. Tai dideliu gamyklu, avialiniju ir kito stambaus verslo specifika. O ekonomikoje kaip zinia 90% imoniu yra smulkios. Vokietijoje pvz. jei imone turi maziau nei 25 zmones, net profsajungos negalima isteigti. Del to kai kurios Vakaru imones samoningai siekia buti mazesnes ir samdo laikinus darbuotojus. Nieko tos profsajungos nesprendzia. Svarbu pagarba zmogui, o ne kazkokia mistine "visus ginanti" organizacija.

[sauls]

Kiek pažįstu verslininkų, nieko jie ten nepersidirba, jeigu yra patirties Daugiau dirba, tai tik dėl perdėto potraukio pinigams.

O ar zinai kiek metu jie dirbo (ir daznai be atlyginimo) kad gautu ta patirti? As tai prilyginciau studijoms aukstojoje mokykloje. Tarkim mokaisi 4 arba 6 metus vietoj to, kad galetum dirbti ir neblogai uzdirbti (pvz. kad ir statybose). Bet pabaiges, po kurio laiko gausi didesni atlyginima uz ta pati statybininka. Taip ir su verslu. Vienas is penkiu galbut pasiseka. Sekmingas verslininkas gauna didesnes pajamas del didesnes prisiimtos rizikos. Butu nesazininga jei jis gautu tiek pat kaip ir jo niekuo nerizikuojantys darbuotojai.

[index]

Svarbu pagarba zmogui, o ne kazkokia mistine "visus ginanti" organizacija.

O kas turi žmones ginti ir priversti juos gerbti jei ne jie patys. Jei jie to nedarys tai darbdavys stengsis išspausti kuo daugiau pajamų su kuo mažiau išlaidų ir labdaros iš jų tikėtis nereikia. O tai galima padaryti kai tie žmonės susivienija į kokią organizaciją?..

[Wycka]

Nesvaikit per daug apie profsajungas. Abejoju ar bent 10% emigravusiu lietuviu joms priklauso. Tai dideliu gamyklu, avialiniju ir kito stambaus verslo specifika. O ekonomikoje kaip zinia 90% imoniu yra smulkios. Vokietijoje pvz. jei imone turi maziau nei 25 zmones, net profsajungos negalima isteigti. Del to kai kurios Vakaru imones samoningai siekia buti mazesnes ir samdo laikinus darbuotojus. Nieko tos profsajungos nesprendzia. Svarbu pagarba zmogui, o ne kazkokia mistine "visus ginanti" organizacija.

Aš tik pateikiau kaip vieną iš variantų. Pritariu, kad abipusės pagarbos Lietuvoje vis dar nėra per daug. Profsąjunga netenka prasmės, jeigu yra tik mistinė, o jos tikslus ir uždavinius kiekvienas ir taip žinote. Pataisykite mane jeigu klystu, bet darbuotojai, dirbantys Vakarų Europoje mažose ir mikroįmonėse, gali net ir slapčia nuo darbdavio įstoti į jungtinę profsąjungą, kuri gina tam tikros srities darbuotojus, pvz vertėjus, žurnalistus, sportininkus, etc.. Aišku, jeigu pats žmogus, net turėdamas galimybę, nerodo suinteresuotumo narystei profsąjungoje — verslininkas neprivalo jo ginti...

[Silber418]

Galbūt ne pati aktuliausia naujiena, bet įdomu:

Naujo statistinio tyrimo metu paaiškėjo, jog tik 24% Švedijos Karalystės gyventojų sutiktų, jog šalis prisijungtų prie euro zonos. 64% pasisakė prieš. Euro valiutos popularumas šioje valstybėje krito. Tai įrodo ir duomenų palyginimas su 2003 m. atlikto referendumo rezultatais, kuomet už euro įvedimą pasisakė 42%, o pieš 55.9% Švedijos gyventojų.
Nors Švedija, būdama ES valstybe nare, oficialiai turėtų integruotis ir į bendrą valiutos erdvę, 1995 m. ši valstybė, kartu su Danija bei Didžiąja Britanija, pasirašė Maastrichto sustarties išimtį, kuri leido valstybėms pilnai integruotis bendroje ekonominėje erdvėje nekeičiant nacionalinės valiutos.
Apklausos metu taip pat buvo teiraujamasi gyventojų, kaip jie vertina valstybės narystę Europos Sąjungoje. 51% pasisakė už narystę, o 21% - už valstybės išstojimą iš ES.

Record low support for the euro

Tommie Ullman,
Stockholm News

This record low support for the single currency is shown in a new poll from statistics, Sweden. This is a statistically significant change compared with November 2010. The Swedish membership in the European Union is however supported by a clear majority; 52 percent is in favor of the membership while 21 percent want Sweden to leave the union. <...>
In September 2003, 55.9 percent voted No to the euro and 42 percent Yes, which then was considered a very clear outcome. But now the majority for No seems even more clear.

www.stockholmnews.com

[Wycka]

Naujo statistinio tyrimo metu paaiškėjo, jog tik 24% Švedijos Karalystės gyventojų sutiktų, jog šalis prisijungtų prie euro zonos. 64% pasisakė prieš. Euro valiutos popularumas šioje valstybėje krito. Tai įrodo ir duomenų palyginimas su 2003 m. atlikto referendumo rezultatais, kuomet už euro įvedimą pasisakė 42%, o pieš 55.9% Švedijos gyventojų.

Nieko nuostabaus, kai žinome, kokiame kontekste buvo tų švedų atsiklausta. Reikėtų pasakyti AČIŪ Graikijai, gal kiek tyliau Airijai ir Portugalijai. Juk ne kiekvienas sužavėti puolame gesinti svetimo tvarto, kai šis dega kitame kaimo pakraštyje. Ir kai kaime vienas paskui kitą užsidega trys tvartai (tarkime dėl žaibo), ir iškart po to jūsų klausiama — ar sutiktumėte įsirengti tokį patį žaibolaidį, kokius turėjo visų tų sudegusių tvartų savininkai? Ką atsakytumėte?

[Silber418]

Taip, tik noreciau pabrezti, jog nagrineti apklausos, o ne referendumo rezultatai. Beje, svedai dziaugiasi savo valiuta ir po keliu metu ruosiasi isleisti naujus banknotus. Veliau pateiksiu idomesnes informacijos apie sia valiuta, kuri siuo metu konkuruoja su Sveicarijos franku investuotoju tarpe.

[Big Cat]

Kinijos kompanijoms Europa – lyg prekybos centras

Artimiausią dešimtmetį Kinijos bendrovės masiškai perims daug kompanijų kitose šalyse, prognozuoja ekonomistai. Įsigijimų pastaraisiais metais sparčiai daugėjo, Europa – ne išimtis. Nuo 2003 iki 2005 m. kinų investicijos į Europos kompanijas sudarė tik 853 mln. USD, o nuo 2008 iki 2010 m. šios investicijos jau siekė 43,9 mlrd. USD, rodo Londono konsultacijų bendrovės „Dealogic“ duomenys. Per minėtų dvejų metų pakilimą Kinijos bendrovės perėmė 118 Europos kompanijų kontrolę.

[Big Cat]

Ūkio ministerijos trumpas sąrašiukas dvylikos prioritetų šiais metais:

[Big Cat]

Dar vienas atsigaunančios ekonomikos ženklas!

Didžiausių valstybės įmonių grynasis pelnas (nuostoliai), mln. Lt



http://vz.lt/straipsnis/2011/06/20/K...erejo_bet_nor2

[tivoli]

Taip, tik noreciau pabrezti, jog nagrineti apklausos, o ne referendumo rezultatai. Beje, svedai dziaugiasi savo valiuta ir po keliu metu ruosiasi isleisti naujus banknotus. Veliau pateiksiu idomesnes informacijos apie sia valiuta, kuri siuo metu konkuruoja su Sveicarijos franku investuotoju tarpe.

Pagal monetarinį valiutos (ar net šalies fiskalinį) stabilumą ar net kotiravimo mastus Forexe švedų karūnas lyginti su franku kaip konkurentes, tai tas pats kaip man iki mėnulio nuskristi. Abi valiutos yra iš esmės "mažorinės" užsienio valiutos rezervuose; bet frankas dažnai išskiriamas atskirai, kai švedų karūnos patenka į kategoriją "the others". To net besikeičiantys 'abrozdėliai' ant popieriuko nepakeis... kaip į indikatorių užtenka pažvelgti į Kinijos ar pasaulio (nuo 2 psl.) užsienio valiutos rezervus.

Frankas yra iš esmės 5-toji pasaulio prekybos valiuta pagal daugelį indikatorių kiek bevartytum IMF, WB ataskaitas. Plius daug ką sako faktas apie kasdieninių investitorių ir vartotojų preferencijas, kaip eiliniai lenkai dūsauja paskolų prisiėmę Šveicarijos frankais (o ne kažkodėl Švedijos karūnomis ar eurais), kuomet paleido po krizės plaukioti savo zlotą...o rupūžė frankas kaip stabiliai laikės krizės periodu, taip laikosi.

[liutass]

Bet dabartinis Ukio ministras yra geriausias per visa laika. Na, Abisala dar uzskaitau.

[Wycka]

Dar vienas atsigaunančios ekonomikos ženklas!

Didžiausių valstybės įmonių grynasis pelnas (nuostoliai), mln. Lt

Atvaizdas


http://vz.lt/straipsnis/2011/06/20/K...erejo_bet_nor2

Stebiuosi, kodėl TVOU nuostoliai nesikeičia? Juk aviacija (skrydžių ir keleivių) skaičius atsigauna. Gal oro uostas pats investavo į Wizzair ir Ryanair atėjimą, ar aš dar kažko nežinau? Štai ir VĮ „Oro navigacija“ nuostoliai padvigubėjo...

[kzinas]

Stebiuosi, kodėl TVOU nuostoliai nesikeičia? Juk aviacija (skrydžių ir keleivių) skaičius atsigauna. Gal oro uostas pats investavo į Wizzair ir Ryanair atėjimą, ar aš dar kažko nežinau? Štai ir VĮ „Oro navigacija“ nuostoliai padvigubėjo...

Gaunasi pigių oro skrydžių bendrovės, dalį bilietų kainos užkrovė mokesčių mokėtojam. Čia aš turių raumenyje, ne konkretų LT atvejį, o bendrą tendenciją europinę/pasaulinę, ty nori miestas/regionas turistų/svečių/pigiai skraidyti turi už tai susimokėti.

[deep'as]

Stebiuosi, kodėl TVOU nuostoliai nesikeičia? Juk aviacija (skrydžių ir keleivių) skaičius atsigauna. Gal oro uostas pats investavo į Wizzair ir Ryanair atėjimą, ar aš dar kažko nežinau? Štai ir VĮ „Oro navigacija“ nuostoliai padvigubėjo...

Pateikti I ketvircio rezultatai, kuomet keleiviu dar buvo maziau nei pernai, o Ryanair ir Wizzair pradejo skraidyti jau tik II ketvirti.

[Gytaz]

SEB pagerino ūkio plėtros prognozę

Sparčiai augančios investicijos ir atsigaunantis vartojimas paskatino SEB banko analitikus pagerinti Lietuvos ūkio plėtros prognozes.

SEB banko analitikai šiųmetinio BVP augimo prognozę pagerino nuo 4% iki 6,5%. Kitąmet laukiama ne 4,5%, o 5,5% augimo, o 2013 m. – apie 5%, skelbiama naujausioje SEB banko makroekonomikos apžvalgoje.

Analitikai nurodo, kad spartesnę plėtrą lems augančios vidaus investicijos, kurios vien pirmą ketvirtį išaugo 41%, nors tikėtasi, kad augimas siekė 20%. Anot bankininkų, kitas svarbus veiksnys – atsigaunantis ūkio vartojimas.

"Bėgiai tie patys, bet atsirado naujų degalų. Tas veiksnys, kuris labiausiai prisidėjo prie ekonomikos prognozių pagerinimo – vidaus rinka", – žurnalistams teigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

Jis pažymi, kad anksčiau ūkio augimo lūkesčius siejo su tuo, kad vis daugiau bedarbių ateis į darbo rinką, dirbs ir gaus nuolatines pajamas, atsiras daugiau optimizmo šeimose ir, atitinkamai, noro vartoti.

Anot jo, vidaus rinkoje matome jei ir nelabai įspūdingų, bet ryškių pokyčių į gerąją pusę.

"Vidutinis darbo užmokestis augs šiek tiek sparčiau nei mes anksčiau tikėjomės – vietoje 3,5% dabar laukiame 5,5% didėjimo, o kitąmet – 6,5%, o tai bus daugiau nei infliacija, – kalba p. Nausėda.

SEB nepakeitė infliacijos prognozių – ji šiemet turėtų siekti 3,5%, o kitąmet – 4%.

"Mes tikėjomės spartaus investicijų augimo, bet pirmą ketvirtį jos šovė taip, kad net buvo sunku įžvelgti. Tai, galbūt, nereiškia, kad visus šiuos metus laikysis toks spartus tempas, bet tai yra gana įspūdinga, nors ir nuo žemos bazės", – sako p. Nausėda.

[Silber418]

Numatoma BVP/1 gyventojui (tarptautiniais doleriais) rodiklio kaita (nuo 2011 iki 2016 m.):

Estija: nuo 19,375101 iki 25,144765;
Lietuva: nuo 18,278683 iki 24,262224;
Latvija: nuo 15,148744 iki 20,212600.

Pilną sarašą galite rasti čia: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...pita_estimates

[Silber418]

Tiksliau, tai PPP duomenys.

[bebop]

Kažkaip nesiryžčiau prognozuoti. Neaišku kaip paveiks Graikija eurą. Tai gali atsiliepti ir pačiai Estijai.

[index]

Kažkaip nesiryžčiau prognozuoti. Neaišku kaip paveiks Graikija eurą. Tai gali atsiliepti ir pačiai Estijai.

Matai, realiai Graikija tokia maža, kad ji negali iš tikro euro paveikti. Visa kita iš esmės yra spekuliacijos ir emociniai dalykai kuriems galima pasiduoti ar ne.

Vienas dalykas, kad įvedus bendras euroobligacijas jai gali pabrangti skolinimas kas gali daugmaž atsverti atpigimą dėl euro. t.y. bus mažiau naudos.

Jei dėl tokių šalių euras pigtų tai BVP augimui gali būti netgi teigiamas dalykas. Kaip, kad prieš kurį laiką buvo vokiečiams.