Heh, įdomu, kad didžiausiam Ericcson konkurentui Huawei nebuvo leista perimti JAV kompanijų ir iš esmės buvo užblokuotas priėjimas prie stambių projektų toje šalyje.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė John Rodyti pranešimąHeh, įdomu, kad didžiausiam Ericcson konkurentui Huawei nebuvo leista perimti JAV kompanijų ir iš esmės buvo užblokuotas priėjimas prie stambių projektų toje šalyje.
Galu gale yra kita, nors ir šiek tiek mažesnė Kinietiška telekomunikacijų kompanija ZTE, su kuria labai aršiai kovojama.
Comment
-
Jeigu UK mokesčiai dideli, tai ką bešnekėti apie Lietuvą???
Didžioji Britanija yra septintoje vietoje pagal mokesčius, kuriuos moka žmonės, uždirbantys mažiau nei 15 242 svarus sterlingų per metus (1270 svarų sterlingų per mėnesį). Šalis yra septintoje vietoje ir pagal mokesčius, kuriuos moka asmenys, uždirbantys ne daugiau nei 121 900 svarų sterlingų per metus (10 158 svarus sterlingų per mėnesį).
Tie, kurių pajamos siekia 15 242 svarus sterlingų per metus, Jungtinėje Karalystėje gali sau pasilikti tik 83,2 proc. sumos. O, pavyzdžiui, Dubajuje tokia pajamų suma iš viso neapmokestinama. Airijoje žmogui lieka 95,7 proc. pajamų, o Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose – šiek tiek daugiau nei 90 proc.
Tik Vokietijoje, Indijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Estijoje ir Meksikoje valstybė pasiima daugiau mokesčių iš mažas pajamas gaunančių žmonių nei Jungtinėje Karalystėje. Dideles pajamas gaunantys asmenys šalyje namo parneša tik 60,9 proc. atlyginimo atskaičius mokesčius. Tai yra gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Rusijoje, kur šis skaičius siekia 87 proc.
Mokesčiai Didžiojoje Britanijoje yra vieni didžiausių tarp išsivysčiusių šalių. Tačiau Italijoje mokesčiai dar didesni: dideles pajamas gaunantys italai namo parsineša tik 54,1 proc. pajamų.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Lietuvos žmonės drąsiau pradeda savo verslą. Pirmąjį šių metų ketvirtį įsteigta 2604 naujos įmonės arba 17 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir trečdaliu daugiau nei 2009 m. pirmąjį ketvirtį, skelbia Ūkio ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“. Tačiau abiejų institucijų atstovai pripažįsta, kad nors ir daugėja žmonių, norinčių tapti verslininkais, apie šią visuomenės dalį vis dar sklando nemažai mitų ir baimių.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį įkurta maždaug tiek įmonių, kiek jų buvo įkurta pačių geriausių Lietuvos ekonomikai 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Tai yra labai svarbūs skaičiai. Prieš keletą savaičių pasirodė „Deloitte“ atlikto tyrimo rezultatai, kuriuose sakoma, kad Lietuvoje apie 30 proc. studentų patirties įgyja įkurdami nuosavą įmonę. Tuo metu Lenkijoje šis skaičius yra apie 6 proc. “, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Ministro nuomone, Lietuvoje mažų ir individualių įmonių apmokestinimas nėra didelis, joms taikomas 5 proc. pelno tarifas.
Dar beveik 6 tūkst. žmonių, susidomėjusių galimybę steigti savo įmonę, apsilankė specialiuose tris mėnesius vykusiuose „Verslios Lietuvos“ renginiuose, daugelis atėjusiųjų buvo jaunimas.
Šių renginių metu kiek daugiau nei 700 žmonių paėmė paslaugų čekius, suteikiančius galimybę gauti nemokamų konsultacijų ir mokymų. 60 iš jų įsteigė savo įmones.
Ministro nuomone, sąlygos Lietuvoje pradėti verslą nėra blogos, tačiau šalyje vis dar gajus stereotipas, kad verslininkai vagys.
„Kas iš mūsų yra negirdėję pasakymo, kad visi verslininkai vagys. Tai yra bjaurus stereotipas, su kuriuo nesutinku iš principo. Garsus menininkas Andy Warholas, kuris dar būdamas gyvas sugebėjo už savo kūrinius gauti milijonus, sakė, kad pelnyti pinigus ir dirbti yra menas, o didžiausias menas yra daryti pelningą verslą. Labai svarbu, kad kiekvienas verslininkas ir visa visuomenė tai suprastų“, – sakė ministras.
Jo nuomone, verslininkai turi būti išdidūs, nes kurdami verslą Lietuvoje jie yra savo šalies patriotai ir pagrindiniai viešojo sektoriaus algų mokėtojai.„Žmogus, darantis verslą, turi būti išdidus, nes tokiu būdu jis yra šios šalies patriotas. Kuo žmogus daugiau turi, tuo daugiau gali duoti šiai visuomenei. Visi turime suprasti, kad tas verslas, kuris uždirba pinigus, yra tikrasis valstybės tarnybos, mokytojų, gydytojų algų mokėtojas“, – kalbėjo R. Žylius.
(...)
Mokykitės, kad galėtumėte 8 val. gerai dirbti kaip darbuotojai, po to galbūt tapsite vadovais ir galėsite nieko netrukdomi dirbti po 14 val., o dar po to, kam labai pasiseks, tapsite verslininkais ir nieko netrukdomi galėsite dirbti 20 val.
(...)I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Bėda ta, kad daugelis žmonių nežino, kuo skiriasi verslininkai nuo vyarslinykų. Tai mažai bendro turinčios sąvokos.
1. Vyarslinykai dominuoja prieš verslininkus;
2. Runkeliai dominuoja prieš viduriniąją klasę.
Kada viskas pasikeis vietomis (jei iš viso kada pasikeis) Lietuva taps turtinga ir išsivysčiusia valstybe.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimą(...)
Mokykitės, kad galėtumėte 8 val. gerai dirbti kaip darbuotojai, po to galbūt tapsite vadovais ir galėsite nieko netrukdomi dirbti po 14 val., o dar po to, kam labai pasiseks, tapsite verslininkais ir nieko netrukdomi galėsite dirbti 20 val.
(...)
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąMistika, kažkokia, kad pas mus yra atvirkščiai. Ir neteigčiau, kad tai yra blogai. Savininkas gauna pelną, ir jeigu biznis gerai įsuktas, gali sau leisti pasilepinti porą mėnesių Tailande ar Seišeluose. Bėda tame, kad mūsiškis vyarslininkas niekina samdomą darbuotoją, kuris suteikia jam tą galimybę jaustis laisviau, kaupti kapitalą. Vakaruose į darbo santykius žiūrima kitaip, nors yra ir ten savo "krachaborų".
Kas dėl atostogų tropiniuose kraštuose, nebūtina būti verslininku, kad juose paatostogauti. Lietuviai net ir darbininkai masiškai vyksta į Egiptą, Turkiją, net Kanarus. Mano brolis yra samdomas darbuotojas, bet pastaraisiais metais atostogavo Šri Lankoje ir Kenijoje. Beje, ar John yra koks naftos magnatas, kad reguliarai lankosi Azijoje?
Dėl Lietuvos viarslynikų požiūrio į darbuotoją sutinku. Dėl to kaltinčiau postsovietinį mentalitetą (abiejų pusių) ir realių profsąjungų nebuvimą. Daugelis kaltinate dėl mūsų ekonominių nelaimių emigraciją (ar priešingai, emigrantai kaltina ekonomines nelaimes), tačiau kita vertus tai skatina vietinius verslininkus atsargiau elgtis su darbuotojais, nes emigrantas, būdamas IRL ar UK jam taburetės nepagamins ir dešros vietiniam Anuprui neparduos. O ir emigrantai, pradėję verslą Vakaruose, nori nenori priversti taikytis prie vietinių papročių. Kiek žinau, ne tik Skandinavijoje, bet ir UK, Vokietijoje, Prancūzijoje yra stiprios ir gausios profsąjungos, kurios iš tiesų skirtos ginti darbuotojų kolektyvą, o ne jos lyderiams rinktis politinius dividentus.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė ACC Rodyti pranešimąAš sakyčiau Lietuvoje yra 2 pagrindinės bėdos:
1. Vyarslinykai dominuoja prieš verslininkus;
2. Runkeliai dominuoja prieš viduriniąją klasę.
Kada viskas pasikeis vietomis (jei iš viso kada pasikeis) Lietuva taps turtinga ir išsivysčiusia valstybe.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPelną gauna ne savininkas, o jo įmonė. Savininkas gali savo reikmėms pasilikti tik dalį pelno, nes jis privalo nuolat investuoti į verslo atnaujinimą ir plėtrą, antraip jį „suvirškins“ konkurentai. Dėl poros mėnesių atostogų tai mistika — tiek atostogaudamas normalaus verslo neprasuksi.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąTam ir pasamdomi direktoriai ar yra pavaduojantys asmenys. Ir versle nėra ten tiek dinamikos, kiek nori parodyti Dažniausiai užsitarnautas vardas garantuoja pajamas. Jei kažkuriuo laikotarpiu ir nėra klientų, niekas nepuola metyti visų pinigų reklamai, o tiesiog laukia kol vėl jų atsiras. Per agresyvi plėtra gan dažnai pražudo įmones.
Garsus menininkas Andy Warholas, kuris dar būdamas gyvas sugebėjo už savo kūrinius gauti milijonus, sakė, kad pelnyti pinigus ir dirbti yra menas, o didžiausias menas yra daryti pelningą verslą. Labai svarbu, kad kiekvienas verslininkas ir visa visuomenė tai suprastų.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPelną gauna ne savininkas, o jo įmonė. Savininkas gali savo reikmėms pasilikti tik dalį pelno, nes jis privalo nuolat investuoti į verslo atnaujinimą ir plėtrą, antraip jį „suvirškins“ konkurentai. Dėl poros mėnesių atostogų tai mistika — tiek atostogaudamas normalaus verslo neprasuksi. O dėl bendro atostogų laiko, tai galima grubiai paskaičiuoti. Darbininkas dirba 8h per darbo dieną. Jeigu metuose yra 53 savaitės, tai per metus susidaro 106 dienos savaitgalių + 13 šventinių dienų + 28 darbo dienos atostogoms. 365 - 106 - 13 - 28 = 218 darbo dienų per metus, dauginame iš 8 ir gauname, kad darbininkas vidutiniškai dirba 1744 valandas per metus (su sąlyga, kad nesirgo, neėmė nemokamų atostogų, nevėlavo į darbą ir jam nepriklauso papildomos apmokamos atostogos). O verslininkas? Na, tarkim jis nedirba savaitgaliais bei švenčių dienomis ir leido sau paatostogauti 2 mėnesius, t.y. 8 savaites, arba 56 dienas. Įvertinus, kad verslininkas dirba 20h per darbo dieną, gauname 365 - 106 - 13 - 56 = 190 * 20 = 3800 valandų per metus. Taigi net įskaičiavus ilgesnes atostogas, verslininkas dirba beveik dvigubiai ilgiau už darbuotoją. Ar verta priminti, kad Lietuvos darbo įstatymai draudžia samdomam darbuotojui dirbti ilgiau nei 48h per savaitę?
Kas dėl atostogų tropiniuose kraštuose, nebūtina būti verslininku, kad juose paatostogauti. Lietuviai net ir darbininkai masiškai vyksta į Egiptą, Turkiją, net Kanarus. Mano brolis yra samdomas darbuotojas, bet pastaraisiais metais atostogavo Šri Lankoje ir Kenijoje. Beje, ar John yra koks naftos magnatas, kad reguliarai lankosi Azijoje?
Dėl Lietuvos viarslynikų požiūrio į darbuotoją sutinku. Dėl to kaltinčiau postsovietinį mentalitetą (abiejų pusių) ir realių profsąjungų nebuvimą. Daugelis kaltinate dėl mūsų ekonominių nelaimių emigraciją (ar priešingai, emigrantai kaltina ekonomines nelaimes), tačiau kita vertus tai skatina vietinius verslininkus atsargiau elgtis su darbuotojais, nes emigrantas, būdamas IRL ar UK jam taburetės nepagamins ir dešros vietiniam Anuprui neparduos. O ir emigrantai, pradėję verslą Vakaruose, nori nenori priversti taikytis prie vietinių papročių. Kiek žinau, ne tik Skandinavijoje, bet ir UK, Vokietijoje, Prancūzijoje yra stiprios ir gausios profsąjungos, kurios iš tiesų skirtos ginti darbuotojų kolektyvą, o ne jos lyderiams rinktis politinius dividentus.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąKiek pažįstu verslininkų, nieko jie ten nepersidirba, jeigu yra patirties Daugiau dirba, tai tik dėl perdėto potraukio pinigams.
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąPelną gauna ne savininkas, o jo įmonė.
Savininkas gali savo reikmėms pasilikti tik dalį pelno, nes jis privalo nuolat investuoti į verslo atnaujinimą ir plėtrą, antraip jį „suvirškins“ konkurentai. Dėl poros mėnesių atostogų tai mistika — tiek atostogaudamas normalaus verslo neprasuksi.
Įvertinus, kad verslininkas dirba 20h per darbo dieną,
Ar verta priminti, kad Lietuvos darbo įstatymai draudžia samdomam darbuotojui dirbti ilgiau nei 48h per savaitę?
Kas dėl atostogų tropiniuose kraštuose, nebūtina būti verslininku, kad juose paatostogauti.
Kiek žinau, ne tik Skandinavijoje, bet ir UK, Vokietijoje, Prancūzijoje yra stiprios ir gausios profsąjungos, kurios iš tiesų skirtos ginti darbuotojų kolektyvą, o ne jos lyderiams rinktis politinius dividentus.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąČia svarbu ne tik kiek laiko praleidi prie telefono ragelio ar laptopo, bet ir galvodamas apie verslą ir visus su tuo susijusius reikalus, aš pažįstu nemažai žmonių, kuriuos kankina nemiga, neišeina negalvoti apie darbą net gulint lovoje ir pan.
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąAš tik iš to galiu išvada padaryti, kad tai arba dėl krizės, patirties stokos, nepaklausaus produkto.Paskutinis taisė Lettered; 2011.06.17, 11:44.
Comment
-
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų balandį, palyginti su kovu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje padidėjo 0,7 proc., o ES sumažėjo 0,9 proc.
Balandį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. mėnesiu, statybų mastas euro zonoje sumažėjo 2,0 proc., o ES - 1,2 proc.
Turimais valstybių narių duomenimis, balandį, palyginti su kovu, statybų sumažėjo aštuoniose alyse, o padidėjo Švedijoje (1,6 proc.), Prancūzijoje (0,7 proc.) ir Lenkijoje (0,5 proc.). Daugiausia šiuo laikotarpiu statybų mastas sumažėjo Didžiojoje Britanijoje (-13,4 proc.), Vokietijoje (-5,7 proc.) ir Portugalijoje (-4,0 proc.). <...>
Balandį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu mėnesiu, statybų sumažėjo aštuoniose šalyse, o padidėjo Lenkijoje (18,7 proc.), Švedijoje (8,1 proc.), Vokietijoje (4,5 proc.) ir Prancūzijoje (3,8 proc.). Labiausiai statybų sumažėjo Slovėnijoje (-27,3 proc.), Bulgarijoje (-22,8 proc.), Ispanijoje (-16,9 proc.), Portugalijoje ir Slovakijoje (abiejose šalyse po -5,2 proc.).
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą/\ Iš kur žinai, kad aš neturiu ir net neturėjau verslo?
Comment
Comment