Ekonomikos naujienos

[Zosys]

Absoliučiai jokių šansų, nebent tik ES sankcijomis Lietuvai pagrasintų . LSDP yra kieta ir ją (ar atskirus asmenis) dengia Prezidentūra.

Ot kur vergo instinktai! Neveltui sakoma: pripratimas - antras prigimimas. Žmogus, kuriam absoliučiai viskas netinka šitoje valstybėje, nepaisant nieko neįstengė praeiti pro šalį nenusilenkęs valdžios bizūnui. Bent jau būtų parašęs "Prezidentas", na tai dar ne taip būtų bjauru; bet kur tau - jau stačiai net įstaiga Didžiąją Raide. Tai reiškia tik viena - kaikuriems žmonėms absoliučiai niekas neatstos bato laižymo saldybės. Ir kniauks jie kniauks, ir purkštaus purkštaus... o po to eisi visi vorele "palaižyti".

[zajcik]

Tikrai gerai įlindę, tačiau viskas įmanoma, geras pvz. VKJU:

Klaipėdos uoste valstybė per daugiau nei dešimt metų investavo šimtus milijono litų Klaipėdos uosto rekonstrukcijai ir uosto gilinimui, tačiau pati iš to negavo jokios naudos, nes už valstybės pinigus pastatytos krantinės vėliau buvo išnuomotos socialdemokratų partijos veterano Martyno Gusiatino valdomai įmonei „Klaipėdos Smeltė“, o pastarasis vėliau 80 proc. šios įmonės akcijų pardavė Italijos bendrovei.
Už valstybės lėšas buvo praplatinta uosto krantinė nuo 80-os krantinės iki 88-oss krantinės, dabar ji plečiama iki 92-os krantinės. Anksčiau toje vietoje jūros gylis prie kranto buvo 5,5 metro, o praplatinus ją dar 70 metrų į akvatoriją, gylis prie krantinės tapo jau 13 metrų, todėl „Klaipėdos Smeltė“ gali priimti žymiai didesnius giliavandenius laivus. Visa ši teritorija buvo išnuomota AB „Klaipėdos Smeltė“, o pastarosios savininkas M.Gusiatinas pardavė 80 proc. savo įmonės akcijų Italijos bendrovei, kuri aptarnauja šiame uoste konteinerių liniją MSC.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pasamdytos kompanijos pastatė ir rekonstravo 82-89 bei 105-106 krantines, esančias „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje. Tai valstybei kainavo 120 mln. litų.

„Kai visa tai vyko, Algirdas Butkevičius buvo Susisiekimo ministru, - pasakojo G.Badaras, - girdėjau, kodėl M.Gusiatinas iš „Klaipėdos Smeltės“ direktoriaus pareigų išmetė Rimvydą Vaštaką, dabartinį Susisiekimo viceministrą. Kai prasidėjo konfliktas su mūsų įmone, M.Gusiatinas išskyrė pusę milijono litų grynais pinigais, kuriuos sudėjo į lagaminą, atidavė Važtakui, ir pasakė, kaip reikia juos padalinti. Neva po 100 tūkst. litų turėjo būti skirti Algirdui Butkevičiui, A.Brazauskui, tuometiniam Susisiekimo ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui, kuris tiesiogiai kuravo visą Klaipėdos uosto veiklą, 200 tūkst. litų – tuometiniam premjerui G.Kirkilui. Kiek supratau, už tokią sumą M.Gusiatinas norėjo nusipirkti neliečiamybę, kad Vyriausybė nesikištų į uosto veiklą, ir toliau už valstybės lėšas jam būtų statomos naujos krantinės. Tačiau Važtakas, užuot padalinęs pinigus kaip lieptas, sau pasiliko 100 tūkst. litų, sumažindamas G.Kirkilo dalį iki 100 tūkst. litų, ir pasistatė namą Vilniuje. Natūralu, kad G.Kirkilas pasijuto apgautas, ir pasklido kalbos, kad Važtakas jam sumokėjo ne visą sutartą sumą. Kažkas liko nelaimingas, ir tada M.Gusiatinas išgrūdo R.Važtaką iš darbo „Klaipėdos Smeltėje“. Tuo metu G.Kirkilo brolis dirbo ministro A.Butkevičiaus vairuotoju, ir, matyt, per šį žmogų ir pasklido kalbos, kad kažkas kažko neatidavė, tai R. Važtakas ir prarado darbą „Klaipėdos Smeltėje“. Jeigu šią informaciją būčiau gavęs anksčiau, tą R. Važtaką būčiau prigriebę su visais pinigais, o dabar STT atsakė, kad nėra įrodymų šiai nusikalstamai veiklai įrodyti. Tačiau R. Važtakas be darbo neliko – jį pasiėmė R.Dargis iš „Eikos“, o paskui Važtakas tapo Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujamos ministerijos viceministru“

[Combat]

Ot kur vergo instinktai! Neveltui sakoma: pripratimas - antras prigimimas. Žmogus, kuriam absoliučiai viskas netinka šitoje valstybėje, nepaisant nieko neįstengė praeiti pro šalį nenusilenkęs valdžios bizūnui. Bent jau būtų parašęs "Prezidentas", na tai dar ne taip būtų bjauru; bet kur tau - jau stačiai net įstaiga Didžiąją Raide. Tai reiškia tik viena - kaikuriems žmonėms absoliučiai niekas neatstos bato laižymo saldybės. Ir kniauks jie kniauks, ir purkštaus purkštaus... o po to eisi visi vorele "palaižyti".

Na, tai imkis ko nors.

[Raptor]

SEB: iš didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose, brangiausia - Vilniuje

SEB banko atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių - pigiausia gyventi Šiauliuose. Reitinguojant miestus buvo vertinamos keturių asmenų šeimos pagrindinių išlaidų krepšelis: tai išlaidos maisto produktams, būsto išlaikymui (šildymui ir vandeniui) bei transporto paslaugoms.

Šiauliečių keturių asmenų šeima per mėnesį šaltuoju metų laiku šioms reikmėms iš viso turėtų išleisti vidutiniškai apie 1 816 Lt, tai yra 8 proc. mažiau nei tokio paties dydžio šeima, gyvenanti brangiausiame Lietuvos mieste, Vilniuje, kuriame šios išlaidos sudaro 1 972 litus. SEB banko skaičiavimais po sostinės pagal pagrindinių išlaidų dydį toliau rikiuojasi Kaunas, po to seka Panevėžys ir Klaipėda.

„Sunkmečio našta Lietuvos miestuose pamažu lengvėja, bet nevienodai. Tam įtakos turi vidutinės pajamos bei patiriamos išlaidos. Nors Šiauliuose šiuo metu keturių asmenų šeima pagrindinėms išlaidoms santykinai išleidžia mažiau negu šeimos kituose didmiesčiuose, vidutinės pajamos, remiantis paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistika, Šiauliuose taip pat buvo mažiausios“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Analizuojant atskiras pagrindinių išlaidų grupes, Šiauliuose keturių asmenų šeima, lyginant su kitais didmiesčiais, mažiausia išleidžia maisto produktams. „Šiauliuose per pastaruosius metus maisto produktų kainos augo kiek lėčiau nei kitur, tačiau daugiausia, beveik penktadaliu, išaugo būsto išlaikymo kaina, taip pat gana smarkiai, beveik 9 proc., didėjo ir transporto paslaugų kainos“, - atkreipia dėmesį SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Pasak ekspertės, ekonominis atsigavimas priklauso ir nuo nedarbo mažėjimo bei darbo užmokesčio didėjimo tempų. „Šiauliuose metų pabaigoje buvo fiksuojamas vienas didžiausių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus padidėjimų lyginant su ankstesniu pusmečiu – 1,6 procento. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per antrąjį 2010-ųjų metų pusmetį padidėjo 2,5 procento“, - pastebi J. Varanauskienė.

Remiantis Statistikos departamento pateikiama naujausia informacija apie regionus, 2010 m. pabaigoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Šiaulių mieste siekė 1 489,9 lito. SEB banko šeimos finansų ekspertės teigimu, darbo užmokesčio didėjimo poveikį namų ūkių gerovei nustelbė išaugusios prekių ir paslaugų kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo užmokestis Šiauliuose yra mažesnis negu didžiuosiuose miestuose, galima daryti prielaidą, kad išlaidos pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms – maistui, būstui išlaikyti - sudaro didesnę išlaidų krepšelio dalį. „Nepaisant to, kad Šiauliai – miestas, kuriame gyventi santykinai pigiau nei kituose didmiesčiuose, šiauliečiai to pigumo dar nejaučia. Nominalaus darbo užmokesčio augimas nekompensuoja brangstančių pragyvenimo išlaidų, todėl realų pajamų padidėjimą pajus tik tie šiauliečiai, kurie po pertraukos vėl ras darbą ir gaus didesnį užmokestį negu iki tol gautos socialinės išmokos“, sakė J. Varanauskienė.

Tačiau palyginus nekilnojamojo turto kainas didmiesčiuose, Šiauliuose būstą įsigyti galima santykinai pigiau. Naudodamasis bankų paskolomis vidutinį darbo užmokestį uždirbantis šiaulietis galėtų nusipirkti 51,4 kv. m ploto būstą Šiaulių gyvenamajame rajone, t.y. beveik perpus erdvesnį negu vidutines pajamas gaunantis vilnietis įpirktų Vilniuje.

[bebop]

Brazauskas su savo šutve net nemąstė to daryti. Pagaliau turime rimtesnę valdžią.

Vyriausybė pritarė, kad reikia kaupti iždo atsargas „juodai dienai“

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai ir teiks susijusius įstatymus, kurie įpareigos kaupti valstybės iždo atsargas, skirtas sunkmečiui, o sukauptas lėšas finansiškai investuoti. Vyriausybė aiškina, kad tuomet politikams neliks galimybių šias atsargas iššvaistyti prieš rinkimus.

Pasak Vyriausybės pranešimo, priemonėmis bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai. Įstatymais numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitų) finansavimą.

Patvirtintoje koncepcijoje numatyta, kad Valstybės iždo atsargos sunkmečiui sparčiausiai būtų kaupiamos gerais ekonomikos laikais iš įstatyme numatytų šaltinių – viršplaninių pajamų, privatizavimo, atitinkamų metų biudžete numatytų lėšų. Koncepcija taip pat numato, kad atsargos sunkmečiui kaupiamos kol pasiekiamas priimtiniausias valstybės iždo atsargų sunkmečiui dydis, lygus vienerių metų viešųjų finansų išlaidoms. Toks maksimalus atsargų dydis yra pagrįstas tarptautine patirtimi.

Sunkmečiui skirtomis atsargomis įstatymų nustatyta tvarka disponuotų tik nepriklausoma valstybės institucija – Lietuvos Bankas, todėl atsargos būtų labai apsaugotos nuo neapdairios politikos priemonių poveikio, o sukaupti piniginiai ištekliai būtų pelningai finansiškai investuojami. Sukauptos atsargos, prireikus, taip pat galėtų būti naudojamos greitam Lietuvos banko įstatinio kapitalo padidinimui, kainų stabilumo užtikrinimo palengvinimui ir valdžios sektoriaus skolos mažinimui, bet ne mažiau nei ketvirtadalis valstybės ižde sukauptų atsargų sumos turėtų likti būtinų valstybės funkcijų ir įsipareigojimų finansavimui.

Koncepcijoje numatytų iždo atsargų kaupimo taisyklių taikymas 2003–2008 m. būtų sukūręs sąlygas iš perteklinių valstybės pajamų iki pastarosios krizės pradžios sukaupti optimalias valstybės iždo atsargas (apie 20 mlrd. litų). Tokiu būdu, 2008 metais prasidėjus pasaulio finansų krizės nulemtam sunkmečiui, iš sukauptų lėšų būtų vykdytos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai piliečiams, nedidinant valstybės skolos.

[Gytaz]

NERIJUS MAČIULIS: euro zonos krizė ir Lietuva

Prieš metus Europos centrinis bankas (ECB), Europos Komisija ir Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), pastaruoju metu kartais pašaipiai pavadinami „troika“, sutarė dėl Graikijos gelbėjimo būtinybės ir suteikė šaliai 110 milijardų eurų paskolą.


Šiandien, praėjus metams po pirmosios intervencijos į euro zonos valstybės skolų rinką, situacija atrodo daug prasčiau nei prieš metus – pagalbos jau prireikė ir Airijai bei Portugalijai, o visų šių valstybių skolos vertybinių kaina, parodanti rinkos dalyvių pasitikėjimą jomis, yra daug žemesniame lygyje nei 2010-ųjų pavasarį. Akivaizdu, kad planas nepasiteisino ir įvykių eiga nukrypo nuo „troikos“ įsivaizduoto scenarijaus. Tolimesnė įvykių eiga yra miglota, dėl jos nesutaria dauguma suinteresuotų pusių, tačiau galima įsivaizduoti tris šios užsitęsusios sagos epilogus.

Blogiausias scenarijus, dėl kurio labiausiai baiminasi ECB, EK ir TVF atstovai yra Graikijos skolos restruktūrizavimas (vienoks ar kitoks skolos „nurašymas“), išplintantis į Portugaliją, Airiją, o galbūt ir į Ispaniją. Pats šių valstybių obligacijų vertės sumažinimas nieko nenustebintų, jau dabar, pavyzdžiui, Graikijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pasiekė 17%, o nuo krizės pradžios jų kaina nukrito dvigubai. Taigi, bent jau pusės visos Graikijos skolos „nurašymo“ scenarijus visiškai įvertintas rinkoje.

Didesnė ir sunkiau prognozuojama problema būtų restruktūrizavimo poveikis Europos bankams. Kai kuriais skaičiavimais, vien Vokietijos ir Prancūzijos bankai turi Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolos vertybinių popierių už maždaug 60 milijardų eurų, o įvertinus ir paskolas šių šalių bankams bei įmonėms, bendra paskolų suma viršija 300 milijardus eurų. Anglijos centrinis bankas vertina, jog Graikijai, Airijai, Portugalijai ir Ispanijai nevykdant pusės savo įsipareigojimų, Graikijos bankai prarastų 70%, o Vokietijos ir Prancūzijos bankai – apie 10% viso savo kapitalo. Taigi, Europos lyderiai bando išvengti sisteminės finansų krizės ir ją sekančio finansų chaoso, kokį pasaulis patyrė po investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo.

Toks scenarijus būtų itin nepalankus ir Lietuvai. Tiesioginių ekonominių ryšių su periferinėmis euro zonos šalimis turime nedaug – joms tenka mažiau nei 2% viso Lietuvos eksporto, finansinės institucijos ir fondai nėra (daug) investavę į šių šalių skolos vertybinius popierius. Tačiau euro zonos valstybių ir galbūt bankų nemokumo domino neigiamai paveiktų visų investuotojų ir vartotojų lūkesčius, padidėtų ir Lietuvos skolinimosi kaina, visoje Europoje mažėtų vartojimas, o taip pat ir mūsų eksportas į šias šalis.

Europos lyderiai delsia norėdami sulaukti Europos bankų „streso“ testų rezultatų ir įvertinti, kokį poveikį visai finansų sistemai galėtų turėti valstybių skolos nurašymas. Paaiškėjus, kad Europos finansų sistemai dideli sukrėtimai negresia, galimas kitas scenarijus – „troika“ persvarstys savo neigiamą ir kategorišką požiūrį į skolos restruktūrizavimą. Šis scenarijus yra labiausiai tikėtinas ir mažiausiai žalingas. Gali būti, kad jau dabar, net neigdami tokią galimybę, už uždarų durų Europos vadovai aptaria mechanizmą, leisiantį sumažinti Graikijos skolos naštą, nesukeliant perteklinių svyravimų finansų rinkose. Įtemptą laukimą rodo ir finansų rinkos – pastaruoju metu pinga ne tik valstybių skolos vertybiniai popieriai, bet ir akcijos bei bendra euro zonos valiuta.

Tačiau be nerimo dėl finansų sistemos stabilumo yra ir kita priežastis, dėl kurios neskubama sumažinti periferinių euro zonos valstybių skolos naštos – tai neišspręstų pagrindinės Graikijos ir Portugalijos ekonomikų problemos – jos nėra konkurencingos. Vienintelis jų kelias yra tas, kuriuo prieš du metus pasuko Lietuva ir Latvija – atlyginimų mažinimas, socialinių išmokų ribojimas, viešojo sektoriaus mažinimas, privatizacija, investicijų skatinimas ir produktyvumo didinimas. Todėl, Europos lyderiams priimtinausias atrodo trečiasis, laukimo, scenarijus, apimantis ilgas ir varginančias reformas, praskiestas viltimi, jog išlaidų mažinimo ir privatizacijos dėka pavyks subalansuoti euro zonos valstybių biudžetus ir stabilizuoti skolos naštą.

Įtempto laukimo ir nerimo kontekste, Lietuvai reikėtų ir toliau nedvejojant eiti biudžeto konsolidavimo keliu – ne dažnai turime galimybę būti geru (nors ir ne tobulu) pavyzdžiu.

Periferinių euro zonos šalių gyventojai skeptiškai vertina biudžeto konsolidavimo priemonėmis – tai rodo nuolatiniai streikai ir riaušės Graikijoje bei pastarasis Ispanijos valdančios partijos, įgyvendinusios griežtas taupymo priemones, pralaimėjimas. Todėl tikėtina, kad ECB ir EK sieks kuo ilgiau atidėlioti skolų restruktūrizavimą ir išlaikyti reformų užtikrinimo svertus.

Lietuvai šis laukimas turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Vieną vertus, neišspręsta euro zonos skolų problema ir taupymo priemonių sukeltas lėtesnis augimas susilpnina euro kursą, o tai didina Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą trečiose šalyse. Kita vertus, ši situacija neigiamai veikia vartotojų lūkesčius, o pingantis euras reiškia brangesnius gamtinius išteklius ir didesnę infliaciją.

Galbūt ECB ir EK pavyktų įtikinti rinkas, jog status quo pavyks išlaikyti iki 2013 metų, tol, kol nepradės funkcionuoti Europos stabilizavimo mechanizmas. Trumpuoju laikotarpiu tai leistų pašalinti daugumą neapibrėžtumų ir abejonių dėl galimų šokų finansų rinkose, bei pagerintų investuotojų bei gyventojų pasitikėjimą. Tačiau tokio scenarijaus, be Europos lyderių, niekas nebesitiki.

[Silber418]

Kaip ir buvo siekiama, ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo:

Švedijos, kuri yra viena pagrindinių investuotojų Lietuvoje, ūkis augo šeštą ketvirtį iš eilės. Vis dėlto, lėčiau nei ankstesnįjį ketvirtį ir mažiau nei prognozavo ekonomistai.
Skandinavijos valstybės BVP per pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju pernai, ūgtelėjo 0,8% (prieš tai – 1,6%). Šeštą ketvirtį iš eilės fiksuotas ūkio augimas nepasiekė 0,9% vidutinės analitikų prognozės. Per metus Švedijos ekonomika, kurios bankai dominuoja Lietuvoje, padidėjo 6,4%. Ketvirtąjį ketvirtį per metus šalies BVP augo 7,7%.
Viena pagrindinių investuotojų Lietuvoje pernai demonstravo sparčiausią ekonomikos atsigavimą ES. Į priekį šalį tempė tokių bendrovių kaip sunkvežimių gamintojos „Volvo“ ir mobiliųjų telefonų gamintojos „Ericsson“ eksporto mastai.
„Mes ir toliau matysime visapusišką augimą, kurį lems eksportas, investicijos, gyventojų ir valstybės sektoriaus išlaidos“, - sako Annika Winsth, „Nordea Bank“ vyriausioji ekonomistė iš Stokholmo.
Švedijos centrinis bankas nuo praėjusių metų liepos 6 kartus kėlė palūkanų normą. Pasak p. Winsth, ir paaiškėjus naujausiems BVP duomenims šį tendencija neturėtų kisti.
Švedijos verslininkai praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo investavę 3,87 mlrd. Lt. Tai sudaro 11% visų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) mūsų šalyje. Daugiau (4,08 mlrd. Lt) Lietuvoje investavo tik Lenkija (11,6% TUI). Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva į Švediją eksportavo prekių ir paslaugų už 91,4 mln. Lt. Eksportas į Skandinavijos šalį sudarė 3,5% viso eksporto.

www.vz.lt

Remiantis Švedijos statisitkos biuro duomenimis, šalies BVP auga 6 ketvirtį iš eilės (po vieno ketvirčio nuosmukio ekonominės krizės metu). Paskutiniai metiniai augimo rodikliai: 2.8, 4.5; 6.6, 7.7; 6.4.

www.scb.se

[Silber418]

Kitoje temoje jau diskutuotą spalvos pakeitimą pakomentavo "Omnitel" atstovai:

"Omintel" įvaizdžio keitimas atsiėjo 250 mln. Švedijos kronų

Nežinia, kokios spalvų mados vyrauja pasaulyje, tačiau Lietuvoje pastaruoju metu įsigalėjo violetinė. Šia, dar vadinama "kedofilų" spalva, pasidabino ir telekomunikacijų bendrovė "Omnitel".

Pražydo violetine spalva

Dėl mūsų krašte nuskambėjusio pedofilijos skandalo vieniems violetinė spalva tapo lyg kovos su vaikų tvirkinimu simboliu, kiti jos ėmė nesąmoningai kratytis. Bet abejingų šiai spalvai beveik neliko.

Prie violetinės spalvos gerbėjų būrio gegužės 12 d. prisijungė ir telekomunikacijų bendrovė "Omnitel". Bendrovės vadovai pabrėžia, kad šis naujas "Omnitel" įvaizdis neturi nieko bendra su "kedizmu", esą tai naujas grupės "TeliaSonera" prekės ženklas, po kurio "skėčiu" glausis visos grupei priklausančios 18 įmonių, tarp jų ir "Omnitel".
Darius Maikštėnas, "Omnitel" viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms, dienraščiui teigė, jog šiuo sujungimu siekta, kad grupei "TeliaSonera" priklausančios įmonės įvairiose pasaulio šalyse taptų viena integruota bendrove su vienoda strategija ir jas vienijančiu simboliu."Naujoji prekės ženklo spalva jungia dvi spalvas – mėlyną ir raudoną. Mėlyna simbolizuoja patikimumą ir solidumą, o raudona suteikia dinamikos, veržlumo ir šiltumo. Violetinė spalva naudojama kaip 18-os grupei "TeliaSonera" priklausančių telekomunikacijų bendrovių prekės ženklo dalis, todėl, suprantama, ji neturi nieko bendra su Drąsiaus Kedžio istorija", – aiškino D.Maikštėnas.

Pavadinimo žada nekeisti

Pašnekovas patikino, kad kol kas nėra planų suvienodinti visų grupei "TeliaSonera" priklausančių įmonių vardus. Pasak jo, nuspręsta išlaikyti stiprius vietinius prekės ženklus, jų pavadinimus, tačiau suvienyti juos bendru vaizdiniu ženklu.
"Kitose šalyse, įgyvendinant pokyčius, taip pat būta įvairių diskusijų ir poteksčių. Tačiau praktika rodo, kad klientui svarbiausia yra ne spalva, o pokyčių esmė. Laikui bėgant, spalva klientams įgauna naują reikšmę – ją suteikia klientų gaunama vertė", – pabrėžė D.Maikštėnas.
Kiek spalvos keitimas kainavo atskirai "Omnitel", bendrovės atstovai nepanoro atskleisti, tačiau visai "TeliaSoneros" grupei šis pokytis atsiėjo apie 250 mln. Švedijos kronų (apie 96,6 mln. litų).

Vartotojai net nepastebi

Pasak rinkodaros ir komunikacijos specialistų, keisti įmonių įvaizdį reikia labai atsargiai. UAB "Komunikacijų raktas" direktorės Danguolės Mikutienės nuomone, paprastai įmonės vardo, simbolio ar spalvos keitimas reiškia, kad vyksta tam tikri pokyčiai, ir nebūtinai blogi.Tačiau, pasak jos, rimtos bendrovės puikiai žino, kad vartotojai labai pripranta prie paties prekės ženklo, jo spalvos ar kitokios vizualinės atributikos ir ją keisti yra ne tik rizikinga, bet ir labai brangu. Juk reikia apie pokyčius informuoti visus savo klientus, tad kuo didesnė bendrovė, tuo išlaidos didesnės.
D.Mikutienės teigimu, "Omnitel" atveju violetinės spalvos pasirinkimas, kai Lietuvoje ji turi tam tikrą potekstę, greičiausiai tik sutapimas."Manau, "Omnitel" galėjo ne taip staigiai įvesti šią spalvą ir nedaryti tokios didelės paslapties, bet jeigu jau pasirinko tokią strategiją, matyt, taip tarsi siekė didesnio dėmesio atkreipimo į savo bendrovę", – aiškino ji. – Jeigu darytume apklausą, neabejoju, kad didelis procentas "Omnitel" vartotojų apskritai net neatkreipė dėmesio į pasikeitusią spalvą."

www.diena.lt

[Raptor]

Centrinės valdžios skola sumažėjo

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola balandžio mėnesio pabaigoje buvo 34 mlrd. 582,5 mln. Lt arba 33,6 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (102 mlrd. 974 mln. litų). Tai 717 mln. Lt mažiau nei kovo pabaigoje.

Centrinės valdžios sektorius užsienio finansų institucijoms buvo skolingas 23 mlrd. 31,8 mln. litų, vidaus finansų sektoriui - 6 mlrd. 426,1 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 39,4 mln. litų, kitiems vidaus kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 817,9 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 267,3 mln. litų.

Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola sudarė 33 mlrd. 664,8 mln. litų (97,3 proc. visos skolos), trumpalaikė skola – 917,6 mln. litų (2,7 proc. visos skolos).

Anot ministerijos, pasiskolintos lėšos naudojamos viešųjų finansų deficitui finansuoti - beveik 70 proc. viešųjų finansų išlaidų sudaro trijų sričių - socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidos, taip pat investicijoms, pinigų srautams subalansuoti.

[aras991]

Centrinės valdžios skola sumažėjo

Valstybės skola 39 milijardai.
http://2g.lt/

Kas liks Lietuvoj daug metų atidirbinės šią skolą.

[Čikupakas]

Valstybės skola 39 milijardai.
http://2g.lt/

Kas liks Lietuvoj daug metų atidirbinės šią skolą.

Vaikiškas požiūris.

[aras991]

Vaikiškas požiūris.

Gal vaikiškas, bet aš tų pinigų nesiskolinau ir nesiruošiu mokėti. O jei ir sumokėčiau atsirastų politikų, kurie išmėtytų ir prisiskolintų vėl. Gerai gyvent kai gyveni iš kitų kišenės. Kaip ispanai sako "demokratijos nerasta".

[ACC]

Kas liks Lietuvoj daug metų atidirbinės šią skolą.

O kas neliks atidirbinės dar didesnes skolas užsienyje :-)

[Čikupakas]

Gal vaikiškas, bet aš tų pinigų nesiskolinau ir nesiruošiu mokėti. O jei ir sumokėčiau atsirastų politikų, kurie išmėtytų ir prisiskolintų vėl. Gerai gyvent kai gyveni iš kitų kišenės. Kaip ispanai sako "demokratijos nerasta".

Ir kas tavo manymu bus daroma su tais pinigais? seimūnai "prabaliavos"?
Apie investavimą tikriausiai irgi nėra tekę girdėti?

[aras991]

Ir kas tavo manymu bus daroma su tais pinigais? seimūnai "prabaliavos"?
Apie investavimą tikriausiai irgi nėra tekę girdėti?

Geriausias pavyzdys investicijų, ES pinigai ir parama pravalgymui. Bevertėms arenoms, kurias reiks išlaikyt ir t.t.

O kas neliks atidirbinės dar didesnes skolas užsienyje :-)

Vakarų Europa žlugs anksčiau ar vėliau - prasiskolino visos valstybes bankams, taip kad tikiuosi iš Europos išvykti per artimiausius 2 metus.

[Čikupakas]

Geriausias pavyzdys investicijų, ES pinigai ir parama pravalgymui. Bevertėms arenoms, kurias reiks išlaikyt ir t.t.

Galiu pasakyt, kad jei žmogus mato tik tiek ką delfi komentatoriai rašo, tai iš tiesų geriausia išeitis emigruot.

[aras991]

Galiu pasakyt, kad jei žmogus mato tik tiek ką delfi komentatoriai rašo, tai iš tiesų geriausia išeitis emigruot.

Prie ko čia tie delfi komentarai. Aš kalbu apie realybę. Už kelis milijonus nutiestas dviračių takas iš ES pinigų, po 2 metų nebetinkamas naudoti. Iš Žmonių sąskaitos daromas biznis Lietuvoj, nusiimkit rožinius akinius pagaliau...

[ACC]

Vakarų Europa žlugs anksčiau ar vėliau - prasiskolino visos valstybes bankams, taip kad tikiuosi iš Europos išvykti per artimiausius 2 metus.

Tuomet tau lieka tik Australija, Naujoji Zelandija. Arba bandyk laimę trečio pasaulio šalyse.

[Čikupakas]

Prie ko čia tie delfi komentarai. Aš kalbu apie realybę. Už kelis milijonus nutiestas dviračių takas iš ES pinigų, po 2 metų nebetinkamas naudoti. Iš Žmonių sąskaitos daromas biznis Lietuvoj, nusiimkit rožinius akinius pagaliau...

Prie to pačio. Jei ne ES, tai apskritai sėdėtum užpakalį suraukęs ir apie Airiją, ir apie JK galėtum tik pasvajot, o jei sugebi reaguot tik tai į spaudos išpūstus atvejus tai čia jau nebe mano problemos. Viską vertinu pakankamai realistiškai ir matau tą didžiulę korupciją ir kitus blogus dalykus. Taigi siūlau nusiimt tuos akinius, kuriuos nešioji ir pasidomėt kiek įstojus į ES dviračių takų atsirado ir kiek procentų iš jų "nebetinkami naudot".

[aras991]

Prie to pačio. Jei ne ES, tai apskritai sėdėtum užpakalį suraukęs ir apie Airiją, ir apie JK galėtum tik pasvajot, o jei sugebi reaguot tik tai į spaudos išpūstus atvejus tai čia jau nebe mano problemos. Viską vertinu pakankamai realistiškai ir matau tą didžiulę korupciją ir kitus blogus dalykus. Taigi siūlau nusiimt tuos akinius, kuriuos nešioji ir pasidomėt kiek įstojus į ES dviračių takų atsirado ir kiek procentų iš jų "nebetinkami naudot".

Na taip dviračių takai duobėti po 2 metų gerai, bei asfaltuotos gatvės mažose savivaldybėse kur jau žmonių beveik nėra dar geriau, nieko nekainuos savivaldybėms juos prižiūrint.
Infrastruktūros sukūrimas reikalingas kur ta infrastruktūra reikalinga, bet Lietuvoj žiūrima kaip tuos pinigus įsisavinti arba pasisavinti. Negalvojant ar to reikia ar ne. Pasibaigs ES pinigai ir prasidės verkimas dėl tų gatvių prižiūrėjimo.
O ES pinigai gi ne labdara, kažkaip reiks juos grąžint.

Gatvės tai tik ateities problemos, bet kai vandentiekis įvedinėjamas kaimuose. Kur to tiesiog neapsimoka daryti. O kainos nerealiai kosminės tiems darbams ir tai, sugeba ne pagal projektą prasukti reikalus, pasidaro šlykštu. Darbų vertė keli šimtai milijonų, darbas trunka 2 savaites. Pats vandentiekis brangus, niekas nesiveda ir stovi nereikalingi įrenginiai. Kanalizacija padaroma, kad į upes viskas nutekėtų. Kauno marios puikus pavyzdys, per porą metų tapo pamazgų kvapo, nepadeda jau ir žiema.