Guardian kažkodėl snaudžia - tai įvyko prieš mėnesį. Tai matyti ir iš lietuviško šaltinio datos. Laisvai gali būti, kad Pimco kažkiek turi ir Lietuvos obligacijų. Pavyzdžiui, žinomas Templeton Europos obligacijų fondas Lietuvos obligacijų turi. Kai vyko paskutinis aukcionas, Lietuvos obligacijų paklausa keliskart viršijo pasiūlą.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Didžiausi mokesčių mokėtojai šiemet pirmą ketvirtį buvo 100 mln. Lt dosnesni
Šiek tiek pasikeitęs didžiausių mokesčių mokėtojų trisdešimtukas šiemet pirmą ketvirtį valstybės biudžetą papildė 100 mln. Lt daugiau nei pernai tuo pat metu, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Jos turimi duomenys rodo, kad 30 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje per tris pirmuosius šių metų mėnesius sumokėjo 1,439 mlrd. Lt, o pernai tuo pat metu - 1,339 mlrd. Lt mokesčių.
(...)
Comment
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąCia kokie mokesciai skaiciuojami i tas sumas? PVM+akcizas+pelno mokestis? Kas dar?
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąGuardian kažkodėl snaudžia - tai įvyko prieš mėnesį. Tai matyti ir iš lietuviško šaltinio datos. Laisvai gali būti, kad Pimco kažkiek turi ir Lietuvos obligacijų. Pavyzdžiui, žinomas Templeton Europos obligacijų fondas Lietuvos obligacijų turi. Kai vyko paskutinis aukcionas, Lietuvos obligacijų paklausa keliskart viršijo pasiūlą.
Comment
-
Atsigaunant Lietuvos ekonomikai ir po truputį vėl gerėjant žmonų lūkesčiams, iš visiško nusekimo stadijos pradeda išsijudinti ir Lietuvos išperkamosios nuomos rinka. Ekonominio pakilimo metais profesionaliai kursčiusi net ir vos galą su galus suduriančių žmonių viltis virtuvėje pasistatyti naują turkišką šaldytuvą, o svetainę būtinai papuošti plokščiaekraniu televizoriumi, per krizę ji praktiškai mirė — susitraukė kone dešimt kartų. Patys bankai iš buitinės technikos (būtent ji sudaro pagrindinę finansavimo išperkamaja nuoma dalį) skyrių niekur nepasitraukė, išperkamosios nuomos sąlygos per krizę irgi niekuo nepablogėjo — tačiau sumažėjo gaunančiųjų stabilias pajamas ir iš esmės pasikeitė žmonių mentalitetas: staiga dauguma suvokė, kad seno dizaino buitinė technika veikia ne ką blogiau, nei parduotuvėje akį patraukusios naujovės.
Bendras Lietuvos komercinių bankų išperkamosios nuomos portfelis iki krizės augo žaibiškai: 2000 m. naujai pasirašytų sutarčių vertė siekė tik 727 mln. Lt, o 2007 m. ji jau viršijo 9 mlrd. Lt. Sunkmečio dinamiką rodo ir išperkamosis nuomos rezultatai: 2008 m. naujų sutarčių suma jau nukrito iki kiek daugiau nei 6 mlrd. Lt, o 2009-aisiais ji apskritai priartėjo prie dugno ir tik vos ne vos perkopė milijardą litų. 2010 m. statistika jau rodo mažytį atsigavimą — iš viso išperkamosios nuomos sutarčių pasirašyta už beveik 2 mlrd. Lt., bet tai tėra maždaug 2002 m. atitinkanti situacija.
Dvejus metus iš eilės metų pradžia išperkamosios nuomos rinkai nieko gero nežadėjo: sausio ir vasario rezultatai būdavo prastesni už praėjusiuosius metus. Bet štai šie metai jau žiebia žalią šviesą: šių metų vasarį išperkamosios nuomos būdu pasiskolinta kone tris kartus daugiau nei 2010 m. vasarį.
Pasak didžiausią išperkamosios nuomos rinkos dalį Lietuvoje užimančios bendrovės “Snoro lizingas” generalinio direktoriaus Aurelijaus Šveikausko, populiariausios tokiu būdu įsigijamos prekės ir po krizės išlieka vaizdo ir garso, kompiuterinė bei buitinė technika.
Kito šios rinkos lyderio “Ūkio banko lizingo” direktorius Mindaugas Valančius sako, kad išperkamosios nuomos rinkos stabilizavimasis prasidėjo praėjusių metų pirmąjį pusmetį, o nuo metų vidurio sutarčių skaičius pradėjo didėti.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąTiesa, stiprios IT ir programinės įrangos sritys, bet to nepakanka. Tai sąlyginai mažos industrijos su mažomis apyvartomis. JAV negali ir negalės gyventi vien iš IT sektoriaus eksporto (kuris, beje, ir toje pačioje kinijoje skyrocketina). JAV, skirtingai nei Vokietija, negali gyventi iš vienos ar poros stiprių industrijų. Tokia didelė šalis turi turėti daug diversifikuotų konkurencingų industrijų, pradedant visokiais traukiniais ir robotais, baigiant branduoline energetika, perdavimo tinklų technologijomis ir automobiliais, maistu ir visu kitu. JAV to nedaro. Kinija daro. Vokietija gyvena kaip inkstas taukuose iš savo kelių nepaprastai stiprių industrijų (automobiliai, geležinkelių technologijos, med. įrangos ir pan.). Taigi, JAV čia visvien atrodo prasčiausiai ir jiems reiks tai keisti.
O šiaip tai tie patys Boeing, gaminami vis dar JAV, turi 50% vidutinių ir didelių oro lainerių rinkos, kaip ir automobilių pramonė, gaminanti labai daug JAV ir pan., o tuos visus prekybos balansus irgi reikėtų vertinti nevienareikšmiškai.
Įsivaizduokime situaciją, jog JAV bendrovė už amerikiečių pensininkų pinigus pastato gamyklą Kinijoje, kuri pagamina daiktą A už 1 dolerį. Parduoda jį už 3 dolerius atgal į JAV. Prekybos balansas -3 doleriai JAV nenaudai, o Kinijai +3. Taip pat iš tų 3 dolerių 2 doleriai yra pelnas, kuris vos ne kitą dieną savininkai susigrąžina į JAV. Kokiuose skaičiavimuose šiti kapitalo judėjimai pasimato? Geriausiu atveju tuose, kurie interpretuojami kaip "va, kiniečiai uždirbo ir dabar visą Ameriką išpirks".
Kaip ten sakė? "Lies, damn lies and stats"?
Comment
-
Parašė Meier Rodyti pranešimąTai vat būtent kad ne vien IT ir softas. Telekomunikacijos, palydovai kam priklauso? O kur visa media? Galų gale, šiais laikais informacinės technologijos užima vis didiesnę ir didesnę BVP dalį.
O šiaip tai tie patys Boeing, gaminami vis dar JAV, turi 50% vidutinių ir didelių oro lainerių rinkos, kaip ir automobilių pramonė, gaminanti labai daug JAV ir pan., o tuos visus prekybos balansus irgi reikėtų vertinti nevienareikšmiškai.
Įsivaizduokime situaciją, jog JAV bendrovė už amerikiečių pensininkų pinigus pastato gamyklą Kinijoje, kuri pagamina daiktą A už 1 dolerį. Parduoda jį už 3 dolerius atgal į JAV. Prekybos balansas -3 doleriai JAV nenaudai, o Kinijai +3. Taip pat iš tų 3 dolerių 2 doleriai yra pelnas, kuris vos ne kitą dieną savininkai susigrąžina į JAV. Kokiuose skaičiavimuose šiti kapitalo judėjimai pasimato? Geriausiu atveju tuose, kurie interpretuojami kaip "va, kiniečiai uždirbo ir dabar visą Ameriką išpirks".
Kaip ten sakė? "Lies, damn lies and stats"?You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Kubilius: planas iš šešėlio „ištraukti“ 1 mlrd. Lt – viršytas
Kova su kontrabanda ir šešėline ekonomika duoda rezultatų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pastebimos padidėjusios mokestinės pajamos – surinkta daugiau nei planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM), išaugo akcizo surinkimas bei legali prekyba cigaretėmis. Vyriausybė yra deklaravusi siekį šiais metais iš šešėlinės ekonomikos „ištraukti“ 1 mlrd. litų.
Mokestinėse pajamose pastebimos neblogos tendencijos, PVM per pirmąjį ketvirtį surinkta 86 mln. litų daugiau, akcizų prieaugis – 7 proc., legali prekyba cigaretėmis išaugo 9 proc., trečiadienį po susitikimo, kuriame buvo aptarti kontrabandos ir šešėlinės ekonomikos klausimai su teisėsaugos institucijų vadovais, teigė premjeras Andrius Kubilius.
Pagal šiuos rodiklius, anot A. Kubiliaus, jau viršijamas planas šiais metais iš šešėlinės ekonomikos „ištraukti“ 1 mlrd. litų.
„Mūsų planas jau yra su milijardu, įkalkuliuotu į visą mokesčių surinkimo planą, ir tas planas yra viršytas. Milijardas iš kontrabandos yra „įdėtas“ į metinį biudžeto planą ir jis pagal atskiras eilutes, kuriose ypač galime pamatyti kovos su kontrabanda ir šešėliu sėkmę, yra viršytas“, – teigė A. Kubilius ir patikino, kad šių metų valstybės biudžeto peržiūrėti neketinama.
Kita vertus, ministras pirmininkas A. Kubilius pažymėjo, kad nors ir auga legali prekyba, ji Lietuvoje dar nepasiekė prieškrizinio lygio. Didesnis dėmesys turi būti valstybės tarnautojų turto vertinimui bei vadinamajai „pasatinei“ kontrabandai. Muitininkų skaičiavimais, vienas „Volkswagen Passat“ markės automobilis per metus gali pervežti tiek kontrabandos, kiek vilkikas per kartą.
„Žinant, kiek pasatai yra populiarūs pastaruoju metu, tai turime suvokti, kad ir čia reikia atitinkamų pastangų. O tam reikia ir specialios techninės įrangos, ir kitų darbų, tam skirsime daug dėmesio“, – sakė A. Kubilius.Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.
Comment
-
Parašė Meier Rodyti pranešimąTai vat būtent kad ne vien IT ir softas. Telekomunikacijos, palydovai kam priklauso? O kur visa media? Galų gale, šiais laikais informacinės technologijos užima vis didiesnę ir didesnę BVP dalį.
O šiaip tai tie patys Boeing, gaminami vis dar JAV, turi 50% vidutinių ir didelių oro lainerių rinkos, kaip ir automobilių pramonė, gaminanti labai daug JAV ir pan., o tuos visus prekybos balansus irgi reikėtų vertinti nevienareikšmiškai.
Įsivaizduokime situaciją, jog JAV bendrovė už amerikiečių pensininkų pinigus pastato gamyklą Kinijoje, kuri pagamina daiktą A už 1 dolerį. Parduoda jį už 3 dolerius atgal į JAV. Prekybos balansas -3 doleriai JAV nenaudai, o Kinijai +3. Taip pat iš tų 3 dolerių 2 doleriai yra pelnas, kuris vos ne kitą dieną savininkai susigrąžina į JAV. Kokiuose skaičiavimuose šiti kapitalo judėjimai pasimato? Geriausiu atveju tuose, kurie interpretuojami kaip "va, kiniečiai uždirbo ir dabar visą Ameriką išpirks".
Kaip ten sakė? "Lies, damn lies and stats"?
O kapitalas taipogi juda ne į JAV, o į Kiniją. Kas paskutiniu laiku vis pirmaudavo pagal FDI?
Comment
-
Taivanio kontora Foxconn, stambiausias notebook, mainboard, ir visokių smartofonų (klientai Apple. HP, DELL ir tt), kontraktinis gamintojas, investuoja nuo 300mln iki 12 mlrjd $ į Brazilija, nes Kinijoje darosi per brangu:
http://www.lenta.ru/news/2011/04/13/foxconn/
Comment
-
Didžiausia JAV ekonomikos bėda yra ne Kinija: su Kinija jie gana neblogoj simbiozėj. Amerikonai devlopina, kinai štampuoja. Jau kultiniu tapęs Iphono pavyzdys: iš 150 USD IPhono didmeninės kainos kinams atitenka solidūs 7,5 USD (taip, taip 7,5). Amerikonams apie 35 USD. Beje daugiausia šiuo konkrečiu atveju uždirba japonai - apie 90 USD, nes jie kuria ir pagamina pačias brangiausias mikroschemas.
Didžiausia JAV prioblema yra perteklinis energijos išteklių naudojimas, daug didesnis negu kitose šalyse. Jų prekybos deficitas beveik lygus sumai sumokėtai už naftos importą: jei JAV vieną dieną nustotų stebuklingai importuoti naftą, iškart ir prekybos deficito nebeliktų. O galimybių mažinti vartojimą jie turi baisiai daug. Ar noro turi - nežinau. Nors jei kažkaip sukrustų ir koks nors Johnas iš Alabamos būtų priverstas persėsti į mažą mašinytę arba daugiau pakrutinti subinę, tai jis būtų piktas ir nelaimingas, bet šalies ekonomikai tai būtų nieko blogo. Ypač turint galvoje jų mokesčių sistemos specifiką, kuomet naftos produktų pardavimas skirtingai nei Europoje neįtin pildo šalies biudžetą, t.y mažėjantis pardavimai nelabai atsilieptų biudžetui ir biudžetinėms progamoms.
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąTavo minėti pinigų srautai į/iš šalies yra atspindimi balance of payments, todėl nereikia išradinėti dviračio. JAV ekonomika yra giliame mėšle.
http://www.bea.gov/newsreleases/inte...ewsrelease.htm
The deficit on goods and services decreased to $116.7 billion in the fourth
quarter from $132.6 billion in the third.
(labai grubiu paskaičiavimu 3-4% nuo BVP)
Income receipts on U.S.-owned assets abroad increased to $171.3 billion from
$164.7 billion.
Tad kur čia tie baisūs skaičiai? Tiesa, kapitalo srautai irgi yra teigiami, tačiau ten reikėtų šiek tiek detaliau panagrinėti metodiką prieš apibendrinant.
Comment
-
Pernai valdymo išlaidoms Vyriausybė išleido 271,1 mln. Lt mažiau
Didinant valstybės valdymo efektyvumą, praėjusių metų valstybės biudžeto asignavimai valdymo išlaidoms, palyginti su 2009 m., sumažėjo 271,1 mln. litų, pažymima Vyriausybės praėjusių metų ataskaitoje.
Comment
-
Parašė bebop Rodyti pranešimą/\ Šlykščiausia, kad Delfinariumas gerų naujienų apie šią vyriausybę nerašoPost in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimąDidžiausia JAV prioblema yra perteklinis energijos išteklių naudojimas, daug didesnis negu kitose šalyse. Jų prekybos deficitas beveik lygus sumai sumokėtai už naftos importą: jei JAV vieną dieną nustotų stebuklingai importuoti naftą, iškart ir prekybos deficito nebeliktų. O galimybių mažinti vartojimą jie turi baisiai daug. Ar noro turi - nežinau. Nors jei kažkaip sukrustų ir koks nors Johnas iš Alabamos būtų priverstas persėsti į mažą mašinytę arba daugiau pakrutinti subinę, tai jis būtų piktas ir nelaimingas, bet šalies ekonomikai tai būtų nieko blogo. Ypač turint galvoje jų mokesčių sistemos specifiką, kuomet naftos produktų pardavimas skirtingai nei Europoje neįtin pildo šalies biudžetą, t.y mažėjantis pardavimai nelabai atsilieptų biudžetui ir biudžetinėms progamoms.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąKlausimas kam priklauso alfa.lt, nes dirba labai netipiškai lietuviškai žiniasklaidai?..
Comment
Comment