Parašė Big Cat
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Kinijoje netrukus bus paleistas 12-asis 5-metis planas. Labai įdomu pažiūrėti, koks jis bus ir kodėl tai svarbu visam likusiam pasauliui
China's five-year plan: key points
http://www.telegraph.co.uk/finance/c...ey-points.html
The broad thrust of the Five-year plan is clear - to boost consumption by creating more socially inclusive and environmentally sustainable growth that will begin to re-orientate the Chinese economy after three decades of frenzied investment-led expansion.• Raise the threshold at which ordinary Chinese start paying income tax, to boost household spending.
• Increase spending on healthcare and full implement nationwide social welfare insurance to reduce the need for “precautionary savings” and encourage more Chinese consumer spending.
• Seven industries across three sectors – Healthcare, Energy and Technology - have been identified as Strategic Emerging Industries. These will receive tax-breaks and other incentives to speed their development.
• Increase minimum wages: provinces across China have announced a string of double-digit wage increases this year as part of the government desire to increase incomes among the rural regions and migrant workers in the cities.
• Introduce targets for energy efficiency and consumption that will see China finding 20pc of its energy from non-fossil fuel sources by 2015. The contribution of coal and oil to fall from its current 90pc to 80pc.
• Key sectors expected to benefit include: hydro and nuclear power, pharmaceuticals, biotechnology, power grid technology, information technology, educational services.
• Mažinamas BVP augimo siekis nuo 7,5 iki 7,0 proc. per metus, didesnį dėmesį skiriant augimo tvarumui (nors reikia pastebėti, kad BVP augimo "tikslas" Kinijoje visada tebuvo labiau simbolinis, nes paskutinius kelioliką metų Kinijos BVP augo 8-12 proc. per metus).
• Mažinami importo tarifai, siekiant skatinti vidaus vartojimą, mažinti priklausomybę nuo eksporto.
• Bus pakeltas pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų minimumas, dėl ko padidės namų ūkių vartojimas.
• Didinamos išlaidos sveikatos apsaugai ir pilnai įgyvendinama nacionalinio socialinio draudimo programa, dėl ko sumažės poreikis taupyti, dėl ko didės išlaidos vidaus rinkoje.
• Septynios industrijos iš trijų sektorių identifikuojamos kaip strateginės kylančios industrijos. Trys sektoriai yra sveikatos apsauga, energetika ir technologijos. Septynioms šių sektorių industrijoms bus skirtos mokesčių lengvatos ir finansinė parama, siekiant greitinti jų vystymąsi.
• Didinami minimalūs uždarbiai: įvairiose provincijose minimalios algos bus didinamos dviženkliais procentiniais skaičiais su tikslu padidinti kaimo gyventojų pajamas.
• Įvesti energijos efektyvumo tikslai, dėl ko iki 2015 20proc. energijos bus išgaunama ne iš anglies ar naftos.
• Esminės industrijos, kurioms bus skiriama didelė parama: hidro ir branduolinė energetika, farmacijos pramonė, biotechnologijos, elektros tinklų technologijos, informacinės technologijos, švietimo paslaugos.
Taigi, kitaip tariant, Kinija, panašu, kad imsis daryti tai, apie ką kalbama buvo jau bent kelis metus ir dėl ko nerimavo Vakarai. T.y. bus didinamas importas, skatinamas vidaus vartojimas, kuriamas visuotinis socialinis draudimas, didinamas resursų vartojimo efektyvumas. Labai įdomu, kaip viskas bus, nes didėjant vidaus vartojimui ir mažėjant importo tarifams tai reiškia, kad turėtų augti ir ES šalių eksportas į Kiniją bei mažėti tiek ES šalių, tiek JAV prekybos deficitas su ta šalimi.Paskutinis taisė John; 2011.03.05, 22:59.
Comment
-
Lietuvos skolą išgraibstė amerikiečiai
„Tiesiog pribloškianti“, - taip užsienio žiniasklaida komentuoja praėjusią savaitę išplatintų Lietuvos euroobligacijų JAV doleriais paklausą. Taip pat paaiškėjo, kad obligacijas daugiausiai pirko JAV investuotojai.
Pirmadienį paaiškėjo, kad paklausa įsigyti naujų Lietuvos euroobligacijų siekė 5,2 mlrd. USD – beveik 7 kartus daugiau, nei siekė pasiūla (0,75 mlrd. USD).
Taip pat paviešinta, kad tokios vertės paraiškų obligacijas platinę bankai „BNP Paribas“ ir „JP Morgan“ sulaukė vos per tris valandas, arba dvigubai greičiau, nei įprasta.
„Lietuva sulaukė tiesiog pribloškiančios obligacijų paklausos, kuri leido Finansų ministerijai pasiskolinti ties apatine planuotų palūkanų riba buvusia kaina“, - šiandien rašo agentūros „Thomson Reuters“ padalinys IFR.
Nickas Darrantas, platinimo organizavusio „BNP Paribas“ banko atstovas, teigia, kad jis dar niekada nėra matęs tokio investuotojų azarto pateikinėjant paraiškas obligacijoms įsigyti.
„Turint omenyje, kad pastarosios Slovėnijos ir Lenkijos emisijos, kuomet skolintasi eurais, pritrūko veiksmo, Lietuva tikrai neprašovė nerdama į daug gilesnę ir likvidesnę skolinimosi JAV doleriais rinką. Tai ypač svarbu žinant, kad skolintasi 10-iai metų“, - sako p. Darrantas.
Stefanas Weileras, „JP Morgan“ Skolų rinkų padalinio vadovas, taip pat pažymi, kad Lietuva, būdama ES nare, lyg ir natūraliai turėjo skolintis eurais.
„Tačiau skolinimosi JAV doleriais rinka yra daug platesnė, pigesnė, o tai atsiliepia dydžiui ir skolinimosi kainai“ , - teigia jis.
Anot „JP Morgan“ atstovo, Lietuvai padėjo ir tai, kad tai jau ketvirtoji JAV doleriais platinta emisija.
„O tai reiškia, kad platinime dalyvavo dauguma investuotojų, obligacijas pirkusių ir per ankstesnius platinimus. Susiformavo tam tikra lojalių ir remiančių pirkėjų masė“, - komentuoja p. Weileras.
Pasiskirstymas
Suskaičiuota, kad 64% naujųjų Lietuvos euroobligacijų įsigijo JAV, 19% - Europos, 16% - Didžiosios Britanijos, o 1% - kiti investuotojai.
Žvelgiant pagal pirkėjų klases, investicijų valdytojai įsigijo 82%, bankai – 11%, pensijų ir draudimo įmonės – 4%, o alternatyvaus investavimo fondai – 3% obligacijų.
VZ.LT skelbė, kad šiemet pirmą kartą į tarptautines rinkas skolintis išsirengusi Lietuva kovo 3 d. dešimčiai metų iš viso pasiskolino 750 mln. USD (1,87 mlrd. Lt). Pasiskolinta už 6,125% kupono palūkanas, pranešė Finansų ministerija.
Emisijos platinimą rengė Prancūzijos bankas "BNP Paribas" ir JAV bankas "JPMorgan Chase & Co".
Obligacijų, kurios bus išperkamos 2021 m. kovo 9 d., išleidimo kaina lygi 98,172% jų nominalios vertės. Taigi, realus obligacijų pelningumas - 6,375%.
„Verslo žinios“ (2011 03 04) rašė, jog finansų tarpininkai ir pati Finansų ministerija vertina, kad pasiskolinta pigiai ir džiaugiasi didele skolos paklausa, tačiau analitikai siūlo žvelgti plačiau ir dūsauja dėl augančios valstybės skolos.
Comment
-
Pasaulio valstybių konkurencingumas turizmo sektoriuje 2011 m. (vertintas ekonomikų patrauklumas turizmo sektoriui plėtoti pokriziniu laikotarpiu):
1. Šveicarija
2. Vokietija
3. Prancūzija
4. Andora
5. Austrija
6. Švedija
7. Jungtinė Karalystė
8. Kanada
9. Ispanija
10. Singapūras
Šaltinis: http://www.weforum.org/issues/travel...mpetitiveness/ (Pasaulio Ekonomikos Forumas).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKinijoje netrukus bus paleistas 12-asis 5-metis planas. Labai įdomu pažiūrėti, koks jis bus ir kodėl tai svarbu visam likusiam pasauliui
China's five-year plan: key points
http://www.telegraph.co.uk/finance/c...ey-points.html
Lietuviškai:
• Mažinamas BVP augimo siekis nuo 7,5 iki 7,0 proc. per metus, didesnį dėmesį skiriant augimo tvarumui (nors reikia pastebėti, kad BVP augimo "tikslas" Kinijoje visada tebuvo labiau simbolinis, nes paskutinius kelioliką metų Kinijos BVP augo 8-12 proc. per metus).
• Mažinami importo tarifai, siekiant skatinti vidaus vartojimą, mažinti priklausomybę nuo eksporto.
• Bus pakeltas pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų minimumas, dėl ko padidės namų ūkių vartojimas.
• Didinamos išlaidos sveikatos apsaugai ir pilnai įgyvendinama nacionalinio socialinio draudimo programa, dėl ko sumažės poreikis taupyti, dėl ko didės išlaidos vidaus rinkoje.
• Septynios industrijos iš trijų sektorių identifikuojamos kaip strateginės kylančios industrijos. Trys sektoriai yra sveikatos apsauga, energetika ir technologijos. Septynioms šių sektorių industrijoms bus skirtos mokesčių lengvatos ir finansinė parama, siekiant greitinti jų vystymąsi.
• Didinami minimalūs uždarbiai: įvairiose provincijose minimalios algos bus didinamos dviženkliais procentiniais skaičiais su tikslu padidinti kaimo gyventojų pajamas.
• Įvesti energijos efektyvumo tikslai, dėl ko iki 2015 20proc. energijos bus išgaunama ne iš anglies ar naftos.
• Esminės industrijos, kurioms bus skiriama didelė parama: hidro ir branduolinė energetika, farmacijos pramonė, biotechnologijos, elektros tinklų technologijos, informacinės technologijos, švietimo paslaugos.
Taigi, kitaip tariant, Kinija, panašu, kad imsis daryti tai, apie ką kalbama buvo jau bent kelis metus ir dėl ko nerimavo Vakarai. T.y. bus didinamas importas, skatinamas vidaus vartojimas, kuriamas visuotinis socialinis draudimas, didinamas resursų vartojimo efektyvumas. Labai įdomu, kaip viskas bus, nes didėjant vidaus vartojimui ir mažėjant importo tarifams tai reiškia, kad turėtų augti ir ES šalių eksportas į Kiniją bei mažėti tiek ES šalių, tiek JAV prekybos deficitas su ta šalimi.
"Egzistuoja net šešiasdešimt procentų tikimybė, kad 2013 metų viduryje Kinijos bankinį sektorių gali ištikti krizė, skelbia Fitch Ratings pasaulinės reitingų agentūros atstovai.
Minimos kompanijos analitikai perspėja, kad kai sprogs Kinijos spekuliacinis nekilnojamo turto burbulas, šios šalies bankų balansuose gali atsirasti skylės.
Fitch Ratings kompanijos atstovai apskaičiavo, kad jeigu sparčiai besivystančiose šalyse paskolų augimo tempas viršija penkiolika procentų, na o nekilnojamo turto kainos kyla virš penkių procentų, tai šių šalių bankinės sistemos yra linkusios į sistemines krizes.
Per 2008 – 2009 metus kreditų apimtys Kinijoje ūgtelėjo 18,6 procentais, be to smarkiai ūgtelėjo nekilnojamo turto kainos. Per 2009 ir 2010 metų laikotarpį Kinijos bankai iš viso išdavė 17.5 trilijonų juanių arba 2.7 trilijonų dolerių vertės paskolas.
Pasaulinės reitingų agentūros Fitch Ratings atstovai Kinijos sisteminės rizikos rodiklį apskaičiavo remdamiesi klasikiniu šios šalies MPI3 rodikliu. Šis rodiklis anksčiau puikiai pasitarnavo prognozuojant Islandijos ir Airijos krizes, tačiau Ispanijos atžvilgiu, šis rodiklis pasirodė esantis neveiksmingas."
paiimta iš http://www.traders.lt/page.php?id=11389
Comment
-
Parašė kzinas Rodyti pranešimąKą partija planuoja sekančiai "pitilietkai" dar nevisalaik išsipildo:
"Egzistuoja net šešiasdešimt procentų tikimybė, kad 2013 metų viduryje Kinijos bankinį sektorių gali ištikti krizė, skelbia Fitch Ratings pasaulinės reitingų agentūros atstovai....
(bla bla bla)
Kad "Kiniją ištiks krizė" arba kad "Kinijos burbulas netrukus sprogs", Fitch, Mitch, Bitch, ir visos kitos agentūros, agentūrėlės, egzpertai, "laisva ir nepriklausoma" Vakarų žiniasklaida ir t.t. jau labai rimtai "prognozuoja" nuo 1979... kasmet ir be perstojo. Tuo metu, Kinijos ekonomika, kaip augo, taip ir auga 10% kasmet, tapo didžiausia JAV kreditore, sukaupė finansinį rezervą, sparčiai kopia pridėtinės vertės laiptais, įvaldo pažangiausias technologijas ir investuoja į R&D... kitaip tariant, ne stovi vietoje, bet greitu ir tvirtu žingsniu eina į priekį. Įdomiauia tai, kad kol kas NEI VIENA prognozė apie Kinijos "kritimą" per paskutinius 30 metų nepasitvirtino. Kaži, kodėl jokia agentūra "neišprognozavo" 2007-2009 krizės, kurią Kinija, beje, praėjo su 8+ BVP augimu ir MILŽINIŠKU savo vaidmens sustiprinimu pasaulinėje finansų ir politikos arenoje?
O šiaip, reikia žiūrėti į fundamentalus. O jie yra tokie, kad ten gyvena 1,35mlrd. kiniečių, kuriems reikia ir vis labiau reikės naujo būsto, mašinos, paskolų, maisto, traukinių, lėktuvų ir viso kito. Jei kas ir kris, tai nebent išsivysčiusios šalys Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kurioms smarkiai pabrangs ištekliai ir maistas. Dar ima juokas, kai bandoma lyginti Kinijos "burbulą" (kurio iš esmės nėra ir negali būti) su Japonijos burbulu 1986 (kas pakankamai dažnai daroma). Tai rodo tik visišką tokių egzpertų desperaciją bandant sukurpti argumentų, "kodėl" Kinijos burbulas sprogs. To nebus, negali būti ir nereikia būti Fitch, kad tai suprastum.Paskutinis taisė John; 2011.03.09, 01:44.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO kas, pavyzdžiui, iš paskutinių 30 metų KLR CCP pagrindinių politikos gairių neišsipildė? Kaip ir viskas buvo įgyvendinta pagal planą ar netgi daugiau.
Kad "Kiniją ištiks krizė" arba kad "Kinijos burbulas netrukus sprogs", Fitch, Mitch, Bitch, ir visos kitos agentūros, agentūrėlės, egzpertai, "laisva ir nepriklausoma" Vakarų žiniasklaida ir t.t. jau labai rimtai "prognozuoja" nuo 1979... kasmet ir be perstojo. Tuo metu, Kinijos ekonomika, kaip augo, taip ir auga 10% kasmet, tapo didžiausia JAV kreditore, sukaupė finansinį rezervą, sparčiai kopia pridėtinės vertės laiptais, įvaldo pažangiausias technologijas ir investuoja į R&D... kitaip tariant, ne stovi vietoje, bet greitu ir tvirtu žingsniu eina į priekį. Įdomiauia tai, kad kol kas NEI VIENA prognozė apie Kinijos "kritimą" per paskutinius 30 metų nepasitvirtino. Kaži, kodėl jokia agentūra "neišprognozavo" 2007-2009 krizės, kurią Kinija, beje, praėjo su 8+ BVP augimu ir MILŽINIŠKU savo vaidmens sustiprinimu pasaulinėje finansų ir politikos arenoje?
O šiaip, reikia žiūrėti į fundamentalus. O jie yra tokie, kad ten gyvena 1,35mlrd. kiniečių, kuriems reikia ir vis labiau reikės naujo būsto, mašinos, paskolų, maisto, traukinių, lėktuvų ir viso kito. Jei kas ir kris, tai nebent išsivysčiusios šalys Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kurioms smarkiai pabrangs ištekliai ir maistas. Dar ima juokas, kai bandoma lyginti Kinijos "burbulą" (kurio iš esmės nėra ir negali būti) su Japonijos burbulu 1986 (kas pakankamai dažnai daroma). Tai rodo tik visišką tokių egzpertų desperaciją bandant sukurpti argumentų, "kodėl" Kinijos burbulas sprogs. To nebus, negali būti ir nereikia būti Fitch, kad tai suprastum.
Comment
-
„Business Insider“: Lietuvai gresia bankrotas
Amerikos leidinys „Business Insider“ publikuoja 18 šalių sąrašą, kurioms gresia bankrotas, kai valstybė negali išmokėti skolų. Estija ir Latvija, skirtingai nei Lietuva, į tą sąrašą nepateko.
Ekspertai tokias išvadas pateikė remdamiesi „Bloomberg“ ir „CMA Datavision“ duomenimis.
Reitingo sudarytojai vertinimui pasirinko formalųjį CDS rodiklį – kredito rizikos apsikeitimo sandorius (ang. credit default swap, CDS), kurie charakterizuoja šalies ekonomikos kreditų rizikos lygį, rašo estų verslo portalas dv.ee.
Taip pat buvo vertinamas finansinio ir politinio stabilumo lygis, tačiau reitingo sudarytojai nepaaiškino, kokiais duomenimis jie rėmėsi, darydami išvadas apie politinę padėtį konkrečioje valstybėje.
Reitingo viršūnėje atsidūrė Venesuela, antroje vietoje – Graikija, trečioje – Argentina, ketvirtoje –Airija, penktoje – Portugalija.
---
Potencialių valstybių, kurioms gresia bankrotas, sąrašas:
1. Venesuela. 5 metų CDS koeficientas: 1170.92
2. Graikija. 5 metų CDS koeficientas: 956.27
3. Argentina. 5 metų CDS koeficientas: 646.47
4. Airija. 5 metų CDS koeficientas: 569.88
5. Portugalija. 5 metų CDS koeficientas: 460.88
6. Ukraina. 5 metų CDS koeficientas: 460.75
7. Dubajus. 5 metų CDS koeficientas: 455.00
8. Egiptas. 5 metų CDS koeficientas: 370.00
9. Vietnamas. 5 metų CDS koeficientas: 365.00
10. Libanas.5 metų CDS koeficientas: 360.00
11. Bagreinas. 5 metų CDS koeficientas: 313.65
12. Vengrija. 5 metų CDS koeficientas: 304.19
13. Kroatija. 5 metų CDS koeficientas: 286.32
14. Rumunija. 5 metų CDS koeficientas: 285.00
15. Lietuva. 5 metų CDS koeficientas: 260.00
16. Islandija. 5 metų CDS koeficientas: 254.46
17. Bulgarija. 5 metų CDS koeficientas: 248.28
18. Ispanija. 5 metų CDS koeficientas: 245.91.
Šaltinis: Balsas.lt
--------------
Mano nuomone, grynų gryniausia erezija, nes jeigu nežinoma, kad Dubajus nėra valstybė, tai apie kokią teisybę galima kalbėt
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąOho, kaip aukštai Airija.www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Comment
-
Nerimtas šaltinis, veiklą pradėjo tik 2009 m. Jo vadovui Henry Blodget dėl sukčiavimo draudžiama dirbti su vertybiniais popieriais. Belieka tik apie juos rašyti . Jei Lietuvos padėtis būtų bloga, tai jos obligacijų emisijos paklausa prieš kelias dienas nebūtų kelis kartus viršijusi pasiūlos. Latvija į akiratį nepateko turbūt todėl, kad tupi po TVF sparneliu.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąO kas, pavyzdžiui, iš paskutinių 30 metų KLR CCP pagrindinių politikos gairių neišsipildė? Kaip ir viskas buvo įgyvendinta pagal planą ar netgi daugiau.
Kad "Kiniją ištiks krizė" arba kad "Kinijos burbulas netrukus sprogs", Fitch, Mitch, Bitch, ir visos kitos agentūros, agentūrėlės, egzpertai, "laisva ir nepriklausoma" Vakarų žiniasklaida ir t.t. jau labai rimtai "prognozuoja" nuo 1979... kasmet ir be perstojo. Tuo metu, Kinijos ekonomika, kaip augo, taip ir auga 10% kasmet, tapo didžiausia JAV kreditore, sukaupė finansinį rezervą, sparčiai kopia pridėtinės vertės laiptais, įvaldo pažangiausias technologijas ir investuoja į R&D... kitaip tariant, ne stovi vietoje, bet greitu ir tvirtu žingsniu eina į priekį. Įdomiauia tai, kad kol kas NEI VIENA prognozė apie Kinijos "kritimą" per paskutinius 30 metų nepasitvirtino. Kaži, kodėl jokia agentūra "neišprognozavo" 2007-2009 krizės, kurią Kinija, beje, praėjo su 8+ BVP augimu ir MILŽINIŠKU savo vaidmens sustiprinimu pasaulinėje finansų ir politikos arenoje?
O šiaip, reikia žiūrėti į fundamentalus. O jie yra tokie, kad ten gyvena 1,35mlrd. kiniečių, kuriems reikia ir vis labiau reikės naujo būsto, mašinos, paskolų, maisto, traukinių, lėktuvų ir viso kito. Jei kas ir kris, tai nebent išsivysčiusios šalys Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kurioms smarkiai pabrangs ištekliai ir maistas. Dar ima juokas, kai bandoma lyginti Kinijos "burbulą" (kurio iš esmės nėra ir negali būti) su Japonijos burbulu 1986 (kas pakankamai dažnai daroma). Tai rodo tik visišką tokių egzpertų desperaciją bandant sukurpti argumentų, "kodėl" Kinijos burbulas sprogs. To nebus, negali būti ir nereikia būti Fitch, kad tai suprastum.
Kinija labai panašiai turbina anabolinėmis priemonėmis savo ekonomiką, bet ji skirtingai, nuo minėtos tekančios saulės šalies, vystėsi nuo žemesnio lygio, pasaulinė ekonomika negali suvirškinti tokio kiekio kinijos gyventojų, ir Kinija turi mažiau laiko, dargi demografinės problemos vejasi, kurias taip nori šaunus partijos vadovai taisyti. Esminė problema, - kad ir ką, kas ten sakytų, Kinijos ekonomikos pagrindas yra pigi darbo jėga. Ir kinų ekonomika negali, be gigantškos krizės, persidaryti i kažkokia šiuolaikinę ekonomiką. O dėl dydžio ji aplamai negali transformuotis, nebent į kažką naujo, bet tai nebus labai simpatiškas tvarinys.
va pora linkų:
Pesimistinis žvilgnis tiek į kinų, tiek į japonų ekonomikų perspektyvas:
http://pragcap.com/shadow-asia
Dalies kinų požiūrio kitimas i savo vietą pasaulyje, ten knyga gera "Kinija nepatenkinta!" paminėta:
http://www.chaskor.ru/article/kommer...m_v_rukah_6084
Man geriau imperialistinė JAV, nei imperialistinė Kinija - teks daugiau su kuo dalintis visku kuom, be to kinų "New world order" skirtusi stipriai, vien dėl agresyvesnės politikos tradicijų azijoje (pas juos nebuvo renesanso, humanizmas irgi ne madoje), bei pridėjus revanšistinį gilų potencialą ...Paskutinis taisė kzinas; 2011.03.09, 22:08.
Comment
-
Parašė LC. Rodyti pranešimąO toks dešimtmetis iš viso buvo?
Comment
-
Parašė kzinas Rodyti pranešimąMinimos kompanijos analitikai perspėja, kad kai sprogs Kinijos spekuliacinis nekilnojamo turto burbulas, šios šalies bankų balansuose gali atsirasti skylės.
Per 2008 – 2009 metus kreditų apimtys Kinijoje ūgtelėjo 18,6 procentais, be to smarkiai ūgtelėjo nekilnojamo turto kainos. Per 2009 ir 2010 metų laikotarpį Kinijos bankai iš viso išdavė 17.5 trilijonų juanių arba 2.7 trilijonų dolerių vertės paskolas.Kinų planas – 10 mln. butų už prieinamą kainą
Šalies vyriausybė imasi aktyvių priemonių, kad būsto rinka "neperkaistų": buvo sugriežtintos būsto paskolų išdavimo sąlygos, skirtos lėšos statybos apimtims plėsti, įvesti būsto pirkimo apribojimai užsieniečiams.
Comment
-
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai...mpaign=rssfeed
lyg ir nemačiau, kad būtų patalpinta. economist viduriuoja, kad degalų kaina dėl libijos bajerių gali kilti link 8-9 litų už litrą. kaip tai įtakotų ir visas kitas kainas, bei vartojimą, aiškinti manau nereikia. ką manote, ar leis pasaulis tokius dalykus?
Comment
-
Parašė daktaras Rodyti pranešimąhttp://www.15min.lt/naujiena/pinigai...mpaign=rssfeed
lyg ir nemačiau, kad būtų patalpinta. economist viduriuoja, kad degalų kaina dėl libijos bajerių gali kilti link 8-9 litų už litrą. kaip tai įtakotų ir visas kitas kainas, bei vartojimą, aiškinti manau nereikia. ką manote, ar leis pasaulis tokius dalykus?Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė daktaras Rodyti pranešimą/\ aš irgi taip pat galvoju, nu bet vis tiek, įtariu, kad nieko nedarant viskas į savo vėžes žinant arabų kietakaktiškumą, nesusistotųPost in English - fight censorship!
Comment
Comment