Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Brangiausi Pasaulio miestai (2010 m. pabaiga; skliausteliuose: skirtumas nuo vidutinės kai kurių kasdieną varotjamų produktų kainos):

    1 Oslas (35.3%)
    2 San Paulas (27.1%)
    3 Sidnėjus (20.5%)
    4 Stokholmas (15.5%)
    5 Reikjavikas (14.9%)
    6 Helsinkis (11.5%)
    7 Kopenhaga (10.6%)
    8 Tokijas (9.8%)
    9 Paryžius (8.3%)
    10 Roma (4.4%)
    11 Dublinas (2.0%)
    12 Keiptaunas (1.6%)
    13 Amsterdamas (0.5%)
    14 Briuselis (-0.1%)
    15 Viena (-0.2%)
    16 Atėnai (-0.4%)
    17 Londonas (-0.9%)
    18 Madridas (-1.2%)
    19 Lisabona (-1.2%)
    20 Buenos Airės (-3.0%)
    21 Maskva (-4.8%)
    22 Budapeštas (-6.1%)
    23 Berlynas (-6.7%)
    24 Varšuva (-7.8%)
    25 Praha (-8.1%)
    26 Vilnius (-13.3%)
    27 Niujorkas (-14.5%)
    28 Šanchajus (-14.8%)
    29 San Franciskas (-16.2%)
    30 Dubasjus (-16.2%)
    31 Bangkokas (-19.8%)
    32 Mumbajus (-26.9%)

    www.pricerunner.co.uk

    Vertintos kai kurių kasdieną vartojamų prekių kainos.
    Sao Paulas toks brangus? Sunku patikėti. Kažkaip galvojau, kad Brazilijoje viskas pigu (tarkim, panašiai, kaip panašaus išsivystymo šalyse Azijoje). Iš ko gi ten žmonės perką reikalingus daiktus? Juk uždarbiai ten tikrai nėra dideli.

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      Sao Paulas toks brangus? Sunku patikėti. Kažkaip galvojau, kad Brazilijoje viskas pigu (tarkim, panašiai, kaip panašaus išsivystymo šalyse Azijoje). Iš ko gi ten žmonės perką reikalingus daiktus? Juk uždarbiai ten tikrai nėra dideli.
      Tai ir mane stebina, bet, ko gero, ten yra specialus akcizas kai kuriems produktams?

      Comment


        Įdomiai čia su tuo San Paulu (Wikipedia):
        In 2007 the city of São Paulo conducted a survey about the quality of life of its inhabitants to help the government in the social politics of the city.[citation needed] The indicator used was the HDI – the same used by the United Nations for qualifying the development of the countries in the world.

        It was noted in this survey that the neighborhoods around or in the geographical center of the city tend to be more developed than those located in the fringes. In 2000, top neighborhoods possessed human development indexes equal to or greater than those of Scandinavian countries, while neighborhoods in the lower range were in line with, for example, North Africa.
        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

        Comment


          Parašė bebop Rodyti pranešimą
          Įdomiai čia su tuo San Paulu (Wikipedia):
          Viskas čia labai paprasta. Ten labai didelė socialinė atskirtis. Yra rajonai, kur apsitvėrę didžiulėmis tvoromis gyvena milijonieriai, o už tų tvorų dažnai stovi iš šiferio pastatyti lūšnynai. Tai taip ir gaunasi su tais rajonais.
          Post in English - fight censorship!

          Comment


            Parašė bebop Rodyti pranešimą
            Įdomiai čia su tuo San Paulu (Wikipedia):
            Nieko nuostabaus. Pasaulyje daug valstybių ir miestų, kur turtinė nelygynė yra stulbinama.

            Comment


              Iš karto muilo operos lenda į galvą Puikiai viskas ten pavaizduota.
              Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

              Comment


                Parašė bebop Rodyti pranešimą
                Įdomiai čia su tuo San Paulu (Wikipedia):
                Gal ir nieko stebėtino. Išrinkti geriausi kvartalai (kas ir pažymėta raporte). Bet kurio didelio meisto (kad ir kokiame Vietname) geriausi kvartalai turi gerai išvystytą infrastruktūrą, komunikacijas ir visus kitus geram gyvenimui reikalingus dalykus. Tiesiog turtinė nelygybė ten tokia didelė, kad tokie palyginimai tampa įmanomi. Nenustebčiau, jei turtingiausias Rio kvartalas būtų gerokai turtingesnis ir geresnis už turtingiausią Stokholmo ar Kopenhagos rajoną. Bet tokie palyginimai nėra labai prasmingi.
                Paskutinis taisė John; 2011.02.20, 18:14.

                Comment


                  Matai, Skandinavijoje turtingiausieji gyvena nuosavuose namuose, kurie dažnai būna archipelagų salose ir pan. Tik skirtumas tas, jog šiame regione vyrauja vidurinė klasė (kai kurių valstybių atžvilgiu, aukštesnė), o tai reiškia, kad prabangesnį butą ar namą gali turėti ir paprastesnis žmogus. Be to, nepamirškime, kad skandinavai nemėgsta eksceso. tačiau, pagal statistiką, visvien vienai skandinavų šeimai tenka po 3 automobilius ir 2 jachtos (ne naujausi duomenys).
                  Paskutinis taisė Silber418; 2011.02.20, 18:59.

                  Comment


                    Parašė music
                    Dvi jachtos? Pala pala, kritikuodamas lietuvius dėl jų pomėgio mobiliesiems telefonams, sakei, kad švedai racionalūs ir siūlei iš jų mokytis kuklumo ir protingo investavimo...

                    Dvi jachtos, nenormalūs
                    Tai tik statisitka, bet nereiškia, kad visos šeimos turi tas jachtas. O, pavyzdžiui, gyvenantiems archipelagų salose jachtos būtinos nuvykti apsiprikti ar vaikus į darželį nuplukdyti.

                    Comment


                      Daug iš turizmo tikėtis nereikia, bet kaikurias siauras sritis tikrai labiau galime išnaudoti. Pavyzdžiuj virš Lietuvos driekiasi paukščių migracijos kelias. Yra žiedavimo stotis. Yra ir paukščių stebėtojai su "teleskopais" ant kaklo. Ar šioje srityje siūlomi kokie paketai su apgyvendinimu, maitinimu ir panašiai?
                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                      Comment



                        Pernai lapkritį, palyginti su spaliu, ES statybos apimtys traukėsi 0,4%, kai spalį jos augo 0,6%. Per metus statybos apimtys ES smuko 1,7%, skelbia ES statistikos biuras „Eurostat“. <..>
                        Per mėnesį statybų sektorius sparčiausiai augo Portugalijoje(+4%), Bulgarijoje (+2,6%) ir Lenkijoje(+2,4%), o smuko Rumunijoje(-4,6%), Jungtinėje Karalystėje (-1,4%) ir Prancūzijoje (-1,3%).
                        Labiausiai statybų sektorius traukėsi: Ispanijoje(-30,2%), [B]Rumunijoje (-17,7%) ir Slovėnijoje(-16%). Sparčiausiai jis augo Lenkijoje (+14,9%), Junginėje Karalystėje(+11,1%) ir Švedijoje (+10,4%). <..>
                        Pernai per lapkritį statybos apimtys euro zonoje sumažėjo 0,9%, nors spalį jos augo 0,3%. Lapkritį per metus euro zonoje statybos apimtys smuko 6,8%.
                        Statistikos departamentas pernai lapkritį skelbė, jog 2010-ųjų trečią ketvirtį per metus statybų daugėjo 6,7%, o per ketvirtį - 36%, tuomet pirmą kartą nuo 2008 m. daugėjo šalies teritorijoje atliktų statybos darbų. <..>
                        www.vz.lt

                        Comment


                          Žiniasklaida: J.Lužkovo žmona derasi dėl „Maximos” pirkimo?


                          Galiu tik pridurti, kad tai nėra žurnalistinė antis.

                          Comment


                            Parašė Sula Rodyti pranešimą
                            Žiniasklaida: J.Lužkovo žmona derasi dėl „Maximos” pirkimo?


                            Galiu tik pridurti, kad tai nėra žurnalistinė antis.
                            Įdomu, kokia dalis pardutuvių pastatytos su banko paskolomis? O VST kiek pamenu pirko su gan nemaža banko paskola? Perėjimas į energetiką ir apsivalymas nuo skolų bankams? Berods Kauno akropolį dėl panašių priežasčių pardavė.

                            Comment


                              Sausį metinis pramonės augimas sumušė 2010-ųjų rekordą
                              http://vz.lt/2/straipsnis/2011/02/22...10-uju_rekorda

                              Šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, visa pramonės produkcija augo 17,2% ir sudarė 5,327 mlrd. Lt. Pernai didžiausias pramonės augimas siekė 17,1%, jis fiksuotas lapkritį.

                              Comment


                                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                Žiniasklaida: J.Lužkovo žmona derasi dėl „Maximos” pirkimo?


                                Galiu tik pridurti, kad tai nėra žurnalistinė antis.
                                Užsilenktų MAXIMA - Lietuvos default`as garantuotas 100%. Kiek pramonės užsidarytų, bankai kristų vienas po kito ir t.t.
                                Faina būtų, jeigu tokia įstaiga priklausytų nuo žmogaus, kuris garsėja pasisakymais apie Krymo prijungimą prie Rusijos ir panašiais dalykais (tame tarpe ir apie Baltijos šalis).
                                "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                                Comment


                                  Parašė zajcik Rodyti pranešimą
                                  Užsilenktų MAXIMA - Lietuvos default`as garantuotas 100%. Kiek pramonės užsidarytų, bankai kristų vienas po kito ir t.t.
                                  Faina būtų, jeigu tokia įstaiga priklausytų nuo žmogaus, kuris garsėja pasisakymais apie Krymo prijungimą prie Rusijos ir panašiais dalykais (tame tarpe ir apie Baltijos šalis).
                                  Jeigu jau šimtai parduotuvių uždarinėjama, bendrai paėmus RIMI, MAXIMA, IKI. Tegul tik perka, pritrauksim pinigų. Galėtų dar ir Ozą nupirkti, bo nuostolius vien neša. Apskritai tegul perka visą NT nereikalingą
                                  Paskutinis taisė andyour; 2011.02.22, 14:09.

                                  Comment


                                    Dzin ta Maxima. Žmonės daugiau laisvo laiko turėtų ...
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Parašė zajcik Rodyti pranešimą
                                      Užsilenktų MAXIMA - Lietuvos default`as garantuotas 100%. Kiek pramonės užsidarytų, bankai kristų vienas po kito ir t.t.
                                      Faina būtų, jeigu tokia įstaiga priklausytų nuo žmogaus, kuris garsėja pasisakymais apie Krymo prijungimą prie Rusijos ir panašiais dalykais (tame tarpe ir apie Baltijos šalis).
                                      Kodėl defaultas? Ar yra skirtumas kokiam prekybos centre apsipirkti? Juk jei bus vartojimas, bus ir prekybos centrai, tik rinka persiskirstys, taip pat Maksimoje dirbantys 15 tūkst. žmonių bus įdarbinti kitur. Galų gale 15 tūkst. nėra 150, kad būtų kažkoks didelis smūgis ekonomikai. Ignalinos AE per BVP kirto žymiai stipriau, nei kirstų Maksimos bankrotas.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Dirbu asmeniškai prekyboje ir tiekiam į MAXIMA produkciją. Atsiskaitymas manau nereikia pasakoti koks. Jeigu jie užsidaro - visos skolos gulasi ant gamintojų, paslaugų teikėjų ir finansinių institucijų pečių (paskolos, faktoringai). Tie 15 tūkst. žmonių yra lašas jūroje. Jeigu visas MAXIMA kiekis gultusi ant RIMI, IKI ir NORFA pečių - fiziškai nebūtų įmanoma tiek aptarnauti. Centriniai sandėliai paprasčiausiai tam nepritaikyti, be to, transporto maršrutai į MAXIMA bazę prie gariūnų jau yra nusistovėję. Atsiranda problema permesti visą srautą į Kėdainius (Norfa), Vievį (RIMI) ar Panevėžį (IKI). Bet ir vėl, tai tik viena iš daugėlio problemų, kurios nublanksta prieš pagrindinę - skolos.


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Kodėl defaultas? Ar yra skirtumas kokiam prekybos centre apsipirkti? Juk jei bus vartojimas, bus ir prekybos centrai, tik rinka persiskirstys, taip pat Maksimoje dirbantys 15 tūkst. žmonių bus įdarbinti kitur. Galų gale 15 tūkst. nėra 150, kad būtų kažkoks didelis smūgis ekonomikai. Ignalinos AE per BVP kirto žymiai stipriau, nei kirstų Maksimos bankrotas.
                                        "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                                        Comment


                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Dzin ta Maxima. Žmonės daugiau laisvo laiko turėtų ...
                                          Ir ne tik tie 15 tūkst. žmonių, bet ir daug kitų
                                          "Jeigu žemės ūkyje dirba 80 proc. žmonių - šalyje badas, o kur žemę dirba iki 5 proc. gyventojų - maisto produktų perteklius"

                                          Comment

                                          Working...
                                          X