Ekonomikos naujienos

[Wycka]

Aš ta ir noriu pasakyti kad sovietmetis daro nedidele įtaka žmonių mąstysenai.

Nejaugi? Tai iš kur tos postsovietinės erdvės minios tik ir ieškančios „šlubo vokiečio“? Kur sovokimas, aš už savo ateitį ir gerbūvį esi atsakingas pats ir tik pats (na dar kažkiek tėvai, kol esi nepilnametis), o ne geras dėdė su politiko kepure? Apie pusė visuomenės moka tik reikalauti įvairiausių materialinių gėrybių iš mistinės valdžios, bet net nesusimąsto ką patys valstybei (būtent — valstybei, o ne valdžiai) davė. Dar kitaip tariant — kaip investavai, tokias palūkanas ir gausi.

[Edvard]

Nejaugi? Tai iš kur tos postsovietinės erdvės minios tik ir ieškančios „šlubo vokiečio“? Kur sovokimas, aš už savo ateitį ir gerbūvį esi atsakingas pats ir tik pats (na dar kažkiek tėvai, kol esi nepilnametis), o ne geras dėdė su politiko kepure? Apie pusė visuomenės moka tik reikalauti įvairiausių materialinių gėrybių iš mistinės valdžios, bet net nesusimąsto ką patys valstybei (būtent — valstybei, o ne valdžiai) davė. Dar kitaip tariant — kaip investavai, tokias palūkanas ir gausi.

Tai jau turbūt mentalitetas, todėl kad taip dažnai galvoja jauni žmonės kūrė to sovietmečio ir neprisimena.

[index]

Tai jau turbūt mentalitetas, todėl kad taip dažnai galvoja jauni žmonės kūrė to sovietmečio ir neprisimena.

Nemanai, kad tėvai dar ir jiems įtaką daro? O, kad mentalitetas pasikeistų netgi nemanau, kad vienos kartos pasikeitimo visiškai užtenka.

[Edvard]

Nemanai, kad tėvai dar ir jiems įtaką daro? O, kad mentalitetas pasikeistų netgi nemanau, kad vienos kartos pasikeitimo visiškai užtenka.

Tada jau kažkoks užburtas ratas prasideda........

[index]

Tada jau kažkoks užburtas ratas prasideda........

Toli gražu, ne. Ir žmonių vertybės ir nusistatymas kinta, tik labai labai lėtai. Ir tam 20 metų tikrai neužtenka (Tuo labiau neužtenka 5, apie kuriuos žmonės svaigo 90-taisiais ).

[bebop]

Neužtenka vienos kartos pasikeitimo, jeigu prieš tai buvo susidaręs stiprus valstybės mentalitetas ir identitetas. Tačiau Lietuva šio gėrio neturi. Tai sąjunga su Lenkija, Rusijos užgrobimas, priklausymas SSRS. Lietuva vis su kažkuo/kažkam priklausė. Nesusidarė tikros sąvokos, kas yra lietuvis? Kas jis toks? lenkų mažuma, rusų dalis?. Dažnai galime pastebėti internete, žiniasklaidoje pasirodančius šio klausimo nagrinėjimus.

Pvz. kas skaitė Balio Sruogos "Dievų mišką", puikiai turėtų prisiminti, kai į koncentracijos stovyklą atgabeno norvegus. Niekada neišdavė savo karaliaus ir t.t. Jiems žmonės jautė pagarbą. Tai rodo susiformavusį gerą mentalitetą, kurio nepalaužė koncentracijos stovykla.

Lietuvos atveju užtenka ir vienos kartos pasikeitimo, kad visiškai pasikeistų žmonės. Blogiausia, kad vaikai iš tėvų perėmė blogiausias sovietmečio sąvybes, be to šių laikų "vakarų" kultūra nelabai puoselėja tradicines vertybės, todėl dažnai gaunasi jovalas.

[Edvard]

Toli gražu, ne. Ir žmonių vertybės ir nusistatymas kinta, tik labai labai lėtai. Ir tam 20 metų tikrai neužtenka (Tuo labiau neužtenka 5, apie kuriuos žmonės svaigo 90-taisiais ).

Taip. Gal but mano proanūkiai bus kitokie, bet per ta laikotarpį šiame krašte kas nors pasikeis į kokia nors puse ir vėl viskas iš naujo.

[Wycka]

Toli gražu, ne. Ir žmonių vertybės ir nusistatymas kinta, tik labai labai lėtai. Ir tam 20 metų tikrai neužtenka (Tuo labiau neužtenka 5, apie kuriuos žmonės svaigo 90-taisiais ).

Totaliai pritariu.

Tada jau kažkoks užburtas ratas prasideda........

Palyginkime visuomenės sąmonę su kalba. Kodėl visi Tamstos šnekate būtent ta gimtąja kalba, o ne kažkokia esperanto, ido, lotynų ar prūsų? Atsakymas elementarus — gimtąją kalbą perėmėme iš tų žmonių, kurie mus užaugino, paprastai tai yra tėvai. Tačiau ar mes šnekame ta pačia kalba, kuria mūsų protėviai šnekėjo prieš 500 metų? Toli gražu ne, pakanka paskaityti Mažvydo „Katekizmą“ ar Poškos „Postilę“ ir tuo nesunku įsitikinti. Jeigu kalba, visuomenės sąmonės viena iš išraiškos formų, taip lėtai (bet vis dėlto) kinta, tai kodėl tokie patys procesai neturėti vykti ir su ekonominiais dalykais, pvz požiūriu į darbą? Ar verta priminti, kad iki 1918m. lietuviai buvo žemdirbių tauta, iš kurios neretas važiuodavo uždarbiauti į pramoninę Rygą (ar ne iš čia tas posakis „zyrga galva“?) arba į užjūrius, ir kaip sunkiai Lietuvoje vyko industrializacija dar iki sovietmečio? Tokiame kontekste iš tikrųjų naiviai atrodo ne kurių asmenų 1989m.-1990m. išsakyti teiginiai, kad Lietuva per 5-6 metus ekonominiu gerbūviu pasieks skandinavus. Šiandien turime tokią situaciją, kad keikiame sovietmetį, bet nepavyksta nusimesti jo primestų mąstymo šablonų. Čia verta prisiminti H. K. Anderseno pasaką „Princesė ant žirnio“ — nors mergaitė pateko į skurdžią aplinką, jai niekaip nepavyksta atsikratyti aukštuomenės įpročių, šiuo atveju patogiai išsimiegoti ant keliolikos čiužinių, po kuriais pakištas vos vienas žirnis. Toks pats, tik priešingas procesas po 1990m. vyksta Lietuvoje — exbaudžiauninkai niekaip nesupranta, kad jau yra laisvi ir laikas savarankiškai kurtis savo gerbūvį ir ateitį.

[index]

Taip. Gal but mano proanūkiai bus kitokie, bet per ta laikotarpį šiame krašte kas nors pasikeis į kokia nors puse ir vėl viskas iš naujo.

Tam reikia savo vaikus stengtis auklėti tinkamai.

[Edvard]

Lietuviai ieško darbo Anglijoje, kinai – Lietuvoje

Didelę ir staigią emigracijos bangą išgyvenusią mūsų šalį jau pasiekia vis daugiau darbo imigrantų iš įvairiausių ir tolimiausių pasaulio valstybių.

[Tiesiog_as]

o aš manau, kad kaip tik ima nykti tos "blogosios sovietmečio tradicijos" ir ateina naujosios, lietuviškos. Užtenka tik atsidaryti skirsnį "nusikaltimai" ir pamatai, kaip gražiai formuojasi naujasis lietuvių mentalitetas.

[index]

o aš manau, kad kaip tik ima nykti tos "blogosios sovietmečio tradicijos" ir ateina naujosios, lietuviškos. Užtenka tik atsidaryti skirsnį "nusikaltimai" ir pamatai, kaip gražiai formuojasi naujasis lietuvių mentalitetas.

Nori pasakyti, kad kitus nėra nusikaltimų ar kad sovietmečiu nebuvo? (Aišku, žiniasklaida tuo taip nesimėgaudavo ).

[andyour]

Apie pusė visuomenės moka tik reikalauti įvairiausių materialinių gėrybių iš mistinės valdžios, bet net nesusimąsto ką patys valstybei (būtent — valstybei, o ne valdžiai) davė. Dar kitaip tariant — kaip investavai, tokias palūkanas ir gausi.

Lietuviai labai paklusnūs lyginant su prancūzais. Galiu tik pasikartoti, prieš krizę tų prašytojų nebuvo.

[Edvard]

„Swedbank" verčia mokėti už Lietuvos riziką

Vienas didžiausių šalies bankų peržiūrėjo savo kainodarą ir į būsto paskolų palūkanų formulę įtraukė naują – Lietuvos rizikos – rodiklį. Negana to, pasiliko teisę vienašališkai keisti maržą, rašo „Vilniaus diena”.

Iki šiol atėjęs į banką būsto paskolos klientas, norėdamas sužinoti, kokio dydžio bus palūkanos, turėjo išsiaiškinti EURIBOR arba VILIBOR normą bei banko taikomą maržą. Tačiau nuo šio rudens „Swedbank" pradėjo taikyti naują kainodarą būsto paskoloms. Į būsto paskolos palūkanų formulę šis bankas įtraukė dar vieną rodiklį – šalies riziką.

"Tai mūsų banko grupės skaičiuojamas vidinis rodiklis. Jis skaičiuojamas mūsų grupėje visoms Baltijos valstybėms", – aiškino „Swedbank" Finansų departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Nauji būsto paskolos palūkanų skaičiavimo principai taikomi tik „Swedbank" filialuose visose trijose Baltijos šalyse.

J.Gumuliauskienė tikina, kad naujoji kainodara leis sumažinti paskolų palūkanų svyravimą: "Šalies rizikos rodiklis leis amortizuoti staigius pokyčius ekonomikoje ir palūkanas didinti ar mažinti laipsniškai."

Paklausta, kokie motyvai paragino keisti būsto paskolų kainodarą, „Swedbank" atstovė aiškino, kad būta kelių priežasčių. Viena vertus, esą įprasta kainodara netinkama esant ekonomikos ciklo pokyčiams, nes lemia staigius ir didelius palūkanų svyravimus. Kita vertus, siekta didesnio aiškumo.

[taspac]

Netycia imetes buvau i sena tema...

Kas butu jeigu butu:

"Kiek būtų nukritęs litas euro atžvilgiu, jeigu į valdžią atėjęs Kubilius iškart būtų įvykdęs lito devalvaciją?"

Atsakymas:
Vienas euras 2009 metų pavasarį būtų vertas maždaug aštoniolikos litų

http://www.nematomaranka.lt/2010/12/...alvavimas.html

O siaip patiko paskutine pastraipa:

Kai kitą kartą parduotuvėje pažvelgsite į piniginėje šlamančius litus, nepamirškite padėkoti Kubiliui, kad jis šiuos litus išgelbėjo nuo penkiagubo nuvertėjimo. Ne viską Kubilius darė teisingai, tačiau rezultatas - išgelbėtas šalies ūkis kalba už save. Aišku, galima laikytis ir neigiamo požiūrio į Kubilių sakant, kad dėl pagirių kaltas ne tas, kas nugirdė ligonį, o tas kas jį po to pastatė ant kojų.

[Lettered]

Įdomu kaip tą 18 litų paskaičiavo, nors jaučiu, kad neskaičiavo čia nieko.

[Lettered]

Lietuviai labai paklusnūs lyginant su prancūzais. Galiu tik pasikartoti, prieš krizę tų prašytojų nebuvo.

Beabejo, čia nepilnavertiškumo kompleksas kažkoks, nes net nereikia lyginti su graikais kokiais, užtenka pasižiūrėti kas vyksta Airijoje, UK, Belgijoje.
Tik tiek, kad ten masinės riaušės ir mitingai reiškia ,,demokratijos'' laisvę, o pas mus dėl kelių pensininkų su plakatais iš kart daromos išvados, kad tinginiai esam ir tik prašyt pašalpų mokam.

[taspac]

Įdomu kaip tą 18 litų paskaičiavo, nors jaučiu, kad neskaičiavo čia nieko.

Tas yra aprasyta straipsnyje:

Kuo pagrįstas šis penkiagubo lito nuvertėjimo retrospektyvinis įvertis? Pagrindas yra analogiškų krizių palyginamoji analizė. Visų pirma, esant susikaupusioms ekonomikos burbulo problemoms devalvacija būtų nevaldomas procesas, kurio akivaizdoje valdžia būtų bejėgė, o lito kursą nustatytų tarptautinių valiutų rinkų spekuliantai. Lito kursas būtų labai blogas ne dėl tų spekuliantų neigiamų moralinių charakteristikų, bet dėl to, kad kaip tyčia krizės metu tiems spekuliantams labai trūko vsliutos (eurų, ir ypač dolerių). Nesvarbu, koks būtų pradinis valdžios vyrų sukurptas devalvavimo sumanymas, patirtis rodo, kad prieš pasaulinės rinkos uraganą su mažos valstybės dūdele nepapūsi.

Antras faktorius, nuo kurio priklauso devalvacijos mastai, yra ekonomikos perkaitimas prieš krizę. Lietuvoje buvo išsipūtęs įspūdingo dydžio ekonomikos burbulas, ir net penktadalis išlaidų ir investicijų prieš krizę buvo padengiami užsienio kreditais. Nutrūkus kreditų srautui buvo tik du variantai - arba devalvacija ir bankrotas, arba skolų grąžinimas susiveržus diržus.

[Lettered]

Tas yra aprasyta straipsnyje:

Aš ir klausiu, ar yra paskaičiuota. Parašyt bet kas gali bet ką, tai tik viena nuomonė.
Nelabai suprantu, kam tokiais dalykais reikia spekuliuoti.

[praeivis]

Ne tam žmogui siūlai sudėti ginklus ir šutinti iš Lietuvos.

Matau, kad daugelį čia siutas ima dėl to, kad TSRS jaučiausi geriau, nei dabar ES. Siuskit, kiek tik norit.

TSRS iš tiesų jaučiausi geriau, nei dabar ES. Tada aš jaučiau perspektyvas, pasirinkimo laisvę, o dabar – kiaurą provalą kur tik nepažvelgsi, ir žmones tėliukų akimis. Pjauk juos į sveikatą, tik tyliai mekens.

rusai laikosi visiskai figovai. Ju paciu ekonomistu zodziais(per tv),pries 20 metu rusu bvp tik 3 proc sudare is eksporto, o visa kita buvo is naftos,duju ir pan.
Ir lygiai tokia pat proporcija ir siandien.