Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Ankstesni savininkai išpaudė ką galėjo, tad belieka konkuruoti žemesne kaina. Manau, tai suveiks gan neblogai. O gal žinai konkrečiai, kas sudarė eksportą, kokių brand'ų pardavimai išaugo?
    Šiuo metu gerai neprisimenu, o ir striapsnio, kurį skaičiau dabar pateikti negaliu. Kiek žinau, kilo didžiausių kompanijų, t.y. 'ABB', 'H&M', 'AstraZeneca' ir kt. produkcijos pardavimai.

    Comment


      Parašė Big Cat Rodyti pranešimą
      Begalė bankrutavo tų įmonių, tūkstančiais darbuotojų tapo bedarbiais. Neleido bankrutuoti tik didžiosioms finansų institucijoms, kurių bankroto atveju būtų griuvusi visa pasaulio finansų architektūra, ir trims didžiosioms JAV automobilių įmonėms, kurioms leisti bankrutuoti neleido amerikietiška savigarba. Beje, visos tos trys didžiosios JAV automobilių įmonės su valstybės pagalba yra sėkmingai restrukturizuotos - su visom skausmingom to pasekmėm.
      Bet ta "restruktūrizacija" kažkodėl nepaveikia nei jų skolinimosi tempo nei jų prekybos balanso, o tai, iš esmės, reiškia, kad tai nėra restruktūrizacija.
      You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

      Comment


        Parašė blitz Rodyti pranešimą
        Bet ta "restruktūrizacija" kažkodėl nepaveikia nei jų skolinimosi tempo nei jų prekybos balanso, o tai, iš esmės, reiškia, kad tai nėra restruktūrizacija.
        Sutinku, kad nepaveikia jų skolinimosi tempo. Nes, kaip ir minėjau, Amerika pasirinko vieną blogą kovos su krize variantą iš dviejų galimų. Ką jie darė/daro - tai nukėlė deficito problemos sprendimą keliais metais į priekį vardan ekonomikos atsigavimo. Tačiau prie deficito problemos sprendimo jie vis tiek turės grįžti, niekur nuo to nepabėgs - tik skirtumas tas, kad deficitą mažins jau ekonominio augimo metu, kas eiliniams gyventojams bus mažiau skausminga nei, pavyzdžiui, mums, kai buvome priversti deficitą mažinti jau ekonominės duobės metu. O jie tą prabangą, kaip rezervinės valiutos turėtojai, turi - t.y. turi prabangą palaukti kol ekonomika pradės augti ir tada mažinti deficitą.

        Comment


          Pernai Lietuvos BVP augo 1,3 proc., nedarbas didėjo, atlyginimai mažėjo
          http://verslas.delfi.lt/business/per....d?id=41368675


          Q4 augimas atrodo visai solidžiai - 4,6%

          Comment


            na jau blogiau tikrai nebeturėtų būti.

            Comment


              BVP augo, nedarbas didėjo, o atlyginimai mažėjo. Hmm.. juk dirba mažiau žmonių, tad ir atlyginimai turėjo didėti.

              Comment


                Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                BVP augo, nedarbas didėjo, o atlyginimai mažėjo. Hmm.. juk dirba mažiau žmonių, tad ir atlyginimai turėjo didėti.
                Krizė puikus pretekstas pralobti ir nukankinti žmones pelno vardan.

                Comment


                  Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                  BVP augo, nedarbas didėjo, o atlyginimai mažėjo. Hmm.. juk dirba mažiau žmonių, tad ir atlyginimai turėjo didėti.
                  Didėjo darbo našumas, smulkiau - skaitykit "Kapitalą"

                  Comment


                    Apie krizę Baltijos valstybėse (anglų kalba):

                    http://www.imf.org/external/mmedia/v...d=742144978001

                    Comment


                      2011-01-28
                      Reinoldijus Šarkinas: 2010 metai Lietuvos bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji

                      Nepaisant visuose bankuose reikšmingai sumažėjusių už indėlius mokamų palūkanų normų, 2010 metais bankuose laikomų indėlių apimtys toliau sparčiai augo.
                      Per metus indėliai išaugo 4,4 mlrd. Lt ir pasiekė 45,4 mlrd. Lt. Vien ketvirtąjį ketvirtį indėliai padidėjo 2,4 mlrd. Lt, arba 5,7 proc. – tai didžiausias ketvirtinis indėlių augimas per pastaruosius 3 metus.

                      Visas Lietuvos banko pirmininko pranešimas: http://www.lb.lt/reinoldijus_sarkina...i_nei_2009ieji
                      Šitą ne visai iki galo pasakytą informaciją kartu su kitomis masinio (dez)informavimo ką tik pratarškėjo ir LTV "Panoramos" žurnalistė I.J.

                      Gerb. tautinio banko pirmininkas užmiršo pažiūrėti į LB specialistų ruošiamą statistiką -net ne į kažkokias senas lenteles, o tą pačią dieną paruoštą apžvalgą.
                      Lietuvos bankas 2011-01-28

                      2010 M. GRUODŽIO MĖN. PINIGŲ IR KITŲ PFI BALANSO APŽVALGA




                      http://www.lb.lt/pfi_apzvalga_2010_gruodis
                      Per metus terminuotų indėlių mažėja (kas gi ten dės už tokias mažas palūkanas), o daugėja tik likučių einamosiose sąskaitose, vad. indėliuose iki pareikalavimo arba vienadieniuose indėliuose.

                      Žiūrint į tokį pinigų masės didėjimą darosi neramu dėl ateinačios infliacijos.
                      Bet kažkaip skaitant tokius LB pirmininko pranešimus net nepatogu kalbėti apie LB tikslus, vienas iš kurių yra kainų stabilumas...

                      Comment


                        P.Gylys. Laisvosios rinkos institutas prieš valstybę: pergalių dvidešimtmetis

                        http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=41349559
                        It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                        Comment


                          Reikia išsiaiškinti, ką Šarkinas turi galvoje sakydamas "indėliai" . Panašu, kad visus bankuose laikomus pinigus. Aš tai nematau jokio dezinformavimo - ilgalaikių indėlių mažiau, trumpalaikių daugiau, tačiau apskritai tai pinigų pagausėjo. Tą rodo ir kiti ekonomikos rodikliai. O kad pinigai ne ilgalaikiuose indėliuose, tai natūralu - palūkanos juk žemumose. Infliacija anksčiau ar vėliau vis tiek bus ir valdžia turi labai ribotas galimybes ją kaip nors paveikti: pasaulinių naftos ar dujų kainų nesumažins, viešojo sektoriaus finansavimo daugiau apkarpyti jau neįmanoma, o kad centrinis bankas kažką ryžtingesnio nuveiktų komercinių bankų atžvilgiu naivu tikėtis. Tačiau kol kas tie pinigai nelabai veržiasi į vartojimą - o to reikėtų, norint tvaresnio ekonomikos augimo.

                          Comment


                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            P.Gylys. Laisvosios rinkos institutas prieš valstybę: pergalių dvidešimtmetis

                            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=41349559
                            Manau nelabai logiška reikalauti LRI kairiojo požiūrio į ekonomiką.
                            Flickr

                            Comment


                              Poros dienų senumo naujiena

                              S&P sumažino Japonijos reitingą pirmą kartą nuo 2002 metų
                              http://www.alfa.lt/straipsnis/104851...11-01-27_16-35

                              Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pirmą kartą nuo 2002 m. sumažino ilgalaikį Japonijos skolinimosi reitingą nuo „AA“ iki „AA-“ dėl didelės šalies valstybinės skolos, praneša „Bloomberg“.
                              Įdomiausia ne tai, kad S&P sumažino Japonijos reitingą (šalis su 200% BVP viešojo sektoriaus skola nusipelno kritikos ir reitingo sumažinimo), tačiau kur kas įdomiau, kad JAV vis dar turi AAA reitingą. Tai tiesiog sunkiai protu suvokiama, nes Japonija šiuo metu laiko apie 1trln. USD įsipareigojiomų iš JAV. Kitaip tariant Japonija yra JAV kreditorė, kuri, negana to, turi ir didelį prekybos ir einamosios sąskaitos perteklių, kas iš esmės reiškia, kad jie gali gyventi šiltai ir ramiai ir nesukti galvos dėl skolos ir panašių dalykų, nes jie tai gali susitvarkyti kada tik panorėję, nes yra daugybė vietos manevrams. Kuomet JAV ir toliau gyvena skolon, masiškai spausdina naujus pinigus, toliau laiko nenormalaus dydžio prekybos deficitą ir t.t.. Dar keisčiau tai, kad Kinija, kuri tikriausiai turi apie 2,8trln USD rezervų, milžinišką prekybos perteklių ir beveik neturi skolos (nei valstybės sektoriaus, nei išorinės), taip pat turi AA- reitingą t.y. 4 laipteliais žemiau, nei JAV. Kas jau kas, bet Kinija tikrai nedefaultins su savo skola (nors tokios iš esmės kaip ir nėra). Kad taip nutiktų, mažų mažiausiai ten turėtų kilti atominis karas.

                              Šiaip keli skaičiai iš Wikipedijos palyginimui.

                              Užsienio valiutų atsargos (2010)

                              JAV: 46 mlrd. USD
                              Japonija: 1trln. USD
                              Kinija: 2,65 trln. USD


                              Išorinė skola (2009)

                              JAV: 13,5 trln. USD / 98% BVP
                              Japonija: 2,1 trln. USD / 42% BVP
                              Kinija: 347mlrd. USD / 7% BVP

                              Valstybės sektoriaus skola (2009)

                              JAV: 59% BVP
                              Japonija: 196% BVP
                              Kinija: 17,5% BVP


                              Prekybos balansas (2010)

                              JAV: apie -420mlrd. USD
                              Japonija: +82mlrd. USD
                              Kinija: +184,6 mlrd.

                              Tikrai įdomu, su kuria kūno dalimi galvoja visų tų kredito reitingų "ekspertai"? Juk vien USD statuso kaip rezervinės valiutos tam nepakanka. Gal kas nors geriau suprantantis ekonomiką ir finansus gali paaiškinti, kaip taip gali būti, kad JAV iki šiol laiko AAA reitingą, nors akivaizdu, kad sėdi giliame užpakalyje, kai kur kas geriau stovinčios šalys turi net 4 pakopomis žemesnius reitingus?
                              Paskutinis taisė John; 2011.01.29, 05:54.

                              Comment


                                /\ vertina politine rizika

                                Comment


                                  JAV skola, palyginti su BVP, daug mažesnė nei Japonijos . Šiaip tai tų agentūrų sprendimus lemia visokios politinės įtakos: savu laiku antrarūšėm paskolom suteikdavo aukštus reitingus, nors ir pirmakursiam ekonomistui buvo aišku, kad tai nesąmonė.

                                  Kitaip tariant Japonija yra JAV kreditorė, kuri, negana to, turi ir didelį prekybos ir einamosios sąskaitos perteklių, kas iš esmės reiškia, kad jie gali gyventi šiltai ir ramiai ir nesukti galvos dėl skolos ir panašių dalykų, nes jie tai gali susitvarkyti kada tik panorėję, nes yra daugybė vietos manevrams.
                                  Japonai mėgina susitvarkyti nuo pat 1990 m. ir jiems tai niekaip nepavyksta. Natūralu, kad pasitikėjimas valstybe mažėja. Ta jų skola galėjo tiek išaugti vien todėl, kad šalis daug gamina ir eksportuoja. Tačiau šiuo metu 60 proc. biudžeto pajamų išleidžiama skolai aptarnauti. Demografinė padėtis prasta, daug ilgaamžių (didėja socialinės išlaidos), o svarbiausia, kad nesimato jokių ryžtingų reformų. Čia ir yra didžiausia Japonijos problema, kad valdžia palaiko glaudžius ryšius su interesų grupėm ir blokuojamos bet kokios reformos.
                                  JAV valdžiai irgi didelę įtaką daro lobistai, bet kažkaip JAV atrodo lankstesnės ir galinčios greičiau persitvarkyti. Obama bent jau kalba teisinga linkme, kad reikia didinti eksportą, skatinti smulkųjį verslą, vystyti naujas technologijas ir t. t. Tik klausimas, kaip ir kokiais tempais tai vyks. JAV taip pat turi daug vietos manevrams - jei nutrauktų visus karus ir kiek įmanoma sumažintų savo karines bazes, biudžeto deficitas gerokai susitrauktų. Kaip ten bebūtų, JAV ne vien tik skolinasi - gamina ir eksportuoja taip pat daug.
                                  Dar įdomu tai, kad, pvz., prancūzai, išsikovoję visokių trumpų darbo savaičių, ankstyvų pensijų, kurie nedirba, o tik gurkšnoja vyną , pagal eksportą nuo Japonijos atsilieka ne tiek ir daug (Japonija 736 mlrd., Prancūzija 509 mrld.). O juk Prancūzijoje gyventojų maždaug dvigubai mažiau nei Japonijoje. Be to, japonai turi darbštuolių, atostogauti per prievartą išvaromų ir darbovietėje praktiškai gyvenančių įvaizdį.
                                  Paskutinis taisė senasnamas; 2011.01.29, 13:03.

                                  Comment


                                    Na taip, bet mažos "politinės rizikos" tam nepakanka. JAV su tokia monetarine (o ir fiskaline) politika eina didelių problemų link, kas yra tiesiog nesuderinama su AAA kredito reitingu t.y. iš esmės visos viltys dedamos į pinigines manipuliacijas, kai ekonomikos fundamentalai pamiršti (iškyrus Obamos kalbas, kurios gal ir teisingos) ir tikriausiai nebus prikelti artimiausiu metu.

                                    Comment


                                      Yra auksine taisykle, kieno auksas to ir taisykles. Tiek Kinijoje, tiek Japonijoje viskas vyksta per USD, o tai ir leidzia JAV laisviau elgtis... Galu gale jei skola yra, tai dar nereiskia, kad tu ja turi imti ir atiduoti, gali buti kiaule ir neatiduoti
                                      Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa

                                      Comment


                                        Parašė Recoiler Rodyti pranešimą
                                        Yra auksine taisykle, kieno auksas to ir taisykles. Tiek Kinijoje, tiek Japonijoje viskas vyksta per USD, o tai ir leidzia JAV laisviau elgtis... Galu gale jei skola yra, tai dar nereiskia, kad tu ja turi imti ir atiduoti, gali buti kiaule ir neatiduoti
                                        Na bet juk reitingai ir skirti tam, kad būtų galima vertinti skolos neatidavimo (defaultinimo) riziką, ar ne?

                                        Net jei Doleris ir yra svarbi valiuta, tai nereiškia, kad gali tiesiog prisispausdinti dolerių ir atidavinėti skolas. Ilgalaikis efektas, ko gero, būtų panašus, kaip ir paprastas defaultas, nes kreditoriai iš esmės negaus savo pinigų (t.y. atgaus gerokai atpigusią valiutą, iš kurios jiems mažai naudos).

                                        Comment


                                          Parašė John Rodyti pranešimą
                                          Na bet juk reitingai ir skirti tam, kad būtų galima vertinti skolos neatidavimo (defaultinimo) riziką, ar ne?

                                          Net jei Doleris ir yra svarbi valiuta, tai nereiškia, kad gali tiesiog prisispausdinti dolerių ir atidavinėti skolas. Ilgalaikis efektas, ko gero, būtų panašus, kaip ir paprastas defaultas, nes kreditoriai iš esmės negaus savo pinigų (t.y. atgaus gerokai atpigusią valiutą, iš kurios jiems mažai naudos).
                                          Reitingai tėra politinis įrankis, juos galima kaip nori skaičiuoti, interpretuoti kaip kam palanku ir t.t.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X