Parašė andyour
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonomikos naujienos
Collapse
This topic is closed.
X
X
-
Parašė Big Cat Rodyti pranešimąBegalė bankrutavo tų įmonių, tūkstančiais darbuotojų tapo bedarbiais. Neleido bankrutuoti tik didžiosioms finansų institucijoms, kurių bankroto atveju būtų griuvusi visa pasaulio finansų architektūra, ir trims didžiosioms JAV automobilių įmonėms, kurioms leisti bankrutuoti neleido amerikietiška savigarba. Beje, visos tos trys didžiosios JAV automobilių įmonės su valstybės pagalba yra sėkmingai restrukturizuotos - su visom skausmingom to pasekmėm.You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė blitz Rodyti pranešimąBet ta "restruktūrizacija" kažkodėl nepaveikia nei jų skolinimosi tempo nei jų prekybos balanso, o tai, iš esmės, reiškia, kad tai nėra restruktūrizacija.
Comment
-
Pernai Lietuvos BVP augo 1,3 proc., nedarbas didėjo, atlyginimai mažėjo
http://verslas.delfi.lt/business/per....d?id=41368675
Q4 augimas atrodo visai solidžiai - 4,6%
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąBVP augo, nedarbas didėjo, o atlyginimai mažėjo. Hmm.. juk dirba mažiau žmonių, tad ir atlyginimai turėjo didėti.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąBVP augo, nedarbas didėjo, o atlyginimai mažėjo. Hmm.. juk dirba mažiau žmonių, tad ir atlyginimai turėjo didėti.
Comment
-
2011-01-28
Reinoldijus Šarkinas: 2010 metai Lietuvos bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji
Nepaisant visuose bankuose reikšmingai sumažėjusių už indėlius mokamų palūkanų normų, 2010 metais bankuose laikomų indėlių apimtys toliau sparčiai augo.
Per metus indėliai išaugo 4,4 mlrd. Lt ir pasiekė 45,4 mlrd. Lt. Vien ketvirtąjį ketvirtį indėliai padidėjo 2,4 mlrd. Lt, arba 5,7 proc. – tai didžiausias ketvirtinis indėlių augimas per pastaruosius 3 metus.
Visas Lietuvos banko pirmininko pranešimas: http://www.lb.lt/reinoldijus_sarkina...i_nei_2009ieji
Gerb. tautinio banko pirmininkas užmiršo pažiūrėti į LB specialistų ruošiamą statistiką -net ne į kažkokias senas lenteles, o tą pačią dieną paruoštą apžvalgą.
Lietuvos bankas 2011-01-28
2010 M. GRUODŽIO MĖN. PINIGŲ IR KITŲ PFI BALANSO APŽVALGA
http://www.lb.lt/pfi_apzvalga_2010_gruodis
Žiūrint į tokį pinigų masės didėjimą darosi neramu dėl ateinačios infliacijos.
Bet kažkaip skaitant tokius LB pirmininko pranešimus net nepatogu kalbėti apie LB tikslus, vienas iš kurių yra kainų stabilumas...
Comment
-
P.Gylys. Laisvosios rinkos institutas prieš valstybę: pergalių dvidešimtmetis
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=41349559It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Reikia išsiaiškinti, ką Šarkinas turi galvoje sakydamas "indėliai" . Panašu, kad visus bankuose laikomus pinigus. Aš tai nematau jokio dezinformavimo - ilgalaikių indėlių mažiau, trumpalaikių daugiau, tačiau apskritai tai pinigų pagausėjo. Tą rodo ir kiti ekonomikos rodikliai. O kad pinigai ne ilgalaikiuose indėliuose, tai natūralu - palūkanos juk žemumose. Infliacija anksčiau ar vėliau vis tiek bus ir valdžia turi labai ribotas galimybes ją kaip nors paveikti: pasaulinių naftos ar dujų kainų nesumažins, viešojo sektoriaus finansavimo daugiau apkarpyti jau neįmanoma, o kad centrinis bankas kažką ryžtingesnio nuveiktų komercinių bankų atžvilgiu naivu tikėtis. Tačiau kol kas tie pinigai nelabai veržiasi į vartojimą - o to reikėtų, norint tvaresnio ekonomikos augimo.
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąP.Gylys. Laisvosios rinkos institutas prieš valstybę: pergalių dvidešimtmetis
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=41349559
Comment
-
Poros dienų senumo naujiena
S&P sumažino Japonijos reitingą pirmą kartą nuo 2002 metų
http://www.alfa.lt/straipsnis/104851...11-01-27_16-35
Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pirmą kartą nuo 2002 m. sumažino ilgalaikį Japonijos skolinimosi reitingą nuo „AA“ iki „AA-“ dėl didelės šalies valstybinės skolos, praneša „Bloomberg“.
Šiaip keli skaičiai iš Wikipedijos palyginimui.
Užsienio valiutų atsargos (2010)
JAV: 46 mlrd. USD
Japonija: 1trln. USD
Kinija: 2,65 trln. USD
Išorinė skola (2009)
JAV: 13,5 trln. USD / 98% BVP
Japonija: 2,1 trln. USD / 42% BVP
Kinija: 347mlrd. USD / 7% BVP
Valstybės sektoriaus skola (2009)
JAV: 59% BVP
Japonija: 196% BVP
Kinija: 17,5% BVP
Prekybos balansas (2010)
JAV: apie -420mlrd. USD
Japonija: +82mlrd. USD
Kinija: +184,6 mlrd.
Tikrai įdomu, su kuria kūno dalimi galvoja visų tų kredito reitingų "ekspertai"? Juk vien USD statuso kaip rezervinės valiutos tam nepakanka. Gal kas nors geriau suprantantis ekonomiką ir finansus gali paaiškinti, kaip taip gali būti, kad JAV iki šiol laiko AAA reitingą, nors akivaizdu, kad sėdi giliame užpakalyje, kai kur kas geriau stovinčios šalys turi net 4 pakopomis žemesnius reitingus?Paskutinis taisė John; 2011.01.29, 05:54.
Comment
-
JAV skola, palyginti su BVP, daug mažesnė nei Japonijos . Šiaip tai tų agentūrų sprendimus lemia visokios politinės įtakos: savu laiku antrarūšėm paskolom suteikdavo aukštus reitingus, nors ir pirmakursiam ekonomistui buvo aišku, kad tai nesąmonė.
Kitaip tariant Japonija yra JAV kreditorė, kuri, negana to, turi ir didelį prekybos ir einamosios sąskaitos perteklių, kas iš esmės reiškia, kad jie gali gyventi šiltai ir ramiai ir nesukti galvos dėl skolos ir panašių dalykų, nes jie tai gali susitvarkyti kada tik panorėję, nes yra daugybė vietos manevrams.
JAV valdžiai irgi didelę įtaką daro lobistai, bet kažkaip JAV atrodo lankstesnės ir galinčios greičiau persitvarkyti. Obama bent jau kalba teisinga linkme, kad reikia didinti eksportą, skatinti smulkųjį verslą, vystyti naujas technologijas ir t. t. Tik klausimas, kaip ir kokiais tempais tai vyks. JAV taip pat turi daug vietos manevrams - jei nutrauktų visus karus ir kiek įmanoma sumažintų savo karines bazes, biudžeto deficitas gerokai susitrauktų. Kaip ten bebūtų, JAV ne vien tik skolinasi - gamina ir eksportuoja taip pat daug.
Dar įdomu tai, kad, pvz., prancūzai, išsikovoję visokių trumpų darbo savaičių, ankstyvų pensijų, kurie nedirba, o tik gurkšnoja vyną , pagal eksportą nuo Japonijos atsilieka ne tiek ir daug (Japonija 736 mlrd., Prancūzija 509 mrld.). O juk Prancūzijoje gyventojų maždaug dvigubai mažiau nei Japonijoje. Be to, japonai turi darbštuolių, atostogauti per prievartą išvaromų ir darbovietėje praktiškai gyvenančių įvaizdį.Paskutinis taisė senasnamas; 2011.01.29, 13:03.
Comment
-
Na taip, bet mažos "politinės rizikos" tam nepakanka. JAV su tokia monetarine (o ir fiskaline) politika eina didelių problemų link, kas yra tiesiog nesuderinama su AAA kredito reitingu t.y. iš esmės visos viltys dedamos į pinigines manipuliacijas, kai ekonomikos fundamentalai pamiršti (iškyrus Obamos kalbas, kurios gal ir teisingos) ir tikriausiai nebus prikelti artimiausiu metu.
Comment
-
Yra auksine taisykle, kieno auksas to ir taisykles. Tiek Kinijoje, tiek Japonijoje viskas vyksta per USD, o tai ir leidzia JAV laisviau elgtis... Galu gale jei skola yra, tai dar nereiskia, kad tu ja turi imti ir atiduoti, gali buti kiaule ir neatiduotiVidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa
Comment
-
Parašė Recoiler Rodyti pranešimąYra auksine taisykle, kieno auksas to ir taisykles. Tiek Kinijoje, tiek Japonijoje viskas vyksta per USD, o tai ir leidzia JAV laisviau elgtis... Galu gale jei skola yra, tai dar nereiskia, kad tu ja turi imti ir atiduoti, gali buti kiaule ir neatiduoti
Net jei Doleris ir yra svarbi valiuta, tai nereiškia, kad gali tiesiog prisispausdinti dolerių ir atidavinėti skolas. Ilgalaikis efektas, ko gero, būtų panašus, kaip ir paprastas defaultas, nes kreditoriai iš esmės negaus savo pinigų (t.y. atgaus gerokai atpigusią valiutą, iš kurios jiems mažai naudos).
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąNa bet juk reitingai ir skirti tam, kad būtų galima vertinti skolos neatidavimo (defaultinimo) riziką, ar ne?
Net jei Doleris ir yra svarbi valiuta, tai nereiškia, kad gali tiesiog prisispausdinti dolerių ir atidavinėti skolas. Ilgalaikis efektas, ko gero, būtų panašus, kaip ir paprastas defaultas, nes kreditoriai iš esmės negaus savo pinigų (t.y. atgaus gerokai atpigusią valiutą, iš kurios jiems mažai naudos).
Comment
Comment