Ekonomikos naujienos

[ViR2]

http://vz.lt/2/straipsnis/2011/01/17...islyginti_papi

Eilinis musu vyriausybes trumparegiskas poziuris
Vietoj to, kad keltu regionus ekonomiskai sukuriant elementariausiai "ka ten veikt", tai tiesiog sudes jiems naujus langus, grazia pievute ir toliau leis sau merdet
Kodel negali atsirasti nors vienas politikas, kuris yra buves vokietijoj, italijoj ar kitam "UZSIENYJ" ir mate kaip ten vykdoma regionu skatinimo politika?
Suteiktu, ten steigiamom naujom imonem ar tiesiog gamybiniem imonem perkelianciom savo filialus i problemines zonas, lengvatu, sumazintu jiems tenkancius mokescius ir t.t. tai tuos centrus gana sparciai pakeltu iki didziuju miestu lygio. Negi tai taip sunku sumastyti? Negi pas mus absoliuciai viskas suprantama jog jei nudazysi naujai nama tai regionas gaus kazkoki skatinima is to ir geriau gyvens?

[bebop]

Labai paprasta pasakyti - sukuriant "ka ten veikt". Kad kažkokiam Kalabibiškių kaime sukurtų "ką veikti" pirma ten turi būti atitinkamų specialistų (kas norės į užkampį keltis), atitinkama infrastruktūra ir panašiai. Todėl natūralu, kad viskas vyksta, kur daugiausia žmonių ir viskas gerai išplėtota. Bepigu šnekėti apie Vokietiją, Italiją, kur gyventojų keliasdešimt milijonų. Ten ir miesteliai ne po kelis tūkstančius gyventojų. Kolkas džiugu, kad bent dabar tai daro. O gal vėliau, kai Lietuva sustiprės, galės intensyviau vystyti ir regionus. O dabar tegul koncetruojas didesniuose miestuose. Nes tai reikalauja mažiau pastangų.

[senasnamas]

jog dabartinė JAV skola - tai labai objektyvus pasaulio požiūris į tai, kaip ateinančios JAV kartos sugebės šią skolą aptarnauti.

Tas požiūris bet kada gali susvyruoti. Per šimtmetį susiformavusi nuostata, kad Amerika galingiausia, stipriausia ir t. t. Todėl pasitikėjimas suteikiamas avansu (iš inercijos), atsiranda tokie pasakymai kaip “doleris ir Afrikoj doleris”. Bet užtektų tam pasitikėjimui susvyruoti – pvz. kad ir reitingų agentūroms sumažinus JAV skolinimosi reitingus – pasekmės sunkiai prognozuojamos. JAV tuoj vėl turės didinti skolinimosi ribas, nes jau pasiekė 14 trilijonų. 2005 m. skola dar nasiekė 8 trilijonų. Kitaip sakant, skolinimosi mastai auga su pagreičiu.

Žiūrėdami į JAV BVP augimo skaičius visgi europiečiai jau gerus 50 metų gali tik pavydėti.

BVP skaičiai dar ne viskas. Paskutinių JAV dešimtmečių BVP glaudžiai koreliuoja su skolinimosi mastais. Kitaip sakant, vartojimas į skolą padeda išpūsti BVP rodiklius. Logiškai pagalvojus - koks gali būti augimas, jei šalis metai iš metų suvartoja daugiau nei pati sukuria? Augimas yra popierinis. Situacija tampa aiškesnė palyginus vidutinio Vakarų europiečio ir amerikiečio pajamų lygį, socialinę gerovę: amerikiečio vidutinis atlyginimas mažesnis, atostogos trumpesnės, dirba daugiau valandų per savaitę, ne visi darbdaviai suteikia socialinį draudimą, galų gale ir nedarbas didesnis. Todėl manau, kad vidutinis danas ar vokietis jau seniai neturi ko pavydėti amerikiečiui, nebent tik gamtos/klimato įvairovės ir braškančio galingiausios įvaizdžio. Eilinis amerikietis to BVP augimo nejaučia savo kišenėje - atotrūkis tarp socialinių grupių auga, vidurinioji klasė nyksta. Atėmus iš JAV rezervinę valiutą ir machinacijas su ja, paaiškėtų, kad tai viso labo vidutinė šalis su neadekvačiai išpūstu gynybos biudžetu, labiau primenanti kokią perspektyvesnę Lotynų Amerikos šalį nei V. Europos šalį.

[ViR2]

Labai paprasta pasakyti - sukuriant "ka ten veikt". Kad kažkokiam Kalabibiškių kaime sukurtų "ką veikti" pirma ten turi būti atitinkamų specialistų (kas norės į užkampį keltis), atitinkama infrastruktūra ir panašiai.

Uzburtas ratas, specialistu nebus nei kvapo jei nebus ten jiems ka veikt Paprasciausias skatinimo saltinis butu pritraukiant uzsienio imones, leidziant joms isikurti pvz kokioj Ignalinoj, atleidziant nuo kapitalo mokesciu, verciant moketi tik bazinius kaip sodros ir t.t.. Tokiu atveju gamybines imones kurioms reikia daug zmogiskuju istekliu turetu paskata persikelti i tokius regionus, tada butu prasme ir infrastrukturos vystymui

[Silber418]

Kadangi vėl užvirė diskusija apie permainas, prisiminiau įdomų straipsnį apie Švedijos ekonomiką. Kuo šalis garsi žinome, tačiau valstybės ekonomikos varikliukas pasukamas kiek kita kryptimi:

Švedijos ekonomikos koziris – „žaliosios technologijos“

Šiuo metu Švedijoje veikia 3500 aplinkosauginių technologijų (angl. clean tech) kompanijų, jų apyvarta viršija 14 mlrd. eurų. Eksportas sudaro apie ketvirtį apyvartos ir per paskutinius ketverius metus išaugo 75 procentais. Švedijos vyriausybė per sekančius dvejus metus sektoriui skirs 590 mln. eurų paramą, taip užtikrindama tolesnę aplinkosauginių technologijų verslo plėtrą šalyje. <...>
Garsiausias žaliųjų technologijų propaguotojas šalyje – Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas. <...>
Mes turime galvoti apie tolimą ateitį, tačiau veikti greitai. Aš ir pats mėginu pakeisti savo mąstymą. Privalome veikti, o ne diskutuoti. Diskusijų aš nemėgstu“, – teigia Švedijos monarchas. <...>
Pasaulio ekonomikos krizė gali sulėtinti Švedijos aplinkosaugos sektoriaus plėtrą, tačiau A. Friskas teigia, kad sektoriaus ateitis yra labai šviesi. Jis teigia, kad per ateinančius 50 metų žaliųjų technologijų augimas bus milžiniškas. Andre Heinzas priduria: „Jei ekonominės krizės metu nori apsaugoti savo investicijas, privalai turėti gyvybingą produktą.“ <...>

www.alfa.lt, www.technologijos.lt, www.inovacijos.lt

Juk mus supanti aplinka taip pat įkvepia, tiesa? Žinoma, gerovė prasideda nuo mažų dalykų.

[Meier]

Kadangi vėl užvirė diskusija apie permainas, prisiminiau įdomų straipsnį apie Švedijos ekonomiką. Kuo šalis garsi žinome, tačiau valstybės ekonomikos varikliukas pasukamas kiek kita kryptimi:

<...>
Juk mus supanti aplinka taip pat įkvepia, tiesa? Žinoma, gerovė prasideda nuo mažų dalykų.

Čia kažkada šiek tiek sapaliojau, bet dar kartą priminsiu... Šiuo metu Lietuvoje vis dar šnekama apie naujos atominės statybas. Tuo tarpu neseniai 4energia vėl pradėjo statyt naują vėjo parką, kur 1MW savikaina gaunasi apie 2 tūkst. dolerių. Paskaičiuokime paprastai - sudėtingai čia skaičiuoti nėra prasmės, nes daug faktorių nežinome, lemiančių ir į vieną, ir į kitą pusę. Capacity faktorius vėjo jėgainėms šiuo metu Lietuvoje yra 20-25% (tiek maždaug vidutiniškai gaunasi panaudojamas galingumas, o realus momentinis galingumas priklauso nuo vėjo ir instaliuotos galios). Lietuva sunaudoja šiek tiek daugiau nei 1000MW elektros vidutiniškai kasdien.

Sudėjus šiuos faktorius turime štai ką: reikia grubiai 4000-5000MW instaliuotos vėjo galios Lietuvai, kad vidutiniškai Lietuva apsirūpintų vėjo elektra. Tai finansine išraiška siektų 8-10 mlrd. dolerių, šiek tiek daugiau nei atominės statybos. Tačiau ekonomija gaunama po to: vėjo jėgainių eksploatacija nepalyginamai pigesnė nei atominės elektrinės dėl to, kokios saugumo priemonės turi būti įgyvendintos, dėl to, jog nereikia kuro, nereikia atidėjimų elektrinės uždarymui, kuro saugojimui ir t.t. O svarbiausi momentai yra du: šalis išsivaduoja iš energetinės priklausomybės ir šalyje sukuriamas stiprus know-how vėjo energetikai. Michael Porter tai vadina deimanto modeliu: šalyje atsiranda konkurencija, įmonės tobulėja, ko pasekoje sugeba eksportuoti produkciją į užsienį ir būti konkurencingi. Danijoje šiuo metu 20% BVP sukuriama iš vėjo energetikos, o instaliuoti vėjo energijos pajėgumai per artimiausią dešimtmetį pasaulyje augs eksponentiškai, prognozuojama (ir šiuo atveju matau nemažai argumentų, patvirtinančių prognozes). Taigi vietos Lietuvai dar likę rinkoje, kiek teko bendrauti su Vestas darbuotojais, jie dabar pradeda jausti konkurenciją iš Korėjos, ir jiems išties su savo kaštais sunku konkuruoti, bet vis dar sugeba! Lietuviai galėtų lygiai taip pat konkuruoti, jei nežiopsotų. Arba štai, elektra varomi automobiliai - akivaizdu, jog ši rinka nuo nulio išaugs iki milžiniškos per ateinantį dešimtmetį. Po dešimties metų išpūtę akis diskutuosime, kaip čia kokie estai ar slovakai sugebėjo tapti lyderiais elektromobilių technologijose, o mes, kaip iš to anekdoto, "užtai mes gražiai šokame ir dainuojame". O tereikėtų tiek nedaug, valstybei kryptingai pastumėti verslą ta linkme: ar tai universitetams sukuriant užsakymus, per kuriuos universitetai įgytų know-how naujoje technologijoje (kaip manote, kodėl būtent JAV atsirado Boeing ir dabar turi pusę pasaulio komercinių lėktuvų rinkos?), ar tai įkuriant mokslo centrą. Ir štai čia galime sustoti ir paklausti savęs: kas trukdo, tam, jog mūsų valstybė padarytų kelis gerai pagrįstus, paskaičiuotus, bet šiek tiek rizikos nešančius, o tuo pačiu ir turinčius didelę perspektyvą ateičiai projektus? Kaip gaila bus matyti po dešimtmečio kokią artimą kaimynę, prasimušiusią kokioje paprastoje sferoje. Taip, kaip gaila dabar matant estus ir prisimenant, jog lietuviai nesugebėjo prieš penkerius metus tiesiog susitarti ir prekybos centruose sumažinti vienai dienai kainas, kuomet buvo matuojama infliacija, ir dėka to įsivesti eurą. Turbūt dar liūdniau tai, jog daugelis net nesuprato, kas įvyko. Šiemet tos klaidos kainą galima būtų net įvertinti aiškiais skaičiais. Drąsiai galiu sakyti, kad už tiek Vilniuje metro galima būtų pastatyti, ech

[Silber418]

/\

Puikus komentaras! Būtent to ir norėjau - kad straipsnis pakrutintų žmonių sraigtelius.
Beje, tamstos komentarą prisimenu.

P.S. dėl euro įvedimo esu neutralios nuomonės.

[bebop]

Deja mūsų komentarai toliau šito forumo neišeina, kad ir ką besakytumėm...

[Meier]

O kaip dėl CNY paleidimo ir tapimo "floating" valiuta? Juk akivaizdu, kad dabartinis surišima su USD yra laikinas dalykas ir susitvarkę kai kuriuos esminius ekonomikos dalykus jie tikriausiai paleis Juanį plaukioti, kuris tikriausiai taps viena iš pasaulio rezervinių valiutų.

Tiesą sakant nežinau, kas tuomet nutiktų su rezervais. Turbūt jie liktų kaip tokie, tik valstybė galėtų juos naudot kaip panorėjusi. Šiaip ir dabar ji gali tuos dolerius leist ir naudot kaip tinkami, tol kol niekas nesuseka, kad juanis nebėra padengtas Tas pats būtų Lietuvoje, jei LB paimtų ir permestų dolerių vyriausybei arba pvz išpirktų valstybės skolos popierius. Gal netgi taip pernai ir buvo, kai valstybė platino 2 mlrd. dolerių dydžio obligacijų emisiją? Gal LB ir supirko ženklią dalį to? :-)

Man patinka tavo požiūris dėl CN autoritarizmo. Už tokią nuomonę gali būti apšauktas visokiais vardais taip vadinamose demokratiškose ir laisvose visuomenėse. Arba bent jau tų žmonių, kurie nelinkę patys mąstyti.

Aš tai galiu čia rašinėt ką noriu Tik štai įsivaizduoju, jog panašias mintis pasiūlęs politikas iškart būtų pasmerktas kolegų ir purvasklaidos. O ir žmonės pas mus klauso, ką šneka TV3 žinios, užuot patys domėjęsi ir kūrę savo nuomonę

O šiaip yra ir kitas pavyzdys - Singapūras. Aišku, mažą valstybę sunku lyginti, bet sunku įsivaizduoti, kaip jie būtų pastatę tokį miestą ir tokią disciplinuotą ir efektyvią visuomenę, jei nebūtų turėję tvirto kumščio. Tas pats galioja ir Honkongui, kuris nors ir turi civilinių laisvių, bet esant reikalui valdžia taria paskutinį žodį.

Jonai, o kokias civilines teises mes prarastume, jei būtų autoritarinis rėžimas (toli ieškot nereikia, nėra net 100 km nuo Vilniaus iki Gudijos)? http://en.wikipedia.org/wiki/Civil_and_political_rights atsidariau ir žiūriu:

Civil rights include the ensuring of peoples' physical integrity and safety; - ar Kinijoje nėra saugu gyventi? Ar Gudijoje mažiau gerbiami invalidai negu Lietuvoje?

protection from discrimination on grounds such as physical or mental disability, gender, religion, race, national origin, age, or sexual orientation; - ar Gudijoje smerkiami musulmonai? Ar juodaodžiai persekiojami Kinijoje? Neteko girdėt. Ar tikrai Lietuvoje gėjai labiau apsaugoti, negu Kinijoje?

and individual rights such as the freedoms of thought and conscience, speech and expression, religion, the press, and movement. - ar draudžiamas menas Gudijoje? Religija? Ar gudai negali keliauti po pasaulį? Taip, stumti ant valdžios negalima nei vienoje iš šių šalių, norint gyventi taikiai ir saugiai. Bet ar teisė kritikuoti valdžią (o šiaip net ir tai iki tam tikro lygio įmanoma) tikrai yra prioritetas, jei valdžia stumia šalį pirmyn?

[bebop]

Nelyginkite prašau Lietuvos su jomis. Ji tik neseniai išėjo iš SSRS. Taigi nėra dar tokio mąstymo kaip pvz Danijoje. Lyginkit geriau kokią Norvegiją, Prancūziją, Daniją su Kinija ir Gudija dėl tokių dalykų.

Ir šiaip Kinijoje tamsiaodžių nemėgstama. Taip pat neužmirštam ir Tibeto. http://en.wikipedia.org/wiki/Ethnic_...ublic_of_China

Ir šiaip kurti nedraudžiama, bet ar kurti laisvai leidžiama? Ar nebus, kad kažką netaip parašius, ne taip nupiešus, neatsidursi kalėjime. Rusijoje nemažai žurnalistų miršta, vien dėl to, kad parašė tą, ko nereikėjo. http://www.cdi.org/russia/johnson/2007-54-42.cfm

Aišku šaunu kai tavęs tai neliečia, bet kai atsidurtum kitoje fronto linijoje - pasikeistų ir melodija.

[Silber418]

Kadangi vėl užvirė diskusija apie permainas, prisiminiau įdomų straipsnį apie Švedijos ekonomiką. Kuo šalis garsi žinome, tačiau valstybės ekonomikos varikliukas pasukamas kiek kita kryptimi:

Švedijos ekonomikos koziris – „žaliosios technologijos“

www.alfa.lt, www.technologijos.lt, www.inovacijos.lt

Juk mus supanti aplinka taip pat įkvepia, tiesa? Žinoma, gerovė prasideda nuo mažų dalykų.

Beje, valstybė eksperimentuoja „žaliąsias technologijas“ 'skiepydama' kitoms ūkio šakomis, pvz. automobilių, lėktuvų gamybos, statybų, elektronikos, popieriaus ir t.t.
Taip ne tik pagerinama produktų kokybė, bet ir atrandama nauja materija arba technologija. Žinoma, turiu omenyje valstybės paramą moksliniams tyrimams. Tik ji turėtų būti sąžininga.
Švedija investicijų į tyrimus ir inovacijų atžvilgiu - pirma.

[Wycka]

http://vz.lt/2/straipsnis/2011/01/17...islyginti_papi
Vietoj to, kad keltu regionus ekonomiskai sukuriant elementariausiai "ka ten veikt", tai tiesiog sudes jiems naujus langus, grazia pievute ir toliau leis sau merdet
Kodel negali atsirasti nors vienas politikas, kuris suteiktu ten steigiamom naujom imonem ar tiesiog gamybiniem imonem perkelianciom savo filialus i problemines zonas, lengvatu, sumazintu jiems tenkancius mokescius ir t.t. tai tuos centrus gana sparciai pakeltu iki didziuju miestu lygio. Negi tai taip sunku sumastyti? Negi pas mus absoliuciai viskas suprantama jog jei nudazysi naujai nama tai regionas gaus kazkoki skatinima is to ir geriau gyvens?

Labai paprasta pasakyti - sukuriant "ka ten veikt". Kad kažkokiam Kalabibiškių kaime sukurtų "ką veikti" pirma ten turi būti atitinkamų specialistų (kas norės į užkampį keltis), atitinkama infrastruktūra ir panašiai. Todėl gal vėliau, kai Lietuva sustiprės, galės intensyviau vystyti ir regionus. O dabar tegul koncetruojas didesniuose miestuose. Nes tai reikalauja mažiau pastangų.

Uzburtas ratas, specialistu nebus nei kvapo jei nebus ten jiems ka veikt Paprasciausias skatinimo saltinis butu pritraukiant uzsienio imones, leidziant joms isikurti pvz kokioj Ignalinoj, atleidziant nuo kapitalo mokesciu, verciant moketi tik bazinius kaip sodros ir t.t.. Tokiu atveju gamybines imones kurioms reikia daug zmogiskuju istekliu turetu paskata persikelti i tokius regionus, tada butu prasme ir infrastrukturos vystymui

Hmmm, šiaip pastebėjimas, kad Lietuvos provincijoje nėra kas veikti, net labai taiklus. Kodėl? Mažai gyventojų? Taip, aptarnavimo sferai tai aktualu. O gamybai ir žemės ūkiui? Taip pat naudingųjų iškasenų gavybai? Praktiškai jokio skirtumo, gal net geriau, nes provincijoje NT kainos ir vidutiniai atlyginimai mažesni. Deja, bet pastebėjimas dėl infrastruktūros irgi taiklus. Tai ką daryti?
Žinoma, jeigu jau valstybė žaidžia su mokesčiais, tai tegul žaidžia iki galo, pvz atleidžia nuo pelno ir NT mokesčio probleminiuose rajonuose registruotas ir juose veiklą vykdančias smulkias ir vidutines įmones (visa Tauragės apskritis, Akmenės, Skuodo, Ignalinos, etc.), taip iškelti visas į žemės ūkį ir pramoninę gamybą gamybą orientuotas profesines mokyklas, kurti kolegijų bei LŽŪU filialus miesteliuose, kuriuose būtų studijuojami kaimo turizmo, smulkaus verslo vadybos, geologijos ir su žemės ūkiu susiję dalykai. Štai jums ir traukos centras bei specialistai — dėstytojai ir studentai, t.p. darbo vietos vietiniams nekvalifikuotiems darbuotojams — valytojos, sargai, ūkio darbuotojai. Daugiau atvykstančiųjų generuotų VT keleivių srautus (daugiau autobusų užsuktų į tą miestelį ar kaimą), o asmeninių automobilių vairuotojai sukurtų degalinės, o gal net ir autoserviso poreikį, o tai būtų dar apie 10 darbo vietų. Didesni žmonių srautai skatintų aptarnavimo sferos apyvartas — daugiau pajamų gautų vietinės parduotuvės, ilgainiui gal net atsirastų naujų parduotuvių ir automatiškai darbo vietų. Suaktyvėtų ir kultūrinis gyvenimas. Jeigu tai būtų deranima su sumažintais ar panaikintais mokesčiais tame rajone, vietiniai absolventai, gal net dėstytojų padedami kurtų įmones, ateitų ir investuotojai iš didesnių miestų, itin pasisekus net ir iš užsienio.
Nereikia tikėtis, kad vos tik įgyvendinus mano siūlymus gyvenimas suklestėtų per 1-2 metus. Rezultatams pastebėti prireiktų mažiausiai 5 metų. Rajonui pasiekus bent 85% LTU ekonominio vidurkio, lengvatos pradedamos palaipsniui naikinti, ir viršijus vidurkį visiškai panaikinamos.
Šalia to verta pastebėti, kad ne kurioms mažoms savivaldybėms derėtų rasti ir labiau eksponuoti potencialius turizmo traukos objektus, pvz piliakalnius, tradicines šventes, dvarus, pilis, gamtos paminklus (išskirtinius medžius, kalnus, upių rėvas, atodangas), arba dirbtinai bet protingai juos susikurti.

Prie to paties straipsnis, publikuotas 2011-01-04:

Jaunus žmones grąžinti į rajonus galima tik valstybės pastangomis

Jaunų žmonių „emigracijos“ iš Lietuvos rajonų problema kelia didelį nerimą ir turi būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu.
Tokią poziciją antradienį, sausio 4d., susitikę išreiškė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark. Susitikime buvo aptarta viena skaudžiausių Lietuvos rajonų aktualijų — vis daugiau jaunų žmonių studijuoti išvyksta į didžiuosius miestus ir nebegrįžta į regionus dirbti bei gyventi.
Studentų atstovas pabrėžė, jog apie “vidinę šalies emigraciją” liudija ir LSAS praėjusiais metais atlikti tyrimai, kurių duomenimis tik 2 proc. apklaustųjų studentų, baigę mokslus grįš dirbti į šalies rajonus.
Pasak R.Žakaitienės, savivaldybės kas dieną susiduria su jaunų specialistų trūkumu. “Kai kurios savivaldybės padeda jauniems žmonėms rasti būstą lengvatinėmis sąlygomis ar prisideda prie studentų studijų finansavimo su perspektyva, jog šie savo patirtį grįš pritaikyti vietos infrastruktūrose, tačiau vien savivaldos galimybės yra ribotos. Ši problema, aktuali visai Lietuvai, turi būti sprendžiama valstybės lygiu, inicijuojant priemones, padedančias stabdyti emigraciją ne tik iš šalies, bet ir šalies viduje”, teigia LSA direktorė.
Apie jaunų specialistų pritraukimą į savivaldybes LSA pasiūlė diskutuoti ir Mykolo Romerio universiteto gegužės mėnesį rengiamoje konferencijoje “Lietuvos savivaldybių veiklos aktualijos (administravimo ir žmogiškųjų išteklių vystymo aspektas)“, kurioje taip pat paragins mokslininkus tyrinėti, kaip šis žmogiškųjų išteklių klausimas sprendžiamas kitose šalyse. LSA vadovė pakvietė prie šių tyrimų prisidėti ir LSAS.

[sauls]

Žinai, kartais pamąstau, jog smagu ir pačiam ką nors veikti. Kai apsigyvenau pas giminaičių Švedijoje, pakraupau nuo jų tingumo - nei indų plauti, nei daug tvarkytis nereikia, tik sudėlioti į tinkamas mašinas ir rūšiuoti šiukšles. Jie padirba dieną, o namie tik atostogų planus aptarinėja.

Bet užtai kaip efektyviai jie viską vartoja Dideliais kiekiais ir automatizuotai. Ir maistą, ir degalus ir chemikalus ir gamtą. Kol kas gal tik 10% žmonijos taip gyvena. Kai praturtės dar nedidelė dalis kad ir Kinijos, turėsim 3x tokį chemijos, buitinių prietaisų ir kt. vartojima. Tik kur atliekas tada padėsim? Ir ar bus dar žemėje neužteršto oro, vandens ir dirvos, kur augs natūralus maistas?

Aukštas šalies BVP dauguma atvejų rodo tai, kiek smarkiai tos šalies žmonės vartoja žemės resursus. Tenka prisiminti seną anekdotą apie Žemę ir Jupiterį: Žemė skundžiasi "ką daryti, pas mane civilizacija įsiveise?" "Nieko, praeis keli tūkstančiai metų ir pati išnyks"

[Silber418]

Bet užtai kaip efektyviai jie viską vartoja Dideliais kiekiais ir automatizuotai. Ir maistą, ir degalus ir chemikalus ir gamtą. Kol kas gal tik 10% žmonijos taip gyvena. Kai praturtės dar nedidelė dalis kad ir Kinijos, turėsim 3x tokį chemijos, buitinių prietaisų ir kt. vartojima. Tik kur atliekas tada padėsim? Ir ar bus dar žemėje neužteršto oro, vandens ir dirvos, kur augs natūralus maistas?

Aukštas šalies BVP dauguma atvejų rodo tai, kiek smarkiai tos šalies žmonės vartoja žemės resursus. Tenka prisiminti seną anekdotą apie Žemę ir Jupiterį: Žemė skundžiasi "ką daryti, pas mane civilizacija įsiveise?" "Nieko, praeis keli tūkstančiai metų ir pati išnyks"

Vieni vartoja ir meta šiukšles į pakampes, kiti - jas surenka ir skatina ekonomiką.
Kinijoje taip pat nemažai dėmesio skiriama aplinkosaugai (bent investicijų dėka), tik nežinia, ar ne per vėlu technologijas diekti, kai masinis vartojimas plinta? Tikėkimės, skandinavai su vokiečiais ką nors sugalvos. Na, arba kinai bus santūrūs vartotojai.

[andyour]

Bet užtai kaip efektyviai jie viską vartoja Dideliais kiekiais ir automatizuotai. Ir maistą, ir degalus ir chemikalus ir gamtą. Kol kas gal tik 10% žmonijos taip gyvena. Kai praturtės dar nedidelė dalis kad ir Kinijos, turėsim 3x tokį chemijos, buitinių prietaisų ir kt. vartojima. Tik kur atliekas tada padėsim?

Vokiečiai senus automobilius į rytų europą, branduolinį kurą į Rusiją. JAV seną buitinę techniką realizuoja Kinijoje. Vakarai berods jau surado būdą kaip su plazma deginti buitines šiukšles į orą neišmetant CO2

[Recoiler]

Beje, valstybė eksperimentuoja „žaliąsias technologijas“ 'skiepydama' kitoms ūkio šakomis, pvz. automobilių, lėktuvų gamybos, statybų, elektronikos, popieriaus ir t.t.
Taip ne tik pagerinama produktų kokybė, bet ir atrandama nauja materija arba technologija. Žinoma, turiu omenyje valstybės paramą moksliniams tyrimams. Tik ji turėtų būti sąžininga.
Švedija investicijų į tyrimus ir inovacijų atžvilgiu - pirma.

Skandinavai isvis pioneriai ant tokiu dalyku, bet deretu atminti, kad JAV irgi intensyviai vysto zalius projektus... Va sis projektelis labai man ju patiko, tik keista, kad Lietuvoje apie tai nelabai buvo pranesinejama Bloom Energy Server

[Silber418]

Skandinavai isvis pioneriai ant tokiu dalyku, bet deretu atminti, kad JAV irgi intensyviai vysto zalius projektus... Va sis projektelis labai man ju patiko, tik keista, kad Lietuvoje apie tai nelabai buvo pranesinejama Bloom Energy Server

Labai džiugu, kad tokie projektai plinta.

[sauls]

Labai paprasta pasakyti - sukuriant "ka ten veikt". Kad kažkokiam Kalabibiškių kaime sukurtų "ką veikti" pirma ten turi būti atitinkamų specialistų (kas norės į užkampį keltis), atitinkama infrastruktūra ir panašiai. Todėl natūralu, kad viskas vyksta, kur daugiausia žmonių ir viskas gerai išplėtota. Bepigu šnekėti apie Vokietiją, Italiją, kur gyventojų keliasdešimt milijonų. Ten ir miesteliai ne po kelis tūkstančius gyventojų. Kolkas džiugu, kad bent dabar tai daro. O gal vėliau, kai Lietuva sustiprės, galės intensyviau vystyti ir regionus. O dabar tegul koncetruojas didesniuose miestuose. Nes tai reikalauja mažiau pastangų.

Na pavydžiui: imam net tokį banalų ir kiekvienam brazauskui suprantamą procesą kaip statybos. už tuos šimtus milijonų, kurie sukišti i Valdovų rūmus Vilniuje buvo galima suremontuoti kokius dešimt dvarų provincijoje ir paversti juos traukos objektais. Sutvarkyti šalia jų esančius botanikos sodus, parkus ir kt.

Buvo steigiamas Lietuvos kariuomenės muziejus. Na ir spėkit, kurgi jis nusėdo - velgi Vilniuje.

Lietuvoje yra apie pora šimtų tūkstančių klerkų, kuriems atlyginimus moka valstybė. Užtenka pusę jų pasėti po 30-50 tūkstančių gyventojų turinčius miestelius ir ten iš karto atsiras po kelis tūkstančius vidutinės klasės atstovų su gan geromis pajamomis ir išsilavinimu. Vat jums ir specialistai provincijoje. Jiems reikės ir pramogų ir paslaugų ir infrastruktūros ir namų. Iš karto tie miesteliai sužydėtų. Bet ką, konservai apie Žemės ūkio ministerijos iškėlimą į Kauno rajoną kalbėjo, bet ir to nesugebėjo padaryti. O realiai valstybė tokiu žingsniu netgi sutaupytų - patalpų nuoma būtų žymiai pigesnė, atlyginimus gal net mažesnius galėtų mokėti, nebūtų darbuotojams problemų su parkavimu, sveikiau maitintųsi.. tuo pačiu ir naują verslą į tuos miestelius pritrauktų, žmonės matytų galimybę kažko siekti čia pat, savo mieste (sutikim, juk daugeliui vidutiniokų lietuvių valdininko karjera jau yra nemažas pasiekimas gyvenime, dėl kurio dažnas net ryžtasi persikelti gyventi į Vilnių). Čia tai būtų regionų plėtros žingsnis kurį užskaityčiau.

[bebop]

Aišku fantazuoti galime viską, bet realybė vis dėlto skaudesnė.

Nepervertiname tų dvarų, nėra jau jie pas mus tokie įspūdingi, kad labai daug turistų pritrauktų. Tu ir pats spėju nedažnai apsilankai mūsų dvaruose. Kodėl manai, kad kiti kitaip darys. Mano gimtojo Pakruojo dvaras sutvarkytas, o manai daug turistų pritraukia? Tikrai nedaug. Nebent per miesto šventes arba šiaip pašvęst atvažiuoja kartais žmonės naujai įkurtam restorane "Traktierius". O tai juk didžiausias dvaro kompleksas Lietuvoje.

[Silber418]

Tiesiog vieno amerikiečio, apsigyvenusio Švedijoje, pastebėjimai apie šalies ekonomiką ir kelios pastabos apie šalies ekonomikos 'varikliuką':

When Sweden Rules the World

<...>With a mere 9 million inhabitants Sweden has enriched the world with a wildly disproportionate number of popular creations – a fact also true in our own sphere of digital advertising, where the work of native digital agencies and production companies like FarFar ("Grandpa"), North Kingdom, Acne, Perfect Fools and B-Reel has been well known for years.<...>

Responsibility with freedom
Swedes work hard and require each and every member of the team to deliver. In return they expect and generally get a degree of freedom to decide over their own work environments.

A willingness to stand up for healthy work-life values
As hard as Swedes work, they are equally demanding when it comes to their free time, with a state-mandated minimum paid vacation of five weeks. Any organization that would discriminate against them for taking necessary time away to relax is not one worth working for. This point of view may seem to reflect a slacker mentality but nothing could be further from the truth. Swedes take their careers very seriously so when they do finally get down to work they are recharged, full of new ideas and ready to get things done.

Modesty
Swedish culture is self-effacing and it is considered "fult att skryta," "ugly to brag". In fact Swedes take modesty almost to a fault with a phenomenon known as "Jantelagen," Jante Law, an unwritten rule that can be summed up with: "Don't think you are special." Under Jantelagen behavior that even smacks of immodesty can be grounds for ostracizing.

Collabetition
Swedes are extremely competitive. But as members of a small nation they have also developed a keen understanding of the advantages and even necessity of effective collaboration. The result is something I've come to think of as "collabetition", a system that is competitive yet cooperative. Collabetition exists both within and between organizations. Within a business flat management structures enhance the personal sense of creative ownership and speed information transfer between all members of the team. Competitive Swedish businesses sometimes team up in order to overcome obstacles that may be too big to tackle alone.

Honesty, fairness and mutual loyalty
In Sweden, people speak their minds, lifting uncomfortable truths to the surface where they can be aired and exorcised more effectively. A sense of compact or loyalty also exists between employee and employer. When taking a job an employee generally aims to stick with their new place of work for three or more years. These many forms of honorable behavior enable simpler, more rational and at the same time longer-term choices.

Innovation
Technical innovation has been a key ingredient to Swedish business success. Today's Swedish digitals benefited in their childhood from the country's innovation tradition in many ways, including access to state-subsidized home computers, as well as high-quality, government-funded communications networks.

Acceptance of failure
Finally, if all of these factors make the stereotypical Swede sound superhuman, take heart. They do fail, and pretty often as it turns out. However, a good cultural pressure-release valve comes to their assistance: a willingness to accept and learn from failure. While other cultures might blindly contend that failure is not an option, Swedes generally accept that some failure is inevitable. As long as it is honest and not repetitive, and especially if it is learned from, it is tolerated.<...>

Patrick Gardner

Iš tiesų, kai ko galima pasimokyti. Be to, straipsnio pabaigoje yra keli tips'ai.

P.S.

<...>Swedes would never want to rule the world, but many aspects of the Swedish mentality do rule. <...>