Ekonomikos naujienos

[andyour]

Vokietijai didele dalimi galioja tas pats, iš kur kažkas ir sugalvojo pasakymą, kad vokiečiai važiuoja tik 1 ar 2 pavara (nors, nepaisant to, visus lenkia ).

Technologijos yra materialiai turtingos visuomenės pagrindas. Elementarus pvz. Vokiečiai daugiausiai ir pirmieji išanalizavo krumpliaračių veikimo principus. Ir t.t.. Japonija daugiausiai pasaulyje turi savo gamyklose robotų. Daugiausia pasaulyje išradimų priklauso JAV.

[John]

O kodėl negali išleisti? Juk gali, pvz. pirkti prekes, paslaugas iš tos pačios JAV, Europos ir kitų šalių, jau nekalant apie visus išteklius.
Beto tas ir vyksta, perkamos pačios kompanijos, ar jų padaliniai.

Tai ir esmė, kad negali. Pažiūrėk, koks prekybos balansas tarp KLR ir JAV ir kokį USD rezervą suaupė Kinija. Jei kinai imtų leisti visus tuos prispausdintus dolerius, grėstų dideli finansiniai neramumai, pradedant USD nuvertėjimu. Esmė, ne ar perkamos kompanijos ir prekės, bet koks yra viso to balansas. Sprendžiant iš to, kokiu greičiu didėjo Kinijos rezervai ir prekybos perteklius, situacija atrodo būtent tokia, kaip ją apibūdinau: JAV gyvena likusio pasaulio sąskaita. Ar tai šiuo metu blogiausias ar geras variantas tam likusiam pasauliui - sunku pasakyti. Bet faktas tas, kad JAV gauna prekių daugiau, nei turi realių išteklių už jas sumokėti.

[andyour]

Sprendžiant iš to, kokiu greičiu didėjo Kinijos rezervai ir prekybos perteklius, situacija atrodo būtent tokia, kaip ją apibūdinau: JAV gyvena likusio pasaulio sąskaita.

O Kinija kieno sąskaita pasistatė infrastruktūrą ir kieno visos gamyklos bei technologijos? Verčiau susirūpintum Bangladešo siuvėjų algų didžiais, ten jie siekia mūsų pinigais 120lt/mėn., neseniai padidino nuo 60lt.

[John]

O Kinija kieno sąskaita pasistatė infrastruktūrą ir kieno visos gamyklos bei technologijos? Verčiau susirūpintum Bangladešo siuvėjų algų didžiais, ten jie siekia mūsų pinigais 120lt/mėn., neseniai padidino nuo 60lt.

Kaip tai iš ko? Iš savo parduotų prekių Vakarams ir Azijai. Nors man atrodo aš jau rašiau, kad esmė ne kas ką nusipirko, bet koks yra balansas? Kinija pasistato ir nusiperka technologijų kur kas mažiau, nei suteikia prekių kitiems (visų pirma JAV). Negi taip sunku suprasti?

O Balngadešo siūvėjų algos yra pernelyg menkas faktorius globalios ekonomikos disbalansuose ir, ko gero, nėra susijęs su diskusija apie JAV ir Kinijos balanso ir skolų problemas, kas yra globalaus masto struktūrinė problema.

[andyour]

Kaip tai iš ko? Iš savo parduotų prekių Vakarams ir Azijai. Nors man atrodo aš jau rašiau, kad esmė ne kas ką nusipirko, bet koks yra balansas? Kinija pasistato ir nusiperka technologijų kur kas mažiau, nei suteikia prekių kitiems (visų pirma JAV). Negi taip sunku suprasti?

Prakeikti komunistai dulkina savo liaudį JAV ir EU reikėjo pačioje pradžioje susitarti ir uždėti embargą Kinijos prekėms, kaip ir ginklams buvo taikoma.

[John]

Prakeikti komunistai dulkina savo liaudį JAV ir EU reikėjo pačioje pradžioje susitarti ir uždėti embargą Kinijos prekėms, kaip ir ginklams buvo taikoma.

Gal ir reikėjo... bet JAV sugalvojo, kad geriau daryti taip, kaip yra dabar. Nepamirškim, kad Kinija prieš 20-30 metų iš esmės buvo nulis pasaulio ekonomikoje ir finansuose. JAV tais laikais buvo kreditorė ir turėjo labai sveikus perviršius, subalansuotą biudžetą... žodžiu buvo tikra ir sveika ekonominė supergalybė. Bet kažkodėl nusprendė, kad verčiau tiesiog spausdinti pinigus ir užsiimti monetarinėmis aferomis.

[andyour]

Bet kažkodėl nusprendė, kad verčiau tiesiog spausdinti pinigus ir užsiimti monetarinėmis aferomis.

Verslininkai ir politikai susitiko ir nusprendė, kad Kiniją teigiamai paveiks laisvos rinkos ekonomika, t.y. ji sudemokratiškės, bei atneš(daugiausia verslininkams) materialinės naudos.

[andyour]

O dėl kinų pirkinio Volvo dar pažiūrėsim, pigi darbo jėga ne koziris. Vokiečiai savo Opel neprikėlė, nors vokiečių gamyklose pasiekta pasaulyje aukščiausia kokybė.

[Meier]

Tai ir esmė, kad negali. Pažiūrėk, koks prekybos balansas tarp KLR ir JAV ir kokį USD rezervą suaupė Kinija. Jei kinai imtų leisti visus tuos prispausdintus dolerius, grėstų dideli finansiniai neramumai, pradedant USD nuvertėjimu. Esmė, ne ar perkamos kompanijos ir prekės, bet koks yra viso to balansas. Sprendžiant iš to, kokiu greičiu didėjo Kinijos rezervai ir prekybos perteklius, situacija atrodo būtent tokia, kaip ją apibūdinau: JAV gyvena likusio pasaulio sąskaita. Ar tai šiuo metu blogiausias ar geras variantas tam likusiam pasauliui - sunku pasakyti. Bet faktas tas, kad JAV gauna prekių daugiau, nei turi realių išteklių už jas sumokėti.

Jonai, nors ir nenoriu prieštarauti minčiai, jog balansas tarp Kinijos ir JAV nėra tvarus, situacija nėra tokia bloga, kaip ji piešiama. Daugeliu atveju matyt tai yra dėl nepakankamai detalaus dėmesio tam, kas visgi yra tie Kinijos rezervai. Turbūt daugelis nustebsite, tačiau Lietuva turi 15 mlrd. užsienio valiutų rezervus. Valstybės skola, pagal paskutinius duomenis, yra 27 mlrd., todėl dalis žmonių paimtų ir palygintų tas sumas... Tačiau visgi tai nėra susisiekiančios sistemos. Juo labiau nėra taip, jog JAV vyriausybė leidžia skolos popierius, o Kinija juos perka, perka, perka nes taip jai patinka. Šiek tiek kitaip viskas yra.

Visų pirma, iš kur pas Lietuvą tiek pinigėlių rezervuose? O gi kaip žinote, kiekvienas litas yra vertas 3,4528 euro. Lietuvos bankas garantuoja, jog už kiekvieną 3,4528 lito išmokės eurą. Lygiai taip pat veikia ir iš kitos pusės: kuomet kas nors iš LB paprašo litų, LB parduoda 3,4528 lito už vieną eurą. Nepamirškime, jog iš principo litas tėra specialiai atspausdintas popieriukas, iš kurio pinigą padaro Lietuvos įstatymai, liepiantys atsiskaityti litais. Taigi, žmonėms tų popierėlių reikia, nes šalyje vyksta kažkoks gyvenimas. Taip nešdami žmonės į LB eurus ir pirkdami litus (metafora, viskas vyksta per komercinius bankus, bet esmės tai niekaip nekeičia) prineša į LB daug eurų. Atrodytų, LB paimtų ir išleistų tuos eurus? Bet palaukite! Jei tik vieną dieną LB turės mažiau eurų nei apyvartoje litų, realus lito kursas įgytų pagrindą pasikeisti ir spekuliacinės atakos atveju lito kursas galėtų pasikeisti. Tuo tarpu šiandien lito kursas įkaltas ir jokia spekuliacinė ataka jo negalėtų išjudinti (priešingai, nei teigė kai kurie atseit ekspertai), kadangi LB turi pakankamai likvidžių priemonių supirkti visus dabar rinkoje esančius litus.

Grįžkime prie Kinijos. Kinijos valiuta juanis yra labai panašus prigimtimi į litą. Jis yra susietas su doleriu (kodėl taip yra nekomentuosiu, tegul tai daro istorikai...), vadinasi visi žmogeliukai nešė į Kinijos centrinį banką dolerius ir už juos prašė juanių. Kadangi Kinija šalis nemaža, daug juanių jiems reikia, vadinasi, daug dolerių jie yra sunešę. Štai iš kur tas didelis rezervas. Iš savęs jis nieko nepasako, nes galėtų kinai pakeisti susiejimą į kitą valiutą ir kursas pasikeistų tik dėl to, jog kinai tuomet greičiausiai dolerių daug daug parduotų į rinkas ir keistų į eurus, ir tai stipriai paveiktų tarkim EUR/USD kursą. Todėl tol kol Kinija laiko tokią situaciją, kokia ji yra (pegas CNY/USD), tie rezervai yra užšaldyti (už juos yra nupirkti įvairių šalių skolos vertybiniai popieriai tik todėl, jog už juos mokamos, kad ir nedidelės, bet palūkanos.

Kita vertus, JAV skola, jei dabar pažiūrėt visai iš kito galo, yra netoli 100% BVP. Atrodo didelis skaičius, ar ne? Bet kas yra skola? Tai yra pasižadėjimas grąžinti popierėlius, kuriuos jie patys gali spausdinti kiek tik nori. Kol palūkanos yra artimos nuliui, yra net dvi priežastys, kodėl tokia situacija yra labiau saugi nei pavojinga:
1) tokią skolą išlaikyti nėra sunku, JAV vyriausybė gali užsifiksuoti dabartines palūkanas per išvestines priemones, todėl efektyviai JAV biudžetas už beveik 100% BVP skolos moka nedaugiau kelių procentų palūkanų. Didžiulis kontrastas su Lietuvos biudžetu.
2) bet kada JAV gali atspausdinti kiek nori pinigų, taip sukeldami infliaciją, grąžindami pinigus bei sumažindami skolą lyginant su BVP, nes padidėjus infliacijai nominalus BVP atitinkamai padidėtų.

Tai žinoma nekeičia pačio fakto, kad prekyba nėra subalansuota, bet situacija nėra tokia baisi, kaip kartais ji piešiama.

[John]

Geras išaiškinimas, Meier.

Visgi, tai iš esmės nepaaiškina problemos dėl JAV "parazitavimo" pasaulio ekonomikoje ir to, kad JAV gauna prekes, už kurias neatiduoda savo prekių. Viskas nukeliama į "vėliau".
Galima sakyti, panašiai yra ir kai kuriose Eurozonos šalyse (Graikija, Ispanija, Portugalija ir t.t.), bet skirtingai, nei JAV, ten vykdomos taupymo priemonės su tikslu subalansuoti biudžetą ir ilgainiui, ko gero, didinti šalių ūkio konkurencingumą.

O kas daroma JAV? Siūloma kelti skolinimosi lubas...

Kitas dalykas, kuris nuo JAV priklauso kur kas mažiau - USD kaip rezervinė valiuta. JAV parazitavimas iš esmės gali tęstis tol, kol USD bus kitų šalių rezervuose ir bus pageidaujama prekė. Kadangi, kaip minėjai, JAV gali spausdinti USD ir "atiduoti" skolas, tai iš esmės reiškia, kad USD patrauklumas turėtų kristi ir tokios šalys kaip Kinija ar Japonija imtų diversifikuoti savo rezervus (juk niekas nesako, kad jie turi būti būtent USD, ar ne?). O tada JAV bus blogai, nes dabartinė sistema ims strigti, kils infliacija, stos ūkio augimas ir t.t.

Kol kas JAV ir Kinijos politika būtent prie to ir veda. Aišku, nebent JAV staiga imtų didinti savo ūkio konkurencingumą ir taip susitvarkyti prekybos balansą ir išsaugoti USD patrauklumą užsienyje. Bet tai labai menkai tikėtina, nes kol kas nebuvo jokio ženklo, kad JAV tai darytų. Viskas, kas daroma, yra naujos USD emisijos, tolesnis obligacijų pardavinėjimas, purvo pylimas ant Euro (t.y. kitos potencialios rezervinės valiutos), stimulo paketų dalinimas ir kitokios "chaltūrėlės". Ar tai "baisi" situacija, ar ne priklauso nuo to, kiek JAV rodys noro tai išgyvendinti ir kiek Kinija ir kitos rinkos sutiks laikyti dabartinę situaciją, kuri joms iš principo nėra naudinga (t.y. bent jau ne maksimaliai naudinga). Ko gero būtų logiška galvoti, kad tokios situacijos išlaikymu niekas išskyrus JAV nėra suinteresuoti, taigi vienintelė išeitis ilguoju laikotarpiu - JAV ūkio konkurencingumo didinimas nepainiojant monetarinių machinacijų.

[Meier]

Nepamirškime, jog net jei CNY/USD kursas pasikeistų į juanio pabrangimą, trumpu laikotarpiu prekybos balanso žirklės tik dar labiau išsiplėstų - prekyba persibalansuotų tik po kelių mėnesių, o tuo tarpu už tas pačias prekes JAV sumokėtų dar daugiau dolerių.

Man labai patiko blogosferoje skaityta mintis, jog visgi JAV šiai dienai yra didžiausią potencialą turinti šalis nepaisant to, kad jos ekonomika greitu laiku bus tik trečia pagal BVP (po Europos sąjungos ir Kinijos), visgi nepamirškime, jog galbūt Kinija ir pasikels BVP į neregėtas aukštumas, didžia dalimi tai bus dėl žmonių skaičiaus, o ne jų išsilavinimo. Nenoriu sumenkinti Kinijos, tačiau manau, jog dabartinė JAV skola - tai labai objektyvus pasaulio požiūris į tai, kaip ateinančios JAV kartos sugebės šią skolą aptarnauti. Žiūrėdami į JAV BVP augimo skaičius visgi europiečiai jau gerus 50 metų gali tik pavydėti. Tam žinoma yra daug priežasčių, bet pagrindinė, mano nuomone, tai patys amerikiečiai - dėl socialinės sistemos žmonės yra labiau motyvuoti kurti pridėtinę vertę, nei daugelis mūsų kaimynų europiečių. Kita vertus, dabar gyvenu pagal daugelį indikatorių laimingiausioje šalyje pasaulyje - Danijoje. Nors tai nėra nei turtingiausia, nei galingiausia, nei saugiausia šalis, nei labiausiai išsilavinusi, tačiau socialinis saugumas, net labiau nei socialinė lygybė daro šalį pačią "geriausią" vietiniams gyventojams. Galbūt ir JAV nebesivaiko "daugiausiai pagaminančios" šalies titulo? Kaip minėjau, JAV visada gali tiesiog užspausdinti pinigais pasaulį, ką pamažu ir daro. Kinija gali pasikeisti bazinę valiutą, bet į ką tuomet? EUR, JPY? Juk ne ką geresnės alternatyvos žinant kiek problemų tose šalyse.

Dar vienas dalykas kalbant apie globalų konkurencingumą, šią mintį aš jau nešiojuosi kažkiek laiko. Kinijos ekonominis augimas kasmet siekia 10% ir visuomet kildavo klausimas, kiek to augimo yra dėl to, jog augama nuo labai žemos bazės ir dėl to, jog dalis ekonomikos ten yra traukiama iš šešėlio. Kita dalis, mane persekioja liūdna mintis, ateina iš to, jog Kinija yra valdoma autoritariniu būdu, kas yra gerokai efektyviau, nei ta demokratija, kuri yra JAV, ar dar didesnė demokratija, kurią žaidžiame čia Europoje. Ta mintis man gimė stebint, kaip tiesiami greitkeliai ir geležinkeliai LIetuvoje ir kaip Kinijoje. Kaip statomi oro uostai Kinijoje ir kaip statomas trečiasis pakilimo takas Heathrow. Ir taip toliau... Lietuvoje, kadangi čia žaidžiame demokratiją, visų interesai paisomi indvidualiai. Jei kokios bobutės trys vištos neturės kur palakstyti, tai tampa didžiule problema tiesiant kelią, kuriuo kasdien pravažiuoja 10 tūkst. automobilių, t.y. 3 milijonai automobilių per metus. Akivaizdu, jog efektyviau tiesti kelią, o ne bobutės vištoms lakstyti. Analogiškai Anglijos ekonomika kenčia nuo to, jog nukritus kelioms snaigėms užsidaro Heathrow, nors galbūt turėdami 4 pakilimo takus jie sugebėtų nusivalyti takus, o vasarą per piką lėktuvai leistųsi be jokių sukinėjimųsi virš Londono. Analogiškai situacija su visais nepastatytais greitkeliais Londone. Prieš kelerius metus gyvenau Vienoje, kaip nuostabu matyti, jog dabar yra veikiančių metro linijų atkarpų, praėjus vos 2 metams, kurios net nebuvo statomos tuo metu, kai gyvenau Vienoje. Ir tai tik todėl, jog visų žmonių interesai yra aukščiau nei kiekvieno individo. Ar Vokietija turėtų tiek greitkelių, geležinkelių, jei savo laiku nebūtų priėmę sprendimų paaukoti atskirų gyventojų interesus dėl bendro gerbūvio? Ir tuomet pastūmus šią mintį gerokai toliau kyla klausimas, o kas jei viena šalis visose sferose sugeba greit daryti sprendimus, kurie naudingi visuomenei, tačiau galbūt pamina atskirų individų interesus? Kas, jeigu visuomenė gali efektyviai ir greitai statytis greitkelius, geležinkelius, hidroelektrines, investuoti į technologijas be biudžeto planavimo batalijų parlamente, investuoti į gyventojų išsilavinimą, daryti strateginius sprendimus, kurių niekada nebūtų kas 4-5 metus renkamo parlamento programoje? Dar toliau pastūmus šią mintį paklausiau savęs, o kas visgi blogai su autoritarizmu? Prancūzijoje viduramžiais karaliai tiesiog milžinišką dalį BVP ištaškydavo savo dvarams, prabangai. Kinijos atveju tiesiog neįmanoma ištaškyti partijos vadovams reikšmingą dalį BVP net neribojant savęs niekaip. Kiti diktatoriai pridarė nesąmonių politine prasme (Hitleris, Napoleonas, Stalinas ir t.t.), tačiau kas jei vadovai protingi ir tokių sprendimų nedaro? Ar tuomet neprieiname išvados, jog visgi Kinijos jėga yra tame, jog Kinija yra kaip sugniaužtas kumštis ir tas kumštis pasaulyje yra ko gero vienintelis, ir jis atrodo kur kas tvirčiau nei Europos mosikuojanti ir mojuojanti plaštaka?

Čia jau turbūt daugiau filosofija nei geopolitika ar ekonomika, bet galbūt Kinijos valdymo forma paaiškina dabar vykstančius procesus geriau nei monetarinės ir kitos teorijos?

[John]

O kaip dėl CNY paleidimo ir tapimo "floating" valiuta? Juk akivaizdu, kad dabartinis surišima su USD yra laikinas dalykas ir susitvarkę kai kuriuos esminius ekonomikos dalykus jie tikriausiai paleis Juanį plaukioti, kuris tikriausiai taps viena iš pasaulio rezervinių valiutų.

Man patinka tavo požiūris dėl CN autoritarizmo. Už tokią nuomonę gali būti apšauktas visokiais vardais taip vadinamose demokratiškose ir laisvose visuomenėse. Arba bent jau tų žmonių, kurie nelinkę patys mąstyti.

O šiaip yra ir kitas pavyzdys - Singapūras. Aišku, mažą valstybę sunku lyginti, bet sunku įsivaizduoti, kaip jie būtų pastatę tokį miestą ir tokią disciplinuotą ir efektyvią visuomenę, jei nebūtų turėję tvirto kumščio. Tas pats galioja ir Honkongui, kuris nors ir turi civilinių laisvių, bet esant reikalui valdžia taria paskutinį žodį.

[senasnamas]

Jau vyksta judesiai dėl juanio tapimo laisvai konvertuojama valiuta.
http://online.wsj.com/article/SB1000...178393532.html
Be to, šią savaitę susitinka JAV ir Kinijos prezidentai. Kažką, matyt, vis tiek suderins. Juanio brangimas dabar Kinijai tik išeitų į naudą, nes šalyje didelė infliacija, centrinis bankas ir taip ima taikyti visokias ekonomikos "vėsinimo" priemones.

[andyour]

Kita vertus, dabar gyvenu pagal daugelį indikatorių laimingiausioje šalyje pasaulyje - Danijoje. Nors tai nėra nei turtingiausia, nei galingiausia, nei saugiausia šalis, nei labiausiai išsilavinusi, tačiau socialinis saugumas, net labiau nei socialinė lygybė daro šalį pačią "geriausią" vietiniams gyventojams. Galbūt ir JAV nebesivaiko "daugiausiai pagaminančios" šalies titulo?

Apskritai masinė gamyba tapo neracionali. Kiekvieną rytą matau kaip kiemuose lieka stovėti/rūdyti pusė mašinų, kitos likusios kemša gatves, kurioms platinti leidžiami šimtai milijonų. Jau nekalbu iš to sekantį terorizmą, karus, taršą, autovarijas, profesines ligas gaminant. Namuose pas daugelį po kelis televizorius, kelis kompiuterius, kelis šaldytuvus. Žmonės perka, kad tik pirkti, nesvarbu ar reikės ar ne.

[Silber418]

Kaip švedai juokauja - neturėti namie indaplovės tai tas pats, kas neturėti dantų šepetėlio.

[andyour]

Kaip švedai juokauja - neturėti namie indaplovės tai tas pats, kas neturėti dantų šepetėlio.

Dar ne taip blogai, jeigu viena indaplovė Lietuviai irgi turi indaploves, savo moteris

[bebop]

Apskritai masinė gamyba tapo neracionali. Kiekvieną rytą matau kaip kiemuose lieka stovėti/rūdyti pusė mašinų, kitos likusios kemša gatves, kurioms platinti leidžiami šimtai milijonų. Jau nekalbu iš to sekantį terorizmą, karus, taršą, autovarijas, profesines ligas gaminant. Namuose pas daugelį po kelis televizorius, kelis kompiuterius, kelis šaldytuvus. Žmonės perka, kad tik pirkti, nesvarbu ar reikės ar ne.

Nėra kas perka -> nereikia gamyklų ir aptarnavimo srities įstaigų -> nereikia darbininkų -> kyla nedarbas -> daugiau išlaidų, mažiau gaunama -> šikna

[Silber418]

Dar ne taip blogai, jeigu viena indaplovė Lietuviai irgi turi indaploves, savo moterys

Žinai, kartais pamąstau, jog smagu ir pačiam ką nors veikti. Kai apsigyvenau pas giminaičių Švedijoje, pakraupau nuo jų tingumo - nei indų plauti, nei daug tvarkytis nereikia, tik sudėlioti į tinkamas mašinas ir rūšiuoti šiukšles. Jie padirba dieną, o namie tik atostogų planus aptarinėja.
Žinoma, būnant imigrantu to reikia siekti, ne iš karto gyveni kaip švedas.

[andyour]

Nėra kas perka -> nereikia gamyklų ir aptarnavimo srities įstaigų -> nereikia darbininkų -> kyla nedarbas -> daugiau išlaidų, mažiau gaunama -> šikna

Vakaruose 70% ekonomikos sudaro paslaugų sfera. Kažkada 90% žmonių dirbo žemės ūkyje, dabar vos 10%. Tokia jau linkme einame.

[andyour]

Jie padirba dieną, o namie tik atostogų planus aptarinėja.

Kelionės - lėktuvai, traukiniai, laivai, viešbučiai, viešo maitinimo įstaigos, muziejai, meno galerijos, atrakcionų parkai. Ne kažinkiek susiję su masine gamyba