Jeigu vienkartinės, tai ir vieną kartą moka? O kompensacijos 50% tik už šildymą? Naujų darbo vietų nesukuriama, vadinasi vienintelis kelias vėl grįžti į savo buvusią darbo vietą arba emigruoti.
Andyour, dirbti visu etatu už 800 Lt yra vergiška, ypač kai tokio atlyginimo neužtenka pragyventi. Žmonės, kad ir nebūdami išsilavinę, tai supranta ir pasiskaičiuoja, kas jiems geriau. Todėl verčiau dirba nepastovius darbus (nelegaliai), pavežioja kokį benziną, išsaugo socialines lengvatas ir dar turi daugiau laisvalaikio. Nežinau tiksliai kur ta riba, nuo kurios jau apsimokėtų dirbti (sudėtingas visokių neapmokestinamų minimumų ir pašalpų skaičiavimas), bet spėju, kad į rankas atlyginimas turėtų būti bent kažkiek virš tūkstančio. Aišku, kiekvieno atvejis individualus, priklauso nuo gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Jeigu vienkartinės, tai ir vieną kartą moka? O kompensacijos 50% tik už šildymą? Naujų darbo vietų nesukuriama, vadinasi vienintelis kelias vėl grįžti į savo buvusią darbo vietą arba emigruoti.
Vienkartinės ne todėl, kad vieną kartą moka (nors teoriškai taip ir turėtų būti), o skiriamos vienai situacijai, tarkim išleisti vaikus į mokyklą rugsėjo 1d., sudegus namui, gamtos stichijai nuplėšus stogą ar užliejus rūsį. O kur dar pagalba maisto produktais, vaikų nemokamas maitinimas mokyklose ir dar begalės socialinės pagalbos variantų, kurių mes abu net nežinome...
Vienkartinės ne todėl, kad vieną kartą moka (nors teoriškai taip ir turėtų būti), o skiriamos vienai situacijai, tarkim išleisti vaikus į mokyklą rugsėjo 1d., sudegus namui, gamtos stichijai nuplėšus stogą ar užliejus rūsį. O kur dar pagalba maisto produktais, vaikų nemokamas maitinimas mokyklose ir dar begalės socialinės pagalbos variantų, kurių mes abu net nežinome...
Man dėl to labai negaila, kai pagalvoji, kad panaikinus soc. paramą, tie pinigai bus skirti dar vienam kokiam stadionui. Kažkas nusipirks dar vieną jachtą. O šiaip, ar nereikia atidirbti tos soc. paramos dirbant viešuosius darbus?
O šiaip, ar nereikia atidirbti tos soc. paramos dirbant viešuosius darbus?
Žmogaus priversti dirbti negalima, bet, berods, tokiu atveju jei esi darbingas tas pašalpas gausi ne pinigais, o prekių kuponais. t.y. negalėsi nusipirkti pačio reikalingiausio daikto (). Todėl kai kurie dirba, arba vaidina, kad dirba, bet nemaža dalis "tampa neįgaliais".
Aš nesuprantu, kiek galima eskaluoti tas bedarbio pašalpas ir "dirbti neapsimoka", lyg visai būtumėt atitrūkę nuo realybės Pašalpa yra trumpalaikė 6 mėn., o nesant visai darbo, švelniai tariant, dar ir kaip apsimoka dirbti už minimumą
buvo seniau toks posakis - kad tu gyventum vien is atlyginimo
Čia gal labiau tinka Kinijai tas palyginimas Ar veiktų Kinijos gaminami kompiuteriai be procesorių ir programinės įrangos? Minėjai JAV greitųjų traukinių ateitis priklausoma nuo Kinijos, nors JAV niekas jais nesinaudoja. O Kinija tai jau tikrai priklausoma nuo Boeng.
Programinę įrangą gamina ne vien JAV, bet ir daugybė kitų šalių. Šia prasme visi yra priklausomi nuo visų. Tačiau JAV priklausomybė nuo nesveikų ekonominių santykių yra ypač didelė. Didesnė, nei Kinijos.
Viename video P.Schiff'as daro gerą palyginimą: keli Azijiečiai ir Amerikietis patenka į negyvenamą salą. Visi pasiskirsto darbais: Azijiečiai renka malkas, ieško maisto, kuria lauža ir kepa mėsą, kurią surado miške ir vandenyne. Amerikietis gauna vienintelį darbą - valgymą. Paklaustas, kodėl jis dirba tik tokį darbą, atsako, kad jei jis nevalgys, tai kas suvartos Azijiečių surinktą maistą ir kitas gerybes. Azijiečiai nuo jo visiškai priklausomi!
Aišku, Kinija didele dalimi priklauso nuo eksporto į JAV. O JAV vartojimas iš esmės yra parazitavimas, nes viskas, ką JAV duoda Kinijai ar Japonijai yra IOU t.y. popierėlis, ant kurio parašyta, kad "aš tau skolingas", kurį vėliau Kinai paskolina toms pačioms JAV ir po to vėl viskas sukasi ratu, bet galutiniam rezultate JAV iš Kinijos gauna prekes, o Kinija iš JAV negauna nieko t.y. tik popierėlius, kuriuos ji kaupia. Aišku, tuos popierėlius ji gali perleisti kitiems, bet visvien daugumą jų laiko savo rezervuose be perspektyvos kaip nors praktiškai panaudoti. Tai tokioje šviesoje ir kalbame apie "priklausomybę".
Aišku, Kinija didele dalimi priklauso nuo eksporto į JAV. O JAV vartojimas iš esmės yra parazitavimas, nes viskas, ką JAV duoda Kinijai ar Japonijai yra IOU t.y. popierėlis, ant kurio parašyta, kad "aš tau skolingas", kurį vėliau Kinai paskolina toms pačioms JAV ir po to vėl viskas sukasi ratu, bet galutiniam rezultate JAV iš Kinijos gauna prekes, o Kinija iš JAV negauna nieko t.y. tik popierėlius, kuriuos ji kaupia. Aišku, tuos popierėlius ji gali perleisti kitiems, bet visvien daugumą jų laiko savo rezervuose be perspektyvos kaip nors praktiškai panaudoti. Tai tokioje šviesoje ir kalbame apie "priklausomybę".
Bet jeigu ne JAV, Kinijos ekonomika taip pat neaugtų, apskritai liūto dalis investicijų yra iš JAV, ypač ta dalis, kuri buvo Kinijos augimo pagrindas. Kitaip taip ir būtų likusi tik ryžius auginanti šalis. Taip pat kas liktų iš Vokietijos ekonomikos, jei visa produkcija būtų skirta tik vietinei rinkai. Taip jau yra, kad visos šalys negali turėti teigiamo eksporto/importo santykio, todėl vienos šalys sukauptus ,,popierius'' turi pasidalinti su kitais, kurie tą produkciją pirktų. Kitaip tariant vyktų apyvarta, ir kuo ji didesnė, tuo geriau abiems šalims. Šiuo atveju tiek JAV, tiek Kinijai.
Viename video P.Schiff'as daro gerą palyginimą: keli Azijiečiai ir Amerikietis patenka į negyvenamą salą. Visi pasiskirsto darbais: Azijiečiai renka malkas, ieško maisto, kuria lauža ir kepa mėsą, kurią surado miške ir vandenyne. Amerikietis gauna vienintelį darbą - valgymą. Paklaustas, kodėl jis dirba tik tokį darbą, atsako, kad jei jis nevalgys, tai kas suvartos Azijiečių surinktą maistą ir kitas gerybes. Azijiečiai nuo jo visiškai priklausomi!
Kitu rakursu pateiksiu istoriją. Amerikietis dirba mokslininėje laboratorijoje arba gamykloje. Ateina vieną dieną kinas ir sako: "duok man visą gamyklą ir savo visus išradimus".
Aišku, Kinija didele dalimi priklauso nuo eksporto į JAV. O JAV vartojimas iš esmės yra parazitavimas, nes viskas, ką JAV duoda Kinijai ar Japonijai yra IOU t.y. popierėlis, ant kurio parašyta, kad "aš tau skolingas", kurį vėliau Kinai paskolina toms pačioms JAV ir po to vėl viskas sukasi ratu, bet galutiniam rezultate JAV iš Kinijos gauna prekes, o Kinija iš JAV negauna nieko t.y. tik popierėlius, kuriuos ji kaupia.
Verslas pats pasirenka su kuo jam labiausiais apsimoka prekiauti. Taip išeina, kad tai JAV. Pati Kinija kaupia rezervus ir smukdo savo juanį. Nedurniai ten sėdi, žino ką daro
Bet jeigu ne JAV, Kinijos ekonomika taip pat neaugtų, apskritai liūto dalis investicijų yra iš JAV, ypač ta dalis, kuri buvo Kinijos augimo pagrindas. Kitaip taip ir būtų likusi tik ryžius auginanti šalis. Taip pat kas liktų iš Vokietijos ekonomikos, jei visa visa produkcija būtų skirta tik vietinei rinkai. Taip jau yra, kad visos šalys negali turėti teigiamo eksporto/importo santykio, todėl vienos šalys sukauptus ,,popierius'' turi pasidalinti su kitais, kurie tą produkciją pirktų. Kitaip tariant vyktų apyvarta, ir kuo ji didesnė, tuo geriau abiems šalims. Šiuo atveju tiek JAV, tiek Kinijai.
Kas būtų, jeigu būtų. Gal ir nebūtų? Esmė ta, kad JAV gyvena kitų sąskaita, tegul ir su Kinijos palaiminimu (vis dar).
Kinijai tai gali būti naudinga šiuo metu, kol reikia pasistatyti kelius ir geležinkelius bei socialinį tinklą, bet ilgainiui, tai neapsimoka, nes kinai skiria milžiniškus žmogiškuosius ir gamtinius resursus gaminti daiktus, kuriuos jie pigiai atiduoda JAV. Kitaip tariant, jų namas yra ne gyvenimui skirta patalpa, o fabrikas, kuris gamina kitiems. Galutinis tikslas turi būti savo namo susitvarkymas ir jo pritaikymas normaliam gyvenimui su poilsio dienomis ir malonia aplinka. O JAV tuo metu visą laiką poilsiauja ir tik duoda Kinijai atspausdintus popierėlius. Kitaip tariant, reikia žiūrėti, kokie resursai dedami į tokių santykių palaikyma ir kas tuos resursus skiria. Vien faktas, kad sukasi gamyklų konvejeriai, pasako ne viską. Esmė ta, kad Kinija už tų konvejerių sukimąsi negauna pakankamai naudingų prekių, kurios atitinkamai kompensuotų įdėtą darbą. Vokietijai didele dalimi galioja tas pats, iš kur kažkas ir sugalvojo pasakymą, kad vokiečiai važiuoja tik 1 ar 2 pavara (nors, nepaisant to, visus lenkia ).
Verslas pats pasirenka su kuo jam labiausiais apsimoka prekiauti. Taip išeina, kad tai JAV. Pati Kinija kaupia rezervus ir smukdo savo juanį. Nedurniai ten sėdi, žino ką daro
Verslas pasirenka tuomet, kai yra nepriekaištingi rinkos santykiai. Trilijonų spausdinimas, "savų" bankų gelbėjimas, nesąžiningas finansinės situacijos vertinimas nėra rinkos santykiams būdingi atributai. Kaip ir sakiau, Kinija "laimina" tokią situaciją su JAV, nes jai tai, ko gero, šio metu apsimoka geriau, nei kitoks variantas, bet tai nereiškia, kad JAV yra nepriklausoma ar kad neparazituoja likusio pasaulio sąskaita. Visi indikatoriai rodo, kad būtent taip ir yra.
Verslas pasirenka tuomet, kai yra nepriekaištingi rinkos santykiai. Trilijonų spausdinimas, "savų" bankų gelbėjimas, nesąžiningas finansinės situacijos vertinimas nėra rinkos santykiams būdingi atributai. Kaip ir sakiau, Kinija "laimina" tokią situaciją su JAV, nes jai tai, ko gero, šio metu apsimoka geriau, nei kitoks variantas, bet tai nereiškia, kad JAV yra nepriklausoma ar kad neparazituoja likusio pasaulio sąskaita. Visi indikatoriai rodo, kad būtent taip ir yra.
Beabejo, kad gyvena kitų sąskaita. Panašiai kaip ir bet kuris verslininkas galima sakyti gyvena jam dirbančių žmonių sąskaita ir yra nuo jų priklausomas
UK tai irgi nemažai galioja. Nors čia, panašu, valdžios galvos jau susizgribo: didėja mokesčiai (pvz. studijų mokestis padidėjo 3x, PVM nuo 17.5 iki 20%), balansuojamas biudžetas ir t.t. Be to UK yra ES, kas suteikia neblogą atramą. JAV, tuo metu, nerodo jokio noro sustoti ir toliau varo pilnu tempu laikydama nulines palūkanų normas, spausdindama pinigus, didindama skolinimąsi ir prekiaudama obligacijomis lyg nebūtų rytdienos.
Beabejo, kad gyvena kitų sąskaita. Panašiai kaip ir bet kuris verslininkas galima sakyti gyvena jam dirbančių žmonių sąskaita ir yra nuo jų priklausomas
Bet jam dirbantieji gali visus uždirbtus pinigus nedelsiant panaudoti. Jeigu verslininko darbininkai tegalėtų didelę dalį uždirbtų pinigų paskolinti tam pačiam verslininkui ir neturėtų galimybės tų pinigų išleisti kitur? Žodžiu, prasta analogija.
Myth No. 2: The United States is heavily dependent on cheap Chinese goods
This is not really true. Only roughly 15 percent of U.S. imports come from China. Moreover, all of the basic types of manufactured consumer goods that China exports to the United States (clothing, textiles, footwear, toys, small appliances, etc.) can be imported from other countries or could be produced domestically. The prices for goods that could substitute for products from China would be higher, but the difference in costs would be relatively small. Competition among producers has become fiercer, and as a result cost differentials between goods from China and other suppliers are narrowing.
Dependence actually runs the other way. China is highly dependent on U.S. demand for its products
Bet jam dirbantieji gali visus uždirbtus pinigus nedelsiant panaudoti. Jeigu verslininko darbininkai tegalėtų didelę dalį uždirbtų pinigų paskolinti tam pačiam verslininkui ir neturėtų galimybės tų pinigų išleisti kitur? Žodžiu, prasta analogija.
O kodėl negali išleisti? Juk gali, pvz. pirkti prekes, paslaugas iš tos pačios JAV, Europos ir kitų šalių, jau nekalant apie visus išteklius.
Beto tas ir vyksta, perkamos pačios kompanijos, ar jų padaliniai.
Comment