Ekonomikos naujienos

[Gytaz]

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus pakilo 5 pozicijomis aukštyn į 24 vietą.

http://www.heritage.org/index/Ranking

[sauls]

Taip ir bus... anksčiau ar vėliau

Bet to galima "išvengti". Dėl milžiniško disbalanso JAV prekyboje su Kinija ir Japonija, JAV iš esmės užsiima USD "eksportu" į tas šalis. T.y. Kinija ir Japonija gauna daugiau USD, nei parsiunčia jų atgal į JAV netgi turint omeny JAV obligacijų pirkimus. Taip atsitinka dėl prekybos disbalanso. Vienokiu ar kitokiu būdu didelė dalis tų Dolerių "nusėda" Kinijos ir Japonijos rezervuose. Kaip žinia, Kinija turi apie 2,6 trln. USD rezervų iš kurių bent 2trln. turėtų būti būtent USD. Japonija turi apie 1 trln. Dar jų turi Rusija, Saudo Arabija ir kitos šalys. Taigi, net dirbtinai prispausdinti pinigai užbaigia Kinijos ir kitų šalių rezervuose ir taip stabdo infliaciją ir dolerio nuvertėjimą.

Labai nešvarus ir ydingas žaidimas, kuris anksčiau ar vėliau turės baigtis, bet taip viskas veikia šiuo metu.

Ne visi. Daug tu pinigu nuseda visokiose Afrikos salyse, Australijoje, Braziljoje (is pastaruju Kinija perka labai daug zaliavu), o Afrikoje daznai perka istisas teritorijas.

[John]

Ne visi. Daug tu pinigu nuseda visokiose Afrikos salyse, Australijoje, Braziljoje (is pastaruju Kinija perka labai daug zaliavu), o Afrikoje daznai perka istisas teritorijas.

Taip, tiesa. Tiesiog norėjau pasakyti, kad didelė dalis tų "prispausdintų" pinigų tiesiog nusėda kieno nors rezervuose ar sąskaitose ir ten guli. T.y. jie nepatenka į normalią ekonomiką. Jei tokios sumos imtų kristi į ekonomiką, USD ateitų krachas labai greit.

[ViR2]

Is serijos kas butu jeigu butu.
Nera tokio mechanizmo kuris istrauktu rezervu USD ir juos imestu i ekonomika, nera. Tad tokio dalyko net neverta mastyt

Manau svarbiausias klausimas su USD yra ne "kada", o "kiek ilgai". Visa esme ta, kad JAV fiskaline politika yra labai koreliuojanti su "garsiausia burna" is minios, tai yra mokesciai zemi, nes "tauta to nori", o visus savo norus grindzia elementaria fraze "because it would ruin the american dream". Tad ju politikai yra ispausti i kampa, nes ambicijos pas juos yra dideles, daug projektu ir veiklos vykdoma uz JAV ribu, kas pinigus teoriskai pumpuoja lauk, taciau FDI srautas yra nuolat mazejantis jau nuo 2001 metu, net nekalbu apie importo/exporto disbalansa. Taigi ju visom ambicijom reikia pinigu, o iseitys tik dvi, arba ju atsisakyt arba spausdint kiek eina.

Visas USD lavono palaikymo mechanizmas yra tik tiksinti bomba. Ji sprogs, ir sprogs tada kada prasides realios reformos JAV fiskalinej politikoj ir ju pacioje geopolitikoje. Bet pastaruju nevykdys bailus politikai, nes tokia reforma reikstu gala netik ju karjerom, bet ir vienai is dvieju partiju. O kas to noretu?

Tas faktas jog rytai po truputi pereina is USD prie EUR yra labai sveikintinas ir del to reiketu dziaugtis. Tai netik sumazins ju open position usd, kas naturaliai yra gerai vien del diversifikacijos, taciau svarbesnis dalykas yra tas, jog rezervuose po truputi USD dali keis EUR. Tai tures milziniskos naudos mums, europieciams, visu pirma del to jog net ir nusilpus USD mes nebeprarasime konkurencingumo taip stipriai kaip dabar. Taciau eur vis dirbtinai bandomas smukdyt pastaruoju metu, traukiant vis naujas kortas ir bandant pust is to drambli ir veliantis i valiutos kara. O tai, kad toks "drambliukas" sulaukia nemazai demesio is gera varda turinciu ekonomistu rodo tik nepavykusi ECB plana kovoti su krize nesvariais metodais.

Griztant prie USD, tai FED reikalinga netiek kinija kaip OPEC ir jo atsiskaitymai USD. Vien tas faktas jog, kai tik Iranas paskelbe apie naftos birza eurais susilauke ypatingai daug demesio is JAV puses (ka wikileaks puikiai atskleide). Nes JAV priklausomybe nuo Kinu gali dalinai atsverti ir JAV vykdomas USD exportas i likusius azijos tigrus bei afrikos salis, taciau jei zaliavu sandoriai pereitu i eur rankas - reikstu griuti JAV.

Pastaraisiais metais taip pat pradejo labai daug sklisti teigiamu ziniu is Kinijos jog jie nori Juani atverti pasauliui ir paversti azijos centrine valiuta. Kas butu labai sveikintinas dalykas ir padetu atsverti geopolitines itakas suskaldzius pasauli i tris zonas: usd, eur ir rmb.

Kinu "geras gestas" kelti rmb kursa mazai kuom paremtas "gerais norais" ar JAV bei EU itaka. Tai yra kinu bandymas kovoti su USD importu, kurio bloga itaka pradejo jaustis tik pastaruoju metu. Nekalbant apie infliacija, toks masyvus USD importas brangina pacia darbo jega. Nors kinai naudoja populiacijos rotacija, tokiu budu bandydami palaikyti pastovius gamybinius kastus, taciau Kinijos siaurine ir vakarine dalys istustejusios ir badauja investiciju, kai tuo tarpu pietryciai zaidzia su naujom autostradom ir greitkeliais. Kurso pakelimas pades islyginti vidini disbalansa ir dali investiciju ir USD permesti i skurdziuosius regionus, taip stabilizuojant tolimesni vystymasi.

Tai tik mano poziuris i USD ir jo aplinka. Pats asmeniskai manau, kad per 20metu USD nori ar nenori - zlugs. Arba bent nudefaultins kuria nors dali is treasury securities

[John]

Kodėl nėra "mechanizmo" ištraukti USD iš rezervų? Kažkokio tikslinio mechanizmo gal ir nėra, bet juk rezervo dydį galima pamažu keisti t.y. tuos pinigus galima visaip išskirstyti įvairiais kanalais. Svarbiausia, kad neiškart ir kad niekas neimtų panikuoti. Juk Kinija tikrai neplanuoja amžinai gyventi ant 2trln. USD krūvos, kurios jai iš principo nebereikia.

[c2h5oh]

Kodėl nėra "mechanizmo" ištraukti USD iš rezervų? Kažkokio tikslinio mechanizmo gal ir nėra, bet juk rezervo dydį galima pamažu keisti t.y. tuos pinigus galima visaip išskirstyti įvairiais kanalais. Svarbiausia, kad neiškart ir kad niekas neimtų panikuoti. Juk Kinija tikrai neplanuoja amžinai gyventi ant 2trln. USD krūvos, kurios jai iš principo nebereikia.

Neįmanoma atsikratyti 2 trilijonais taip, kad niekas nepastebėtų. Nebent mažintum po 1 milijardą - bet tai užtruks 200 metų. Be to, kinų rezervai juk turbūt ne stabilus dydis, jie didėja kasmet - vadinasi pirmiausiai reikia kalbėt apie didėjimo sustabdymą.

Be to:
1) kinams nustojus esamais kiekiais kaupti dolerius (ir pradėjus juos leisti), sumažės jų paklausa ir padidės pasiūla. Kursas kris, tuo pačiu nuvertės dar likę pačios Kinijos rezervai
2) visi kiti rinkos dalyviai, pamatę ką daro kinai, pasidarys atitinkamas išvadas

[JlL]

didele beda staigiam nusimetimui dar ir ta, kad didele dalis tu rezervu yra ne gryni pinigai o JAV obligacijos.

[index]

didele beda staigiam nusimetimui dar ir ta, kad didele dalis tu rezervu yra ne gryni pinigai o JAV obligacijos.

Staigiai nusimetinėti nereikia. Tas tik sukeltų paniką ir nuvertintų pačios Kinijos rezervus. Reikia tyliai, ramiai, palaikant daugiau mažiau stabilų dolerio kursą juos išpardavinėti.

O su JAV obligacijomis, tai jas parduoti irgi nėra labai sunku. Ypač kol dar turi AAA reitingus. Tik vėlgi, reikia tai daryti taip, kad laikraščiuose nepasirodytų antraštės "Kinija išparduoda JAV obligacijas".

[ViR2]

Rezervai is esmes yra panasus dalykas i siuksles. Kuo aktyviau gyveni tuo daugiau ju prikaupi. Ju esme tokia, kad tai yra tam tikra proporcija nuo ekonominio aktyvumo, tai yra ieinanciu pinigu srauto i sali atidejimas tam, kad juos veliau butu galima isvesti is salies. Su rezervinem lesom vyriausybe gali zaisti tiek, kad nebent juos esant reikalui didinti papildomai inasais, taciau istraukti pinigus is rezervo praktiskai neimanoma, nes jei tiesiog sumastytu viena diena sakykim 10mlrd istraukti, tai iskart kirstu per reminbi stabiluma, jau nekalbant apie panika kuria sukeltu tarptautinese valiutos rinkose.
Vienintelis budas saugiai zaisti su rezervu yra dali jo formuoti is skolos, kaip tai daro Lenkija, Pietu Koreja ir dar keletas saliu. Tokiu budu salyginai neskausmingai galima varijuoti jo dydziu, taciau velgi skolos dalis negaletu virsyti 5% antraip irgi kaltu per vietines valiutos stabiluma.
Vienintelis normalus budas varijuoti rezervais yra didinant arba mazinant vietines valiutos kursa keisti prekybos partnerius, arba net nekeiciant kursio, ieskot kitu budu kaip uzsienio valiutos sraute daugiau dalies skirti pvz priekybai su europa, taip pritraukiant daugiau euru i krepseli

[tadux]

kaip tu gali tyliai ramiai pardavineti tai nera imanoma. Pirmiausiai tai rinoje tai iskarto pasijaustu. Antra visi dabar zino kiek kinija turi rezervo ir mato jo dinamika kaip galima atsikratyti niekam to nezinant?

[ViR2]

ta ash ir sakau, kad nera tokio mechanizmo kuris leistu tai atlikti su ceteris paribus. Vat jei butu nusispjaut ir i vietines valiutos stabiluma bei i pacia ekonomika - taip, gali stumdyt taip lyg tai butu tavo biudzetas.

[Čikupakas]

Nerijus Numavičius įsitvirtina VP grupėje

Įdomu kaip toki pokyčiai paveiks šios grupės tolimesnę ateitį. Vienam žmogui turėti 77% akcijų tikriausiai galingiausio koncerno Lietuvoje yra šis tas.

[Lettered]

Mažėja viešbučių kambarių kainos

Viešbučiams ir restoranams sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 21 iki 9 proc. atpigo kambarių nuoma ir daugėja klientų.

Šios srtities verslininkai sako, kad aiškesni rezultatai, sumažinus šį mokestį, paaiškės po kelių mėnesių.

Anot Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento Artūro Vainoros, šį sausį viešbučiai sulaukė daugiau klientų negu pernai, tačiau gerokai mažiau nei dar ankstesniais metais.

„Mūsų verslo šakai nėra išskirtinis tas PVM, nes reikėtų žiūrėti, koks jis yra kaimyninėse šalyse, o ten jis yra: Švedijoje – 12 proc., Suomijoje – 8 proc., Estijoje – 9 proc., Latvijoje buvo 10 proc., dabar tapo 12 proc., Lenkijoje – 7 proc.

[Šiam laikui] sutartys pasirašytos ir rezervacijos priimtos buvo dar senomis kainomis, tačiau stebint internetines rezervacijų sistemas galima akivaizdžiai matyti, kad kainos dabar mažėja 15 ar netgi 20 proc.

Jeigu pernai pagrindiniai Vilniaus viešbučiai pirmas dešimt sausio dienų buvo užimti tik 33 proc., tai šiuo metu procentas geresnis – 41“, – Lietuvos radijui sakė A. Vainora.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...u-kainos/56193

[Gator]

Per metus – du minimalios algos didinimai

http://vz.lt/straipsnis/2011/01/14/P...lgos_didinimai

Tik vieno dalyko nesupratau (citata is pilno straipsnio):
"Esant 800Lt algai ir 470Lt neapmokestinamam minimui i rankas gaunama 678.5Lt
Pakelus minimalia alga iki 1000Lt ir esant 530Lt neapmokestinamu pajamu dydziui i rankas bus gaunama 763Lt arba 84.5Lt daugiau."

Alga pakeliama 200Lt, bet i rankas gaus tik 84.5Lt daugiau? Cia gal klaida ir turejo mintyje, kad 84.5Lt daugiau gaus alga pakelus iki 900Lt, o ne iki 1000Lt?

[JlL]

900/530 = i rankas 763,50 t.y. +85Lt
1000/530 = 839,50 +161Lt

http://www.tax.lt/naujos-mokesciu-skaiciuokles.php

[Wycka]

Jau net konservatoriai tapo priklausomi nuo socialistinių narkotikų

Socialinė apsauga — besotė BVP rajūnė

Krizės metai atskleidė, kokia beviltiška yra Lietuvos išlaidų sąranga, kurioje užprogramuotas nuolatinis socialinių išmokų augimas, nepaliekantis lėšų kitoms svarbioms sritims.
Sunkiausiais krizės 2009m. Lietuvoje išliko tik viena sritis, kuriai kliuvo iš esmės nesumažėjęs finansavimas — tai socialinė apsauga. Vertinant pagal dalį nuo BVP, jos finansavimas išaugo nuo 12,4 proc. iki 16,7 porc., tuo tarpu kitoms sritims tekusi tik šiek tiek padidėjusi BPV dalis reiškė realų pajamų sumažėjimą (nes gerokai sumenko pats BVP).
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algimantas Dumbrava aiškina, kad mažinti socialinės paramos buvo neįmanoma: pradėjo daugėti bedarbių, o pensijų ir socialinių išmokų dydis yra fiksuotas, nesiejamas su šalies ekonomine padėtimi.
Vien per penkerius metus iki krizės Lietuvos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai išaugo dvigubai. Jas tik šiek tiek pavyko sumažinti 2010m. biudžete, tačiau 2011m. jau vėl numatytas augimas.
“Visi supranta ir nenuilsdami kartoja, kad reikia reformuoti dugno neturinčią socialinės apsaugos sistemą. Tą patį galima pasakyti ir apie efektyvumą praradusias sveikatos apsaugos, švietimo sistemas. O kur rezultatai? Nepaisant krizės ir išsekusių resursų struktūrinės permainos neįvykdytos”, — apgailestauja ekonomistas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas. Jis pabrėžia, kad problema niekur nedings net ir tada, jei šalies ekonomika pradės atsigauti: jei nenori didinti mokesčių ir, per biudžetą perskirstydama didesnė dalį BVP, labiau remti savo socialinės rūpybos sritis, Lietuva neišvengiamai turės įvykdyti struktūrines reformas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis duria pirštu į, jo manymu, pavojingą tendenciją, kai gynybai skiriamų lėšų dėl krizės sumažėjo. “Žmonės per apklausas nurodo mažinti finansavimą gynybai, bet neliesti jų socialinės paramos. Toks požiūris trumparegiškas ir pavojingas — kartais net kyla eretiškos mintys, ar taip mąstydami lietuviai nėra verti dar vienos okupacijos”, — piktinasi politikas. Anot jo, jokia tarptautinė organizacija nebus pajėgi mūsų apginti, jeigu gynybinių pajėgumų stiprinimui lėšų neskirsime patys.
“Sakoma, kad nėra lėšų gynybai, nes jų reikia socialinei apsaugai. Tačiau bet kuris seniūnas jums parodys krūvas šeimų, kurios net nesirengia dirbti, nes daugybę metų gyvena iš socialinės paramos”, – sako K.Masiulis.

[senasnamas]

Pas mus ir latvius labai didelis darbo jėgos apmokestinimas. Lietuvoje - 55 proc. Tai yra norint sukurti darbo vietą ir darbuotojui į rankas mokėti vidutinį 2000 Lt atlyginimą, darbdaviui iš viso reikės paruošti 3450 Lt. Didžioji dalis mokesčių keliauja jos didenybei Sodrai. O ta kaip minuse, taip minuse. Čia pagrindinė didelio nedarbo priežastis, o visokie minimumų didinimai problemos neišspręs, darbdaviai kiek įmanoma vengs priimti naujų darbuotojų. Aišku, tai reikėtų pertvarkyti ne krizės metu, o kai su ekonomika viskas gerai ir biudžete perteklius. Nes kai toks apmokestinimas darbdaviai vengia kurti darbo vietas, daugėja bedarbių, kuriems reikia daugiau pašalpų. Darbdaviams per brangu priimti naują darbuotoją, o pastarajam neapsimoka dirbti už mažą atlyginimą. Jei būtų mažesnis apmokestinimas ir paprastesnės darbuotojų atleidimo sąlygos, darbdaviai nebijotų priimti naujų darbuotojų, sparčiau mažėtų nedarbas ir reikėtų mažiau pašalpų. Norint, kad žmonės dirbtų, reikia sudaryti sąlygas gauti patrauklų atlyginimą, tada ir pašalpų nereikės.
Pavyzdžiui, jei dirbant pagal darbo sutartį apmokestinimas būtų ne 55, o kokie 25 proc. (panašus kaip užsiimant individualia veikla), tai darbuotojo atlyginimui į rankas esant 2000 Lt atliktų papildomi 800 Lt, kuriuos darbdavys ir darbuotojas galėtų pasidalinti savo nuožiūra . Net jeigu juos visus ir pasiimtų darbdavys, ne tragedija - galbūt sukurtų papildomų darbo vietų. Ir vokelių sumažėtų - kam terliotis ir rizikuoti, jei mokesčiai nedideli.

[andyour]

Nes kai toks apmokestinimas darbdaviai vengia kurti darbo vietas, daugėja bedarbių, kuriems reikia daugiau pašalpų. Darbdaviams per brangu priimti naują darbuotoją, o pastarajam neapsimoka dirbti už mažą atlyginimą.

Aš nesuprantu, kiek galima eskaluoti tas bedarbio pašalpas ir "dirbti neapsimoka", lyg visai būtumėt atitrūkę nuo realybės Pašalpa yra trumpalaikė 6 mėn., o nesant visai darbo, švelniai tariant, dar ir kaip apsimoka dirbti už minimumą

[Bartas1]

Įdomu, kokio tikėtis BVP pokyčio IV ketvirtyje ir koks tikėtinas metinis 2010 m. augimas? Gal viršysime prognozes?

[Wycka]

Aš nesuprantu, kiek galima eskaluoti tas bedarbio pašalpas ir "dirbti neapsimoka", lyg visai būtumėt atitrūkę nuo realybės Pašalpa yra trumpalaikė 6 mėn., o nesant visai darbo, švelniai tariant, dar ir kaip apsimoka dirbti už minimumą

Lengvatas ir vienkartines pašalpas nepamiršai?