Ekonomikos naujienos

[Wycka]

Estija: prislopintas Baltijos tigro atsigavimas

Kaip mano Europos Sąjungos statistikai, Estijos ekonomika per 2011-uosius metus bus paaugusi 8 procentus. Toks stiebimasis kone penkis kartus spartesnis nei bendrai visos ES.
Nepaisant šių rožinių prognozių, Estija vis dar mėgina susigrąžinti pagrindą po kojomis, kurį šaliai 2008-2009 m. išmušė sunkmetis, sukrėtęs visas Baltijos šalis. Tuomet sprogo nekilnojamojo turto burbulas, kuris lėmė tai, jog valstybių ekonomikos smuko, o nedarbas pašoko iki 18 procentų.
Tai, jog euro zonoje sunkmečio problemos dar neišspręstos, gali lemti, jog pagreitį įgaunanti Estijos ekonomika bus priversta dar sykį sulėtėti.
(...)
Nepaisant to, kad oficialiai nedarbas traukia žemyn – dabar jis siekia 11 proc. ribą – daugelis Estijos gyventojų vis dar varsto įdarbinimo agentūrų duris.
(...)
Daugelis analitikų sutinka: Estijos ūkio atsigavimas – pritrenkiantis.
„Privačiam sektoriui pasiuntėme signalą: sumažinti išlaidas ir darbo sąnaudas, kad padidintume eksporto konkurencingumą. Tai mums labai padėjo“, - sako Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi.
Neatsitiktinai Estijos valstybės skola – menkiausia visoje ES. 2010 metais ji buvo 6,7 procento. Taip atsitiko dėl to, kad gerais laikais šalies vadovai, priešingai nei daugelyje Europos valstybių, ne išlaidavo, o stengėsi subalansuoti biudžetą.
Garsiausia eksportuotoja Estijoje – „Skype“, čia pradėjusi veikti 2002-aisiais. Dabar tapusi „Microsoft“ nuosavybe, ji Taline yra įdarbinusi 400 žmonių.
Vienas įmonės vadovų Stenas Tamkivi sako, kad tiek „Skype“, tiek kitos informacinių technologijų sektoriuje veikiančios įmonės stipraus smunkančios ekonomikos smūgio nepajuto. Priešingai - sunkmečiu „Skype“ pelnosi.
(...)

[surskis18]

Estija: prislopintas Baltijos tigro atsigavimas

Garsiausia eksportuotoja Estijoje – „Skype“, čia pradėjusi veikti 2002-aisiais. Dabar tapusi „Microsoft“ nuosavybe, ji Taline yra įdarbinusi 400 žmonių.
Vienas įmonės vadovų Stenas Tamkivi sako, kad tiek „Skype“, tiek kitos informacinių technologijų sektoriuje veikiančios įmonės stipraus smunkančios ekonomikos smūgio nepajuto. Priešingai - sunkmečiu „Skype“ pelnosi.
(...)

Jei "Skype" tokie svarbūs ir pelningi, tai kokią reikšmę Lietuvai turi Western Union, Barclays, GetJar ir kitos panašios įmonės ir padaliniai?

[Lettered]

Jei "Skype" tokie svarbūs ir pelningi, tai kokią reikšmę Lietuvai turi Western Union, Barclays, GetJar ir kitos panašios įmonės ir padaliniai?

O kokią gali daryti įtaką? Bendrai ekonomikai, darbo rinkai kelios nors ir nemažos įmonės daro nedidelę įtaką. Čia labiau žaidžia tokie dalykai kaip įvaizdis.

[Wycka]

Į švenčių sūkurį įsisukusiuose kurortuose aidi rusų kalba

Druskininkų ir Palangos kurortų verslininkai braukia prakaitą, tačiau džiugiai trina rankomis. Jų lūkesčiai sulaukti gausaus būrio svečių per Naujuosius metus ir iškart po jų pasiteisino. Lietuvos ambasada ir konsulatai Rusijoje šiemet gruodį išdavė 17,1 tūkst. vizų, pernai šis skaičius buvo kiek kuklesnis — 15,2 tūkst. Daugiau nei pernai Šengeno vizų, leidžiančių viešėti Lietuvoje, norėjo ir baltarusiai. Gruodį Lietuvos konsulai jiems išdavė 13,1 tūkst. vizų, pernai tą patį mėnesį — 12,6 tūkst.
(...)
Dar vasarą Druskininkų turizmo verslininkai nedvejojo, kad šių metų pabaigoje ir 2012-ųjų pradžioje jų kurorte knibždėte knibždės rusiškai kalbančių atvykėlių. Jų lūkesčiai pasiteisino — tektų gerokai pasikamuoti norint rasti laisvą vietą Druskininkų viešbučiuose artimiausiomis dienomis.
(...)
Viešbučiai „Druskininkai“ ir „Lietuva“ — pilni. 70 proc. svečių — iš Rusijos, pusė likusiųjų — apie 15 proc. — lietuviai.
(...)

[Wycka]

Brangsta viešbučių paslaugos

Nuo sausio 1 dienos nebelieka lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
Tai gruodį įteisino Seimas, priėmęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas.
Seimas atmetė ir kitus siūlymus dėl PVM lengvatų, pavyzdžiui, būtiniausiems maisto produktams, šviežiai mėsai, vaisiams ir daržovėms, gyvenamosioms patalpoms šildyti naudojamoms malkoms, anglims, vaikų automobilio kėdutėms bei dviratininkų šalmams ir kt.
Lietuvos viešbučiai išsikovojo ilgai siektą PVM lengvatą 2010-ųjų lapkritį.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad sumažinus PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms, šalies viešbučiai atgavo konkurencingumą regione, o tai naudinga tiek visam sektoriui, tiek valstybės biudžetui. Padidėjo viešbučių užimtumas, pajamos, o tuo pačiu — ir į valstybės biudžetą sumokami mokesčiai, įdarbinta daugiau žmonių.
Valstybinio turizmo departamento duomenimis, per tris 2011 metų ketvirčius į Lietuvą atvyko apie 200 tūkst. daugiau užsienio turistų nei išvyko lietuvių turistų į užsienį.
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln., arba 20 proc. daugiau nei pernai, užsienio turistų.

[Tomas]

R.Kuodis komentuoja:

Bandymai žaisti laisvąją rinką valstybių obligacijų rinkoje baigiasi tuo, kad vyriausybės verčiamos skolintis vis brangiau, todėl mažėja jų galimybės grąžinti skolą – susidaro uždaras ratas“, - pažymi R. Kuodis.

[...]

Ekonomisto teigimu, tik stabilizavus skolinimosi kainą galima mąstyti apie biudžetų deficitų stabilizavimą. Kelis šimtmečius yra žinoma tiesa, kad centrinis bankas, kaip paskutinysis skolintojas, turi atlikti gaisrų, tokių, kaip šiandienis gaisras, gesinimo funkciją.
„Tai, kad Europa ignoruoja šią paskutinio skolintojo funkciją, yra vienas didžiausių siurprizų ekonomistų bendruomenei“, - apgailestauja R. Kuodis. Pasak jo, kai kas susidariusią padėtį net vadina tamsiuoju makroekonomikos amžiumi – nes pamirštami arba ignoruojami dešimtmečius ar net šimtmečius egzistuojantys receptai.

[...]

Savo ruožtu R. Kuodis norintiems susigaudyti vykstančiuose procesuose siūlo tiesiog skaityti, ką rašo protingi žmonės apie dalykus, kuriuos geriausiai išmano. Neseniai įtakingas JAV ekonomistas ir politikas Lawrence‘as Summersas, paklaustas, kokias knygas reikia skaityti, kad suprastum šitą krizę, atsakė: 1873 m. pasirodžiusią britų ekonomisto Walterio Bagehoto „The Lombart Street“, Johno Maynardo Keyneso „The General Theory of Employment, Interest and Money“ (1936) ir Hymano Minsky „Can „It“ Happen Again?“ (1982). „Šių knygų pakanka, kad suprastume, kas vyksta, bet politikai vis tiek lipa ant tų pačių grėblių“, - apibendrina savo požiūrį ekonomistas.

http://verslas.delfi.lt/business/ar-....d?id=53622267

[senasnamas]

Yra nauja tema Sveikata, medicina, mityba. Ekonomikos temą palikim ekonomikai .

[Wycka]

Trečiąjį 2011 m. ketvirtį lietuviai užsienyje investavo 167,8 mln. litų

Lietuvos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje 2011 m. trečiąjį ketvirtį siekė 167,8 mln. litų ir, palyginti su antruoju 2011 m. ketvirčiu, išaugo 10,3 mln. litų, praneša Statistikos departamentas.
Prieš metus, 2010 m. trečiąjį ketvirtį, buvo nustatytas neigiamas TI užsienyje srautas (-20,3 mln. litų).
Per 2011 m. tris ketvirčius Lietuvos TI užsienyje padaugėjo - jų srautas sudarė 304,8 mln. litų. Investicijų į akcinį kapitalą srautas sudarė 197,3 mln. litų, kito kapitalo srautas - 66,1 mln. litų, o reinvesticijų srautas užsienyje - 41,4 mln. litų.
2011 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Kipre (89,5 mln. litų), Vokietijoje (42,7 mln. litų), Lenkijoje (19,7 mln. litų) ir Estijoje (18,7 mln. litų), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje nutekėjo iš Latvijos (-40,5 mln. litų). Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į transporto ir saugojimo veiklą (83,2 mln. litų), apdirbamąją gamybą (58,7 mln. litų) ir didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (21,9 mln. litų).
Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos sukauptosios TI užsienyje sudarė 5 487,4 mln. litų (1 589,3 mln. eurų). Per 2011 m. trečiąjį ketvirtį jų suma užsienyje padidėjo 106 mln. litų, arba 2 proc.
2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, daugiausia investuota Nyderlanduose - 1 552,8 mln. litų (28,3 proc.), Latvijoje - 1 006,8 mln. litų (18,4 proc.), Lenkijoje - 443,3 mln. litų (8,1 proc.), Kipre - 440,9 mln. litų (8 proc.) ir Rusijoje - 407,9 mln. litų (7,4 proc. visų Lietuvos TI užsienyje).

[John]

Team bus iškelta. Del to nereikia nerimauti.

[Garbanius]

http://verslas.delfi.lt/business/lik....d?id=53636071

Likę be alaus kioskai užveria langelius
Iš miestų gatvių pamažu išnyks kioskai. Nuo sausio 1-osios jiems įsigaliojęs draudimas prekiauti alkoholiu dalį šių smulkiųjų pardavėjų jau privertė užsidaryti, kiti žada išsiparduoti prekes ir baigti veiklą, mat be alaus ir sidro nepavyksta pakankamai uždirbti. Vienintelė išeitis – iš kiosko tapti paviljonu įrengus duris klientui ir toliau prekiauti alkoholiu, tačiau tam reikia miesto valdžios pritarimo.

„Tragedija, šimtai žmonių praras darbą. (...) Atimdamas alų A. Matulas (Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas – DELFI) naikina smulkiuosius ir viską perduoda didiesiems tinklams. Galėjo atimti iš tinklų ir leisti mažiesiems prekiauti alumi, tuomet tikrai būtų mažesnis alkoholio prieinamumas. Mes nenugirdėme tautos, mes parduodame tik 2 proc. viso alaus“, – DELFI sausio 2 d. piktinosi Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Verpetinskis.

Jis pats turi šešis kioskus – du iš jų jau uždarė, o keturiuose trumpina darbo laiką ir atleidžią po vieną iš dviejų pardavėjų. Iš viso alumi sostinėje prekiavo apie 150 kioskų. Alus šiose prekyvietėse sudaro apie 30 proc. apyvartos.

„Kadangi tabakas yra nuostolingas, alus tai atsverdavo. Kai iš mūsų mažųjų atėmė alų, aš manau, kad smulkios įmonės bankrutuos, nes žmonėms reikia išmokėti išeitines kompensacijas. Bus didelė griūtis“, – teigė V. Verpetinskis.

Dar viena problema, anot pašnekovo, įsigaliojus draudimui mažosios alaus daryklos netenka galimybės pardavinėti savo alų.

„Mes prekiaujame ne „Švyturio“ ar „Kalnapilio“ alumi, pardavinėjame mažųjų alų, taigi ir jiems atsilieps, nes didieji tinklai visų nepriima“, – dėstė jis.

Išgyvenimo išeitį kioskų savininkai mato persitvarkius į paviljonus. Pagrindinis reikalavimas paviljonui – klientas privalo įžengti į prekybos salę, o ne prekes gauti per langelį, kaip dabar yra kioskuose.

Tačiau, pasak V. Verpetinskio, Vilniaus miesto savivaldybė neskuba leisti kioskus keisti paviljonais.

„Metus laiko su savivaldybe stumdomės šen ten, iš pradžių pasiūlė statyti paviljonus, paskui apsigalvojo, jie patys nori statyti, o dabar apskritai neaišku. Laikas eina, atėjo sausio 1 d. ir mes nustojame dirbti“, – kalbėjo verslininkas.

Jo teigimu, Naujininkuose 25 kioskai jau metus laukia leidimo pasistatyti paviljonus, nors turi surinkę visus reikiamus leidimus ir politinį miesto valdžios pritarimą.

Sostinės valdžia po draudimo neišgyvensiantiems kioskininkams siūlo paramą – nukėlęs savo kioską gauna 5 tūkst. Lt vienkartinę išmoką. Tačiau, V. Verpetinskio tvirtinimu, šiuo pasiūlymu pasinaudos vos vienas kitas.

„Tai ką, pasiimi tuos 5 tūkst. Lt ir juos pravalgai? Su 5 tūkst. Lt nieko nepadarysi. Aš dariau žmonių apklausą, tai gal du ar trys sakė, kad pasinaudos šiuo pasiūlymu, o visi kiti nori dirbti“, – kalbėjo jis.

Užsidaro ir laukia milijoninės kompensacijos

Likę be alaus kioskai užveria langelius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)
Šiauliuose penkis kioskus turintis verslininkas Henrikas Rackevičius DELFI sakė, kad jam priklausantys kioskai nedirba nuo sausio 1-osios. Jo konkurentai ketina elgtis panašiai.

„Kiek man žinoma, kiti irgi užsidaro. Jeigu dar turi kokių prekių, tai baigs šią savaitę išsiparduoti ir žada užsidaryti. Tokiu atveju padidės bedarbių skaičius. (...) Prekyba krenta 25 proc., kita prekyba taip pat nedidėja, o tik mažėja, nes žmonių skaičius mažėja. Puikiai žinote, kiek žmonių išvažiuoja, lieka tik pensininkai ir jaunimas, o vidurinis 25-45 metų sluoksnis yra labai retas“, – teigė verslininkas.

Pasak pašnekovo, cigarečių prekyba kioskams nepelninga, nes pardavėjai nuo pakelio gauna vos 30 ct pajamų.

„Galite įsivaizduoti, ar verta užsiimti šia prekyba, kai turi įdėti 8 Lt, kad gautum 30 ct pajamų. Šia prekyba užsiimame tik dėl to, kad galėtume pritraukti žmones, kurie atėję nusipirks kitą prekę“, – sakė H. Rackevičius.

Tačiau šis verslininkas neketina nuleisti rankų ir planuoja iš Vyriausybės teisme prisiteisti daugiau nei 2,7 mln. Lt kompensaciją dėl priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, draudžiančių kioskuose prekiauti alumi.

Tiesa, Vilniaus apygardos administracinio teismas skundą atmetė, šį sprendimą šiaulietis apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas mano prašymo nepatenkino dėl to, kad nesuėjo terminas, būtinas kompensacijai, nes aš jos prašiau iš anksto“, – teigė jis.

Gali imti pinigus arba tapti paviljonu

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas DELFI sakė, kad kioskininkai turi pasirinkimą – pasiimti vienkartinę 5 tūkst. Lt kompensaciją arba iš kiosko tapti paviljonu.

„Šios paramos tikslas – suteikti pradžią kitam verslui tiems žmonėms, kurie negalės prekiauti ar keisti veiklos rūšies. Ši parama buvo naudojama ir anksčiau, žmonės parama naudodavosi, nukeldavo savo kioskus ir pradėdavo kitą veiklą. Dažniausiai tai vis tiek būdavo prekybinė veikla“, – kalbėjo jis.

M. Skarupskas tvirtina, kad savivaldybė tikrai netrukdo smulkiesiems verslininkams pavirsti paviljonais.

„Yra svarstytas pačių kioskų prašymas ir jiems leista iš kioskų, kurie gali, tapti paviljonais. Nėra tokio nusistatymo (kad jie negali – DELFI). Tai yra išeitis, kuria jie irgi gali pasinaudoti“, – teigė pašnekovas.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius DELFI informavo, kad Miesto plėtros departamentas nėra gavęs jokių prašymų kioskus paversti paviljonais. Kitas Ekonomikos ir investicijų departamentas yra gavęs penkis kioskų-paviljonų prašymus pakeisti licencijas ir jų pavadinime išbraukti žodį kioskas. Tai esą bus padaryta.

Nuotraukų albume – sostinės kioskų darbas pirmadienio rytą. Dalis jų prekybos nė nepradėjo, kiti iš lentynų išėmė tik alų ir sidrą, viename kioske fotografas aptiko bambalius alaus, kuriems taikyta 50 proc. nuolaida

[Combat]

...tokių žmonių čia yra labai daug. Ištisi kvartalai apgyvendinti tokiais veltėdžiais. ....

Na, tai aš, turbūt, gyvenau kitokiame kvartale ir tokių vaizdų nemačiau. Buvo kūtvėlų, iš karto matėsi – kiemas užverstas rakandais, netvarkytas. Į akis krito negrai – vakarais būriuojasi, geria, o dieną pavieniui po keletą svarų prašinėja. Bet kad „need staff, employment immediately“, niekur nemačiau, netgi ant įdarbinimo agentūrų skelbimų lentų. Buvo skelbimų, bet vairuotojams, keltuvų operatoriams, kranistams. T.y, jei turėsi kokias 5 kvalifikacijas, tai gal ir įsidarbinsi kur nors, jei kiekvienam darbdaviui „pieši CV“ tik pagal specialybę, kurios jam reikia. Taigi darbų UK „nors vežimu vežk“, tikrai nėra! Tai, tipo „we need, help us!“ – tik reklama, apgaulė, kad atvykęs ten savo pinigus išleistum, o vėliau – jau tavo reikalas.

Kalbėjau ir su vietiniais, ir su atvykėliais klausdamas, kaip jie įsidarbino. Atsakymas vienodas – siuntė CV ir laukė gal pusmetį, kol pakvietė pokalbiui. Bet jų anglų kalba puiki! O tokia netgi ne pas kiekvieną vietinį yra – kažkoks korano skaitymas, nekalbant apie rašybos įgūdžius.

Gal ir galėtum „prašauti“ kokį 50 pretendentų, bet atsiremsi į „reception“, kur tau pasakys, kad „we don't accept visitors“. Pildai lapą, siunti CV ir kokį šansą turi, jei tų CV ten suplaukia bent po porą tūkstančių? Veikiausiai, jei tavo CV nepateks į krūvos kokį pirmąjį 200–uką – tavo CV atsidurs paprasčiausiai šiukšliadėžėje.

Gal ir įsidarbinsi greičiau, bet sąlygomis, kur visą dieną dirbsi 40 laipsnių karštyje, arba lauko sąlygomis pučiant stipriam vėjui svaiginančiame aukštyje langus plausi, arba į dieną perneši kokias 2 tonas produktų laiptais į antrą aukštą sąlygomis, kur net be nešulių normaliai nepraeisi, arba dirbsi darbą, po kurio net sportiškam devyniolikmečiui kojos dar kurį laiką virpa dėl patirtų apkrovų, arba apskritai žūsi vandenyne dirbdamas kokiame laiviūkštyje, o darbdavys net nežinos kas žuvo, nes buvai neoficialiai įdarbintas „Bilas“, ir tiek. Kokio amžiaus reikia būti ir kokią sveikatą reikia turėti, kad pajėgtum dirbti tokius darbus?

Kvalifikuoti Londone darbą laabai sunkiai gauna, o ką daryti ne tokiems kvalifikuotiems?

Aišku, yra ir paklausių specialybių, pvz., „nurse“. Bet ryžam anglui šikną valyti... čia jau charakterį reikia turėti.

Kaip gauna darbą kai kurios lietuvaitės? Veislinis „manageris“ nori baltos katės, todėl pastaroji, atsidavusi vieną antrą sykį, užsitikrina sau neblogą darbo poziciją. Ir tokių tikrų istorijų girdėjau. Vietinės britės, aišku, negali pulti iki tokio lygio, todėl šansas gauti darbą, pvz., kad ir prekybos centre, dar pusmečiui nusikelia.

Statybininkams, remontininkams ir santechnikams, jei neoficialiai, yra lengviau – vienaip ar kitaip jie susigraibo sau pajamas. Jei oficialiai – gausi baigti kažkokius kursus ir gauti kokią nors „national qualification“, antraip net dažytoju dirbti negalėsi. Bet ne visi tokiais gali būti.

Kiek dabar kainuoja „Oyester Card“? Vilniuje jau brangiai kainuoja nuvažiuoti iš centro į pakraštį, o ką jau kalbėti apie Londoną, kur iš vieno taško į kitą plauksi gal kokias 1,5 – 2 val? Ne visi tenykščiai bedarbiai gali sau leisti tokias keliones, todėl jiems nieko kito nelieka, kai gyventi iš pašalpos ir ieškoti darbo kur tai aplinkui. O aplinkui tik blokuotų namų kvartalai kvartalai ir praktiškai jokių potencialių darbo vietų, išskyrus centriukus tuose kvartaluose.

O jei tavo amžius yra dar šiek tiek vyresnis nei 32 –35? Amen liūlia!

Ir nieko čia nepadarysi, jei darbo vietų yra „n“, o norinčiųjų dirbti ir pragyventi iš savo darbo –„N“. Ir to skirtumo tarp „n“ ir „N“ nekompensavimas pasibaigtų revoliucija, UK monarchijos nuvertimu, vandalizmu ir baisiais neramumais iš serijos „kad tu geriau negyventum!“. Tai privestų prie visiško valstybės destabilizavimo, o gal net žlugimo.

Yra blogai, kad šiuolaikinis aukštasis išsilavinimas duoda tik kapitalistines žinias kaip išsunkti paskutinį centą, bet neduoda žinių, leidžiančias analizuoti visuomenės virsmų procesus, o tam reikėtų dar pasimokinti TSKP istorijos ir marksistinės – lenininės filosofijos pagrindų. Todėl naujieji „vairai“, jei tokie kada nors paklius į valdžią, neturėdami tokių pagrindinių žinių, gali ir nuvairuoti ateityje valstybes į krachą.

Šiaip jau, kadangi visos ekonomikos jau yra tapusios praktiškai dotacinėmis (valstybės skolomis jos dar vadinamos), visi piliečiai turėtų gauti „piliečio atlyginimą“ (tai – ne mano idėja; aš ją tik palaikau), kuris prilygtų minimaliausioms pajamoms, o tie, kurie dirbtų, apart „piliečio atlyginimo“, turėtų gauti dar ir normalų atlyginimą (tada „Wycka“ nenirštų, kad tiek dirbantis, tiek pašalpas gaunantis, gauna beveik vienodas pajamas). Tokiu atveju darbdavys, aišku, neturėtų argumentuoti, kad „aš tau nemokėsiu, nes tu ir taip iš valstybės gauni“. Arba reikia pristeigti tiek darbo vietų, kad jų niekam netrūktų. Bet tai, esant ekonomikos globalizacijai, ir nieko nekeičiant, neįmanoma.

Taigi, John, neišsamiai aprašei užimtumo galimybių subtilybes UK ir man šviečiasi, kad ten įsidarbinai jei ne per tikrą švogerį, tai per jo analogiją. Bet taip ir neparašei, koks yra tavo „occupation“, jei atlieka laiko beveik visą laiką forume dalyvauti.

[Gator]

Combat emigravo i supuvusius vakarus, o ne i Baltarusija ar Rusija?

[Wycka]

Šiaip jau, kadangi visos ekonomikos jau yra tapusios praktiškai dotacinėmis (valstybės skolomis jos dar vadinamos), visi piliečiai turėtų gauti „piliečio atlyginimą“ (tai – ne mano idėja; aš ją tik palaikau), kuris prilygtų minimaliausioms pajamoms, o tie, kurie dirbtų, apart „piliečio atlyginimo“, turėtų gauti dar ir normalų atlyginimą (tada „Wycka“ nenirštų, kad tiek dirbantis, tiek pašalpas gaunantis, gauna beveik vienodas pajamas). Tokiu atveju darbdavys, aišku, neturėtų argumentuoti, kad „aš tau nemokėsiu, nes tu ir taip iš valstybės gauni“. Arba reikia pristeigti tiek darbo vietų, kad jų niekam netrūktų. Bet tai, esant ekonomikos globalizacijai, ir nieko nekeičiant, neįmanoma.

„Piliečio atlyginimo“ idėja ir man truputį patinka, bet... Iš kokių lėšų jis būtų mokamas? Ar tik ne iš tų pačių dirbančiųjų mokesčių mokėtojų? Ir kam tada intelekto nesugadintam piliečiui dirbti, jeigu jis ir taip gauna pajamas, kurių jam pakanka minimaliai egzistencijai?
Darbo vietas galima kurti skatinant gyventojų verslumą. Nežinau visų smulkmenų UK, bet Lietuvoje tuos dirvonus dar arti ir arti — mažinti ar net panaikinti pelno mokestį, mažinti ar net panaikinti verslo liudijimo mokestį, mažinti iki minimumo biurokratinį aparatą, etc..
Nesu tikras ar tai tiesa, bet pletkų lygyje esu girdėjęs, kad Vokietija eksportuojant joje pagamintas prekes už ES ribų ne tik grąžina PVM, bet dar ir simboliškai primoka eksportuotojui. O JAV leido į veiklos sąnaudas (jos neapmokestinamos jokiais mokesčiais) nurašyti lėšas, kurias JAV įmonės (arba įmonės įpareigoti asmenys) išleido kyšiams. Taip taip, kyšiams, bet su sąlyga, kad pats veiksmas įvyko ne JAV teritorijoje ir kyšio gavėjas nėra nei JAV pilietis, nei JAV registruota ar bendro kapitalo įmonė, bei tas duotas kyšis užtikrino sklandesnį JAV produkcijos/paslaugų eksportą į užsienį arba tos įmonės sklandesnę veiklą užsienyje.

[senasnamas]

Tas vertinimas "darbo vietų yra/darbo vietų nėra" yra labai subjektyvus ir išplaukia iš žmonių asmeninių savybių skirtumų. Vienas nuvažiavęs į dykumą verslą sukuria ir dar pagalbininkų atsiveža, kitam ir didmiestyje nėra darbo. Ir dažniausiai net ne kvalifikacija ar pažintys kažką lemia, o gebėjimas bendrauti, palikti įspūdį, žinojimas, ko nori, atkaklumas. Jei darbo ilgai nepavyksta rasti, galbūt ieškoma ne to ir ne ten. Priežastys paprastai glūdi ne aplinkoje, o pačiame žmoguje. O teiginiai, kad visi susiranda darbą per švogerius ar lovą, tėra psichologinė gynyba ir bandymas save pateisinti.

Yra blogai, kad šiuolaikinis aukštasis išsilavinimas duoda tik kapitalistines žinias kaip išsunkti paskutinį centą

Oi ne, aukštasis išsilavinimas, bent jau Lietuvoje, tik ugdo puikius samdinius. O tie, kurie moka išsunkti, dažnai būna ir visai be oficialaus išsilavinimo. Universitetuose to nemoko.
Kai kurios įžvalgos ir prognozės iš traders.lt forumo. Kai kas kelia abejonių, bet pasiskaityti įdomu:

Kurlink rieda traukinys?
Industrinio amžiaus traukinys pilnu greičiu lekia tiesiai į sieną.
2012 - 2025 metai, kai nusenusi, nusususi visuomeninė struktūra subyrės į šipulius.
Tai jau prasidėjo, ir štai keli požymiai.
Politinė sistema nelaiko. Tiek Egipte, tiek Amerikoje. Tapo visiškai aišku (ačiū internetui) kad nėra jokio skirtumo, kokia politinė jėga laimės "rinkimus". Industrinį amžių keičia Informacinis amžius. Senos visuomenės sprendimai, kokie geri jie buvo praeity - nebeveikia ir nebeveiks. Keičiasi gamybos priemonės, turi pasikeisti ir gamybiniai santykiai.
Formuojasi nauja klasė - angliškai tai knowledge class (žinių klasė)
Labai dinamiškos verslo įmonės, kurių augimas kartus ir dešimtis kartų viršija įprastas augimo normas.
Ačiū internetui, komunikacijoms ir globalizacijai.
Tipiškas pavyzdys - Facebook. Ir jau grūdasi visa eilė kitų - LinkedIn, Groupon, Zynga ir dar tūkstančiai.
Naujieji 1% - žmonės, kurių metų pajamos skaičiuojamos septynženkliais skaičiais, ir jas sudaro ne atlyginimas ar pasyvios investicijos, o labai dinamiškas biznis.
Kodėl? Todel, kad naujos kartos bizniai nereikalauja labai didelių piniginių investicijų, ir įkūrėjai sugeba patys išauginti verslą iki gigantiško lygio.
Likę 99% - industrinės eros darbuotojai. Jų laukia nepavydėtinas likimas - totali bedarbystė ar paklausos dramatiškas sumažėjimas.
Vairuotojai, klerkai, medikai, buhalteriai, programeriai, teisininkai, mokytojai ir begalės kitų.
Bet žinių klasė tolygiai augs, ir gali pasiekti 20%. Likusiems 80% reikia išsilaikyti iki 2025 metų, kai visuomeninė struktūra pasikeis iš esmės. Štai keletas požymių:
1. Praktiškai neribota, labai pigi energija. Naftą pilnai pakeis elektra 2020 - 2050 metais.
2. Didelis šuolis maisto produktų gamybos efektyvume. Pav. auginant pomidorus hidrofoninėse fermose derlius įprastą viršija 15 kartų. Ir darbus tokiose fermose labai lengva optimizuoti ir automatizuoti.
3. Gamyba iš pigios masinės keisis į labai pigią individualią. 3D printeriai, robototechnika ir AI leis personalizuoti prekes.
Kam gaminti milijoną batų ir laukti, nupirks juos ar ne? Gamins tik konkrečius užsakymus konkrečiam žmogui.
Užsakei norimą dizainą internetu pagal savo tikslias išmieras - po dienos gauni prekę.
4. Seno tipo miestai pradės tuštėti - kursis žinių klasės konglomeratai - ne pagal tautybes, bet pagal interesus.
Valstybės kaipo tokios praras prasmę. Gyvensi ten kur įdomiau - naujuose spindinčiose multikultūrinėse gyvenvietėse.
5. Dabartinės korporacijos neišgyvens. Jų struktūra neatitinka Informacinės visuomenės dvasios - sustabarėjusi, sprendimai priimami lėtai. Jau dabar matome kaip daugelį korporacijų išlaiko tik milžiniškos valstybės dotacijos ir niekam nereikalingi užsakymai.
6. Po 2025 metų labai išaugs pragyvenimo lygis. Vidutiniškai šeimai planuojamas 600 000 dolerių (dabartinių) pajamos per metus.
7. Gyvenimo trukmė dramatiškai pailgės. Šimtamečiai bus kasdienis reiškinys. Laimėjimai genetikoje ir ankstyvoje diagnostikoje išlaidas medicinai sumažins kelis kartus.

[Tomas]

Kai kurie ekonomistai siūlo, kad valstybė turėtų garantuoti kiekvienam norinčiam darbą už tam tikrą minimalų atlyginimą. Kartu panaikinti bedarbio pašalpas. T.y. norintis dirbti, kažkokį darbą garantuotai gautų - kasti griovius, šluoti gatves ir t.t. ir pan. (pvz. primityvūs, teorija išplėtota žymiai labiau). Nenorintys dirbti galėtų elgetauti, dvėsti badu, kreiptis į krišnaitus, caritą ir t.t.

Kiek žinau Vokietijoje iš dalies realizuota tokia sistema, t.y. valstybė dirbančiam, bet mažai uždirbančiam primoka dalį atlyginimo. Privalumas yra tas, kad darbdaviui nereikia labai daug mokėti nekvalifikuotam ar laikinam personalui, o tokiom sąlygom dirbantys žmogeliukai nesijaučia atstumti kaip bedarbiai , nepraranda socialinių įgūdžių, lengviau randa geresnį darbą.

[Combat]

„Piliečio atlyginimo“ idėja ir man truputį patinka, bet... Iš kokių lėšų jis būtų mokamas?....

O čia jau reikia galvot. Tik iš tokių mąstytojų rato reikia išstumti verslininkus ir bankininkus, nes jų mąstymas dirba tik viena kryptimi – žmogus jiems turi atnešti pinigą bet kuria kaina.

Tokia sistema turėtų apimti didžiules teritorijas, o ne atskiras valstybes. Pvz., ES ir Eurazijos sąjungą.

Manau, kad ta tema bus pradėta mąstyti, kai viskas ES pradės eiti „v drebezgi“, o dabar nėra jokio reikalo kvaršinti galvą bereikalingais dalykais.

[andyour]

Ekspertų nuomone 2012 metais Kinija gali užimti antrą vietą pasaulyje pagal „premium“ segmento automobilių pardavimą ir pirmą kartą automobilių pramonės istorijoje pagal šį rodiklį aplenkti Vokietiją.

[andyour]

Kai kurie ekonomistai siūlo, kad valstybė turėtų garantuoti kiekvienam norinčiam darbą už tam tikrą minimalų atlyginimą. Kartu panaikinti bedarbio pašalpas. T.y. norintis dirbti, kažkokį darbą garantuotai gautų - kasti griovius, šluoti gatves ir t.t. ir pan. (pvz. primityvūs, teorija išplėtota žymiai labiau). Nenorintys dirbti galėtų elgetauti, dvėsti badu, kreiptis į krišnaitus, caritą ir t.t.

Kiek žinau Vokietijoje iš dalies realizuota tokia sistema, t.y. valstybė dirbančiam, bet mažai uždirbančiam primoka dalį atlyginimo. Privalumas yra tas, kad darbdaviui nereikia labai daug mokėti nekvalifikuotam ar laikinam personalui, o tokiom sąlygom dirbantys žmogeliukai nesijaučia atstumti kaip bedarbiai , nepraranda socialinių įgūdžių, lengviau randa geresnį darbą.

Logiškai mąstant, jeigu visi žmonės be išimties dirba pagal kažkokias normas, kurias kontroliuoja kažkas, jie kuria naudą. Žinoma, aplinkos tvarkymas nekuria aukštos pridėtinės vertės.

[index]

"Piliečio atlyginimas" tinka tada kai valstybė pati gauna pajamas, pavyzdžiui iš naftos, kitų naudingųjų iškasenų ir pan. Kitu atveju gausime beveik sovietmečio variantą kai visi dirba ir darbo atlieka skirtingai, o gauna vienodai. Taip bus nuskriaudžiami dirbantys gerai ir apdovanojami dirbantys prastai, kas iškart kirs per žmonių motyvacijją. Toks atlyginimas gal ir nėra blogas dalykas, bet tinkamas tikrai ne visiems ir ne visada.

[Wycka]

Kai kurie ekonomistai siūlo, kad valstybė turėtų garantuoti kiekvienam norinčiam darbą už tam tikrą minimalų atlyginimą. Kartu panaikinti bedarbio pašalpas. T.y. norintis dirbti, kažkokį darbą garantuotai gautų - kasti griovius, šluoti gatves ir t.t. ir pan. (pvz. primityvūs, teorija išplėtota žymiai labiau). Nenorintys dirbti galėtų elgetauti, dvėsti badu, kreiptis į krišnaitus, caritą ir t.t.

Kiek žinau Vokietijoje iš dalies realizuota tokia sistema, t.y. valstybė dirbančiam, bet mažai uždirbančiam primoka dalį atlyginimo. Privalumas yra tas, kad darbdaviui nereikia labai daug mokėti nekvalifikuotam ar laikinam personalui, o tokiom sąlygom dirbantys žmogeliukai nesijaučia atstumti kaip bedarbiai , nepraranda socialinių įgūdžių, lengviau randa geresnį darbą.

Komunizmas nr. 2. Na gal gal gal valstybė turėtų/galėtų garantuoti kiekvienam norinčiam ir motyvuotam dirbti darbą už tam tikrą minimalų atlyginimą. Bet vėlgi, valstybė dažniausiai užsiima tokia veikla, kuri nėra verslas — biurokratija, kariuomenė, policija, aplinkosauga, vis dar švietimas (darželiai, mokyklos, universitetai, bibliotekos, muziejai), kontrolė (teismai, kalėjimai, VMI, SoDra, STT, VSD, etc.) ir panašiai. Tai daugiausiai irgi tos veiklos, kurioms reikia kvalifikuotos darbo jėgos, kitaip — intelekto. Tada nebent reikėtų steigti ne pelno įmones, kukios ir dabar veikia kalėjimuose, senelių ir neįgaliųjų globos įstaigose ir gaminti nesudėtingą produkciją, pvz. inkilėlius, lesyklėles, pjaustymo lenteles, bižuteriją, paveikslų rėmelius, medžiagines servetėles. Labai dažnai tokia produkcija nėra kokybiška, ir jos rinkos vertė yra mažesnė už pagaminimo + transportavimo savikainą, todėl vėl iškyla klausimas — kas visa tai apmokės? Kita vertus, sutinku, kad taip tikriausiai būtų pigiau nei tiesiog bukai mokėti pašalpas veltėdžiams ir bedarbiams.

O čia jau reikia galvot. Tik iš tokių mąstytojų rato reikia išstumti verslininkus ir bankininkus, nes jų mąstymas dirba tik viena kryptimi – žmogus jiems turi atnešti pinigą bet kuria kaina.

Tokia sistema turėtų apimti didžiules teritorijas, o ne atskiras valstybes. Pvz., ES ir Eurazijos sąjungą.

Manau, kad ta tema bus pradėta mąstyti, kai viskas ES pradės eiti „v drebezgi“, o dabar nėra jokio reikalo kvaršinti galvą bereikalingais dalykais.

Idėja be argumentų — utopija.