Ekonomikos naujienos

[senasnamas]

Tas progresinių mokesčių projektas nėra galutinis, bus svarstomas tik pavasarį, iki to laiko dar bus atlikta pakeitimų, o gal ir visai bus pamirštas . Šitame projekte logikos kažkiek yra, bet labai tankūs intervalai ir būtų sudėtingas skaičiavimas. Nepavydžiu buhalteriams. Ir reikėtų gerai apsvarstyti galimą tokių mokesčių naudą: mažai uždirbantys tada į biudžetą suneš mažiau, o daugiau uždirbantys pradės ieškoti visokių spragų. Galutinis rezultatas - į biudžetą gali būti surenkama mažiau mokesčių nei prieš įvedant progresinius, todėl valdžia vėl turės sukti galvą, ką čia dar apmokestinus .

[Gator]

Tas progresinių mokesčių projektas nėra galutinis, bus svarstomas tik pavasarį, iki to laiko dar bus atlikta pakeitimų, o gal ir visai bus pamirštas . Šitame projekte logikos kažkiek yra, bet labai tankūs intervalai ir būtų sudėtingas skaičiavimas. Nepavydžiu buhalteriams. Ir reikėtų gerai apsvarstyti galimą tokių mokesčių naudą: mažai uždirbantys tada į biudžetą suneš mažiau, o daugiau uždirbantys pradės ieškoti visokių spragų. Galutinis rezultatas - į biudžetą gali būti surenkama mažiau mokesčių nei prieš įvedant progresinius, todėl valdžia vėl turės sukti galvą, ką čia dar apmokestinus .

Tai taip ir bus, cia juk triukas varguoliams ir balsu ieskojimas, o ne naudos valstybei siekimas. As irgi sutaupyciau del tokios sistemos, taciau as jai nepritariu.

[surskis18]

Kodėl progresiniai mokesčiai socialiai teisingi? Kokį teisingumą jie vykdo?

Kodėl žmogus, 6 metus mokęsis universitete, ilgą laiką kėlęs kvalifikaciją ir dėjęs įvairias pąstangas, kad padidinti savo darbo užmokęstį ir gyvenimo kokybę staiga tampa neteisingai praturtėjusiu, o koks kaimo durnelis, mokyklą metęs dar 15 metų, arba pensininkas, sakantis, kad "prie sovietų buvo geriau" tampa nuskriausti? Ar čia socialinis teisingumas?

Lietuva tapo turbūt pirmąją valstybe pasaulyje, kurioje kvaila gauja kažką "okupavo". Occupy minds of Lithuanian MPs

P.S. Paliksiu jus su labai gera citata.
The inherent vice of capitalism is the unequal sharing of blessings. The inherent virtue of Socialism is the equal sharing of miseries. Winston Churchill

[ACC]

Kodėl progresiniai mokesčiai socialiai teisingi? Kokį teisingumą jie vykdo?

Kodėl žmogus, 6 metus mokęsis universitete, ilgą laiką kėlęs kvalifikaciją ir dėjęs įvairias pąstangas, kad padidinti savo darbo užmokęstį ir gyvenimo kokybę staiga tampa neteisingai praturtėjusiu, o koks kaimo durnelis, mokyklą metęs dar 15 metų, arba pensininkas, sakantis, kad "prie sovietų buvo geriau" tampa nuskriausti? Ar čia socialinis teisingumas?

Žmonės nėra vienodi, vienas gimė pijokų šeimoje ir neturėjo daug galimybių gauti gerą išsilavinimą + paveldėjo nekokius genus, kitas - inteligentų šeimoje kur nuo mažens buvo mylimas ir lavinamas. Genetiškai yra iš prigimties gabių, talentingų žmonių, bet yra ir niekam tikusių. Dalis žmonių tiesiog neturi pakankamai gabumų, charakterio savybių, kad atitiktų reikalavimus gerai apmokamam darbui, todėl ir jiems tenkanti socialinė našta turi būti lengvesnė. Gaunantys didesnes pajamas gali daugiau duoti visuomenei negu tas kuriam jo gaunamų pajamų vos užtenka būtiniausiems poreikiams tenkinti.

[surskis18]

Žmonės nėra vienodi, vienas gimė pijokų šeimoje ir neturėjo daug galimybių gauti gerą išsilavinimą + paveldėjo nekokius genus, kitas - inteligentų šeimoje kur nuo mažens buvo mylimas ir lavinamas. Genetiškai yra iš prigimties gabių, talentingų žmonių, bet yra ir niekam tikusių. Dalis žmonių tiesiog neturi pakankamai gabumų, charakterio savybių, kad atitiktų reikalavimus gerai apmokamam darbui, todėl ir jiems tenkanti socialinė našta turi būti lengvesnė. Gaunantys didesnes pajamas gali daugiau duoti visuomenei negu tas kuriam jo gaunamų pajamų vos užtenka būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Fantastiška priežastis įvesti progresinius mokesčius. Daug uždirbantys yra kalti, kad žmogus prasigeria ir nesugeba dirbti. Socialinė lygybė, ne kitaip.
Net jei ir trūksta proto, galima normaliai gyventi. Negeriantis ir geras mūrininkas net ir po NT burbulo sprogimogali uždirbti padorią algą. Ir darbas nėra raketų mokslas.

P.S. Balbieriškio vaikai žinojo, kad prasigers čia, bet dėl visa ko svajojo tapti astronautais

[ACC]

Fantastiška priežastis įvesti progresinius mokesčius. Daug uždirbantys yra kalti, kad žmogus prasigeria ir nesugeba dirbti. Socialinė lygybė, ne kitaip.
Net jei ir trūksta proto, galima normaliai gyventi. Negeriantis ir geras mūrininkas net ir po NT burbulo sprogimogali uždirbti padorią algą. Ir darbas nėra raketų mokslas.

P.S. Balbieriškio vaikai žinojo, kad prasigers čia, bet dėl visa ko svajojo tapti astronautais

Aš tau rašiau apie progresinių mokesčių idėją apskritai.

Kalba eina apie turtingas valstybes ir apie tuos kurie uždirba 100.000 USD, 250.000 USD per metus, ar dar daugiau, o ne apie mūrininkus... Absoliuti dauguma Lietuvos dirbančiųjų vakarų valstybėse iš viso nemokėtų jokių mokesčių, nes jų standartais net ir mūsų vidurinioji klasė yra 'varguoliai'. Čia tik Veselka skaičiuoja 'sutaupytų 5 litus', 'išloštų 9 litus' ir pan. Su tokiom pajamom kaip Lietuvoj čia nėra ką 'progresint'... Tačiau visos turtingos valstybės (na arba beveik visos, aš nežinau kurios neturi) turi progresinių mokesčių sistemą.

[Wycka]

Žmonės nėra vienodi, vienas gimė pijokų šeimoje ir neturėjo daug galimybių gauti gerą išsilavinimą + paveldėjo nekokius genus, kitas - inteligentų šeimoje kur nuo mažens buvo mylimas ir lavinamas. Genetiškai yra iš prigimties gabių, talentingų žmonių, bet yra ir niekam tikusių. Dalis žmonių tiesiog neturi pakankamai gabumų, charakterio savybių, kad atitiktų reikalavimus gerai apmokamam darbui, todėl ir jiems tenkanti socialinė našta turi būti lengvesnė. Gaunantys didesnes pajamas gali daugiau duoti visuomenei negu tas kuriam jo gaunamų pajamų vos užtenka būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Jeigu pripažįstama, kad žmonės nėra vienodi, tai kam stengiamasi dirbtinai (per mokesčius) juos suvienodinti?
Ir išvis, mano nuomonę, reikia suteikti vienodas galimybes siekti gyvenimo tikslo, o ne vienodą gyvenimą. Dvigubai daugiau tą patį darbą dirbantis turi teisę uždirbti dvigubai daugiau.

[c2h5oh]

Lietuva tapo turbūt pirmąją valstybe pasaulyje, kurioje kvaila gauja kažką "okupavo". Occupy minds of Lithuanian MPs

Ir dar Lietuva taps pirmąja valstybe (nežinau ar pasaulyje, bet Europoje tai tikrai), kurioje oficialiai skatinama važinėti senais automobiliais.

[Tomas]

Ir dar Lietuva taps pirmąja valstybe (nežinau ar pasaulyje, bet Europoje tai tikrai), kurioje oficialiai skatinama važinėti senais automobiliais.

Danija?

[Lettered]

Ir dar Lietuva taps pirmąja valstybe (nežinau ar pasaulyje, bet Europoje tai tikrai), kurioje oficialiai skatinama važinėti senais automobiliais.

Juk 90% rinkėjų yra važinėjantys senais automobiliais, uždirbantys ant popieriaus iki 4K litų, neturintys brangaus NT ar nesidomintys kokiu buriavimu. ,,Politika'' taip sakant...

[Tomas]

Progresinių mokesčių esmė nėra socialinės lygybės užtikrinimas, o darbo vietos (sukūrimo) kainos sumažinimas, kurio tikėtina pasekmė - mažesnė bedarbystė ir atitinkamai mažesnės socialinės išmokos pašalpų pavidalu.

[c2h5oh]

Ir dar Lietuva taps pirmąja valstybe (nežinau ar pasaulyje, bet Europoje tai tikrai), kurioje oficialiai skatinama važinėti senais automobiliais.

Danija?

Danija, kiek suprantu, tuo baisuliniu 120% automobilio vertės mokesčiu apmokestina automobilio įregistravimą? Nemanau, kad tai skatina naudoti senus automobilius. Juk toks apmokestinimas reiškia, kad neapsimoka pirkti automobilį dažnai - taigi racionalu yra pirkti naują automobilį ir juo ilgai važinėti (o ne dažnai pirkinėti senus).

Lietuvoje gi eksplicitiškai deklaruota - jeigu senesnis nei 10 metų, mokesčio lengvata. Nors gal ir logiška, žinant kokią turime naudotų automobilių pramonę (darbo vietos Marijampolėj, Tauragėj ir daug kur kitur).

O nepriklausomai nuo to, ką galiausiai bus nuspręsta apmokestinti ar sumažinti, belieka pritarti Kuodžio nuomonei dėl to, kas vyksta:

R.Kuodis: tvarkingose valstybėse mokesčių reforma niekada nevykdoma taip, kaip Lietuvoje
http://verslas.delfi.lt/business/rku....d?id=52916561

[bebop]

Kalbant apie socialinę lygybę vertėtų pažiūrėti šitą video

[surskis18]

Kalbant apie socialinę lygybę vertėtų pažiūrėti šitą video

Youtube video

Mėgstu TED ir kasdien žiūriu ten rodomas kalbas, bet daug pasisakymų yra pro-socialistiški. Jie tiki, kad gyventojų skaičių žemėje galima išlaikyti tokį patį ir išsaugoti gamtą. Ten nuolatos tik ir kalbama apie paramą Afrikai, 3 - iojo pasaulio vystymą ir pan. Šiuolaikiniai rūpintojėliai.

[Tomas]

Tuo tarpu Kinija sveikai reaguoja į pasaulį apėmusią pseudotaupymo psichozę:

http://online.wsj.com/article/SB1000...151922650.html

Leaders in Beijing Pledge to Ramp Up Spending

BEIJING—Chinese leaders pledged to step up spending to maintain growth and social stability amid rising global risks.


Chinese leaders are pledging to seek stable and more balanced growth while fighting inflation, ending a top-level economic planning session without major shifts in policy.

The statement on Wednesday comes as Chinese authorities have shifted their focus away from controlling inflation—their top priority over the past year—and toward insulating China from Europe's economic troubles, which have already hurt Chinese export growth.

China will focus on expanding domestic demand to counter a slowing global economy, the government said in a statement released after a meeting of the central economic work conference, an annual gathering of top policy makers and political leaders during which economic policy is planned for the coming year.

"This memo is definitely more pro-growth than the one issued a year ago," Bank of America Merrill Lynch economist Lu Ting said in a note to clients.

"We believe that compared with 2011, fiscal policy in 2012 will be more proactive and monetary policy will be eased on the margin," he wrote.

China's leaders said in the statement that global economic risks "have clearly risen."

"Over the past year, world economic growth has slowed, growth of international trade has moderated, there has been severe international financial volatility," the statement said.

The global economic environment will remain "extremely severe and complicated" next year, and in response, Chinese policy makers will boost domestic demand and social spending that will increase the "inclusiveness" of economic development, the statement said.

"The focus on expanding domestic demand should be more on protecting and improving people's livelihoods," it said.

[Wycka]

Vienas iš pavyzdžių, kai liberalų balsas vos girdisi. Ir viskas tik todėl, kad Seime yra dvi atskiros liberalios partijos, kalbančios dviem balsais. Dar ironiškiau, kad jos abi priklauso valdančiajai koalicijai.

Liberalai nepritars transporto ir palūkanų apmokestinimui

Seimo Liberalios frakcijos sako kategoriškai nepritarsiančios transporto ir palūkanų apmokestinimui, o dėl nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo sutinka derėtis.
„Kategoriškai nepritariame transporto apmokestinimui ir palūkanų apmokestinimui, dėl nekilnojamo turto mokesčio esame linkę diskutuoti“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Panašios pozicijos laikosi ir Liberalų ir centro sąjunga, žurnalistams ketvirtadienį patvirtino jos pirmininkas Algis Čaplikas.
„Mes ir toliau laikomės nuostatos nepritarti naujai siūlomiems mokesčiams, ir ypač manome, kad palūkanų apmokestinimo mokestis yra visiškai ne laiku ir neteisingas, paliečiantis visų pirma tuos žmones, kurie turi nedideles santaupas. Tokioj jautrioj situacijoj, kai bankinė sistema ir taip netvirtai jaučiasi, tokiais įstatymais dar būtų galima paskatinti indėlių atsiėmimą“, – nepritarimą palūkanų apmokestinimui argumentavo E.Masiulis.
Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcija sutinka iki 1,5 proc. nuo 2 proc. sumažinti socialinio draudimo mokesčio dalies pervedimą į privačius pensijų fondus, su sąlyga, kad nuo 2013 metų pervedimai būtų atstatomi.
„Svarbiausias dalykas – neskriausti šiandieną dirbančių žmonių ir besirūpinančių savo socialine sauga ateityje, todėl įmokos į pensijų fondus neturėtų būti naikinamos, o siekdami kompromiso, matyt, sutiktume su 1,5 proc., bet su įsipareigojimu, kad per kitus metus būtų susitarta ir priimti įstatymai, įpareigojantys jau nuo 2013 metų į pensijų fondus mokėti jau 6 proc., pagal formulę „2+2+2“, kur 4 proc. eitų iš valstybės, 2 proc. – iš žmogaus“, – sakė E.Masiulis.
Siūloma apmokestinti 3, 4 ir daugiau šeimos naudojamų automobilių.
(...)

[Wycka]

Mokėsime mokesčius progresyviai ar proporcingai?

Siūlymai įvesti Lietuvoje progresinius mokesčius netyla jau antras dešimtmetis. Tačiau toliau kalbų iki šiol nedaug pasistūmėta. Valstybėje pradėjus svarstyti kitų metų biudžetą, pagausėjo kalbų dėl naujų mokesčių, o kartu ir dėl progresinių.
Pagrindinis ideologinis skirtumas dėl naujų mokesčių dizaino, kaip tai įvardijo finansų ministrė, yra ar mokesčiai progresiniai, ar proporciniai. Pasaulyje dar žinomi ir regresiniai mokesčiai, kai didėjant pajamoms, ar turtui mokesčių tarifas mažinamas. Tačiau regresinius mokesčiai nebūtų populiarūs ir artimiausioje ateityje tokie siūlymai nepateks į politinę darbotvarkę.
Proporciniai mokesčiai – tai tokie mokesčiai, kurie skaičiuojami proporcingai nuo turto ar įplaukų. Paprasčiau kalbant kai tarifas vienodas visoms mokėtojų grupėms. Toks mokestis Lietuvoje yra Pridėtinės vertės mokestis (PVM), juridinių asmenų turto mokestis, pelno ir kt. Taikant šį mokestį neatsižvelgiama į turto ar įplaukų dydį. Pavyzdžiui, PVM, Lietuvoje turi tris tarifus, tačiau tai vis tiek proporcinis mokestis, nes jis nepriklauso nuo prekių ar paslaugų vertės. Šis mokestis kaip prioritetinis laikomas Rytų Europoje, dalyje Azijos ir kitose besivystančiose šalyse.
Progresiniai mokesčiai – tai tokie mokesčiai, kurie didėja augant apmokestinamo turto ar įplaukų dydžiui. Lietuvoje toks mokestis yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Kuo gyventojas daugiau uždirba, tuo jam mažėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Progresiniai mokesčiai kaip teisingesni prioritetu laikomi išsivysčiusiose valstybėse Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, JAV, Australijoje, Naujoje Zelandijoje bei komunistuojančiose šalyse, pvz., Venesueloje.
(...)
Progresinių mokesčių kritikai sako, kad šie mokesčiai painūs, neskatina taupyti, gniaužia kūrybiškumą bei verslumą, skatina mokesčių vengimą, jie priešina žmones ir „baudžia“ siekiančius kilti karjeros laiptais.
Nauji mokesčiai ir politinė ideologija?
Mokesčiai yra vienas iš esminių indikatorių, pagal kurį partijas ir politikus galima skirstyti į kairiuosius ar dešiniuosius. Socialdemokratai paprastai pasisako už progresinius mokesčius, liberalai už proporcinius. Konservatoriai bando derinti abu šiuos požiūrius, remdamiesi racionaliu protu ir/ar tradicija. Lietuva turbūt nebūtų išimtis?
Nors Lietuvos socialdemokratai apie progresinius mokesčius nepaliaujamai kalba, tačiau 8 metus valdę valstybę jie nei žingsnio nežengė šia linkme. Dėl to, kai kurie apžvalgininkai peikia socialdemokratus, kaip socialiai neorientuotus ir atstovaujančius stambųjį kapitalą. Šiandien, kaip nekeista, būtent Socialdemokratų frakcijoje Seime gausu turtingų žmonių.
(...)
Įvedant naujus progresinius mokesčius Lietuva turėtų nepamiršti ir neseno ES pavyzdžio. Vakarų Europoje veikė progresniai mokesčiai, tačiau kai ES ir laisva prekyba išsiplėtė į Rytus, kur veikė proporciniai mokesčiai ir pigesnė darbo jėga, kapitalas pajudėjo iš Vakarų į Rytus. Baltijos valstybės, Slovakija, Gruzija prieš krizę sėkmingai traukė kapitalą ir investicijas iš Senosios Europos. Todėl priimant naujus sprendimus, būtina gerai apsvarstyti.

[Wycka]

Pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės jai būtų žymiai geriau pasirengę

Trečią ketvirtį gyventojų finansinis elgesys prastėjančių nuotaikų nerodė — pastebima SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Šiuo laikotarpiu daugėjo gyventojų santaupų finansų įstaigose, pirmą kartą beveik po trejų metų pertraukos ūgtelėjo paskolų portfelis. Tiesa, dėl nepalankių svyravimų finansų rinkose gyventojų finansinio turto vertė kiek sumenko. Finansų ekspertai prognozuoja, jog pokyčių veikiausiai bus sulaukta šį ketvirtį — dėl „Snoro“ krizės ir slogių euro zonos nuotaikų. Kita vertus, SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, pakartotinei sunkmečio bangai atėjus, žmonės šįkart jai būtų žymiai geriau pasirengę.
Pasak J. Varanauskienės, per trečią ketvirtį į įvairias taupymo ir investavimo sąskaitas gyventojai įmokėjo 195 mln. litų daugiau negu iš jų išėmė — tai rodo, jog žmonių motyvacija kaupti turtą finansinių institucijų sąskaitose nemažėjo.
„Trečią metų ketvirtį namų ūkių finansai paprastai tvarkomi lengviau ir ramiau — sąskaitos už šildymą dar negąsdina, galima didesnę dalį pajamų skirti ne pirmo būtinumo išlaidoms, geriau nuteikia atostogų sezonas. Gyventojai toliau taupė, nors ir kiek mažiau, be to, atsirado daugiau norinčiųjų ir galinčiųjų pasiskloninti“, — sako J. Varanauskienė.
Gyventojų paskolų portfelis pirmą kartą beveik po trejų metų padidėjo 1 procentu — 367 mln. litų. Visų rūšių paskolų (vartojimo, būsto ir kitų) buvo išduota daugiau negu grąžinta anksčiau paimtų. Būsto paskolų portfelis per tris mėnesius padidėjo 38 mln. litų, arba 0,2 procento — pastaroji tendencija tęsiasi jau antrą ketvirtį.
„Paprastai didėjantis skolinimasis rodo geresnius gyventojų lūkesčius, t.y. kad pajamos nemažės, bus stabilios. Norą skolintis galėjo skatinti ir nedidelės paskolų palūkanos, ir žinios apie griežtesnius skolinimosi reikalavimus ateityje bei nustatytą didesnę pradinę įmoką“, — teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Viešojoje erdvėje pasigirstančios abejonės ir nuogąstavimai dėl euro trečią šių metų ketvirtį nepakeitė gyventojų įpročių taupyti nacionaline valiuta, nors litas yra susietas su euru. Indėlių sudėtis pagal valiutas nuo metų pradžios nesikeitė: trečio ketvirčio pabaigoje 70 proc. visų indėlių buvo laikoma litais, ketvirtadalis (24 proc.) — eurais, 5 proc. — kitomis valiutomis.
„Gyventojai, kaip ir rekomenduojama, rinkosi taupyti ta valiuta, kuria gauna pagrindines pajamas, kad nepatirtų valiutos keitimo išlaidų ir nuostolių, jei nepalankiai pasikeistų valiutos kursas“, — pastebi J. Varanauskienė.
Mažos trumpesnio laikotarpio terminuotųjų indėlių palūkanos skatino ne tik rinktis ilgesnį laikotarpį, bet ir investuoti turimas santaupas į obligacijas, kurių palūkanos šiek tiek didesnės. Obligacijų populiarumas pradėjo augti šių metų pradžioje. Trečią ketvirtį gyventojų investicijų į obligacijas suma padidėjo 93 mln. litų. „Vis dėlto po banko „Snoras“ bankroto šios priemonės patrauklumas kuriam laikui gali sumažėti, nes šios rūšies investicijos, kitaip negu indėliai, nėra draudžiamos, tad gyventojai ateityje gali tapti kur kas atsargesni ir atidžiau vertinti gaunamus finansinius pasiūlymus“, — sako J. Varanauskienė.
Paskutinis šių metų ketvirtis pažėrė nemažai nemalonių žinių: apie finansinės ir ekonominės euro zonos šalių padėties blogėjimą, suprastėjusią šalies ekonomikos prognozę, banko bankrotą. „Šie įvykiai turės įtakos namų ūkių finansinei elgsenai, tačiau, net jeigu ateitų antroji sunkmečio banga, gyventojai jai bus geriau pasirengę finansiškai ir labiau patyrę negu 2008–aisiais. Sklandžiai mokant indėlių draudimo fondo išmokas, žmonių pasitikėjimas finansų institucijomis palaipsniui turėtų grįžti. Todėl vis dar galima tikėtis, kad nepalankios sąlygos šįkart gyventojams turės mažesnę įtaką negu prieš trejus metus“, — apibendrina SEB banko ekspertė.

[deep'as]

Panasu kad menulio fazes labiau veikia politikus nei investuotojus nors, yra teorija, kad per pilnaty dazniau akciju kursai krenta nei kyla

Labai teisingas ir sveikias poziuris i mokesciu sistema. Praktiskai 100proc. atitinka mano paciu mintis.

Investuotojai meta akmenį į valdžios sumanytų mokesčių daržą
http://vz.lt/article/2011/12/16/inve...sčių_daržą

Asociacijos nuomone, jei Lietuva siekia skatinti ekonomikos augimą, pirmiausia reikia peržiūrėti biudžeto išlaidų dalį, o ne mokesčius. Anot IF, daugelis siūlomų mokesčių pakeitimų bent jau 2012 m. neturės realios fiskalinės įtakos.
"Su tokiomis „reformomis" verslo, investicinis klimatas tikrai negerės" - pranešime teigia Rūta Skyrienė, IF vykdomoji direktorė.

IF manymu, jeigu valdžia iš tikrųjų ieško galimybių didindama mokesčius surinkti trūkstamas lėšas į biudžetą, mažiausiai žalingas variantas būtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas.

Kęstutis Lisauskas, IF Mokesčių darbo grupės vadovas, konsultacijų bendrovės "Ernst&Young" partneris, pastebi, kad šis sprendimas būtų „socialiai teisingas".

"Tai leistų greitai, lengvai ir skaidriai užpildyti biudžeto spragą ir suteiktų kelis mėnesius laiko normaliai mokesčių reformos koncepcijai sukurti. Tada galima PVM tarifą vėl sumažinti ir pakeisti dalį PVM įplaukų naujais mokesčiais", - dėsto p. Lisauskas.

IF nuomone, nereikėtų griauti visos mokesčių sistemos paskubom įvedinėjant "abejotino veiksmingumo" mokesčius ir didinant galiojančius mokesčių tarifus, nes "tai įneša daugiau sumaišties, nei duoda realios naudos".

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančius įstatymus, nauji mokesčiai, jų nauji tarifai, mokesčio lengvatos turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo jų paskelbimo dienos. Tuo tarpu dabar parengti mokesčių projektai turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.

Pakenks šaliai

Pelno mokesčio tarifo didinimas iki 20%, IF nuomone, labai pakenktų verslo sąlygoms ir Lietuvos įvaizdžiui bei konkurencingumui. Be to, anot IF, padidinus pelno mokesčio tarifą fiskalinis efektas atsiranda tik beveik po dviejų metų, šiuo atveju - anksčiausiai 2013 m. spalį, o neigiamas efektas atsiranda iš karto.

"Pelno mokesčio tarifo pakėlimas vieną kartą jau išgąsdino investuotojus ir dalis verslo išsikėlė iš Lietuvos, taigi teko tarifą nuleisti atgal", - primena Kristina Kriščiūnaitė, IF Mokesčių darbo grupės narė, UAB "PricewaterhouseCoopers" partnerė, Mokesčių ir teisės skyriaus vadovė.

Nors pats IF yra pateikęs pasiūlymą apmokestinti palūkanas, asociacijos nariai sako, jog valdžia nukrypo į kraštutinumus. IF nuomone, suma, nuo kurios skaičiuotų mokestį, turėtų būti didesnė už dabar Seime svarstomą 200 Lt ribą, nes, asociacijos nuomone, 200 Lt palūkanų pajamų per metus nėra prabanga.

"Būtų rimčiau kalbėti apie bent jau apie 5.000 ar 10.000 Lt ribą ir tik naujiems indėliams, kad nebūtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas", - teigia p. Kriščiūnaitė.

IF kritikuoja ir siūlomus įvesti kitus prabangos mokesčius, pvz., automobiliams - esą pateikti valdžios siūlymai yra neapgalvoti bei nesuderinti tarpusavyje ir iškreipia tokių mokesčių tikslą. IF teigimu, prabangos mokesčiai automobiliams bei kitam kilnojamam turtui skatins registruoti tokį turtą užsienyje ir turės nedidelę fiskalinę naudą šaliai.

"Nuosekliai teigėme ir teigiame, kad Lietuvoje reikalingas visuotinis nekilnojamo turto (NT) mokestis ir protingas žemės mokestis. Manome, kad Lietuvoje galėtų atsirasti ir automobilių bei kito kilnojamo turto mokesčiai, tačiau jų įvedimui būtina tinkamai pasiruošti - parengti koncepciją, žinoti, ko tokiais mokesčiais siekiama, jie turi būti visuotiniai. Kartu arba dar iki to būtina įvesti privalomą visuotiną turto ir pajamų deklaravimą, arba bent jau pastebimai padidinti dabartinę aprėptį", - pozicija dėsto IF.

IF nepalaiko ir valdžios sumanymo įvesti progresinius mokesčius. Jų įvedimas, asociacijos nuomone, ne tik nepadidintų socialinio teisingumo, bet ir sulėtintų šalies ūkio atsigavimą - esą Lietuvos mokesčių politika užsienio investuotojams atrodytų nestabili, tokia nestabili politika ribotų gyventojų vartojimą, skatintų mokėti atlyginimus kitose šalyse, slėpti pajamas ir eiti į „šešėlį", PVM ir kitų mokesčių į biudžetą būtų surenkama mažiau.

Dar labiau šalies reformoms, anot IF, pakenktų atsisakymas pervesti 2% įmokų iš "Sodros" į privačius pensijų fondus. Ponia Skyrienė pastebi, kad "tokie politikų veiksmai supriešina kartas, supriešina daugiau uždirbančius su mažiau uždirbančiais".

"Taipogi naikina vieną iš paskutinių paskatų apskritai dalyvauti "Sodros" sistemoje, t.y. nebūti „šešėlyje". Šiuo klausimu vienareikšmiškai reikia galvoti apie tai, kaip greičiau grįžti į 5,5% lygį, o ne jį mažinti", - papildo p. Lisauskas.

[Wycka]

Sunkmetis įsuko skolų pardavimo verslą

Šiuo metu interneto skelbimų ir diskusijų portaluose gana plačiai įsisukęs skolų pardavimo verslas: skolų išieškotojai ar jiems prijaučiantieji siūlosi jas pirkti, o viltį atgauti paskolintus pinigus praradę gyventojai bando jas parduoti – kartais už pusę kainos, o kartais vos už 20 proc.
Įvairiuose tinklalapiuose gyventojai siūlosi parduoti ir pusantro tūkstančio, ir 20 ar 33 tūkst. Lt skolą.
Ne mažiau intriguoja ir portaluose bei šalia laiptinių pasirodantys skelbimai, kad perkamos fizinių asmenų skolos, už jas iš karto sumokant grynaisiais. Susisiekus vienu nurodytu telefonu, Ernestu prisistatęs vyras tvirtino, kad už 750 Lt skolą galėtų mokėti nuo 0 iki 95 proc. – priklauso nuo skolininko padėties. Jis tvirtino, kad turi nusipirkęs ir pusės milijono litų skolą.
Bendrovės skolų išieškojimo biuro direktorius Almantas Čelkonas pastebi, kad per krizę gyventojų, norinčių parduoti savo skolas, padaugėjo. “Kai žmonės išnaudoja visas teisines ir neteisines galimybes atgauti skolą – net į Dievą kreipiasi, tada ieško, kas nupirktų skolą už pusę kainos ar 10–20 proc.”, – pasakoja A.Čelkonas.
Skolų išieškojimo bendrovės skolą perka tik tuomet, jei mato, kad ją įmanoma atgauti: įvertina skolininko finansines galimybes, išsiaiškina jo planus atiduoti pasiskolintus pinigus. Žinoma, niekas nepirks skolos, jei nėra tvarkingų, skolą įrodančių dokumentų – paskolos sutarčių, vekselių. “Kartais žmonės vos ne ant tualetinio popieriaus parašo, kad Jonas skolingas Petrui 140 tūkst. Lt”, – matytais kurioziniais pavyzdžiais stebisi A.Čelkonas.
Viena didžiausių skolų, kurią Skolų išieškojimo biuras įsigijo iš fizinio asmens, siekė 453 tūkst. Lt. Kadangi susitarta kreditoriui sumokėti tik po skolos atgavimo, 40 proc. pinigų teks įmonei, 60 proc. – kreditoriui.