Ekonomikos naujienos

[Tomas]

Ir kaip tu tą naudą įsivaizduoji? Jei eurui nieko nenutiks (taip greičiausiai ir bus) tai "investuotojai" ilgainiui juos vėl išpirks ir viskas bus kaip buvę. Jei eurui kas nors nutiks, tada šveicarai liks su dideliausia krūva beverčių eurų ir didelėmis balanso problemomis (=nekontroliuojamu svaro vertės kritimu). Nei vienas nei kitas scenarijus nėra pernelyg "naudingas".

Kol kas eurui geriausiu atveju šviečiasi permanentinė krizė. Tuo tarpu šveicarai gali nukreipti savo pinigų perteklių ne svetimoms valiutoms pirkti, o investicijoms į intelektualines ir materialines gėrybes Tuo labiau, kad norinčių parduoti savo prekes ir protą šveicarams (ar kokiems švedams) greit stovės eilė.

[a_p]

Kol kas eurui geriausiu atveju šviečiasi permanentinė krizė. Tuo tarpu šveicarai gali nukreipti savo pinigų perteklių ne svetimoms valiutoms pirkti, o investicijoms į intelektualines ir materialines gėrybes Tuo labiau, kad norinčių parduoti savo prekes ir protą šveicarams (ar kokiems švedams) greit stovės eilė.

Šveicarai neturės pinigų pertekliaus, nes visus atspausdintus frankus skirs eurų supirkimui. Tam juk juos ir spausdina.

Be to pasaulyje yra pakankamai nedaug dalykų kuriuos galėtų pirkti valstybė. Tuos pačius eurus reinvestuoti į turto pirkimą užsienyje yra labai rizikinga spekuliacija. Kitaip minėtos rinkos ne kištų tuos eurus į šveicariją, bet patys ten investuotų.

[Tomas]

Tai, kad SNB nusprendė šiuo metu supirkinėt eurus nereiškia, kad jie privalo tai daryti (ir darys) amžinai. Politika gali ir pasikeisti Pvz. šveicarai gali pasistatyti dar vieną elementariųjų dalelių greitintuvą. Iššauti raketą į Marsą. Kiekvienam šveicarui padovanoti išmanųjį telefoną. Atnaujinti savo visuomeninio transporto parką. Perpirkti iš Azerbaidžano teisę organizuoti Eurovizijos festivalį. Naujai išasfaltuoti visus savo autobahnus. Susisamdyti į savo universitetus garsiausius profesorius. Ir t.t. ir pan. - sugalvok pats

[a_p]

Tai, kad SNB nusprendė šiuo metu supirkinėt eurus nereiškia, kad jie privalo tai daryti (ir darys) amžinai. Politika gali ir pasikeisti

Tik tada jei tai leis išorinės aplinkybės. Nes būtent dėl jų ji tokia ir yra, o ne todėl kad šveicarai ėmė ir sugalvojo.

Pvz. šveicarai gali pasistatyti dar vieną elementariųjų dalelių greitintuvą. Iššauti raketą į Marsą. Kiekvienam šveicarui padovanoti išmanųjį telefoną. Atnaujinti savo visuomeninio transporto parką. Perpirkti iš Azerbaidžano teisę organizuoti Eurovizijos festivalį. Naujai išasfaltuoti visus savo autobahnus. Susisamdyti į savo universitetus garsiausius profesorius. Ir t.t. ir pan. - sugalvok pats

Už eurus ar už prispausdintus frankus? Ir vienu ir kitu atveju gręsia franko nuvertėjimas.

[senasnamas]

Latvijoje norima apmokestinti tvartus ir garažus
Fantazija latviai mus jau aplenkė. Kažin ar patys sugalvoja, ar TVF tokių idėjų pamėtėja. Tvartų mokestyje galima įžvelgti ir norą "baudžiauninkus" nuvaryti nuo žemės. Nepajėgi išlaikyti tvarto, parduok žemę turtingesniam. Latvijoje, rodos, ir taip daug žemės jau yra supirkę užsieniečiai. O kai viskas bus supirkta sakys krizė baigėsi, mokestį galima panaikinti.

[Tomas]

Tik tada jei tai leis išorinės aplinkybės. Nes būtent dėl jų ji tokia ir yra, o ne todėl kad šveicarai ėmė ir sugalvojo.



Už eurus ar už prispausdintus frankus? Ir vienu ir kitu atveju gręsia franko nuvertėjimas.

Zinoma, kad frankus. Visi juk mirsta kaip nori sveicarisku franku. Del nuvertejimo - juk toks ir yra sumanymas.

[a_p]

Zinoma, kad frankus. Visi juk mirsta kaip nori sveicarisku franku. Del nuvertejimo - juk toks ir yra sumanymas.

Tai šitaip nuvertinti savo valiutą gali belekuri valstybė. Tik įsibėgėjus rieduliui jo jau nebelabai sustabdysi. Nematau kur čia pelnas.

[Wycka]

Tai šitaip nuvertinti savo valiutą gali belekuri valstybė. Tik įsibėgėjus rieduliui jo jau nebelabai sustabdysi. Nematau kur čia pelnas.

Čia tas pats kas žmogui susižeidus netekti kraujo (arba valstybei devalvuoti savo valiutą). Jeigu tai kontroliuojama ir netenkama mažo kiekio — tai net šiek tiek naudinga, bet štai rimtai susižeidus ir nesugebant / nebespėjant sustabdyti kraujavimo galima greitai numirti. Aišku, valstybė mirti / bankrutuoti negali, bet prisiminkime Rusijos 1997m.-1999m. krizę...

[Silber418]

Rekordiškai didelis euroskepticizmas Švedijoje:


Šaltinis: The Local Sweden

Po naujausios apklausos rezultatų paskelbimo, paaiškėjo, jog beveik 9 iš 10 visų apklaustųjų švedų nori, jog Švedija nestotų į euro sąjungą bei išsaugotų kroną.
87.6 procentai iš 1.000 apklaustųjų pasisakė už Švedijos kronos išsaugojimą ir 9.7 procentai - pritartų valstybės narystei euro sąjungoje. 2.7 procentai nepateikė aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Close to nine out of ten Swedes are keen to remain outside the eurozone and retain the krona, according to a new poll published on Tuesday in the wake of renewed problems afflicting the European single currency.
A total of 87.6 percent of the 1,000 people questioned said they wanted to keep the krona while only 9.7 percent wanted to adopt the euro and 2.7 percent were undecided, the Skop polling institute said.
"Swedish confidence in the euro has never been as low as in Skop's November survey" conducted from October 28 to November 20, the institute said.
"Support for the euro has been in a downward trend the past two years," Skop analyst Oerjan Hultaaker said, noting that "the question is now whether the euro has become a totally impossible political project in Sweden forever."
"Something dramatic must happen for Swedes to say 'yes' to the euro in the future. It probably won't be enough for it to become a stable currency again," he said.
Sweden, a country of about ten million inhabitants, has been a European Union member since 1995 but rejected joining the eurozone in a referendum in September 2003.
Unlike Denmark and Britain however, Sweden has not negotiated any opt-outs enabling it to formally remain outside the eurozone.

Šaltinis: http://www.thelocal.se/37764/20111206/#

Šiuo metu Švedijos ekonomika yra viena saugiausių ir patikimiausių bei konkurencingiausių.

[Wycka]

I.Šimonytė: nematau tokio mokesčio, kuris būtų vertinamas kaip prabangos ir duotų didelių pajamų biudžetui

Mūru stojusios už pensijų atkūrimą prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo vadovė Irena Degutienė prabilo apie prabangos mokesčio įvedimą. Bet finansų ministrė Ingrida Šimonytė didelių vilčių į „prabangos“ mokesčius kaip biudžeto gelbėjimo galimybę nededa.
„Apie nekilnojamojo turto mokestį mes kalbame jau keletą metų, tik ne prabangos, o apskritai mokesčių sistemos kontekste. Bet pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą: kas yra prabanga?“ — sakė ministrė.
„Žmogaus, kuris turi pusės milijono litų turtą ir tokią pat paskolą banke, turto vertė iš esmės yra nulinė. Bet fiziškai daiktas, kurį jis turi, kainuoja pusę milijono litų. Tačiau nežinau, ar tai prabanga. Juk tikriausiai žmogus kažkada pasiėmė kreditą neapskaičiavęs galimybių ir dabar turi galbūt didelių problemų. Todėl reikėtų labai aiškiai susitarti, apie ką kalbama“, — siūlė I.Šimonytė.
(...)

[Tomas]

Tai šitaip nuvertinti savo valiutą gali belekuri valstybė. Tik įsibėgėjus rieduliui jo jau nebelabai sustabdysi. Nematau kur čia pelnas.

Šveicarų tikslas - palaikyti franko vertę tam tikrame jų manymu protingame lygyje. Jų reikalas, kaip jie tą darys. Masiškai perkant eurus Zimbabvės scenarijus realesnis, nei už tuos pačius frankus perkant prekes ir paslaugas.
Bet kuriuo atveju - skirtingai nuo eurozonos šalių Šveicarijos vyriausybė ir centrinis bankas gali leisti sau siekti ilgalaikės naudos valstybei ir jos piliečiams, o ne tik karštligiškai buhalteriškai "balansuoti biudžetą", nes neduok dieve S&P sumažins reitingą ...

[Tomas]

Iš dalies pritariu. Bet manau, kad būtent dabar yra "atėjimo į protą" fazė - ateina supratimas, kad skolinti valstybėms nėra taip saugu, kaip atrodė anksčiau.

Na su tokiu viduramžišku požiūriu eurozonos perspektyvos XXI amžiuje nekokios

[a_p]

Šveicarų tikslas - palaikyti franko vertę tam tikrame jų manymu protingame lygyje. Jų reikalas, kaip jie tą darys. Masiškai perkant eurus Zimbabvės scenarijus realesnis, nei už tuos pačius frankus perkant prekes ir paslaugas.
Bet kuriuo atveju - skirtingai nuo eurozonos šalių Šveicarijos vyriausybė ir centrinis bankas gali leisti sau siekti ilgalaikės naudos valstybei ir jos piliečiams, o ne tik karštligiškai buhalteriškai "balansuoti biudžetą", nes neduok dieve S&P sumažins reitingą ...

Nelabai suprantu kame įžiūri skirtumą. Šveicarai lygiai taip pat priversti buhalteriškai "balansuoti biudžetą" kaip ir Europos Sąjunga. Jei padidės valstybės išlaidos (t.y. pablogės įsiskolinimų balansas) visokie S&P pradės grasint kredito reitingais. Be to, tai kad šiandien rinkos avių bandai patinka jų frankai dar visiškai nereiškia, kad rytoj nuotaikos neapsivers ir visi staiga prisimins, kad Šveicarija turi tokius periodiškai skandalų purtomus CreditSuisse ir UBS, kurie tokie dideli ir tiek priklausomi nuo pasaulio problemų, kad pargriuvę su savim nusitemps ir visą Šveicariją su visais jos frankais.

Beje, pats S&P atrodo jau rimtai praranda savo reputaciją, jo grasinimai rinkoms nepadarė jokio didesnio įspūdžio. Daug kas labai stebisi, kad S&P eurozoną vertina taip lyg eurobondai jau egzistuotų ir kokie nors vokiečiai būtų atsakingi už Graikijos bankrotą. Nors tai dar toli gražu dar nėra nuspręsta.

[Tomas]

Nelabai suprantu kame įžiūri skirtumą. Šveicarai lygiai taip pat priversti buhalteriškai "balansuoti biudžetą" kaip ir Europos Sąjunga. Jei padidės valstybės išlaidos (t.y. pablogės įsiskolinimų balansas) visokie S&P pradės grasint kredito reitingais.

Šveicarija nepriklauso nuo išorės kreditorių užgaidų, taigi tie reitingai jai iš esmės buvę nebuvę. "Subalansuotas" biudžetas taip pat tėra neo-liberastų propaguojamas mitas visai nereikalingas normaliai valstybės ekonomikos raidai.

Be to, tai kad šiandien rinkos avių bandai patinka jų frankai dar visiškai nereiškia, kad rytoj nuotaikos neapsivers ir visi staiga prisimins, kad Šveicarija turi tokius periodiškai skandalų purtomus CreditSuisse ir UBS, kurie tokie dideli ir tiek priklausomi nuo pasaulio problemų, kad pargriuvę su savim nusitemps ir visą Šveicariją su visais jos frankais.

Rinkos avys mėgsta stabilumą, o šveicarai aiškiai parodė, kad savo franką jie gins. "Ilgame bėgime" tai reiškia daugiau nei kažkokios agentūros kažkoks reitingas ...

[a_p]

Šveicarija nepriklauso nuo išorės kreditorių užgaidų, taigi tie reitingai jai iš esmės buvę nebuvę. "Subalansuotas" biudžetas taip pat tėra neo-liberastų propaguojamas mitas visai nereikalingas normaliai valstybės ekonomikos raidai.

Kurgi ne, šveicarijos viešo sektoriaus skola yra kažkas apie $180mlrd. ir juos reikia refinansuoti. O tai priklauso nuo reitingų.

Rinkos avys mėgsta stabilumą, o šveicarai aiškiai parodė, kad savo franką jie gins. "Ilgame bėgime" tai reiškia daugiau nei kažkokios agentūros kažkoks reitingas ...

Avys gali visai pagrįstai suabejoti dėl Šveicarų galimybių ginti. Bo ji kaip šalis yra pernelyg maža kad atlaikytų bent vieno iš savo didelių bankų pargriuvimą.

[Tomas]

Kurgi ne, šveicarijos viešo sektoriaus skola yra kažkas apie $180mlrd. ir juos reikia refinansuoti. O tai priklauso nuo reitingų.

Nors ir bilijonas. Šveicarija gali bet kada padengti bet kokias pribrendusias savo "skolas", nes turi savo pinigus. Lygiai kaip Japonija gali bet kada padenginėti savo 200% GDP siekiančias "skolas" ir niekas nebijo jos bankroto.

Čia tik eurozonos ypatybė - nurašyti 1/2 investicijų į obligacijas vertės ir tik leptelėti "entšuldigen zy bite" ...

Avys gali visai pagrįstai suabejoti dėl Šveicarų galimybių ginti. Bo ji kaip šalis yra pernelyg maža kad atlaikytų bent vieno iš savo didelių bankų pargriuvimą.

Bus matyt. Eurozonos bėdos toli gražu dar nesibaigia

[Wycka]

Verslo vertė

Kai 1323m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kvietėsi į Lietuvą kitų šalių pirklius, amatininkus ir žemdirbius, jis žvelgė į ateitį, buvo pirmas užsienio investicijų medžiotojas.
1701m. įsiveržusi į Žemaitiją Švedijos kariuomenė Rygos pirklių prašymu susprogdino ir užvertė akmenimis Šventosios uostą — Rygos pirkliai irgi žvelgė į ateitį: jeigu uostas sustiprės, šaukštai bus po pietų.
Tuo tarpu Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas Vaza ateities nesugebėjo numatyti: kai XVIIa. pradžioje įsikūręs nedidelis Šventosios uostelis ėmė kelti konkurenciją Klaipėdai (tada Prūsija su visa Klaipėda buvo pavaldi Abiejų Tautų Respublikai), karalius 1639m. suteikė Klaipėdai privilegiją ir uždraudė gabenti prekes per Šventosios uostą į Dancigą. Netrukus Prūsija nusikratė Lenkijos ir Lietuvos globos, o Šventosios uostas taip ir nebeatsirado.
Kaip ta proga neprisiminsi Būtingės naftos terminalo: kiek iečių buvo sulaužyta įrodinėjant, kad jis nereikalingas, beprasmiškas, net absurdiškas; o šiandien įsivaizduokime „Mažeikių naftos“ egzistenciją be šio terminalo…
Eikime į visai kitą epochą, kitą situaciją. XIXa. pabaiga, Lietuva jau seniai Rusijos imperijos sudėtyje. Geležinkelių tarifai taip sudėstyti, kad iš Rusijos gilumos, derlingų Poltavos, Kursko gubernijų, atvežti grūdai Kauno gubernijoje kainuoja pigiau negu vietiniai. Rezultatas? Vietiniai žemdirbiai buvo priversti persimesti į sodininkystę ir daržininkystę. Amžiaus pabaigoje ketvirtadalį visų iš Kauno gubernijos išvežamų prekių vertės sudarė pieno produktai. Ne iš gero gyvenimo, bet pažanga akivaizdi — pienininkystė tuo metu buvo labai moderni ūkio šaka.
(...)
Lietuviai genetiškai priešiški verslui. Ir tai iš dalies suprantama: modernioji lietuvių tauta susiformavo iš valstiečių, kurie tik arė žemę, o verslavo visi kiti. Ne be reikalo XIXa. pabaigoje mūsų šviesuoliai atkakliai mokė: ne vien iš žemės arimo galima gauti naudos. Džiaugiamės tais lietuviškais raštais (ir negalim nesidžiaugti, juk jie rodėsi spaudos draudimo sąlygomis), bet kai pagalvoji, kad nuo Adamo Smitho klasikinių veikalų apie kapitalizmo esmę pasirodymo jau buvo praėję daugiau kaip šimtas metų, graudu darosi.
Prie to pridėkime sovietinės okupacijos pusamžį, kai ne tik verslas — bet koks individualus galvojimas buvo draudžiamas, ir nebeteks stebėtis, kodėl pas mus tiek priešiškumo verslo atžvilgiu.
Verslumas yra lygiai toks pat išteklius, kaip ir nafta, mediena ar grūdai. Jį reikia visais būdais tausoti ir gausinti. Esu įsitikinęs: nepaisant visų verslo nuodėmių — o jų, ypač valstybės turto privatizavimo metu, prisikaupė daugiau negu reikia, — jis yra pagrindinis variklis vedant šalį modernėjimo linkme. Ir ne tik todėl, kad verslininkai kuria darbo vietas, atranda laisvas ekonomikos nišas. Gal nuskambės žiauriai, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad verslininkai, kaip sluoksnis, sparčiausiai keičiasi. Šitokio greito kitimo jokiame kitame visuomenės sluoksnyje nepastebiu.
(...)

[a_p]

Nors ir bilijonas. Šveicarija gali bet kada padengti bet kokias pribrendusias savo "skolas", nes turi savo pinigus. Lygiai kaip Japonija gali bet kada padenginėti savo 200% GDP siekiančias "skolas" ir niekas nebijo jos bankroto.

Tik japonija to nedaro. O jei pradės spausdint pinigus tai pasibaigs kaip Zimbabwei, kreditoriams nepatinka kaip nuinfliuojami jų pinigai.

Čia tik eurozonos ypatybė - nurašyti 1/2 investicijų į obligacijas vertės ir tik leptelėti "entšuldigen zy bite" ...

Tai kad kol kas dar niekas nieko nenurašė. Ir tai nuspręs patys kreditoriai.

Bus matyt. Eurozonos bėdos toli gražu dar nesibaigia

Tai žinoma. Tiesiog naivu galvoti, kad šiuolaikinės ekonomikos problemas galima išspręsti banaliai spausdinant pinigus ir nekeičiant pačios ekonominės santvarkos.

[John]

Tai žinoma. Tiesiog naivu galvoti, kad šiuolaikinės ekonomikos problemas galima išspręsti banaliai spausdinant pinigus ir nekeičiant pačios ekonominės santvarkos.

Kai kurie Nobelio Premijos laureatai su tavimi nesutiktų

Nors man išties įdomu, kiek toli gali eiti JAV paraitavimas ir visko glaistymas monetarinėmis manipuliacijomis. Reikia sutikti, kad USD yra ir dar kurį laiką bus paklausi prekė, bet KIEK ilgai? Ir kiek ilgai tokia politika bus vykdoma, naudojantis žiniasklaidos propagandą ir "reitingų" agentūras. Juk amžinai tai tęstis negali, ar ne?

[Lettered]

Kai kurie Nobelio Premijos laureatai su tavimi nesutiktų

Nors man išties įdomu, kiek toli gali eiti JAV paraitavimas ir visko glaistymas monetarinėmis manipuliacijomis. Reikia sutikti, kad USD yra ir dar kurį laiką bus paklausi prekė, bet KIEK ilgai? Ir kiek ilgai tokia politika bus vykdoma, naudojantis žiniasklaidos propagandą ir "reitingų" agentūras. Juk amžinai tai tęstis negali, ar ne?

Niekas nežino, kiek ilgai gali. Taip belaukant galima pražilti ir senatvės sulaukti