Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Atvirkščiai - tai tipiška klaida viską suvesti į konkrečius žmones, maždaug "sistema gera, tik žmonės pasitaikė vagys ir durniai".

    O SSRS ir Kinijos ekonomikos skiriasi jau nuo Deng'o laikų - ir tiesioginės analogijos tarp jų beprasmės.
    Ironija tame, kad kinija buvo ir vis dar yra valdoma ekonomika ir kaip pasekme viskas priklauso nuo keletos konkrečių žmonių (tų kurie vairuoja CCP politiką).

    Indija 50 metų metų statė socializmą (kuris pas juos pasireiškė kiekvieno ekonomikos "pirstelėjimo" valstybiniu biurokratiniu reguliavimu), ir tik nuo 1991 metų pradėjo pamažu to atsisakyt. Tad Indija su rinkos susireguliavimu nieko bendro neturi.
    Tai kad Kinija irgi nera laisva rinkos ekonomika. Viską iki smulkmenų tiesiogiai ir netesiogiai reguliuoja "nematoma" partijos ranka. Todėl šioje vietoje nematau jokio esminio skirtumo.

    Paradoksas, bet kinai dar labiau biurokratiški ir dar labiau centralizuoti už indus ir tai yra viena iš jų sėkmės priežasčių. Kai tuo tarpu indai labiau "laisvi" kas savaime gimdo vidinį chaosa ir tarpusavio kovas. O tai paralyžuoja bendra ūkio vystymąsi.

    Comment


      Parašė Sula Rodyti pranešimą
      Kaip tuomet paaiškinti visuotinį akcijų kurso kritimą (skaičiuojant pinigais)? Juk jos bent kažkiek yra padengtos realiu kapitalu, o pinigai - lyg ir tušti.
      Visuotiniu investuotojų (t.y. turinčių pinigų) įsibaiminimu, kad bus nauja krizė ir investavęs dabar mažų mažiausiai turėsi kažkokį nuostolį (Arba bent jau mažesnį pelną, nes rytoj gal nusipirktum pigiau nei šiandien). Visi žino, kad paleidus į rinką sukauptus pinigus ekonomika užsisuktų ir įmonės darytų pelnus, bet niekas nenori rizikuoti pirmas ir spaudžia tai daryti valstybę. O valstybės jau prasiskolinusios ir daryti tai ką darė 30'aisiais ir vėliau nebegali.

      Didžiausias paradoksas, kad dabar visi perka išvis niekuo nepadengtą ir niekur nepanaudojamą dalyką - geltoną metalą.
      Post in English - fight censorship!

      Comment


        Parašė a_p Rodyti pranešimą
        O tai paralyžuoja bendra ūkio vystymąsi.
        Keistokai tai skamba, kai kalbame apie šalį su 7-8 proc kasmetiniu BVP augimu. Atsilieka tik nuo Kinijos.
        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

        Comment


          Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
          Atvirkščiai - tai tipiška klaida viską suvesti į konkrečius žmones, maždaug "sistema gera, tik žmonės pasitaikė vagys ir durniai".

          O SSRS ir Kinijos ekonomikos skiriasi jau nuo Deng'o laikų - ir tiesioginės analogijos tarp jų beprasmės.
          Na kodėl. Juk ir Kinija ir SSRS darė "perestroiką". Kinajai gavosi, SSRS nesigavo. Ką daugiau kaltinti, jei ne žmones? Kuo iš principo skyrėsi Gorbačiovo SSRS ir dabartinė Kinija? Tiesiog Kinija kažkaip sugebėjo susistatyti tinkamus žmones į tinkamas vietas ir atverti save investicijoms. Matome, kaip dabar valdoma kapitalistinė Rusija. Sistema pasikeitė, bet šalis kaip buvo valdoma blogai, taip ir tebėra. Čia gal net ne konkrečių žmonių problema, bet visos visuomenės mentaliteto, korupcijos ir pan. Ir užsienio politikoje tas matosi.

          Comment


            Parašė bebop Rodyti pranešimą
            Keistokai tai skamba, kai kalbame apie šalį su 7-8 proc kasmetiniu BVP augimu. Atsilieka tik nuo Kinijos.
            Pavyzdys - infrastruktūra. Indija ilgai taip neaugs be gerų kelių ir geležinkelių. Pastarieji didele dalimi pastatyti dar Britų imperijos laikais. Indija turi neigiamą prekybos balansą, dėl ko jiems bus sunkiau finansuoti didelius infrastruktūros projektus.

            O be normalios infratrukt9ros tokio dydžio šalis augti negali.

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą
              Tiesiog Kinija kažkaip sugebėjo susistatyti tinkamus žmones į tinkamas vietas ir atverti save investicijoms. Matome, kaip dabar valdoma kapitalistinė Rusija. Sistema pasikeitė, bet šalis kaip buvo valdoma blogai, taip ir tebėra. Čia gal net ne konkrečių žmonių problema, bet visos visuomenės mentaliteto, korupcijos ir pan. Ir užsienio politikoje tas matosi.
              Gorbačiovo laikais SSRS tik atrišo žmonėms burnas, o realių ekonominių reformų nebuvo imtąsi, Kinija šiuo klausimu elgėsi atvirkščiai, pirma pradėjo ekonomiką tvarkyti.
              Flickr

              Comment


                Parašė bebop Rodyti pranešimą
                Keistokai tai skamba, kai kalbame apie šalį su 7-8 proc kasmetiniu BVP augimu. Atsilieka tik nuo Kinijos.
                Kaip tokiai šaliai tie 7-8% nėra daug. Bet kai kiekviena valstija pati geriau žino kaip jai gyventi, pati nori kontroliuot kas ir kur vežama jos keliais ir t.t. tai labai apsunkina bent kiek platesnę veiklą...

                Comment


                  Parašė John Rodyti pranešimą
                  Pavyzdys - infrastruktūra. Indija ilgai taip neaugs be gerų kelių ir geležinkelių. Pastarieji didele dalimi pastatyti dar Britų imperijos laikais. Indija turi neigiamą prekybos balansą, dėl ko jiems bus sunkiau finansuoti didelius infrastruktūros projektus.

                  O be normalios infratrukt9ros tokio dydžio šalis augti negali.
                  Indijos vyriausybė 2011 (ar 2010) nutarė skirti 1trilijoną dolerių per penkis metus infrastruktūros gerinimui (bet lygtais kalbėjo, kad skirs gal ir daugiau). Tai kaip ir nėra taip blogai kaip pieši. Žmonės problemą supranta ir ją sprendžia. Tik deja dažniausiai koją kiša korupcija.
                  Parašė a_p Rodyti pranešimą
                  Kaip tokiai šaliai tie 7-8% nėra daug. Bet kai kiekviena valstija pati geriau žino kaip jai gyventi, pati nori kontroliuot kas ir kur vežama jos keliais ir t.t. tai labai apsunkina bent kiek platesnę veiklą...
                  O tai po kiek turėtų augti "tokia" šalis? 20-30 proc? Kinijos augimas po 9 proc ir tai visi išpūtę akis iš nuostabos yra. Didelis ekonomikos augimas dažnai yra kontroliuojamas, kad "neperkaistų".
                  Paskutinis taisė bebop; 2011.09.06, 16:47.
                  Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                  Comment


                    O tai po kiek turėtų augti "tokia" šalis? 20-30 proc? Kinijos augimas po 9 proc ir tai visi išpūtę akis iš nuostabos yra. Didelis ekonomikos augimas dažnai yra kontroliuojamas, kad "neperkaistų".
                    Augimas nelygu augimui. Bendras GDP gali augti nors ir po 50%, bet jeigu visas tas prieaugis atsiduria poros išrinktųjų kišenėje tai bendram šalies vystymuisi tai nelabai kuom padeda. Nes plačiai išreklamuotas "tricke-down" efektas realybėje beveik neveikia.

                    Anot statistikos, kažkas apie 7% Indijos darbo jėgos generuoja 60% viso šalies GDP. Ir ši dalis vis auga. Tai pagrinde taip vadinamu "paslaugų" sektorius eksportuojantis aukštas technologijas beigi hitech industrija.

                    Šio tipo industrija iš principo pajėgi įdarbinti tik labai ribotą žmonių kiekį. Kas vėlgi reiškia, kad didžioji dauguma šalies gyventojų toliau murkdosi purve ir minėto augimo tiesiog nemato. Ir nemato jokių perspektyvų.

                    Žymiai daugiau darbo vietų gali sukurti pramonė. Būtent šiuo keliu pasuko kinija, taip gerokai tolygiau paskyrstydama pajamas. Tiesa jie irgi pamažėle prieina liepto galą, nes nukopijavę vakarietišką vystymosi modelį kartu nukopijavo ir jo problemas.

                    Taip kad Indija galėtu augti bent dvigubai greičiau be rizikos perkaisti. Ypač kai jų gimstamumas ~3 kartus viršija kinų.

                    Comment


                      Dvigubai greičiau? Net Kinija savo geriausiais metais tiek neaugo. Buvo keletą metelių su 14-15 proc augimu (pvz 1964, 1965), bet greitai šis augimas nukrisdavo per pusę. Todėl toks scenarijus šiek tiek primena fantastikos skyrių.

                      Nereikia sakyti, kad Indija nieko nedaro investuojant į pramonės plėtimą. Indija pagaliau susiėmė ir pradėjo rimčiau į tai žiūrėti, nes neseniai buvo priimtas įstatymas, kuris palengvintų pramonės parkų kūrimąsi. Greitu laiku jų planuoja atsirasti kelios dešimtys. Vyriausybė siekia per kelis metus padvigubinti pramonės produkcijos pajėgumus.

                      O kalbant apie murkdymąsi purve. Prieš kelis mėnesius buvau įkėlęs Jungtinių Tautų 2010 m statistiką, kurioje rašoma, kad Kinijoje 0,1 proc yra daugiau žmonių gyvenančių lušnynuose nei Indijoje. Keista žinant šalių pajėgumus.
                      Paskutinis taisė bebop; 2011.09.06, 21:05.
                      Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                      Comment


                        Parašė bebop Rodyti pranešimą
                        Dvigubai greičiau? Net Kinija savo geriausiais metais tiek neaugo. Buvo keletą metelių su 14-15 proc augimu (pvz 1964, 1965), bet greitai šis augimas nukrisdavo per pusę. Todėl toks scenarijus šiek tiek primena fantastikos skyrių.
                        Visiškai nebūtinai. Tai kad didžiąją dabartinio Indijos GDP dalį generuoja palyginti nedidelė gyventojų dalis reiškia, kad šalis visai neišnaudoja savo potencialo. T.y. dar yra krūva "žemai kabančių vaisių".

                        Nereikia sakyti, kad Indija nieko nedaro investuojant į pramonės plėtimą. Indija pagaliau susiėmė ir pradėjo rimčiau į tai žiūrėti, nes neseniai buvo priimtas įstatymas, kuris palengvintų pramonės parkų kūrimąsi. Greitu laiku jų planuoja atsirasti kelios dešimtys. Vyriausybė siekia per kelis metus padvigubinti pramonės produkcijos pajėgumus.
                        Geri norai ir deklaracijos dar visiškai nebūtinai reiškia, kad kas nors realiai nutiks. Nors pvz tokie kinai yra lygiai taip pat korumpuoti kaip ir indai, bet stori dėdės ten sugebėjo pasiekti, kad vietiniai karaliukai netrukdytų jų globaliems planams. Gi Indija žymiai mažiau centralizuota nei ta pati Kinija, todėl geri centrinės valdžios norai gali laisvai paskęsti vietinėse ambicijose.

                        Plius į pramonės traukinį jie jau galima sakyti pavėlavo.

                        O kalbant apie murkdymąsi purve. Prieš kelis mėnesius buvau įkėlęs Jungtinių Tautų 2010 m statistiką, kurioje rašoma, kad Kinijoje 0,1 proc yra daugiau žmonių gyvenančių lušnynuose nei Indijoje. Keista žinant šalių pajėgumus.
                        Gal todėl, kad žymiai didesnė indų dalis vis dar gyvena kaime ir tai nesiskaito "lušnynai", nors realiai gyvenimo sąlygos nekažką skiriasi?

                        Comment


                          Parašė a_p Rodyti pranešimą
                          Indija žymiai mažiau centralizuota nei ta pati Kinija, todėl geri centrinės valdžios norai gali laisvai paskęsti vietinėse ambicijose.
                          Tai nebūtinai trūkumas, tiesiog kuo mažiau centralizacijos, tuo didesnė tikimybė, kad regionai vystysis netolygiai sparčiai, pvz JAV, PAR. Juk ir tarp vietinių 'karaliukų' pasitaiko mažiau savanaudžių, mažiau mulkių, etc..

                          Parašė a_p Rodyti pranešimą
                          Į pramonės traukinį jie [indai] jau galima sakyti pavėlavo.
                          Taip. Bet bus tų traukinių, ne tik high-tec.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                            Tai nebūtinai trūkumas, tiesiog kuo mažiau centralizacijos, tuo didesnė tikimybė, kad regionai vystysis netolygiai sparčiai, pvz JAV, PAR. Juk ir tarp vietinių 'karaliukų' pasitaiko mažiau savanaudžių, mažiau mulkių, etc..



                            Taip. Bet bus tų traukinių, ne tik high-tec.
                            Tai PAR ir yra skurdi šalis, dar tik iškasenos šiek tiek gelbsti. O JAV kaip tik išsivystymas labai tolygus kaip tokio dydžio šaliai. Tą lemią ir darbo mobilumas, nes žmonės šiais laikais važiuoja ten kur yra darbo, o ne ieško darbo ten kur gyvena, todėl didelių skirtumų tarp valstijų nebeliko. Beto JAV centrinė valdžia stipri, tai pagrindinis jos pliusas prieš ES ir stabilumo garantas. Aišku, ES ne bendra valstybė, todėl nelabai ir gali sukontroliuoti visokių Graikijų ir Ispanijų.
                            Paskutinis taisė Lettered; 2011.09.07, 14:18.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                              Tai PAR ir yra skurdi šalis, dar tik iškasenos šiek tiek gelbsti. O JAV kaip tik išsivystymas labai tolygus kaip tokio dydžio šaliai. Tą lemią ir darbo mobilumas, nes žmonės šiais laikais važiuoja ten kur yra darbo, o ne ieško darbo ten kur gyvena, todėl didelių skirtumų tarp valstijų nebeliko. Beto JAV centrinė valdžia stipri, tai pagrindinis jos pliusas prieš ES ir stabilumo garantas. Aišku, ES ne bendra valstybė, todėl nelabai ir gali sukontroliuoti visokių Graikijų ir Ispanijų.
                              PAR Afrikos kontekste yra bene turtingiausia valstybė. JAV nėra net didelio poreikio lyginti Niu Meksikos ir Niujorko statistinius duomenis — skirtumas plika akimi matomas.
                              Beje, skirtumas jaučiamas ir UK, ypač lyginant Londono apylinkes su Šiaurine Airija.
                              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                Na kodėl. Juk ir Kinija ir SSRS darė "perestroiką". Kinajai gavosi, SSRS nesigavo. Ką daugiau kaltinti, jei ne žmones? Kuo iš principo skyrėsi Gorbačiovo SSRS ir dabartinė Kinija?
                                Kinija pradėjo ekonomines reformas ir nedarė politinių reformų (pastarosios baigėsi Tianenmenio aikštėje). SSRS gi atvirkščiai - darė politines reformas (demokratizacija) ir nedarė ekonominių.

                                Jeigu suvesti į asmenybes, tai galima būtų sakyti taip - Deng'as suprato, kad komunizmas nesąmonė (ir jo atsisakė - iš pradžių tik tokiuose rezervatuose kaip Šenženio ekonominė zona, o paskui vis plačiau), o Gorbačiovas ne.

                                Pavyzdys - infrastruktūra. Indija ilgai taip neaugs be gerų kelių ir geležinkelių. Pastarieji didele dalimi pastatyti dar Britų imperijos laikais.
                                Tas tiesa - demokratinei šaliai (kokia, šiaip ar taip, yra Indija) sunkiau daryti grandiozinius infrastruktūros projektus dėl tokios elementarios priežasties kai nuosavybės teisės. Net ir su gerai veikiančia valdžia ir teismais (ko Indijoje nėr) tai užtrunka ir kainuoja. O komunistinėj šaly viskas paprasta ir efektyvu - iškeldinai žmones ir viskas.

                                Comment


                                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                  PAR Afrikos kontekste yra bene turtingiausia valstybė. JAV nėra net didelio poreikio lyginti Niu Meksikos ir Niujorko statistinius duomenis — skirtumas plika akimi matomas.
                                  Beje, skirtumas jaučiamas ir UK, ypač lyginant Londono apylinkes su Šiaurine Airija.
                                  Net ir Afrikos kontekste PAR neatrodo stebuklingai, bvp gyventojui mažesnis net už Libijos...
                                  Nereiktų imti kraštutinumų ir lyginti dykumas su megapoliais, Niujorkas yra finansų centras, Kalifornija aukštųjų technologijų, Teksasas naftos pramonės. Bet pvz. pažiūrėjus į gyventojų pajamų statistiką, tarp valstijų nėra labai didelio skirtumo, kaip sakiau, tam turi įtakos didelis gyventojų mobilumas. Greit taip atsitiks su visu pasauliu
                                  Flickr

                                  Comment


                                    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                    Tai nebūtinai trūkumas, tiesiog kuo mažiau centralizacijos, tuo didesnė tikimybė, kad regionai vystysis netolygiai sparčiai, pvz JAV, PAR. Juk ir tarp vietinių 'karaliukų' pasitaiko mažiau savanaudžių, mažiau mulkių, etc..
                                    Šiais globaliais laikais lokalios iniciatyvos dažnai nebepakanka. Juk ir čia diskutuojam ne apie atskiras indijos valstijas bet apie visą šalį apskritai.
                                    Tarkim kad ir tų pačių logistikos/infrastruktūros problemų atskirai neišspręsi. O be logistikos ir infrastruktūros nelabai pajudės ir pramonė.

                                    Taip. Bet bus tų traukinių, ne tik high-tec.
                                    Galbūt. Bet bent jau kol kas jų nesimato ir nesigirdi.

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      Ką tas transparancy international indeksas pasako ir ką jis reiškia šiuo atveju? Kad Kinija mažiau demokratiška šalis už Lietuvą? Valio
                                      Tu supranti tą, kad Kinijai pasaulio reikia nemažiau nei pasauliui Kinijios? Kas skolintų JAV ir už ką ji pirktų iš Kinijos prekes? Dar daugiau $ prisispausdintų? Kinijai vien vidinei rinkai kiek yra potencialo augti, didinti importą, taip, kad sulėtęjęs eksportas dar nereiškia sulėtėjusio bendro ekonomikos augimo.
                                      Įdomu, kaip Tu vertini ,,kokybišką'' ekonomikos augimą, kuris paremtas nulinėmis skolinimosi palūkanomis, politinėmis deklaracijomis ir pinigų spausdinimu? Nepyk, bet dar senai neskaičiau tokių vėjų šioje temoje
                                      na įpompavimas po 1 trljn. $ 2 metus iš eilės į 5 trljn ekonomiką, dalinai reguliuojamas iš viršaus, dalinai perreguliuojamas vietoje reikiamas kanaliukais, kad tekėtų pro suinteresuotų pusių kišenės...
                                      Kinijos vidiniai rinkai augti reikia generuoti pajamas, jie nelabai turi iš ko. Iš infrastrūktūros ? Kinija turi daugiau žaliavų nei japonai, bet beveik visą produkciją ir žaliavas ji turi įsivežti/išsivežti. Jie Japonija turi jūras/okenanus aplink, Kinija turi tik 1 krantą kur gyvena 1/3 - 1/4 gyventojų. Žodžiu kaštai gerokai didesni, vandens trasportas vs žemės 10-30x total cost. Iš čia biednas kapitalo generavimas. Tai kad dabar turi daug kapitalo Kinijos valdžia, tai čia Kinijos gyventojų sąskaita, neleidžia visom priemonėm kad lėšos pakliūtų liaudžiai ir augtų vidinis suvartojimas, o akumuliuoja ir centralizuotai skirsto, kas sulėtina darbo jėgos kainos augimą, bei skatina eksportą, ekonomikos kraneliai lieka CCP rankose.
                                      Jei Kinija negamintū pigių prekių atsirastų kas ją pakeistų, lygiai taip užpirkdami JAV obligacijas. Klausimas dėl kiekių, bet kai rusai sąko "Свето место пусто нибывает". JAV paskutiniu du dešimtmecius nusivažiavo, tačiau pažvelk į kokius 200 metų, gausi atsakymą. Imho 9/11, bei Kinijos iškilimas irgi idėjo savo dalį. Jei JAV būtų laikiusi gerokai konservatyvesnės, sakykime antglobalistinės, ar mažiau globalistinės politikos tikrai nematytumėme dabar tokios iškilusios ir Kinjos, nes visų pirma kam ji turi dėkoti tai JAV, už suteiktą šansą, da ir dabar lieka ir tikėtina liks priklausoma.
                                      Ps: nereikia visada galvoti taip kaip vėjas pučia, kaip madinga. Mados ateina ir praeina, o kas realiai vyksta nebūtinai atspindi vyraujanti nuomonė, ypatingai ant LT formuojama rusų pagalba, kurie net su pasimėgavimų vardija JAV skolas,bei skestančia ekonomiką, ne per daug gilindamiesi, kieno dėka, jie gavo +1trljn. $ per paskutinį dešimtmetį.
                                      Dar mažiau demokratijos suteikią geresnius šansus kontroliuoti žiniasklaidą, siauresniam ratui suinteresuotų pusių, su išplaukiančiomis.
                                      Paskutinis taisė kzinas; 2011.09.07, 20:09.

                                      Comment


                                        Parašė kzinas Rodyti pranešimą
                                        na įpompavimas po 1 trljn. $ 2 metus iš eilės į 5 trljn ekonomiką, dalinai reguliuojamas iš viršaus, dalinai perreguliuojamas vietoje reikiamas kanaliukais, kad tekėtų pro suinteresuotų pusių kišenės...
                                        Kinijos vidiniai rinkai augti reikia generuoti pajamas, jie nelabai turi iš ko. Iš infrastrūktūros ? Kinija turi daugiau žaliavų nei japonai, bet beveik visą produkciją ir žaliavas ji turi įsivežti/išsivežti. Jie Japonija turi jūras/okenanus aplink, Kinija turi tik 1 krantą kur gyvena 1/3 - 1/4 gyventojų.

                                        Vokietija turi kur kas mažiau jūrų/okeanų, nei Japonija, bet tai netrukdo vokiečiams tvarkytis geriau, nei japonams. Ne viskas susiveda į pakrantės ilgį. Kinija turi sočiai pakrantės ir didžiausius bei moderniausius pasaulio uostus (esamus arba statomus/plečiamus). Taip pat, nors apie tai nelabai plačiai rašoma, bet plečiant keleivinių HSR traukinių linijas ir statant naujas tik keleiviams dedikuotas linijas, atlaisvinama milžiniška geležinkelių infrastruktūra kroviniams. Jau vien tai duos didelį boost'ą transportavimo efektyvumui. Nekalbant apie naujus oro uostus ir greitkelius. Tas faktas, kad krovinius traukinais ar vilikais reiks nuvežti iki uosto terminalo yra gana trivialus bendrame plėtros kontekste ir kaštai tikrai nėra "gerokai" didesni. Labiau tiktų sakyti, kad jie yra trivialiai didesni žiūrint iš transportavimo perspektyvos. Taip pat, turėkim omeny kaip kroviniai juda pačioje jūroje tame regione. VISI didžiausi uostų transporto hub'ai yra Kinijoje (įskaitant HK)+Singapūre (pastarasis yra kur kas artesnis ir patogesnis Kinijai, nei Japonijai. O Singapūras, kaip žinia, yra vienas svarbiausių pasaulio transporto hub'ų). Tai reiškia, kad Kinija iš principo turi geresnį susisiekimą su pasauliu jūrų transportu. Turint omeny skalės ekonomiją ir geografiją, dar kyla didelis klausimas, ar tikrai jų kaštai čia didesni, nei Japonijos. Gali būti, kad yra netgi atvirkščiai.



                                        vandens trasportas vs žemės 10-30x total cost.
                                        Ką jau čia 30x... tai gal kokį TRILIJONĄ kartų x?
                                        Gal galėtum plačiau šia tema su skaičiais ir šaltiniais? Kaip lygintųsi, tarkim, 50000t pervežimas geležinkeliu kelis šimtus km iš nuo uosto nutolusios Kinijos gamyklos+gabenimas laivu iš bet kurio Kinijos uosto vs. tokio pačio krovinio gabenimas vidutinio dydžio konteineriniu laivu iš Japonijos iki Singapūro ir iki Europos? Kaip su kitais svarbiais prekybos keliais? Japonija, ko gero, turi pranašumą prekyboje su JAV.

                                        Kaip ten bebūtų, kapitalo generavimas Kinijoje, nėra daug įtakojamas gabenimo kaštų, nes tie kaštai bet kokiu atveju yra minimalūs.

                                        Jei Kinija negamintū pigių prekių atsirastų kas ją pakeistų, lygiai taip užpirkdami JAV obligacijas. Klausimas dėl kiekių, bet kai rusai sąko "Свето место пусто нибывает".
                                        Rusai gali sakyti, ką nori, bet jei kažkas "galėtų" kažką pakeisti, tai taip ir padarytų: Indija, Indonezija, kitos Pietryčių Aijos šalys, Bangladešas, Pakistanas ir t.t. Kai kurie pamažu kruta, bet dauguma visvien iš esmės skęsta purve. Kodėl? Atsakymas tikriausiai paprastas: kompetentingos valdžios, vadybininkų ir pasitikėjimo trūkumas.


                                        JAV paskutiniu du dešimtmecius nusivažiavo, tačiau pažvelk į kokius 200 metų, gausi atsakymą. Imho 9/11, bei Kinijos iškilimas irgi idėjo savo dalį. Jei JAV būtų laikiusi gerokai konservatyvesnės, sakykime antglobalistinės, ar mažiau globalistinės politikos tikrai nematytumėme dabar tokios iškilusios ir Kinjos, nes visų pirma kam ji turi dėkoti tai JAV, už suteiktą šansą, da ir dabar lieka ir tikėtina liks priklausoma.
                                        Ps: nereikia visada galvoti taip kaip vėjas pučia, kaip madinga. Mados ateina ir praeina, o kas realiai vyksta nebūtinai atspindi vyraujanti nuomonė, ypatingai ant LT formuojama rusų pagalba, kurie net su pasimėgavimų vardija JAV skolas,bei skestančia ekonomiką, ne per daug gilindamiesi, kieno dėka, jie gavo +1trljn. $ per paskutinį dešimtmetį.
                                        Dar mažiau demokratijos suteikią geresnius šansus kontroliuoti žiniasklaidą, siauresniam ratui suinteresuotų pusių, su išplaukiančiomis.
                                        Pažvelk į prieš tai buvusius 3000 metų ir gausi dar daugiau atsakymų. Tikrai nemanau, kad galėtum apibūdinti, pavyzdžiui, John, blitz ar kai kuriuos kitus žmones rusiškos žiniasklauidos įtakos subjektais. Aš net skaityti rusiškai nelabai moku ir, juo labiau, nerašinėju visokių rusiškos tautosakos posakių apie tai, kaip "pusto miesto nebūdet tan kažką tralialia". Tam yra statistika, faktai ir smegenys, kurių pagalba tuos duomenis reikia apdoroti. JAV ekonominė ir finansinė politika yra labai dalba***iška ir nereikia rusų, kad tai suprastum.
                                        Paskutinis taisė John; 2011.09.07, 23:44.

                                        Comment


                                          Panašu, kad ministras ne tik kalba, bet ir dirba

                                          Ūkio ministras kviečia Kinijos verslininkus investuoti
                                          http://verslas.delfi.lt/business/uki....d?id=49383214
                                          „Kinijos prekybos ministrui pasiūlėme suorganizuoti prekybinės Kinijos verslo atstovų misiją į Lietuvą.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X