Ekonomikos naujienos

[Tomizmas]

"Naujos" krizės? Tai kad ji ir nebuvo pasibaigusi. Truputį atslūgsta laikas nuo laiko, bet tęsiasi toliau, ir galo nematyti.

[Silber418]

"Standard & Poor’s" Estijos reitingą padidino iki AA-. Šiuo metu šios valstybės reitinas yra antras geriausias tarp kitų rytų Europos valstybių. Aukštesnis reitingas Slovėnijos (AA).

Šaltinis: http://www.bloomberg.com/news/2011-0...nances-1-.html

[Wycka]

Ekspertai: naują krizę Lietuva pasitiktų geriau pasirengusi

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę.
Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu. Eurozonos valstybių skolos krizė, daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių antrąjį metų ketvirtį sulėtėjęs bendrojo vidaus produkto augimas, kredito reitingo sumažinimas Jungtinėms Valstijoms ir po to sekęs akcijų rinkos nuosmukis beveik visų pasaulio šalių finansų rinkose stumia pasaulį į naują ekonomikos nuosmukį. Kaip pasaulio finansų krizė palies Lietuvą?
„Turbūt tikrai negalėsime dainuot dainos, kad „Lietuvoje ąžuolai žaliuos“. Taip tikrai nebus. Aš manau, kad skolinimosi išlaidos, skolinimosi kaštai turėtų kilti visuotinai, kadangi finansų rinkos bus nebepajėgios tokiomis sąlygomis kaip anksčiau pigiai kredituoti tiek ūkį, tiek kitas finansines įstaigas. Paprasčiausiai pakilus rizikos lygiui, kredito ištekliai automatiškai taps ir sunkiau prieinamesni, ir brangesni“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Analitikas pastebi, kad ūkio subjektai nebegali tikėtis didesnio eksporto augimo, kai prekybos rinkose dedasi tokie negeri dalykai.
„Visiškai neseniai gavome informaciją, kad Rusijos akcijų rinkos labai krenta, Rusijos rublis silpnėja. Vėlgi, Rusija yra kitoje pusėje, bet irgi labai svarbus Lietuvos prekybos partneris. Reiškia ir šitoje rinkos dalyje mūsų laukia nemalonios ir neguodžiančios žinios. Todėl galima būtų teigti, kad Lietuva tiek per realųjį ekonomikos sektorių, tiek per eksportą, tiek, deja, per finansinį sektorių patirs tam tikrų problemų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Su atsinaujinančios recesijos grėsme sietinas ir vienas teigiamas dalykas – pasaulyje pinga nafta.
„Naftos ir kitų gamtinių išteklių kainos dabartiniu metu labai smarkiai nukrito dėl to, kad abejojama dėl tų žaliavų paklausos ateityje. Jeigu prasidės pasaulio ekonomikoj recesija, tai šių žaliavų reikės mažiau. Ir dėl to jau dabar jų kaina krenta. Kol kas tai nėra realios paklausos ar realios pasiūlos pasikeitimai, o labiau finansų rinkų dalyvių prognozės, spėliojimai ir spekuliavimai“, – aiškino „Swedbank“ Ekonominių tyrimų departamento vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau finansų analitikai pastebi, kad artėjantį ekonomikos nuosmukį Lietuva pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę.
„Tada buvo ir didžiulis einamosios sąskaitos deficitas, ir įmonių bei gyventojų skolos lygis buvo daug didesnis. Šiuo metu jie įsipareigojimus yra sumažinę, tad tikėtina, kad poveikis šalies ekonomikai būtų daug mažesnis. Gyventojai neturi tokio poreikio sumažinti vartojimo, kaip jie sumažino 2008 metais, nes šiuo metu tai, kiek šalies gyventojai vartoja, atspindi jų galimybes ir jų pajamas“, – sakė N. Mačiulis.
(...)

[Wycka]

Lietuvos eksportas šiemet padidėjo 41,2 proc.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. birželio mėn. eksportuota prekių, kurių vertė 6,1 mlrd. litų, importuotų vertė — 6,6 mlrd. litų.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų ir buvo 19,1 procento didesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu.
(...)

[Romas]

2011 m. sausio–birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 41,2 procento, importas – 41,9 procento.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas ir importas padidėjo po 40,5 procento.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 31,7 procento, be mineralinių produktų – 28,3 procento.
Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 44,6 procento padidėjęs naftos produktų, 2,1 karto – antžeminio transporto priemonių, 97,3 procento – trąšų eksportas.
Importo padidėjimui įtakos turėjo 47,2 procento padidėjęs žalios naftos, 97,6 procento – antžeminio transporto priemonių, 57,1 procento – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?...b482782373a3f4

Išmeskim automobilius (padidėjimas 2X), naftą dėl kilimo (1,44X), chemijos pramonę (2X) (irgi susiję su nafta) ir kiek lieka to eksporto augimo?

[JlL]

Tavo paties citata "lietuviskos kilmes prekiu eksportas padidejo 31,7 %". o ir tranzitas tiek masinu tiek naftos nemazai pridetines vertes lietuvoje sukuria

[ViR2]

Romai, o kam ismest, jei visa tai yra? Jei taip, tai ir is ankstesniu baziu atminusuok visa tai ir manau gausi netgi dar zenklesni augima

[Gytaz]

Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą

Lietuvos bankas (LB) tikisi, jog šiais metais šalies realusis BVP išaugs iki 6,2%, kai gegužę prognozuota 5,6%.

Sveikinimai Verslo Žinioms pagaliau pakeitus dizainą!

[index]

Akcijų rinkose – vėl panika (papildyta 18 val. 58 min.)

http://www.lrytas.lt/-13130412541312...val-58-min.htm

Ar man tik taip atrodo, ar kai kuo turėtų susidomėti VPK?

[andyour]

/\ teisinga antraštė - "Pervertintų akcijų rinkose – vėl panika".

[index]

/\ teisinga antraštė - "Pervertintų akcijų rinkose – vėl panika".

Nustatyti kurios pervertintos, o kurios ne, slidus dalykas. Bet šiaip, man keisčiau buvo net ne antraštė, o skaičiai straipsnyje visiškai neatitinkantys realybės. Dar keisčiau, kad ta pati info pasirodė televizijos žiniose, berods buvo ir delfy, bet iš ten dingo.

Taip pat, užrašyta "BBC informacija", o ten straipsnis va toks. Keista, labai keista.

http://www.bbc.co.uk/news/business-14487604

[senasnamas]

Kuo čia dėta VPK? Lietuvos rytas manipuliuoja Vakarų Europos ir Azijos biržomis? Sulygink grafikų laiką (jie valandiniai) ir straipsnio pasirodymo laiką. Iš ryto Europos biržos krito, Azija vakar irgi krito, kilimas prasidėjo tik vakarop (Lietuvos laiku), kai atsidarė JAV biržos. Pasirodė šiek tiek linksmesnių ekonomikos rodiklių, tai JAV indeksai šiuo metu kyla net virš 4 proc., iš paskos kiek spėjo prieš užsidarydamos pakilo ir Europos biržos.

[index]

Kuo čia dėta VPK? Lietuvos rytas manipuliuoja Vakarų Europos ir Azijos biržomis? Sulygink grafikų laiką (jie valandiniai) ir straipsnio pasirodymo laiką. Iš ryto Europos biržos krito, Azija vakar irgi krito, kilimas prasidėjo tik vakarop (Lietuvos laiku), kai atsidarė JAV biržos. Pasirodė šiek tiek linksmesnių ekonomikos rodiklių, tai JAV indeksai šiuo metu kyla net virš 4 proc., iš paskos kiek spėjo prieš užsidarydamos pakilo ir Europos biržos.

Nea, Lietuvos. Mūsų panikuojantys spekuliantukai išsigąs ir parsiduos pigiai rytoj.

Viskas būtų tvarkoje jei tai būtų parašyta kaip dienos pradžios straipsnis, tuo tarpu dabar to nepamatysi (Dar ir užrašyta "papildyta 18 val. 58 min."), o žinių reportažas irgi buvo 18.45. Tas kai kuriuos žmones suklaidinti gali. Čia yra labai baisus žurnalistų aplaidumas.

Čia jau nekreipiant dėmesio į eilutę "auksas vėl brango".

[senasnamas]

Apie Lietuvą straipsnyje nėra nei žodžio. Ne taip paprasta sureaguoti į visus pokyčius, kai prekyba primena amerikietiškus kalnelius. Straipsniui parašyti reikia laiko. Čia, panašu, kad yra vertimas. Vadinasi, kol BBC parašė straipsnį, kol Lietuvos rytas jį išsivertė, praėjo kažkiek laiko. Straipsnio trūkumas tik tas, kad rašant apie indeksų kritimus nenurodoma, kurios tai valandos duomenys. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad tai ketvirtadienio uždarymo duomenys. Be taip nėra, akivaizdžiai rašoma apie pirmą dienos pusę/pietus.
Beje, tie kurie prekiauja informaciją gauna tikrai ne iš televizijos žinių reportažų .

[ViR2]

bet uztat toks duomenu pateikimas durnina eilinius "investuotojus", kurie poto tokiu nekompetetingu straipsniu prisiskaite ima parsidavinet fondus ir kitaip panika siet. O tokiais straipsniais ir ziniu pranesimais PRIVALO pasidometi VPK. Klaidinancios informacijos skleidimas yra baudziamas, o nezinojimas neatleidzia nuo atsakomybes.

Paziurek i to straipsnio komentarus kaip reaguoja liaudis O isivaizduok bobuciu reakcija, kai per tv svaigsta, kaip siandiena pakilo auksas ir dar suplaka investicini auksa su "zydeliu auksu" is po skverno? Suleks bobutes visos auksiniu ziedu pirktis. Kitaip sakant - "heardinimas" vyksta pilnu tempu, heardina arba tie, kurie nespejo uzsipirkt pigiai, arba tie, kurie stengias sukelti didesne panika. Betkokiu atveju tokie straipsniai ir pranesimai eteryje negali buti. Investavimas yra delikatus dalykas, kuriam reikia kazkokiu ziniu, o jei rasai apie investavima, bent pats turi tureti BENT MINIMALU supratima, kas tai yra. Poto pasipila straipsniai ir pranesimai tokie kaip siandiena.

[Silber418]

Saugiomis valiutomis laiko Norvegijos kroną ir Australijos bei N.Zelandijos dolerius

www.delfi.lt

David Bloom nuomonė ta pačia tema:

Khem, juokingiausia, kad "Nokia" minima, nors apie Suomijos valiutą nekalbama.

[Silber418]

Index Carte du monde de la perception de la corruption 2010 (Korupcijos kaip problemos pripažinimas įvairiose pasaulio šalyse, 2010 (mėlyna - korupcija netoleruojama, raudona - labiausiai linkę korupcijai)):

[Wycka]

/\ Nustebino Kinijos korumpuotumas (Mao laikais korupcija bent jau buitiniu lygmeniu buvo beveik panaikinta), ypač kai šalia mėlyna spalva pažymėtas Honkongas. Taip pat keista, kad Norvegija yra ne tik turtingiausia, bet ir korumpuočiausia Skandinavijos valstybė. Maloni išimtis Lotynų Amerikoje yra Čilė (sunku paaiškinti kodėl). Pasirodo, Lietuva dar ne taip ir tragiškai atrodo bendrame regiono kontekste, nors Estija vis tiek lenkia tiek mus, tiek Latviją.

[Lettered]

/\ Nustebino Kinijos korumpuotumas (Mao laikais korupcija bent jau buitiniu lygmeniu buvo beveik panaikinta), ypač kai šalia mėlyna spalva pažymėtas Honkongas. Taip pat keista, kad Norvegija yra ne tik turtingiausia, bet ir korumpuočiausia Skandinavijos valstybė. Maloni išimtis Lotynų Amerikoje yra Čilė (sunku paaiškinti kodėl). Pasirodo, Lietuva dar ne taip ir tragiškai atrodo bendrame regiono kontekste, nors Estija vis tiek lenkia tiek mus, tiek Latviją.

Beabejo atrodom gerai, korupcija mažesnė ne tik už Latvijos, bet ir turtingesnių šalių kaip Čekija, Slovakija, Graikija ir net Italija.

[LC.]

Pramonės augimas Lietuvoje – vienas sparčiausių ES
Elta
2011-08-12 13:08

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,7 proc., o visoje ES - 1,2 proc. Gegužę šis rodiklis euro zonoje ir ES padidėjo po 0,2 proc.

2011 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, pramonės gamyba euro zonoje išaugo 2,9 proc., visoje ES - 1,7 proc.

Lietuvoje šių metų birželį pramonės gamybos mastas padidėjo 3,7 proc., o metinis prieaugis sudarė 10,3 proc.

Birželį, palyginti su geguže, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje sumažėjo 2,5 proc., o ES - 2,2 proc. Investicinių prekių gamybos mastas euro zonoje sumažėjo 1,5 proc., o ES - 2,9 proc. Tarpinio vartojimo prekių gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., ES - 1,3 proc. Trumpalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje sumažėjo 0,5 proc., o ES - 0,8 proc. Energijos gamyba euro zonoje sumažėjo 0,4 proc., bet ES išaugo 0,8 procento.

Turimais ES narių duomenimis, birželį, palyginti su geguže, pramonės gamyba sumažėjo penkiolikoje, padidėjo penkiose šalyse, o Didžiojoje Britanijoje išliko stabili. Daugiausia gamyba sumažėjo Danijoje (-5,8 proc.), Portugalijoje (-3,5 proc.), Suomijoje (-3,3 proc.) ir Slovėnijoje (-2,7 proc.). Daugiausia šis rodiklis padidėjo Latvijoje (4,7 proc.) ir Lietuvoje (3,7 proc.).

2011 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, investicinių prekių gamyba euro zonoje išaugo 7 proc., ES - 5 proc. Tarpinio vartojimo prekių gamyba euro zonoje ir ES padidėjo atitinkamai 3,3 ir 2,3 proc. Trumpalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje padidėjo 2,7 proc., o ES - 4,1 proc. Ilgalaikio vartojimo prekių gamyba euro zonoje sumažėjo 2,7 proc., ES - 4,1 proc. Energijos gamybos mastas euro zonoje sumažėjo 5,1 proc., o ES - 4,6 proc.

Turimais ES valstybių narių duomenimis, pramonės gamyba per metus padidėjo trylikoje šalių, o sumažėjo aštuoniose. Daugiausia gamybos apimtys padidėjo Estijoje (23,7 proc.), Latvijoje (15,2 proc.), Lietuvoje (10,3 proc.), Čekijoje (7,4 proc.) ir Vokietijoje (7 proc.), o labiausiai sumažėjo Graikijoje (-13,2 proc.), Didžiojoje Britanijoje (- 5,3 proc.) ir Danijoje (-3,3 proc.).