Ekonomikos naujienos

[Gator]

Lichtensteinas rules )

O siaip turiu spausdintus 2000 metu duomenis: tada ir Gruzija, ir Armenija buvo turtingesnės už Azerbaidžaną. Dabar azerai vos ne trigubai didesnį BVP turi.
Tada norvegai buvo maždaug 10 proc. turtingesni nei danai ir švedai, o dabar jau vos ne dvigubai. Va kur šalys iš kurių reik pavyzdį imti, kaip nieko nedarant (na kuo jau norvegai geriau tvarkosi už švedus) galima turtėti ))

Kazin ar prie to neprisideda nafta ir kitos iskasenos, kuriu turtinga Norvegija ir jei neklystu Azerbaidzanas.

[Silber418]

Kazin ar prie to neprisideda nafta ir kitos iskasenos, kuriu turtinga Norvegija ir jei neklystu Azerbaidzanas.

Žinoma, tai turi įtakos valstybių ekonomikai. Be to, kuo mažiau gyventojų, tuo geriau.

[suoliuojantis]

Kazin ar prie to neprisideda nafta ir kitos iskasenos, kuriu turtinga Norvegija ir jei neklystu Azerbaidzanas.

Be abejo, ta ir norejau pasakyti: per dešimt metų norvegai dvigubai atsiplėšė nuo savo kaimynų skandinavų. Ekonomikoje bene fenomenalus dalykas šiaip tai, kai panašios šalys, turinčios labai panašią tradiciją ir valdymą viso labo dešimties metų bėgyje "ant popieriaus" žiūrint gauna tokius skirtingus rezultatus. (Pvz. mūsų pusiau-kaimynai estai kiek besiardytų ir save bereklamuotų beigi be abejo ir sėkmingai reformuotusi tik labai nežymiai padidino atitrūkimą nuo mūsų). Įsivaizduokit kokį tyrėją, visiškai nežinantį backgroundo, ir matantį tokius skaičius. Tas pats be abejo ir su Azerbaidžanu.
Paradoksas, bet tai įvyko nuolatinių šnekų apie žinių ekonomiką ir vis mažėjančią žaliavų įtaką ekonomikai (šnekos buvo labai gyvos bent jau iki 2005 metų ir nuo pat 1990 metų) fone.

[suoliuojantis]

Žinoma, tai turi įtakos valstybių ekonomikai. Be to, kuo mažiau gyventojų, tuo geriau.

Žmogui tai svarbiau GDP per capita, o tai nebūtinai susijusi su tuo kuo mažiau gyventojų tuo geriau. Juk Rusijos ar Turkijos ir žinoma Indijos ekonomikos kaipo tokios yra gerokai didesnės negu Švedijos ekonomikos. Betgi turbūt bet kuriuo atveju rinktumeisi Švediją o ne kurią nors iš šių šalių.
O verslui gali būti be abejo visaip. Kuo didesnė rinka dažnai kaip tik geriau.

[ViR2]

Lichtensteinas rules )

O siaip turiu spausdintus 2000 metu duomenis: tada ir Gruzija, ir Armenija buvo turtingesnės už Azerbaidžaną. Dabar azerai vos ne trigubai didesnį BVP turi.
Tada norvegai buvo maždaug 10 proc. turtingesni nei danai ir švedai, o dabar jau vos ne dvigubai. Va kur šalys iš kurių reik pavyzdį imti, kaip nieko nedarant (na kuo jau norvegai geriau tvarkosi už švedus) galima turtėti ))

Kuom? Rask naftos ir praturtesi lygiai taip pat

[ViR2]

Na ir kas? Jei faktas, kad tos pačios JAV įmonės iš Kinijos eksportuoja į JAV būtų toks svarbus, tai puikiai atsispindėtų einamosios sąskaitos balanse. Kaip matome, to nėra ir JAV einamosios sąskaitos balansas atrodo labai prastai. FDI čia irgi niekaip nesiriša... na jei į JAV atkeliautų labai daug FDI iš, pavyzdžiui, Kinijos ar Japonijos ir tai išlygintų einamąją sąskaitą, tuomet viskas ok. Bet to irgi nėra.

Vienintelis JAV "koziris" šiuo metu yra tas, kad JAV vis dar tebėra populiariausia rezervinė valiuta ir jos atsikratyti taip greit nepavyks (ypač Kinijai, kuri turi kalnus USD). Taigi, JAV dar kurį laiką galės "parazituotui" likusio pasaulio sąskaita. Bet tai visgi silpnokas koziris, nes jis nėra grįstas sveikos ekonomikos findamentalais, kas galiojo toms pačioms JAV prieš gerus 50-40. Kiek tai tęsis? 5-10 metų? Gal 15?

pernelyg supaprastinai zvelgi i tai JAV labai paplites ofshoru naudojimas, kuo naudojasi net tokios kompanijos kaip Seagate, Maxtor, Apple ir t.t.
FDI plaukia is JAV, plaukia arba i investicijas arba i pseudo ofshorus. Taciau jie nebegrazinami i JAV divu ar dar kokia kita pagalba, kuri atsispindetu statistikoj. Sios FDI dazniausiai nuseda Kaimanuose, Panamoj ir kitose offshore valstybese. O kadangi fiziniai asmenys irgi iprate nemaza dali laikyti uzsienio bankuose, todel nevisos lesos sugrizta atgal i JAV

[Silber418]

Žmogui tai svarbiau GDP per capita (...)

Turėjau omenyje, kad BVP/1 gyventojui rodiklio dydį lemia gventojų skaičius.

[Silber418]

Kuom? Rask naftos ir praturtesi lygiai taip pat

Norvegijoje žmonės gauna didžiausias pajamas, tačiau perka žymiai brangesnes prekes ir paslaugas. Taip pat darbo rinka šioje valstybėje atviresnė paprastiems darbuotojams (staliams, virėjams, žuvies perdirbėjams ir pan.) arba labiau specifinių sričių atstovams. Valstybės ekonomika paremta "senuoju" Skandinaviškuoju modeliu.
Švedijos ekonomika, tradiciškai, paremta technologijomis (žaliavų gavyba ir eksportas nebėra pagrindinis "variklis") ir inovacijomis. Darbo rinka atvira įvairių sričių atstovams, tačiau labiau palanki technologijų, medicinos, inžinerijos, aplinkos apsaugos ir IT specialistams. Atlyginimai šalį garsinančiose srityse (IT, aplinkos apsaugos ir pan.) nenusileidžia kaimynų siūlomiems arba net didesni. Šiuo metu ekonomika paremta "naujuoju" Skandinaviškuoju modeliu (priimami sprendimai skiriasi nuo danų ir norvegų praktikos). Kol kas ekonomika auga sparčiai.
Danijoje, ko gero, viskas panašu, nors apie šios valstybės ekonomiką žinau mažiausiai.
Šiomis dienomis Švedijos ekonomika auga sparčiausiai tarp šių triejų valstybių.

[Silber418]

Saugiomis valiutomis laiko Norvegijos kroną ir Australijos bei N.Zelandijos dolerius

Daugiausia pelno užsienio valiutų rinkoje, kur per dieną sukasi 4 trilijonus JAV dolerių (9,8 trilijonų Lt), gali atnešti Norvegijos krona ir Australijos bei Naujosios Zelandijos doleriai, teigia „Frankfurt Trust“.
Šių šalių valstybinė skola siekia mažiau nė 48 proc. BVP, kai tuo tarpu JAV ši skola yra apie 60 proc., Jungtinėje Karalystėje – 77 proc., o Vokietijoje – 79 proc., rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys.
Šveicarijos frankas ir Japonijos jena, kurias pamėgo euru ir doleriu nusivylę prekiautojai, tapo per daug rizikingu pirkiniu, kai Šveicarijos nacionalinis bankas netikėtai pakėlė palūkanų normas, o Japonija pradėjo prekiauti savo valiuta. Rugpjūčio 4 dieną jena sumenko 3,2 proc., skelbia „Bloomberg Correlation-Weighted Indexes“.
JAV atsargiai pradėjo vartoti nemokumo terminą, o Italijos ir Ispanijos obligacijų kainos pasiekė lygį, paveikusį Graikijos ir Airijos ekonomikos gelbėjimo planus.
„Norite laikytis kuo toliau nuo euro ir dolerio, nes tai tikrai bjauri porelė, o alternatyvų yra“, - praeitą savaitę per interviu sakė Christophas Kindas iš „Frankfurt Trust“.
„Man patinka tokia valiuta kaip Australijos ir Naujosios Zelandijos doleriai, Švedijos ir Norvegijos kronos. Tai AAA reitingu vertinamos šalys, turinčios valiutą, kurią pačios gali valdyti ir tvarkyti, ir jų rinkos gana likvidžios“, - sakė ekspertas.
Praeitais metais JAV doleris smuko 10 proc., tai blogiausiai pasirodžiusi valiuta, skelbia „Bloomberg Correlation-Weighted Indexes“. JAV ekonomikos atsigavimas ėmė svyruoti bei imta nuogąstauti dėl JAV nemokumo, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir Atstovų rūmai nesutarė dėl valstybės skolos limito.

www.delfi.lt

[andyour]

Nors gana juokingas, tačiau teisingas filmukas.

Tačiau "meškerė" irgi kainuoja, tuo labiau jei tai susiję su nano tech., software ir pan. Ją sukurti prireikė daugybę laiko, keleto žmonių kartų, labai daug lėšų. Niekas savo darbo vietos šiaip sau neatiduos, o ir paklausa didžiulė. Pagal John, visi amerikiečiai privalo atiduoti savo darbo vietas kartu su gamyklų įrenginiais, kurie dar neiškeliavo į Kiniją.

[andyour]

http://www.miestai.net/forumas/showt...375#post573375

Ir tai gali būti eilinių spekuliacijų įtaka.

[Romas]

Kritimas biržose 2011.08.08 - naujos krizės pradžia?

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 9 d. 00:02

Analitikai: po JAV kredito reitingo sumažinimo – lėtesnis BVP augimas, brangesnis skolinimasis ir žaliavos
http://verslas.delfi.lt/business/art...hp?id=48371809
Valdemaras Katkus:
„Per pastaruosius dvejus metus JAV vyriausybė 70 proc. reikiamų lėšų gavo iš JAV federalinio rezervų banko (FED), kuris atspausdino pinigų, o 30 proc. pasiskolino rinkose."

Gitanas Nausėda (viename sakinyje sugeba pats sau paprieštarauti - viena vertus bus taip, obettačiau gali būti ir anaip):
„Aš nemanau, kad tai yra tokia krizė kaip po „Lehman Brother's“ žlugimo, bet situacija aiškiai komplikuojasi ir jeigu artimiausią pusmetį nebus rasta sprendimų, kurie įtikintų rinkas, kad skolos problema bus išspręsta, bijau, kad galime nusiristi iki labai panašios situacijos, kurią turėjome prieš 2,5 metų. JAV atveju tai būtų ir mokesčių didinimas, ir išlaidų mažinimas vienu metu, kažkas panašaus kaip A. Kubilius darė 2009 m. pradžioje“.

Mindaugas Leika:
„Reikia arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas, arba daryti abu. (...)
Valstybės turi du kelius: nuskurdinti kreditorius išspausdindamos pinigų arba nuskurdinti dabartinius mokesčių mokėtojus padidindamos mokesčius arba mažindamos socialines išmokas“.

http://verslas.delfi.lt/business/art...hp?id=48371809

Straipsnio antraštė savotiška - iš konteksto ištraukti Katkaus žodžiai, kad žaliavos brangs (jei Amerika vėl prispausdins žalių popieriukų, tai ir brangs, bet jei bus recesija, viskas pigs)

[JlL]

Siandien azijoje vel kritimas, kol kas -3%.

[Romas]

Bloomberg'o viršutinė dalis daug ką pasako.
Galima atkreipti į Europos akcijų kilimą pirmadienį ryte, kai Europos centrinis bankas paskelbė apie Italijos ir Ispanijos obligacijų pirkimą. Dėl to buvo net doleris pakilęs visu procentu euro atžvilgiu. Bet iki ryto doleris nukrito, ko ir reikėjo tikėtis.

http://www.bloomberg.com/


Bloombergo redakcinis komentaras su gražiu paveikslėliu

View: Leaders, Banks Should Stop the Stampede By the Editors Aug 9, 2011 3:00 AM GMT+0300

Illustration by Bloomberg View
http://www.bloomberg.com/news/2011-0...pede-view.html

[Romas]

Kelios lietuviškos spaudos antraštės

Čia dar to rytinio optimizmo atgarsiai, bet situacija greit keičiasi
Mindaugas Linkaitis | Alfa.lt 2011-08-08 13:19

Dėl JAV kredito reitingo sumažinimo lietuviams nereikia panikuoti

Penktadienį reitingų agentūra „Standard&Poor‘s“ sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo AAA iki AA+, skolinimosi perspektyvą pakeisdama į neigiamą. Kaip tai gali paveikti akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas? „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sako, jog nereikia panikuoti, o palaukti 2–3 dienas, kad būtų aiškesnė įvykių eiga. Jos žodžiais, akcijų rinka palengva ima atsigauti, Italijos ir Ispanijos obligacijos ima brangti. Ji nepataria keisti būsto paskolos valiutos, nes rizika esą didesnė už sutaupymą
http://www.alfa.lt/straipsnis/121051...1-08-08_13-19/

Balsas.lt 2011-08-08 17:47
Penki pagrindiniai kaltininkai dėl galimos antros krizės

Išvardinami:
- Kredito reitingo agentūros
- Angela Merkel
- Europos sąjunga
- Jungtinės Amerikos Valstijos
- Europos centrinis bankas
http://www.ekonomika.lt/naujiena/pen...04.html?page=2


Marius Jokūbaitis ("Lietuvos rytas")
2011-08-09 07:18

Ekonomikos įšalo grėsmė – vis dar didžiulė

Smukęs Lietuvos eksportas, įšalęs vartojimas šalies viduje ir neigiami pensijų fondų veiklos rodikliai. Anot ekspertų, tai lauktų mūsų šalies, jei užsitęstų sumaištis finansų rinkose. Apie atleidimus iš darbo, atlyginimų karpymą kol kas niekas nekalba
http://www.lrytas.lt/-13128633431310...Eiul%C4%97.htm

Šiaip lietuviška žiniasklaida apsnūdusi kaip vasarą - 15min.lt rašo apie riaušes Londone, o vz.lt tik deda nuorodas į kitus lietuviškus straipsnius.

[Romas]

Vakar Vilniaus birža krito 5 proc. - ne pirmą ir ne paskutinį kartą
Žiauru, kad Vokietijos DAX krito 5 proc - neatsimenu, kada taip buvo. Pažiūrėjus į indekso sudėtines dalis, labiausia nukentėjo automobilių pramonė - ten kritima sbuvo apie 8%
S&P vakar krito virš 6%. Nukentėjo Alcoa (Aliuminio gamyba), Caterpillar (statybinė technika), General Electrics - kritimas apie 7-9%.; o Bank of America kritimas buvo net 15%. Čia prisidėjo ir AIG 10 mlrd. USD ieškinys

http://www.bloomberg.com

[Al1]

Juokingai atrodo tie galimos krizės kaltininkai, paskelbti balsas.lt.
Kaltos ne valstybės, o nekontroliuojamas globalus privatus finansinis sektorius. Kas tai per sistema, kad užteko kažkokiai privačiai šaraškinio kontorai pirstelti, ir pasaulyje krizė? Kas jų šeimininkai ir kodėl visi taip reaguoja į kažkokių apsišaukėlių pareiškimus? O todėl, kad reali valdžia priklauso bankams, valstybės yra jų įkaitai, negalinčios niekaip pažaboti bankų ir dar turinčios juos gelbėti bankroto atveju... Vis pliurpiama, kad visos šalys skolingos, skolos auga, nei vienos šalies nemažėja... Klausimas, o kam gi skolingos tos šalys? Vienos kitai? Taip, bet tai palyginti nedidelės skolos ir politinių susitarimų metu jos būna nurašomos, jei tai abipusės valstybių skolos viena kitai... Šalys skolingos privačioms finansinėms institucijoms. Ir jos po truputį periminės šalių suverenitetus diktuodamos skolose paskendusioms šalims savo sąlygas - socialinių išlaidų mažinimas, mokesčių didinimas, o kai kurių, susijusių su bankais ar jų kontroliuojamais ekonomikos sektoriais mažinimas, totali privatizacija, laisva nevaržoma rinka ir t.t.
Yra du būdai atiduoti skolą. Pirmasis sąžiningai savo prakaitu uždirbtais pinigais. Ir antrasis - užmušti kreditorių. Jei pasaulis nori laisvai gyventi ir nusimesti skolų jugą, lieka tik antrasis būdas - sunaikinti kreditorius ne tik finansinių institucijų pavidalu, bet ir sunaikinant jų savininkus, kurie yra konkretūs ir šiuo metu labai galingi asmenys, tačiau sėdintys už kulisų.

[Mørtã]

/\ Čia tu apie Zeitgeist?

[Al1]

Ne, apie realybę.

[senasnamas]

Bus matyt, ar 2008 m. viso labo buvo tikros krizės repeticija, ar krizė. Ją sukėlusios priežastys niekur nedingo, todėl tai, kas vyksta dabar, yra tik tęsinys, o ne nauja krizė. Jei 2008 m. būtų leista bankrutuoti visiems bankams, kurie nesugeba dirbti, būtų buvę metai kiti didelės suirutės, bet šiuo metu gal jau būtų prasidėjęs augimas ant sveikų pamatų. O dabar tebevyksta "gaisrų gesinimas" mokesčių mokėtojų pinigais ir realaus problemų sprendimo atidėliojimas. Tai tas pat kas nuolatinis nuskausminamųjų gėrimas skaudant dantį. Visi juk žino, kad nuskausminamieji yra laikinas sprendimas - anksčiau ar vėliau vis tiek reikės grąžto arba replių .
Skirtingai nei 2008 m. daug valstybių jau nelabai turi iš ko skatinti ekonomiką. Jei visos imtų taupyti taip kaip Baltijos šalys, tai pasaulis išvis sustotų. Prieš keletą metų pirmame plane buvo privačios skolos - vieni bankrutavo, kiti skolas moka iki šiol. O valstybinių skolų grąžinimas nelabai prasidėjęs ir neaišku, kaip tai atlikti, kai labiausiai prasiskolinusių šalių ekonomika vos laikosi virš nulio. Padidinus mokesčius, ekonominio augimo iš viso neliktų. Geriausia būtų visiems nurašyti vieni kitų skolas ir viską pradėti nuo balto lapo. Tik viena "smulkmena" - reikia kreditorių sutikimo .
Amerikiečiai tai dėl savo skolų per daug neišgyvena, buvęs FED vadovas:

„Nors mano prognozės yra neigiamos, skolos vertybiniai popieriai ir toliau išlieka saugūs. Amerika yra pajėgi sugrąžinti kiekvieną skolą, nes jie visuomet gali atspausdinti daugiau pinigų“ – reziumavo Allan Greenspan.

W. Buffettas:

Mano žiniomis Amerika neturi skolų jokia kita valiuta kaip tik Amerikos doleriais, kurių gali atspausdinti tiek kiek nori. Tačiau jeigu kalbame apie infliaciją, tai jau kitas klausimas“ – teigė gerai pasaulyje žinomas investuotojas Warren Buffett.

Išvada - reikia skolintis ta valiuta, kurios spausdinimo stakles turi, ir saugoti stakles nuo priešų .
Šiaip visi tokie paniški išpardavimai tik dar labiau didina turto koncentraciją - daugiausia grynųjų turi stambieji, tai jie daugiau mažiau ir apsiperka, kai tokios nuolaidos. Kokia krizė bebūtų, perspektyvių pirkinių visada yra. O išsipardavinėja daugiausia smulkūs, gelbėdami savo sunkiai uždirbtus pinigus. Pvz., Lietuvoje nieko tokio neįvyko, daug įmonių stojasi ant kojų, bet akcijų vakar buvo skubama atsikratyti už bet kokią kainą. Šiandien tai dar irgi tęsiasi, nors Europos indeksai jau po truputį bando kilti.
Turbūt rudenį galima tikėtis kažko panašaus į QE3 - reikia gi kažkaip atkurti akcijų indeksų vertes ir žaliavų kainas . QE2 baigėsi birželio gale ir Lietuvoje iš karto liepos mėnesį defliacija, pigo kai kurie maisto produktai ir kitos prekės. Gal sutapimas .
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/08/08...vel_defliacija
Jei energijos išteklių kainos kurį laiką pasilaikytų žemai, būtų paspirtis viso pasaulio ekonomikai, bet kažin ar tas malonumas ilgai užsitęs. Labiau tikėtinas variantas, kad į rinkas bus metami švieži pinigai, o aktyvų brangimas bus aiškinamas kaip tariamo ekonomikos atsigavimo įrodymas.