Ekonomikos naujienos

[Wycka]

Dabar jau užsienyje Baltijos šalys dažnai pateikiamas kaip pavyzdys šioms šalims, kaip reikėjo elgtis krizės metu.

Įdomiausia tai, kad kas tinka Baltijos šalims, netinka JAV, UK, Vokietijai, Prancūzijai, Ispanijai, Italijai, net Lenkijai. Baltijos šalys yra sąlyginai labai maža rinka, todėl gali didinti eksporto mąstus iki begalybės praktiškai neįtakodamos eksportuojamųjų prekių pasiūlos pasaulinėje rinkoje. Dėl apkarpytų atlyginimų ir padidėjusių mokesčių nusmukusi perkamoji galia taip pat praktiškai neįtakoja kitų šalių eksportuojamųjų prekių paklausos. Būtent dėl to aš visada buvau įsitikinęs, kad mažą šalį lengviau tiek ekonomiškai pakelti, tiek pargriauti (pvz. Islandija, Liuksemburgas, Monakas, Kipras, iš dalies Airija).
Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, įsivaizduokime, kad JAV protekcionistinėmis ar kitokiomis priemonėmis atpigina savos gamybos automobilių kaštus (tuo pačiu ir galutinę kainą) bei patrigubina jų eksportą į visas pasaulio dalis. Kas nutinka? Ogi sumažėja Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių autopramonės pardavimai, nes kažin ar staigiai atsirastų triskart daugiau naujų automobilių pirkėjų. Ir tas pats galioja su lėktuvais, laivais, ginkluote, kosmetika, kompiuteriais, baldais, šiek tiek mažiau net su maisto produktais.

[Mørtã]

...Dabar jau užsienyje Baltijos šalys dažnai pateikiamas kaip pavyzdys šioms šalims, kaip reikėjo elgtis krizės metu.

Mažiau klausyk kalbančios galvos iš dežes, daugiau naudok savo...

[John]

"Parazituoja" tik žaliavinės valstybės. O dėl dolerių spausdinimo, gal reiktų vieną kartą baigti tą frazę eskaluoti

Parazituoja tie, kurie gyvena iš pinigų, kurių neužsidirbo. O apie QE šnekėti reikia, nes tai vyksta. Kai JAV pinigų nebespausdins, tai ir nebeeskaluosim.

[Čikupakas]

Forbes apžvalgininkas: Jeigu baigėsi geros JAV dienelės, tuomet baigėsi ir Kinijos (str. anglų kalba).

[John]

Taupymo politika yra pražūtinga. Reikia daugiau investiciju, gamybos, verslo skatinimo, tik tada atsiras valstybeje pinigai. Taupimas priveda prie įmonių bankroto, tautos skurdo, emigracijos padidėjimo...

Tiesa. Bet tai daryti (investuoti) reikėjo prieš krizę. Mūsų vyarslynykai to nesuvokė ir galvojo, kad pyalnas visada kils taip, kaip kilo kokiais 2004-2007. Valdžioje sėdėjo panašaus mąstymo moliai (o gal ir tyčia taip darė), kurie "investavo" tik į socialines išmokas ir pensijų didinimą.

Na o atėjus krizei ką jau ten beinvestuosi, kai gręsia default'as. Vyarslynykai bankrutavo, o tie, kurie buvo pasiruošę, toliau sėkmingai veikė. Kai kurie netgi augo kaip augę. Bet iš principo Lietuva (bent jau valstybė) krizės metu investuoti ir skatinti ekonomikos tiesiog neturėjo galimybių.

Apskritai tai neturėtų būti nei per dielio taupymo, nei išlaidavimo. Tiesiog reiktų orientuotis, kad biudžeto išlaidos neviršytų įplaukų arba viršytų nesmarkiai (tarkim, ne daugiau 1proc.).

[John]

Forbes apžvalgininkas: Jeigu baigėsi geros JAV dienelės, tuomet baigėsi ir Kinijos (str. anglų kalba).

The bottom line: Good days for American consumers are good days for Chinese manufacturers; and if good days are over for American consumers are over for Chinese manufacturers. Is this what China wishes?

Apžvalgininkas tikriausiai truputį apsnūdęs, nes nesupranta, kad Kinijos tikslas ir yra decouplintis nuo Amerikos "poliaus". Kam reikalingas toks ekonomikos "polius", kuris prekiauja tik doleriais? Polių yra daugiau: ES, Japonija, Indija, Pietryčių Azija... trumpalaikėje perspektyvoje Kinijai reikia JAV vartotojų, kad palaikytų savo fabrikų konvejerius, bet ilgalaikėje (ar net vidutinėje) perspektyvoje, Amerikos būtinybė Kinijai yra mitas. Kam suktis neproduktyviame dolerių rate, kai gali tas prekes parduoti kitiems arba sunaudoti pats? Tie 1,3milijardo kiniečių yra didesnė rinka, nei JAV ir jie vartos vis daugiau ir daugiau. Tokia spiralė naudinga nebent JAV, kurioms tai reiškia daiktus praktiškai už dyką (t.y. už paspausdintus žalius popierėlius).

Siūlau pasiklausyti šitos Petro analogijos

Šiaip keista, kad save apžvalgininkais ar ekspertais vadinantys žmonės rašo tokius paistalus. Arba jie yra visiškai nekompetentingi arba tai daro tyčia, siekdami atitinkamo PR.

[andyour]

Tokia spiralė naudinga nebent JAV, kurioms tai reiškia daiktus praktiškai už dyką (t.y. už paspausdintus žalius popierėlius).

Kad JAV rinkoje parduodamų daiktų kaina beveik nesiskiria nuo europinių kainų. Tai gal ir ES spausdina eurus?

[Silber418]

Europos valstybių GDP/1 gyventojui 2011 m. birželio mėnesį:

(c) wikipedia.com


Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita

Gal kam bus įdomu?

[Silber418]

Apžvalgininkas tikriausiai truputį apsnūdęs, nes nesupranta, kad Kinijos tikslas ir yra decouplintis nuo Amerikos "poliaus". Kam reikalingas toks ekonomikos "polius", kuris prekiauja tik doleriais? Polių yra daugiau: ES, Japonija, Indija, Pietryčių Azija... trumpalaikėje perspektyvoje Kinijai reikia JAV vartotojų, kad palaikytų savo fabrikų konvejerius, bet ilgalaikėje (ar net vidutinėje) perspektyvoje, Amerikos būtinybė Kinijai yra mitas. Kam suktis neproduktyviame dolerių rate, kai gali tas prekes parduoti kitiems arba sunaudoti pats? Tie 1,3milijardo kiniečių yra didesnė rinka, nei JAV ir jie vartos vis daugiau ir daugiau. Tokia spiralė naudinga nebent JAV, kurioms tai reiškia daiktus praktiškai už dyką (t.y. už paspausdintus žalius popierėlius).

Siūlau pasiklausyti šitos Petro analogijos

Youtube video

Šiaip keista, kad save apžvalgininkais ar ekspertais vadinantys žmonės rašo tokius paistalus. Arba jie yra visiškai nekompetentingi arba tai daro tyčia, siekdami atitinkamo PR.

Nors gana juokingas, tačiau teisingas filmukas.

[Lettered]

Europos valstybių GDP/1 gyventojui 2011 m. birželio mėnesį:

(c) wikipedia.com
Atvaizdas


Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita

Gal kam bus įdomu?

Turkija žiūriu neblogai atrodo, gal tikrai kaip kažkas minėjo greitai ne ES nebereikės Turkijos, o atvirkščiai.

[Wycka]

Europos valstybių GDP/1 gyventojui 2011 m. birželio mėnesį:
(c) wikipedia.com
Atvaizdas
Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita

Labai įdomu, bet yra tam tikrų neaiškumų ir stebinančių dalykų. Pvz. kieno 'GDP per capita' yra 34,059 — Italijos ar Vatikano?
Stebina, kad Ukrainos beveik perpus skurdesnė už Gudija, ypač po to, kai pastaroji išgyvena default'ą. Taip pat keista, kad Gruzija skurdesnė už Armėniją. Keista ir tai, kad Suomija ir Austrija yra vienodo turtingumo, bet už jas abi vis dar turtingesnė Airija, o Britai gerokai atsilieka nuo Prancūzijos ir Beniliukso.
Palyginimui būtų įdomu dar matyti euro ir ES be euro zonos 'GDP per capita', t.p. ES-15, ES-27.

[Lettered]

Labai įdomu, bet yra tam tikrų neaiškumų ir stebinančių dalykų. Pvz. kieno 'GDP per capita' yra 34,059 — Italijos ar Vatikano?
Stebina, kad Ukrainos beveik perpus skurdesnė už Gudija, ypač po to, kai pastaroji išgyvena default'ą. Taip pat keista, kad Gruzija skurdesnė už Armėniją. Keista ir tai, kad Suomija ir Austrija yra vienodo turtingumo, bet už jas abi vis dar turtingesnė Airija, o Britai gerokai atsilieka nuo Prancūzijos ir Beniliukso.
Palyginimui būtų įdomu dar matyti euro ir ES be euro zonos 'GDP per capita', t.p. ES-15, ES-27.

Man tai pvz. dėl nieko nekeista, ką čia paminėjai. Na tik dėl Gudijos gali būti neaiškumų.

[Wycka]

Kam taip reaguoti į kiekvieną pirstelėjimą?

Todėl, kad kiekvienas pirstelėjimas įtakoja milijonus darbo vietų visame pasaulyje.

http://www.miestai.net/forumas/showt...375#post573375

[Silber418]

Man tai pvz. dėl nieko nekeista, ką čia paminėjai. Na tik dėl Gudijos gali būti neaiškumų.

Pritariu. Absoliučiai nieko keisto.

[tivoli]

Labai įdomu, bet yra tam tikrų neaiškumų ir stebinančių dalykų. Pvz. kieno 'GDP per capita' yra 34,059 — Italijos ar Vatikano?
Stebina, kad Ukrainos beveik perpus skurdesnė už Gudija, ypač po to, kai pastaroji išgyvena default'ą. Taip pat keista, kad Gruzija skurdesnė už Armėniją. Keista ir tai, kad Suomija ir Austrija yra vienodo turtingumo, bet už jas abi vis dar turtingesnė Airija, o Britai gerokai atsilieka nuo Prancūzijos ir Beniliukso.
Palyginimui būtų įdomu dar matyti euro ir ES be euro zonos 'GDP per capita', t.p. ES-15, ES-27.

Man irgi į akį krito, jog Airijos GDP didesnis už Austrijos ir Suomijos, ar net už tarkim Nyderlandų. Gal nestebintų šie skaičiai manęs taip, bet čia juk 2011m!!! duomenys; plius nereikia pamiršti, kad Airija yra kol kas tik viena iš dviejų (kita tik Graikija) tų pačių PIIGS šalių gavusi 85mlrd. eurų 'labdaros' paketą.

[Silber418]

Man irgi į akį krito, jog Airijos GDP didesnis už Austrijos ir Suomijos, ar net už tarkim Nyderlandų. Gal nestebintų šie skaičiai manęs taip, bet čia juk 2011m!!! duomenys; plius nereikia pamiršti, kad Airija yra kol kas tik viena iš dviejų (kita tik Graikija) tų pačių PIIGS šalių gavusi 85mlrd. eurų 'labdaros' paketą.

Nyderalndų BVP/1 gyventojui didesnis (Airijos: 45.689, o Nyderlandų: 47.172). Tiesiog grafikas šiek tiek "kreivas". Šį variantą pateikiau, nes duomenys gana nauji.

[Gator]

Is kur ten skaiciai traukiami? Pasak to straipsnio 2010 IMF duomenys. Turkijos 8700, o ant zemelapio virs 10 tukstanciu. Lietuvos taip pat ant zemelapio neaiskus skaicius. Kiti taip pat.

[Silber418]

Pasak to straipsnio 2010 IMF duomenys.

Hmm, dar kartą įsitikinau, kodėl negalima pasitikėti wikipedia. Duomenys ne 2011 m. birželio mėn., o surinkti iki šių metų birželio mėnesio. Tačiau grafike neva pateikti to mėnesio duomenys.

[suoliuojantis]

Lichtensteinas rules )

O siaip turiu spausdintus 2000 metu duomenis: tada ir Gruzija, ir Armenija buvo turtingesnės už Azerbaidžaną. Dabar azerai vos ne trigubai didesnį BVP turi.
Tada norvegai buvo maždaug 10 proc. turtingesni nei danai ir švedai, o dabar jau vos ne dvigubai. Va kur šalys iš kurių reik pavyzdį imti, kaip nieko nedarant (na kuo jau norvegai geriau tvarkosi už švedus) galima turtėti ))

[Silber418]

Lichtensteinas rules )

Ir Liuksemburgas.

Tada norvegai buvo maždaug 10 proc. turtingesni nei danai ir švedai, o dabar jau vos ne dvigubai. Va kur šalys iš kurių reik pavyzdį imti, kaip nieko nedarant (na kuo jau norvegai geriau tvarkosi už švedus) galima turtėti ))

Nepamirškime, kad BVP/1 gyventojui lemia ir gyventojų skaičius. Švedijoje, skirtingai negu Norvegijoje ir Danijoje, jų yra dvigubai daugiau. O pagal visą BVP Švedija yra didžiausia rinka Skandinavijoje. Pastebėkime ir tai, kad kol kas žymią Norvegijos biudžeto dalį sudaro pajamos, aunamos už gamtinių resursų gavybą, o Švedija savo gamtinių resursų (metalų bei naftos telkinio prie Gotlando) pristabdė.
Kita vertus, vien BVP dydis ir dalis tenkanti vienam gyventojui nėra vientintelis faktorius, lemiantis gyvenimo kokybę. Daug priklauso ir nuo mokesčių sistemos, kt.