Lietuvių - žydų santykiai

[index]

Kodėl vyriausybė? Yra pakankamai dergėjų, nebūtinai iš Izraelio. JAV, Europoje pakankamai tokių žydų, kurie viešai apdergė Lietuvą ir lietuvius, darė spaudimą pasinaudodami savo įtaka...

O kuo čia dėta vieno autoriaus tautybė? Vienas ar kitas žmogus niekada nereprezentuoja visos tautos.

[Al1]

O kuo čia dėta vieno autoriaus tautybė? Vienas ar kitas žmogus niekada nereprezentuoja visos tautos.

Pirma. Kodėl kilo toks triukšmas dėl Stankero straipsnio. Jis juk nereprezentuoja tautos... Bet mat kai kurie atskiri žydai įsižeidė už visą žydų tautą...
Antra. Dergiančius pareiškimus skelbia ne eilinis Moiša. Dergia žinomi visuomenės veikėjai, pareigas užimantys asmenys, žinomi žurnaliūgos ir t.t.

[John]

The Economist straipsnis

Lithuania's Jewish history
Old wounds
Clashing versions of Lithuania’s history and how to treat it

Feb 10th 2011 | from PRINT EDITION

FOR many Lithuanians a short-lived uprising against Soviet occupation in June 1941 was a fine thing. Although it was soon crushed by another lot of occupiers, the Nazis, the efforts of the Lithuanian Activist Front (LAF) were a valiant flicker of statehood before five decades of renewed foreign rule. Fans of one of the leaders of the LAF, Juozas Ambrazevicius, who died in exile, are planning to rebury him in Vilnius amid celebrations of the uprising’s 70th anniversary.

...
visas straipsnis

Straipsnyje kalbama apie skirtingus požiūrius į žydų genocidą ir Lietuvos istoriją Antrojo Pasaulinio karo Lietuvoje. Paminėtas Lietuvių Aktivistų Frontas ir jo suvokimas lietuvių ir žydų tarpe.

Paminėta tai, kad Lietuvai nepatinka, kai įvairius kaltinimus žeria kai kurios tarptautinės žydų organizacijos, tačiau paminėta ir tai, kad išgyvenusi Holokaustą Lietuvis žydų bendruomenės viena svarbiausių personų Irena Vėsaitė nesilaiko radikalios pozicijos ir įžvelgia nebent valdžios neveiklumą, nei tyčinį veikimą prieš nacių nusikaltimų išaiškinimą. Paradoksalu, bet už tai ją pačią kritikavo kovotojai su antisemitizmu (konkrečiai akademias ir filmų kūrėjas Ben Moshe).

Lietuvos Jidiš studijų profesorius Š.Lileikis situaciją lygina su buvimu "įspraustam tarp dviejų Talibanų", kur nei kai kurios žydų organizacijos, nei kai kurie Lietuvos politikai dėl savo kietakaktiškumo nesugeba daryti bendrų išvadų, kas, beje, būdinga ir Lietuvos-Lenkijos santykiams.

Paskutinėje pastraipoje užsimenama, kad daug kam nepatiko kai kurių Europos šalių noras sulyginti nacių ir sovietų nusikaltimus. Trumpai pateikiamos abiejų pusių nuomonės.

Kas nepatingės paskaityti daugiau, labai puikų ir išsamų komentarą prie šio straipsnio parašė cegorach. Sakyčiau jo komentaras yra prasmingesnis ir geresnis rašinys, nei pats straipsnis (ar apskritai daugelis straipsnių šia tema).

[Al1]

The Economist straipsnis


Paskutinėje pastraipoje užsimenama, kad daug kam nepatiko kai kurių Europos šalių noras sulyginti nacių ir sovietų nusikaltimus. Trumpai pateikiamos abiejų pusių nuomonės.

Visiškai suprantama, kad žydams sovietų nusikaltimų prilyginimas nacių nusikaltimams nepriimtinas. Nes būtent to meto TSRS valdžios viršūnėlėje (ir partijoje) buvo nemažai žydų. Kad ir kokiu tironu vaizduojamas Stalinas, visos atsakomybės ant jo vieno nesuversi. Jau nekalbant apie tai, kad prie Spalio revoliucijos "darymo" žydai rankas prikišo, o nebuvo atsitiktinai į ją įtraukti...

[artexs]

Vilniaus žydų mokyklos vadovas: jei ateitį siejame su Lietuva, turime mokytis lietuviškai

Žydai visada pasižymėjo protingumu. Taikliai, laiku ir vietoj pasinaudota situacija su lenkais padidinti lietuvių pagarbai ir pasitikėjimui žydais.

[Recoiler]

Vel kazkas imete Youtuban legendini Orbitos reportaza

[Prieš]

Apie žydus inkile?

[Al1]

Lietuviai turi žinoti savo didvyrius.
Susipažinkite - Justinas Bonaventūra Pranaitis

Justinas Bonaventūra Pranaitis (1861 m. liepos 27 d. Zanavykijoje, Griškabūdžio parapijoje, Panenupių kaime - 1917 m. sausio 28 d. sausio 28 d. Peterburge) - Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis.

Justinas Bonaventūra Pranaitis gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvas - Eliziejus Pranaitis, motina - Marijona Pranaitienė. Sesers Marijonos vyras - Saliamonas Banaitis. Pradinį išsilavinimą įgijo Lukšiuose ir Griškabūdyje, Marijampolės gimnazijoje baigė 4 klases. 1878 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Nuo 1883 m. toliau studijavo teologiją Peterburgo akademijoje, apgynė magistro darbą „Christianus in Talmude Iudaeorum sive Rabbinicae doctrinae de Christianis secreta", teologijos magistras (1887 m.). Taip pat gilinosi į hebraistiką. Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Danielius Chwolson J. Pranaitį pripažino geriausiu savo studentu. J. B. Pranaitis baigęs studijas, tapo hebrajų kalbos katedros vedėju, buvo hebrajų kalbos, liturgijos ir bažnytinio giedojimo dėstytojas. Nuo 1890 m. Peterburgo akademijos dvasios vadovas, nuo 1891 m. – vicerektorius.

1886 m. Griškabūdyje Seinų vyskupo padėjėjas Juozas Olekas įšventino kunigu. Sielovadininkas Nižnij Novgorode, Urale bei kitose 1863 m. sukilėlių tremties vietose Sibire. 1897 m. pasiųstas „ištirti Turkestano katalikų padėties“, nuo 1900 m. - misionierius (savo noru) Turkestane. Užsiėmė čia esančių latvių, vokiečių, lenkų, prancūzų katalikų sielovada, buvo čia gyvenančių lietuvių, vokiečių, lenkų, prancūzų, italų ir kitų europiečių katalikų dvasios vadovu.

Puikiai mokėjo 6 kalbas.

Tačiau labiausiai jį išgarsino 1892 m. lotynų kalba parašyta knygą "Christianus in Talmude Iudaeorum". Tai veikalas, demaskuojantis žydų Talmudą ir atskleidžiantis juodžiausią judaizmo pusę - neapykantą nežydams. Knyga greitai buvo išversta į lenkų (1892), prancūzų (1892), vokiečių (1894), taip pat rusų (1911), lietuvių (1912), anglų (1939), italų (1939) ir ispanų kalbas. 1912 m. J. Pranaitis dalyvavo žydo Menahemo Mendelio Beiliso, kaltinamo ritualine žmogžudyste, teisme kaip ekspertas.

Mirus palaikai nugabenti į Taškentą, palaidoti prie Pranaičio statytos bažnyčios. 1923 m. bolševikai kapą išniekino, išmetė palaikus (jų buvimo vieta iki šiol nežinoma).

Pagal http://lt.wikipedia.org/wiki/Justina...ABra_Pranaitis

Rusų kalba knygos kopiją galima susirasti internete. Kad ir čia
http://batfx.com/index.php?act=attach&type=post&id=2362

Atsidarys pdf'as. Reikia palaukti, jo dydis apie 3,5 MB. Tai pirmojo (1911 m.) ir tikriausiai vienintelio leidimo rusų kalba skenas. Deja, tik antroji dalis. Pirmoji dalis uždrausta cenzūros dėl neva antisemitizmo.
Lietuviškas leidimas susideda iš abiejų dalių!
Lietuviškai visa knyga prieinama www.e-paveldas.lt.

Visą knygą anglų kalba galima skaityti čia:

http://www.talmudunmasked.com/

[Romas]

Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2011 balandžio mėn. 17 d. 14:53

Izraelio politologas: juokinga bijoti kalbėti apie komunizmo nusikaltimus ir ginčytis, kas kentėjo stipriau

(...)
B. Rubinas savo paskaitoje taip pat siekė paneigti populiarią nuomonę, kad didžioji dalis komunistų buvo žydai. Pasak mokslininko, šis mitas buvo paskleistas dar nacių ir žydų įvairių valstybių komunistų partijose skaičius proporcingai atitiko jų kiekį bendrai visuomenėje.

„Jeigu analizuoji partijų narius ir turi mintyse tokius faktorius kaip urbanizacijos ir išsilavinimo lygį, supranti, kad žydų dalis komunistų organizacijose atitiko jų proporciją toje visuomenėje. (...)

„Aš manau, kad sprendžiant konfliktą, kai žydai Lietuvoje bando diskutuoti, kas kentėjo labiau, tai būtent jų interesas yra dirbti drauge ir pripažinti totalitarinių režimų nusikaltimus, tikrą istoriją ir jos vietą. (...) Aš manau, kad juokinga bijoti kalbėti apie komunizmo nusikaltimus, mano nuomone, svarbu kalbėti apie lietuvių patirtas kančias, ypač po 1945-ųjų. Įmanoma, kad yra žmonių su blogomis intencijomis, kurie siekia panaudoti tai pateisinti Holokaustą. Bet didžioji dalis žmonių, mano manymu, neturi tokios intencijos. Aš manau, kad žmonės nėra tokie kvailiai, kad negalėtų tuo pačiu metu kalbėti apie du dalykus“, - reziumavo B. Rubinas

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=44505747

[Al1]

„Aš manau, kad sprendžiant konfliktą, kai žydai Lietuvoje bando diskutuoti, kas kentėjo labiau, tai būtent jų interesas yra dirbti drauge ir pripažinti totalitarinių režimų nusikaltimus, tikrą istoriją ir jos vietą. (...) Aš manau, kad juokinga bijoti kalbėti apie komunizmo nusikaltimus...

Tai reiškia pripažinti ir žydų komunistų nusikaltimus.

[Sula]

Paminėta tai, kad Lietuvai nepatinka, kai įvairius kaltinimus žeria kai kurios tarptautinės žydų organizacijos,

Gal gali kas nors paaškinti, kokius nusikaltėlius turi sugauti Lietuva po karo praėjus 66 metams? Nors neneigiu, kad tokių yra (gal jau mirusių, ir net garbinamų).
Negi SSRS nesugebėjo per 45 metus sugaudyti visų kolaborantų ir žydšaudžių. Jei jie buvo kitų valstybių teritorijoje, tai kodėl izraelitai nekankina tų šalių Vyriausybių? Aš pats asmeniškai žinau, kad šimtai ar tūkstančiai vokiečių karo nusikaltėlių išvengė tesingumo, vien dėl VFR teisinės sistemos netobulmų. Izraelitai tai puikiai žino.

[Sula]

Kaip ne keista, atnaujinu temą

Įdomus epizodas iš sanykių su žydais sovietinės Lietuvos provincijoje aprašytas rusiškoje Wikipedijoje:

http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%...B5%D0%B5%D0%B2

Jaučiu, kažkas vėl kurs konspirologinę traktuotę

[Romas]

Toks gana poleminis straipsnis


Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt
2012 m. gegužės 3 d. 00:05
L.Briedis: ir rusų, ir vokiečių okupantai Vilniuje privilegijavo lietuvius

[I- Galbūt požiūrį į lenkišką Vilniaus praeitį ir kultūrą lemia politika. Susiklostė karingas požiūris į lenkiškumą ir lenkus kaip okupantus. Tačiau, ko gera, sunkiau paaiškinti deramos atodairos į žydišką Vilniaus istoriją ir kultūrą nebuvimą.
(...)

Lenkiškas Vilnius yra neigiamas, o žydiškas miestas lietuviškajame kontekste visai neegzistuoja. Lietuvoje žydų interesus gina ir puoselėja ne Lietuvos valstybė, o užsienio valstybės – Izraelis, JAV, Didžioji Britanija. Lietuvos valstybė žvelgia i žydišką Vilnių kaip užsienio reikalų problemą, todėl i viską reaguojama kaip į blogą arba gerą „pijarą“. Jei nebūtų užsienio spaudimo, tai lietuviškajame Vilniuje žydų gyvenimo ir atminties būtų matyti ne daugiau nei jo buvo pastebima tarybiniame Vilniuje. Tai ir yra skaudžiausia: lietuviai nemato žydų savame mieste.


http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58636425

[J.U.]

Mečečių dar sulauksime... O sinagogos nereikia. Žydiškas Vilnius pasibaigė ir nei kiek dėl to neliūdna.

Man kyla tokia mintis, kad jei Vilniuje būtų gerokai daugiau žydų, tai ir lietuviai taptų protingesni. Blogiau yra tai, kad dabar jei ir atvažiuoja koks žydas iš užsienio, tai dažnai koks nors sukčius, arba tiesiog buvęs (?) KGB agentas. Tokie įneša tik destrukciją.

[Al1]

Man kyla tokia mintis, kad jei Vilniuje būtų gerokai daugiau žydų, tai ir lietuviai taptų protingesni.

Kokie lietuviai buvo "protingi", kai buvo daug žydų Lietuvoje, jau žinome... Kokie lenkai buvo protingi, kai Varšuvoje tarpukaryje oficialiai apie 40 proc. gyventojų buvo žydai (neoficialiai galbūt netgi daugiau nei pusė), jau žinome... Panaši situacija buvo ir daugelyje kitų miestų...

[bebop]

buvęs (?) KGB agentas

Jeigu neklystu, tai žydų į tokias įstaigas nepriimdavo sovietmečiu. Ar klystu?

[J.U.]

Jeigu neklystu, tai žydų į tokias įstaigas nepriimdavo sovietmečiu. Ar klystu?

Klįstate. Visiems žinomas Zurofas buvo Izraelyje nuteistas už tarnybą KGB. Sėdėjo. Bet Lietuvoje laukiamas svečias.

[J.U.]

Kokie lietuviai buvo "protingi", kai buvo daug žydų Lietuvoje, jau žinome... Kokie lenkai buvo protingi, kai Varšuvoje tarpukaryje oficialiai apie 40 proc. gyventojų buvo žydai (neoficialiai galbūt netgi daugiau nei pusė), jau žinome... Panaši situacija buvo ir daugelyje kitų miestų...

Tai nepaneigia to, kad galėjo būti dar durnesni. Nes lietuvis jau smetonmečiu tikro verslo išmoko tik iš žydų, o ne savo kaimyno, apariančio mėšlą pūdyme.

[Lettered]

Klįstate. Visiems žinomas Zurofas buvo Izraelyje nuteistas už tarnybą KGB. Sėdėjo. Bet Lietuvoje laukiamas svečias.

O tai ką Zuroffas padarė blogo Lietuvai, kad taip užkliuvo?

[Aleksio]

Jeigu neklystu, tai žydų į tokias įstaigas nepriimdavo sovietmečiu. Ar klystu?

Priklauso nuo epochos - iki maždaug Stalino valdymo vidurio priimdavo ir nemažai, vėliau etatiniais saugumo karininkais tapti buvo laaabai sunku, bet informatoriais, agentais - prašom.