Atleiskit, nematau ryšio tarp Sporto rūmų, Kukliansky ir paprasto antisemitizmo. Nors Sporto rūmų problema ir iškelta "semitisitinių" žydų.
Bet tai kitos temos objektas, nesiplėsiu.
Kukliansky labai stumia žydų muziejų Sporto rūmuose. Antisemitizmas paprastas - vėl kažkoks žydų sąmokslas užvaldyt teritoriją ir pastatą kuriam klausimas ar gali turėti pretenzijų. Apart savo pačių vidinių taisyklių, kurios kitoms koncesijoms bei pasauliečiams neaišku ar turėtų rūpėti. Ypač kai su tuo klausimu aktyviai dirba net ne vietos, o užsienio žydai. Ir dar pateikiama per prizmę atseit reikia nesipykt su amerikos žydai ir vykdyt jų reikalavimus, nes kitaip NATO mūsų negins. Kone tiesiai iš siono protokolų ar kaip ten
BNS 2024.12.29 Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, LŽTKC kreipėsi į prokurorus
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė..
Buvo pakeisti užrašai ant Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose esančių paminklų, skirtų Antrojo pasaulinio karo pradžioje sušaudytiems žydams atminti – pašalinta nuoroda į „nacistinius budelius ir jų vietinius talkininkus“ bei įrašyta, kad žudynes vykdė „lietuviai kaimynai“.
Kaip BNS informavo Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, savivaldybei apie pakeistus užrašus ant paminklų žinoma, tačiau šie pokyčiai nebuvo derinti su vietos valdžia, o patys paminklai priklauso viešajai įstaigai „Dingęs Štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejui. (...)
„Holokausto aukų memorialai nepriklauso Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ar jos padaliniams, todėl užrašai ant paminklų neprivalo būti derinami ir nebuvo derinami su Radviliškio rajono savivaldybės administracija“, – teigė jis.
Dėl pakeistų užrašų Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC).
toks "kengūrų teismas" vadinamajam etikos komitete atliko, įdomu, kokį vaidmenį? Sumažino antisemitizmą, ar vis tik jį padidino? Ir kaip čia nepacituoti Poetės pasisakymo apie jos žydelį-kolegą (Brodskį) iš konceptualiai tokių pat laikų, kokiais gyvenam šiandien:
" TIK PAŽIŪRĖKIT, KOKIĄ [auksinę] BIOGRAFIJĄ JIE DARO MŪSŲ GARBANOTAJAM [originale - ryžajam]" - vertimas iš rusų k. mano
Dar keli meteliai, dar kelios tokios judolatrijos kampanijos, ir žėėėk lietuviai pranoks antisemtizmu visas semitų tautybes kartu sudėjus. Įdomu, čia kažkas kryptingai deda pastangas, ar taip savaime pas liurbius gaunasi?
toks "kengūrų teismas" vadinamajam etikos komitete atliko, įdomu, kokį vaidmenį? Sumažino antisemitizmą, ar vis tik jį padidino? Ir kaip čia nepacituoti Poetės pasisakymo apie jos žydelį-kolegą (Brodskį) iš konceptualiai tokių pat laikų, kokiais gyvenam šiandien:
" TIK PAŽIŪRĖKIT, KOKIĄ [auksinę] BIOGRAFIJĄ JIE DARO MŪSŲ GARBANOTAJAM [originale - ryžajam]" - vertimas iš rusų k. mano
Dar keli meteliai, dar kelios tokios judolatrijos kampanijos, ir žėėėk lietuviai pranoks antisemtizmu visas semitų tautybes kartu sudėjus. Įdomu, čia kažkas kryptingai deda pastangas, ar taip savaime pas liurbius gaunasi?
Kad linkas apie Saugirdą Vaitulionį ir Zanzibarą. Truputėlį susipainiojai, grafomane.
Kad linkas apie Saugirdą Vaitulionį ir Zanzibarą. Truputėlį susipainiojai, grafomane.
truputėlį susipainioti juk galima, ar ne?... bent jau tol, kol iš 'grafomano' nebuvau perkvalifikuotas į antisemitus (kaip lengvai tai daroma, puikiai žinome) ?
Ką gi, nesulaukus komentaro iš esmės, klausimą galima išplėsti iki platesnio forumiečiams aiškumo, ar ne?
1) tarkim, jog lietuviškos publikos simpatijų klausimas žydams esamame "geopolitiniame kontekste" yra "provokacinis" iš principo, tarkim;
2) bet kaip su pačia procedūra - cenzūruotame/užbliurintame Etikos komisijos "VIEŠAJAME" posėdyje į pseudo-teisinį rūbą įvelkamas "etinis pasmerkimas" LR piliečiui (koks niekingas jis bebūtų) už kaip ne kaip įvykdytą teisę gintis, atstovauti patį save ir apeliuoti į savo nekaltumą, pasitelkus viešą meno kūrinį jo prasminiame integralume, be to kūrinio esmę iškraipančių kupiūrų ar kitokių manipuliacijų kūrėjo pasisakyme. Ir tarsi pasityčiojimui "komisija" jaučiasi kompetentinga kreiptis į trečius asmenis faktiškai VIEŠO BAUGINIMO intencija, apeliuodama į pažeistas "autorines teises" tokioms meno formoms kaip KONTEMPORARINIS PERFORMANSAS? seriously?
man atrodo, kad tai jau net ne "kengūrų teismai", o tovaryščiaus Vyšynskio geriausių 30-ųjų praktikų plagiatas?
truputėlį susipainioti juk galima, ar ne?... bent jau tol, kol iš 'grafomano' nebuvau perkvalifikuotas į antisemitus (kaip lengvai tai daroma, puikiai žinome) ?
Ką gi, nesulaukus komentaro iš esmės, klausimą galima išplėsti iki platesnio forumiečiams aiškumo, ar ne?
1) tarkim, jog lietuviškos publikos simpatijų klausimas žydams esamame "geopolitiniame kontekste" yra "provokacinis" iš principo, tarkim;
2) bet kaip su pačia procedūra - cenzūruotame/užbliurintame Etikos komisijos "VIEŠAJAME" posėdyje į pseudo-teisinį rūbą įvelkamas "etinis pasmerkimas" LR piliečiui (koks niekingas jis bebūtų) už kaip ne kaip įvykdytą teisę gintis, atstovauti patį save ir apeliuoti į savo nekaltumą, pasitelkus viešą meno kūrinį jo prasminiame integralume, be to kūrinio esmę iškraipančių kupiūrų ar kitokių manipuliacijų kūrėjo pasisakyme. Ir tarsi pasityčiojimui "komisija" jaučiasi kompetentinga kreiptis į trečius asmenis faktiškai VIEŠO BAUGINIMO intencija, apeliuodama į pažeistas "autorines teises" tokioms meno formoms kaip KONTEMPORARINIS PERFORMANSAS? seriously?
man atrodo, kad tai jau net ne "kengūrų teismai", o tovaryščiaus Vyšynskio geriausių 30-ųjų praktikų plagiatas?
Jeigu tu apie žemaitaitį, tai jį nušauti reikėtų, nes jis gyrėsi, kad kolaboruotų su rusais.
Pirmadienį, kovo 24-ą dieną, sukanka 100 metų, kai Vilniuje buvo įkurtas YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas. 1940-ais metais persikėlusi į Niujorką, tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą. Šiandien YIVO sukaupusi didžiausią ir išsamiausią Rytų Europos žydų istorijos bei kultūros medžiagos kolekciją pasaulyje.
Šimtmečio sukakties proga LRT.lt su YIVO vadovu J. Brentu kalbėjosi apie instituto istoriją, kovą su antisemitizmu, pagalbą Ukrainai ir tai, kuo ypatingas Vilnius.
– Pradėkime nuo YIVO istorijos. Institutas įkurtas 1925 metais Vilniuje. Kodėl būtent šiame mieste?
– Tiesą sakant, YIVO instituto idėja kilo Berlyne. Tame susitikime dalyvavo ir Maxas Weinreichas, tapęs YIVO vadovu didžiajai jo istorijos daliai. Jis suprato, kad Vilnius būtų geriausia vieta šiam institutui dėl to, jog žydų bendruomenė čia buvo labai susitelkusi, raštinga, išsilavinusi. Čia buvo daug žydų intelektualų, menininkų, muzikantų, rašytojų ir taip toliau.
Miestas tuo metu buvo ypač kosmopolitiškas. 30 ar daugiau procentų miesto gyventojų buvo žydai. Manau, beveik 60 procentų buvo lenkai. Visgi tai buvo gana atvira vieta. Čia buvo galima jaustis kaip namie labiau nei Varšuvoje. Ten YIVO būtų buvusi tik viena iš daugelio galimų institucijų. O Vilnius buvo labai svetinga aplinka. Čia atvykdavo visi didieji intelektualai. Tai buvo daugelio jų namai. Taigi, įkurti čia YIVO atrodė prasminga.
Tarp šių medžiagų buvo ir tokie vertingi dalykai kaip Vilniaus Gaono kloizo pinkasas (įrašų knyga – LRT.lt). Tarp jų buvo ir tokių daiktų kaip trylikametės mergaitės, apie kurią niekas niekada nebuvo girdėjęs, parašyti memuarai. Jie stengėsi išsaugoti viską, ką tik galėjo, kas, jų manymu, galėjo turėti tam tikrą vertę.
Po karo medžiagą, išsiųstą į Vokietiją, aptiko JAV kariuomenė. 1947-ais metais ji išsiųsta į YIVO institutą Niujorke.
Tačiau kai į Vilnių atėjo sovietai, 1948-ais metais jie pradėjo antisemitinę, antižydišką, antikosmopolitinę kampaniją, išplitusią visoje Sovietų Sąjungoje. Buvo suimami žydų gydytojai, profesoriai, filmų kūrėjai. Tai buvo baisu. Daugelis buvo uždaryti į gulagus ar paprasčiausiai sušaudyti. Be to, buvo duotas įsakymas surinkti visą medžiagą, kuri buvo išgelbėta užkasant ją nuo nacių, o po karo vėl atrasta A. Sutzkeverio, S. Kaczerginskio bei kitų, ir ją sunaikinti. Toks buvo įsakymas – sunaikinti visą šį brangų palikimą.
Išties tai turėjo įvykti. Visi žydų lyderiai, likę iš YIVO bendruomenės, pabėgo iš Lietuvos. Šios medžiagos buvo niekieno nesaugomos. Tačiau tada lietuvis Antanas Ulpis nusprendė jas išgelbėti. Jis vadovavo Knygų rūmams, įsikūrusiems Šv. Jurgio bažnyčioje Vilniuje. Kartu su pora kolegų, prisiekusių laikytis paslapties, jis surinko tiek medžiagos, kiek tik galėjo. Sovietai nemažai sunaikino, bet A. Ulpis ką galėjo, tą surinko ir paslėpė bažnyčioje.
Comment