Lietuvių - žydų santykiai

[mantasm]

Apie ką jie turėtų netylėti?

Būtų įdomu jei ambasadorius ar kas aukštesnio lygio aplankytų sakykim Rainius

[index]

Uždėjai kabutes ant žodžio "atsitiktinai", kas sakė, kad juos atsitiktinai išžudė? Kažkaip šitoj temoj nieko rišlaus tau nesiseka pasakyti.

Čia spėjų apie Genocido ir Rezistencijos Centrą, kad vienas pilietis buvo "įtrauktas į Holokaustą, o po to tik pasirūpino nužudytųjų turtu, kad geras daiktas nepražūtų".

[Sula]

kiek cia snowflaku islindo.. labai jautrus visi (turint omeny kad lietuviai "atsitiktinai" zydus izzude ir ju turta po to pasisavino )

Aš irgi nelabai supratau.
Snowflake'ai paprastai ištižėliai, kandį bijo užmušti, verkšlena dėl kažkokių tautos priešų..
Nejautriems ryžtingiems vyrams nesudreba ranka sunknežinti kūdikiui kaukolę ar auksinius dantis iš lavono iškrapštyti.

[AšNeRobotas]

Būtų įdomu jei ambasadorius ar kas aukštesnio lygio aplankytų sakykim Rainius

Putinas turėtų lankyt Rainius.

[mantasm]

Putinas turėtų lankyt Rainius.

Ne Putinas neišdavė Dušanskio.

[Sula]

O kas neišdavė P.Raslano?

[AšNeRobotas]

Ne Putinas neišdavė Dušanskio.

Dušanskis mažai susijęs su Rainiais, o raslanas slėpėsi Rusijoj.

Toliau parengiamiesiems darbams vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas ltn. Jermolajevas (Ermolaev). Rainių miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas ltn. Ždanovas (Ždanov), SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas (Kompanec). Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius.

1988 m. jam pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo Rainių žudynėse, tačiau dėl pažinčių aukštuose postuose taip ir nebuvo pradėtas teismo procesas. Tik paviešinus Rainių tragediją, jau Sąjūdžiui įsisiūbavus, 1988 m. spalį P. Raslanas buvo triskart apklaustas. 1991 m. vasarą, visiškai neslėpdamas, išsiregistravo iš savo buto Vilniuje, sutvarkė savo turtinius reikalus, nurodydamas, kad išvyksta gyventi į Rusiją, sėdo į traukinį ir išvažiavo į Maskvą. Prieš tai jis išsiskyrė su savo antrąja žmona Silvija. Tuo metu Rainių žudynių tyrimas nuo 1990 m. balandžio buvo jau sustabdytas, „nenustačius traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn asmens“.^[1]

Išvykęs į Rusiją apsigyveno Pamaskvėje, Balašichoje, kur iki mirties slapstėsi nuo teisingumo.^[2] 1996 m. liepos 22 d. buvo išsiųstas prašymas Rusijai dėl nusikaltėlio ekstradicijos. Per savo gyvenimą gavo 35 apdovanojimus, tarp jų ir 4 ordinus.

[Lettered]

Dušanskis mažai susijęs su Rainiais, o raslanas slėpėsi Rusijoj.

Panašu, jog tiek Putinas, tiek Netanyahu vienodi šiuo klausimu, neišduos savų, nepaisant pridarytų baisių nusikaltimų.

[Aleksio]

Panašu, jog tiek Putinas, tiek Netanyahu vienodi šiuo klausimu, neišduos savų, nepaisant pridarytų baisių nusikaltimų.

Lietuvos respublikos pilietybės įstatymo 6 str. "Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei."
Kodėl Izraelyje ir Rusijoje turi būti kitaip?

[mantasm]

Dušanskis mažai susijęs su Rainiais, o raslanas slėpėsi Rusijoj.

Brazauskas irgi ne prie labiausiai susijusio simbolio braukė ašarą. Kokią geresnę simbolinę vietą siūlai?

[AšNeRobotas]

Brazauskas irgi ne prie labiausiai susijusio simbolio braukė ašarą. Kokią geresnę simbolinę vietą siūlai?

Aš, iš vis, nesiūlyčiau Izraelio ambasadai atsiprašinėt už sovietus, bet tikėčiausi, kad jie negintų nkvdistų.

Sovietų sąjunga ir NKVD yra rusų, o ne žydų, atsakomybė. Ji neatstovavo žydų kaip valstybės ar etninės grupės interesų. Rainių žudynės organizavo ne tik žydai, bet ir rusai su lietuviais. Idėja, kad Izraelio ambasada už tai turi atsiprašyti yra absurdiška.

Žydšaudžiai, nors buvo nacių marionetės, naikino žydus Lietuvos vardu. Dauguma patriotinės retorikos buvo ir antisemitinė.

@Lettered Natanyahu dalba**bas yra.

[mantasm]

Aš, iš vis, nesiūlyčiau Izraelio ambasadai atsiprašinėt už sovietus, bet tikėčiausi, kad jie negintų nkvdistų.

Kam mums atsiprašinėt už sovietus ar nacius? 1941 Lietuvos respublikos nebuvo.

[index]

Kam mums atsiprašinėt už sovietus ar nacius? 1941 Lietuvos respublikos nebuvo.

Na kaip, trumpą laiką - nuo dabar bandomo išbalinti bitželio sukilimo iki pilnavertės nacių okupacijos (kol galutinai panaikino marionetinę savivaldą) teoriškai lyg ir egzistavo. Ir pirmos žudynės prasidėjo jau tada.

Noreikos nuodėmės irgi iš to periodo - kai dar lietuviai turėjo savivaldą, bet daliai bent jau tyliai sabotuojant Holokaustą, dalis entuziastingai kolaboravo.

[AšNeRobotas]

Kam mums atsiprašinėt už sovietus ar nacius? 1941 Lietuvos respublikos nebuvo.

Atsakiau jau.

[R.D.]

Kai sakau lietuvių puikiai suvokiu, kad žudikų ir kolaborantų buvo mažuma, suvokiu istorines aplinkybes, suvokiu, kad genocidas nebuvo vykdomas Lietuvos valstybės kaip institucijos, nes ji buvo sunaikinta,bet jame dalyvavo lietuviai ir už juos mes turėtumeme prisiimt kolektyvinę atsakomybę, ne teisinę, o istorinę, kaip prisiimam kitų lietuvių nuopelnus ir jais visi kartu didžiuojames. Tai turėtume daryt ne dėl žydų, o dėl savęs.

Mano šeimos namai 1941 m. sudegė, tego trauktis kaunan ir ieškoti išgyvenimo šaltinio ne vienam asmeniui. Paskui senelis su pusbroliu įsitraukė į rezistencinį judėjimą, tačiau laiku pasitraukė, išvengė mirties tarp sunaikinto būrio narių ir tarp apskirtai 20 tūkstančių žuvusiųjų, tačiau galiausiai gavo 20+5 sibiran už pagalbą partizanam. Mano šeima, mano žiniomis nedalyavo skundžiant ir kitaip skriaudžiant žydus, nes, pirmiausia, jie neturėjo tokių kaimynų (kaip dabar madinga sakyti žaidžiant emocijom "bendrapiliečių", "kaimynų"). Jokios kolektyvinės atsakomybės už žydų genocidą aš neturiu prisiimti, kaip ir tauta negali prisimti už tuos 2+ tūkstančius dalyvavusių žydų genocide, kaip ir kiekvienas žydas negali priisimti atsakomybės už Dušanskio neišdavimą ar už kiekvieną žydų tardytoją. Ką galiu padaryti kaip žmogus, tai pripažinti jų klaidas ir pasmerkti juos už nusikaltimus prieš žmogiškumą, bet lygiai taip pat nuosekliai studijuoti tiek žydų veiksmus sovietinėse jėgos struktūruose, tiek lietuvių elgėsį, tarkime, savisaugos dalinių (arba kitaip policijos batalionų). Suprasti, prisiminti, nepamiršti, nekartoti klaidų, matyti pilną situaciją, o šitos pasakos apie kolektyvinę atsakomybę yra ne tik, kad moralinė kapituliacija, kuri kelia atmetimą, nes tai savęs negerbimas, saviplakiškas vergų mentalitetas. Ne vyrkauti, o judėti į priekį reikia. Moralinę atsakomybė žmogus priima asmeniškai, jeigu negali pakelti skausmo dėl jo artimimų žmonių elgėsio. Jeigu turite už ką prisimti tokią atsakomybę, prisiimkite ir nešiokite savyje, o aš tuo tarpu geriau dar kartą paskaitysiu Yuri Slezkin "Žydų šimtmetis".
O šiaip skaitant tas diskusijas, toks jausmas, kad 1940-1945 Lietuvoje buvo vakumas ir čia tik žydų genocidas vyko, škirpininkų organizuotas.Liūdna, ponai.

[Lettered]

Kam mums atsiprašinėt už sovietus ar nacius? 1941 Lietuvos respublikos nebuvo.

Pagal tokią logiką reiktų ir Lietuvai atsiprašyti už trėmimus į Sibirą ir Gulagus, nes tarp vykdytojų buvo ir lietuvių.

[index]

Šiaip aš tą "kolektyvinės kaltės prisiėmimą" suvokiu tiesiog kaip pripažinimą, kad tuo metu vyko didelis blogis ir visi dalyvavę genocidę tiesiog darė blogį. Nepateisinamą, kurį turime visada prisiminti ir stengtis, kad jis nesikartotų, prieš jokią tautą nukreiptas. O mes tiesiog jaučiame skausmą dėl to kas nutiko, kad nesugebėjome apginti nuo dariusių blogį ir jaučiame didelį trūkumą Lietuvoje dėl prarastos bendruomenės, kuri anksčiau labai stipriai prisidėjo prie Lietuvos vystymosi.

[mantasm]

Pagal tokią logiką reiktų ir Lietuvai atsiprašyti už trėmimus į Sibirą ir Gulagus, nes tarp vykdytojų buvo ir lietuvių.

Link to ir lenkiu, kad kolektyvinė atsakomybė yra neteisinga. Tiek vienu, tiek kitu atveju.

[mantasm]

O mes tiesiog jaučiame skausmą dėl to kas nutiko, kad nesugebėjome apginti nuo dariusių blogį ir jaučiame didelį trūkumą Lietuvoje dėl prarastos bendruomenės, kuri anksčiau labai stipriai prisidėjo prie Lietuvos vystymosi.

Jei sąžiningai - kiek „prarasta bendruomenė“ yra dabarties mitas ir kiek amžininkai iš tiesų taip galvojo ir tai įrašyta musyse nuo amžių amžinųjų? Nu nebuvo didelės integracijos tarp lietuvių ir žydų. Abipuse iniciatyva.

[index]

Jei sąžiningai - kiek „prarasta bendruomenė“ yra dabarties mitas ir kiek amžininkai iš tiesų taip galvojo ir tai įrašyta musyse nuo amžių amžinųjų? Nu nebuvo didelės integracijos tarp lietuvių ir žydų. Abipuse iniciatyva.

Kažkokia atskirtis buvo, tas manau nemaža dalimi ir prisidėjo prie šiokio tokio abejingumo genocidui. Bet jei nebūtų įvykusi Holokausto katastrofa, tikriausiai integracija būtų tapusi gerokai didesne. O tarp žuvusių buvo daug elito, buvo tikrų Lietuvos patriotų (buvo nepriklausomybės karo didvyrių, Vyčio kryžiaus kavalierių), o ir šiaip daugybė darbščių, verslių žmonių.

Dabar nemaža dalis Izraelio elito yra iš Lietuvos (tik iš dalies ir dėl mūsų pačių kaltės apie Lietuvą neretai nekokią nuomonę turi), o galėjo būti čia.