Italija niekada nebuvo "nacistinė". Naciai okupavo šiaurinę dalį 1943 m. rugsėjį, tuomet niekas nieko neapsaugojo. Išskyrus tai, kad artėjant frontui mažiau rūpėjo.
Šiaip labiausiai sick yra, kad dalies tautos žmonių bendradarbiavimu su okupaciniu režimu teisinamas visų tautos žmonių išžudymas. Tokiu atveju nežinau ką reiktų daryti su etniniais krikščioniais lietuviais, kurių dar daugiau su komunistais bendradarbiavo.
Šiaip labiausiai sick yra, kad dalies tautos žmonių bendradarbiavimu su okupaciniu režimu teisinamas visų tautos žmonių išžudymas. Tokiu atveju nežinau ką reiktų daryti su etniniais krikščioniais lietuviais, kurių dar daugiau su komunistais bendradarbiavo.
Labiausiai liūdna tai, kad holokausto industrijos atstovai bando taikyti kolektyvinę atsakomybę ir tuo pagrindu, kad buvo išžudyta daug nekaltų - negali pripažinti faktų apie dalies savo tautiečių nusikalstamą veiklą.
Rakutis pabaigoje straipsnio apie tai ir užsimena.
Labiausiai liūdna tai, kad holokausto industrijos atstovai bando taikyti kolektyvinę atsakomybę ir tuo pagrindu, kad buvo išžudyta daug nekaltų - negali pripažinti faktų apie dalies savo tautiečių nusikalstamą veiklą.
Rakutis pabaigoje straipsnio apie tai ir užsimena.
Tuos likusius "kaltuosius" nuteisė kažkoks teismas ar bent karo tribunolas? Ir išimtinai mirties bausme?
Kita vertus, bet kokios realios ar moralinės asmeninės atsakomybės vertinimo vengimas yra nepateisinamas.
Raslano, Slavino, Dušanskio, Makutinovičiaus, tas tiesa jau naujųjų laikų - pavardės kažką sako?
Kaip su Kaniūkų kaimu?
Kaip sekėsi teismas patyrinėti jų nusikaltimus?
Labiausiai liūdna tai, kad holokausto industrijos atstovai bando taikyti kolektyvinę atsakomybę ir tuo pagrindu, kad buvo išžudyta daug nekaltų - negali pripažinti faktų apie dalies savo tautiečių nusikalstamą veiklą.
Rakutis pabaigoje straipsnio apie tai ir užsimena.
Problema, kuri labai ryškai matosi ir pas tave, kad visokiais whataboutizmais teisinamas genocidas, ir kas ironiškiausia, kad to genocido pretekstas buvo kolektyvinė atsakomybė dėl visokių tai degeneratų raslanų veiksmų.
Kas nepripažįsta raslano ir dušanskio nusikaltimų? Gali gal kokį straipsnį pateikt?
Dėl to tikrai neginsiu Izraelio, bet techniškai neneigė jo nusikaltimų.
O ar buvo už juos nuteistas? Čia pan., jei Lietuva nei pati teistų kokį nors nacių veikėją, nei išduotų kitai šaliai, bet neva "techniškai" pripažintų jo nusikaltimus, kaip tai atrodytų? Nusikaltimų pripažinimas yra tada, kai už juos yra bent teisiama.
O ar buvo už juos nuteistas? Čia pan., jei Lietuva nei pati teistų kokį nors nacių veikėją, nei išduotų kitai šaliai, bet neva "techniškai" pripažintų jo nusikaltimus, kaip tai atrodytų? Nusikaltimų pripažinimas yra tada, kai už juos yra bent teisiama.
Techniškai kalba ne apie pripažinimą, o apie neneigimą.
Kol kas rodos didžiausias mūsų antro pasaulinio laikų istorijos pripažinimas iš Izraelio buvo ambasadoriaus vizitas pas Ramanausko dukrą. Visa kita - geriausiu atveju patylėjimas.
Neturėtų. Bet turėtume mokytis iš žydų žvelgti į savo istoriją kompleksiškai. O ne kompleksuotai.
Kompleksuoti galima šliaužiojant ant kelių prieš visokius zurofus, bet galima ir visokiais whataboutizmais ir KGBistų veiksmais teisinti holokaustą, menkinant lietuvių vaidmenį genocide.
Kai sakau lietuvių puikiai suvokiu, kad žudikų ir kolaborantų buvo mažuma, suvokiu istorines aplinkybes, suvokiu, kad genocidas nebuvo vykdomas Lietuvos valstybės kaip institucijos, nes ji buvo sunaikinta
,bet jame dalyvavo lietuviai ir už juos mes turėtumeme prisiimt kolektyvinę atsakomybę, ne teisinę, o istorinę, kaip prisiimam kitų lietuvių nuopelnus ir jais visi kartu didžiuojames. Tai turėtume daryt ne dėl žydų, o dėl savęs.
Dabar vienas personažas nubraukia visus kompleksiškumus ir šneka apie "holokausto industrija", nors žydų bendruomenė yra plati ir jiems tai yra jautrus klausimas, jų nuomonės holokausto klausimu nėra vienalytės, kaip ir lietuvių nėra vienalytės.
Holokaustas jautri tema ir pragmatiškai, be emocijų diskutuoti yra gan sunku visom pusėm.
Kol kas rodos didžiausias mūsų antro pasaulinio laikų istorijos pripažinimas iš Izraelio buvo ambasadoriaus vizitas pas Ramanausko dukrą. Visa kita - geriausiu atveju patylėjimas.
Kompleksuoti galima šliaužiojant ant kelių prieš visokius zurofus, bet galima ir visokiais whataboutizmais ir KGBistų veiksmais teisinti holokaustą, menkinant lietuvių vaidmenį genocide.
Kai sakau lietuvių puikiai suvokiu, kad žudikų ir kolaborantų buvo mažuma, suvokiu istorines aplinkybes, suvokiu, kad genocidas nebuvo vykdomas Lietuvos valstybės kaip institucijos, nes ji buvo sunaikinta
,bet jame dalyvavo lietuviai ir už juos mes turėtumeme prisiimt kolektyvinę atsakomybę, ne teisinę, o istorinę, kaip prisiimam kitų lietuvių nuopelnus ir jais visi kartu didžiuojames. Tai turėtume daryt ne dėl žydų, o dėl savęs.
Dabar vienas personažas nubraukia visus kompleksiškumus ir šneka apie "holokausto industrija", nors žydų bendruomenė yra plati ir jiems tai yra jautrus klausimas, jų nuomonės holokausto klausimu nėra vienalytės, kaip ir lietuvių nėra vienalytės.
Holokaustas jautri tema ir pragmatiškai, be emocijų diskutuoti yra gan sunku visom pusėm.
Šnekėdami apie žydus dalyvavusius holokauste bei sovietų represijose irgi suvokiam, kad tokių buvo mažuma ir net ta mažuma dalyvavo dėl istorinių aplinkybių. Bet taip pasakus laukia nekokios pasekmės.
O mums suvokiant savo pačių vaidmenį reikia išnagrinėti įvykius detaliai. Nepraleidžiant ir kažkam kitam nemalonių detalių.
Comment