Lietuvių - žydų santykiai

[R.D.]

Ar dėl to, kad buvo nemažai lietuvių koloboravusių su sovietais, sakom, kad į Sibirą žmones vežė lietuvių traukiniai, arba partizaniniame kare partizanai kovojo prieš lietuvius?

Ne, be abejo, ne. Tiesiog problema čia tokia rimta. Kolegų paklausinėjau, kurie dirba tomis temomis, tai jie mato blogį tame Lenkijos įstatyme. Tai, ką sakote, suponuoja įstatymas, tačiau tą įstatymą galima išvartyti taip, kad bus problemų, kurie kalbės apie tai, kad kažkas koloboravo. Bet šiaip įstatymo pagr. idėja gera. Suprantu lenkus, nes juos užkniso tos formuotės kaip mus užknisa "lietuviai - žydšaudžių tauta", kurios aidas matomas Vanagaitės pasisakyme, kad kiekvieno lietuvio namuose yra per Holokaustą nužudytų žmonių daiktų, o namai, kuriuose gyvena diduma lietuvių – žydų namai. Nors nusišauk nuo absurdo.

[senasnamas]

Šiaip ar taip, Lenkija ir Lietuva buvo okupuotos, režimai vykdė represijas prieš žmones, o pavieniai asmenys ar organizuotos grupės dar neatspindi "valstybės bendrininkavimo".

Lietuvoje būtent ir trūksta to atskyrimo ir pabrėžimo, kur valstybė, kur atskiri asmenys. Pasiklausius vanagaičių, kurios gauna daugiau eterio nei tuos klausimus geriau išmanantys, galima pamanyti, kad tokia buvo oficiali Lietuvos vykdoma politika. O kad Lietuva tuo metu buvo okupuota ir neturėjo savo valdžios, tai praleidžiama patylomis. Dabartinė Lietuvos politikų laikysena (dėl nieko neprieštarauti, prisiimti kaltę, atlyginti žalą) tokį įspūdį tik sustiprina. Lietuva kaip valstybė atsakomybę išvis gali prisiimti tik už tai, kas vyko iki 1940 m. ir po 1990 m. O su pretenzijomis dėl to, kas vyko po 1940 m., prašom kreiptis į Rusiją ir Vokietiją.

[R.D.]

senasnamas, įstatymas yra tik kraštutinė priemonė. O dėl viso kito, ką jūs sakėte, tai yra kelios problemos:
1) mūsų žurnalistų infantilumas istorijos temomis. Tiesiog pasibaisėtina, kad turėdama įtaka Vanagaitė gauna tiek eterio, o profesionalūs istorikai geriausių atveju pakalba kur nors per knygų pristatymus ar interviu vieną kartą per metus. Jeigu būtų daugiau skiriama tam dėmesio istorikai visuomenei galėtų daug dalykų paaiškinti. Tuo labiau, trūksta istorikų diskusijų laidų. Niekas netrukdė LRT surengti pokalbių laidas su tyrėjais dėl to pačio genocido. Būtų visiems įdomu. Nes parašyta yra tikrai daug, problema yra sklaida. Kaip Anušauskas sakė, galima šiandien kalbėti tai, aks buvo parašyta prieš 20 metų ir tai bus priimta kaip naujiena.
2) finansavimas leidybai. Jeigu būtų finansuojami mokslo darbai ir ypač mokslinių publikacijų vertimai į anglų kalbą, labai daug problemų išsispręstų, nes angliakalbė auditorija gautų tinkamos literatūros, kurioje detaliai aprašomi atvejai ir nereiktų remtis tik keliom pozicijomis.

[Lettered]

Apskritai Holokaustą sugalvojo Siono išminčiai.

Sigmar Gabriel underscores German responsibility for Holocaust

Germany alone carried out the Holocaust, Foreign Minister Sigmar Gabriel has said amid a row over Poland's bill about Holocaust terminology. Critics, including Israel, have warned the bill could "rewrite history."

"Individual collaborators" in Nazi-occupied regions during World War II did not change the fact that Germany was responsible for the Holocaust, Foreign Minister Sigmar Gabriel said in a Foreign Office statement on Saturday.

Poland could be assured that "every form of historical falsification such as the term 'Polish concentration camps' runs into clear rejection on our part and will be sharply condemned," Gabriel added.

[sankauskas]

Kažkaip buvau praleidęs pro akis

“We do not consider that sanctions are measures that can lead to the resolution of the conflict,” he said, as cited by Ukrainian News.

Furthermore, Belotserkovsky stated that Israel needs to remain on good terms with Russia. “We cannot put relations with Russia at risk,” he said.

Israel has not joined the international sanctions regime against the Russian Federation, which is occupying sections of Ukrainian territory. Additionally, Israel’s diplomats were not present during the March 2014 vote on the US-supported UN resolution condemning Russia’s annexation of Crimea

http://euromaidanpress.com/2016/01/19/88069/

[R.D.]

irgi sutrikdė šitas Sužiedėlio interviu. Na, bet čia juk kažkoks fondas finansuoja. Nors, žinoma, tai nuo atsakomybės neatleidžiama.

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų, kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“.

Ypač užkliuvo du dalykai:

Tačiau man asmeniškai visiškai nerūpi, ką darė žydai. Man rūpi, ką darė lietuviai. Žinoma, buvo žydų, taip pat lietuvių ir rusų, kurie dalyvavo trėmimuose. Tačiau ką tai turi bendro, sakykim, su nužudytais Telšių žydų vaikais?

Čia maždaug, kaip tūlas vakarietis sakytų: man visiškai nerūpi, ką darė komunistai, nes man rūpi, ką darė naciai. Tokiu atveju "Uncle Joe" (čia taip vakarų propaganda kai kuriuo metu vadino Staliną) yra absoliučiai pateisinamas. Kaip pakankamai autoritetingam istorikui kalbėti taip neatsakingai yra tikra gėda. Jeigu jau taip dėti kortas, tai galėtų gerbiamas Sužiedėlis padaryti keletą aritmetinių skaičiavimų: 1) paskaičiuotų, kiek dalyvavo žydų žudynėse lietuvių (tegu skačiuoja su visais "bystanderiai", turėtų būti kokie (iš to, ką šiandien žinome) 2,5 - 3 k. "bendrapiliečių") ir tą skaičų padalina iš bendro gyventojų skaičiaus, neįskaičiuojant tremtinius, bet turint omeny. Ir dar gauna procentinę dalį. Tuomet tą patį padaro su "pasaulio teisuolių sąraše" esančiais lietuviais. O tuomet tegu pasiėma tremtinių sąrašus, studijas ir paskaičiuoja, kiek lietuvių buvo ištremta, kiek buvo sunaikita vietoje, kiek partizanų nukauta ir kiek naciai nugabeno į konclagerius. Ir visą šitą skaičių paverčia procentalia dalimi nuo visų gyventojų, buvusių 1940 m. Lietuvoje.

Tarkime, kiek neapykantos šiandien patiria Lietuvos romai. Visuomenei dar trūksta suvokimo, kad esame per žingsnį nuo pavojingos ribos. [...] Paprasta į romus spjaudyti ir kaltinti, tačiau kodėl neištiesus pagalbos rankos ir nepadėjus ištraukti iš duobės – juk mes dauguma, o jų tiek nedaug. Galbūt metas bažnyčiai apie juos pasisakyti? Gal daugelio nuomonę pakeistų viešai skelbiamas artimo meilės principas?

Čia iš vis... virš visko. Arba nupušo, arba kažką intensyviai rūkė.

Gera pastaba, kolega rat, dėl "bendrapiliečių"!

Šiaip pastaruoju metu ryškėja tendencija taip nuglūdinti šitas temas, tiesiog nubraukiant faktus ir faktorius. Taip, reikia pripažinti, kad taip buvo ir kad tie "bendrapiliečiai" darė siaubingus dalykus. Bet ar kas tai neigia pas mus viešai? Nesuprantu tokio uolaus siekio nugludinti temą iki to, kad tuoj pasakyti, kad visgi žydų pusėje buvo gerų šmikių irgi (žinome visokius Dušanskius ir Kaniūkų žudynių herojus), bus antisemitizmas
Apie žydų koloboravimą su komunistais .... apskirtai čia atskira didelė tema. Skaičiavo kažkada Truska, kiek ten jų buvo. Taip, jų buvo nedaug ir, svarbiausia, jų valdžioje niekad prieš tai nebuvo, kas lietuviams buvo šioks toks šokas, nes "prie Smetonos" (kuris, beje panaikino kahalą po perversmo) žydai negalėjo gauti valdiškų pareigybių, skirtingai nuo to, kaip administravo komunistai. Bet tai nemažino to fakto, kad jie sistemai tarnavo. Ir tai suprantama kodėl. Negi reikia bijoti pasakyti, kad komunistai žydams buvo palenkesni, negu naciai, kaip tuo tarpu lietuviams tas pats velnias. Net tas tipelis Zuroffas tą sakė (matyt, netyčiom). Ir tai yra paskaičiuojama. Nesunku paskaičiuoti žydus tardytojus ir t.t. Žinoma, tai nėra priežastis užsiimti genocidu, tačiau faktas lieka faktu ir reikia kalbėti apie viską, o ne į vienus vartus. Tuo labiau kalba eina apie okupacijos, karo metus, tiek faktorių, įvairių įvykių.

Vienu žodžiu, pezalai ir profanacija.

[R.D.]

Truputi juokiga situacija:

Iš akademinės etikos kontrolieriaus – premija už įrodytus žydų nusikaltimus
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77122703

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas savo internetiniame puslapyje ieško žmonių, kurie parašytų apie žydų nusikaltimus

Va, va. pavadino jį antisemintu. Žmogus paklausė normalaus klausimo, kuris iš esmės yra kažkur pakibęs ore, o tikrti tikrai reikia. Vat kaip Sužiedėlis pasako, kad lietuviai - žydšaudžiai, tuomet ok. Bet negali pasakyti, kad žydai elgėsi epizodais labai bjauriai, tai tuomet, anot Anušausko, "prisimenant istorinius momentus juos reikia atsieti nuo tautybės". Ir į klausimą atsakymas galėtų būti duotas labai greitai, bet kinkos dreba kai kuriems. Štai užtenka F. Jocheles-Brancovskajos, kurią apdovanojo prezidentė.

[Romas]

/\ Problema ne tame, kad Sadauskas atseit ieško nusikaltėlių
Pats klausimas suformuluotas taip, kad nusikaltėlių ieškoma tik tarp žydų.
Su tokiu klausimo formulavimu rezultatas labai paprastas, Kas ieško, tas ir randa - kaip Sovietijoje 1937 metais ar Vokietijoje pora metų vėliau.

Įdomu, kaip būtų reaguojama, jei koks nors oficialias pareigas užimantis veikėjas irgi elgtųsi analogiškai:
- Anglijoje ieškotų prekiautojų žmonėmis tik tarp albanų;
- Vilniuje ieškotų narkotikų platintojų tik tarp čigonų;
- Švedijoje ieškotų namų plėšikų tik tarp lietuvių.

Visais atvejais būtų vienokia ar kitokia itin neigiama reakcija.
Akivaizdu, jog Sadausko išsišokimas yra antisemitinis.

Dar problema ta, kad Sadauskas, vietoj to kad pripažinęs klaidą (pvz., pirštas nuslydo klaviatūroje, buvo pilnatis, aplinka kalta ar kitos priežastys) užsiėmė buką gynybinę poziciją - atseit jis nieko neįskaudino ir neįžeidė.
Per televiziją Sadauskas atrodė labai apgailėtinai ir neįtikinamai.

Delfi 2017.02.09
Armonaitė inicijuoja Sadausko atleidimą iš einamų pareigų
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77133779

Čia jau jam spręsti, ar pačiam trauktis iš pareigų, ar laukti išmetimo.
Dar yra tikimybė, kad jo neišvers iš posto, bet tada mes atrodysime tokie kaip sadauskai.

[R.D.]

Romas , nesutinku su jumis. Nors, žinoma, turite teisę į tokią poziciją.
Sulyginti 1937 m. su tokiu atveju yra mažų mažiausia demagogija. Tai nepalyginama. Dar studento suole prisimenu, kaip studentai paskaitų metu nuolat klausdavo tokių klausimų (o ar šitie dalyvavo, tai kiek, o kiek šitų buvo ir t.t.). Nepamenu, kad būtume apšaukti antisemitais. Klausti ir domėtis niekas neuždraudė, jeigu tik yra tam pagrindo. Turbūt sutiksite su tuo.
Čia greičiau toks liberalių piliečių (dažniausiai istorijos analfabetų) puiki proga nutręšti balų už "žmogaus teisių gynimą". Ai, ir fondai, aišku, kaip be jų.
Klausti visada reikia. Kokiu tonu šį klausimą uždavė Sadauskas yra kitas klausimas. Galbūt sutikčiau, kad tą patį jis galėjo suformuluoti protingiau ir ne taip išaukiančiai, atsižvelgiant į šių dienų jautrumą tokiems klausimams.
Kadangi KGB bylas skaitau Ypatigajame archyve, todėl man toks klausimas yra absoliučiai logiškas (ir šiaip, šita tema yra prastai tyrinėta), nes vien tardytojai kelia kiek įtarimų. Žinoma, tie kas šitoje temoje dirba, jiems viskas daugiau-mažiau aišku. Klausimas būtų, kas jeigu jie pradėtų kalbėti atvirai. Turbūt manę pasmektų, jeigu paskelbčiau facebook'e kai kuriuos faktus, kurie švelniai tariant, ne į naudą žydams. Ir juokingiausia, kad daugeliui dirbančių šioje sferoje tai nebūtų naujiena.
Taip, manau, kad Sadauskas nieko neįžeidė. O ką jis galėjo įžeisti? Tartum tarp žydų nebuvo žudikų? Tegu pasižiūri pirmiausia į getų prižiūrėtojus. Beje, tokį klausimą esu girdėjęs ne iš vieno asmens, kurį (a) užkniso kalbos apie žydus-komunistus, todėl sako "įrodyk"; (b) mokslinis smalsumas; (c) jeigu nagrinėjame epochą, tai nagrinėkime iš esmės, matykime visas jos puses. Tartum naujiena, kad Kaniūkų naikintojai buvo žydai. Naujiena gal istorijos analfabetams (ir liberalams). Arba koks Nachmanas Dušanskis, kuris dalyvavo suimant A. Ramanauską-Vanagą. Šito žydo, priminsiu, Izraelis Lietuvai neišdavė.
Tikrai gero tono ženklas...
Jūs sakote, kad "Pats klausimas suformuluotas taip, kad nusikaltėlių ieškoma tik tarp žydų.", bet prieš porą dienų išeivijos istorikas S. Sužiedėlis sakė tai: "Tačiau man asmeniškai visiškai nerūpi, ką darė žydai. Man rūpi, ką darė lietuviai." Tai niekam nesukėlė pasipiktinimo. Jums nekelia pasipiktino toks antilietuviškumas? Ar esate selektyvus?, nors čia absoliučiai identiška situacija. Skaitau Sužiedėlį ir man toks jo pasisakymas buvo kaip plyta ant kojos. Istorikas ieško lietuvių žydšaudžių. Su akademine etika prasilenta stiprokai, pareiškiant tokius dalykus. Bet aš suprantu kokioje akademinėje aplinkoje jis dirba, todėl manęs nestebina. O ką kalbėti apie tai, kad iš tam tikrų organizacijų reikalaujama pateikti "žydšaudžių sąrašus", visi tie "lietuviai - žydšauių tauta". Pasakyti, kiek lietuvių dalyvavo ir t.t. Pamatytumėte, kiek tokių užklausų gauna LGGRTC. Galime apsimesti, kad šito nėra. Aš suprantu, kuomet kalba Vanagaitės lygio kledėtojai ir visuomenė klaidinima.
Istorikas, rašydamas tekstą, formuluoja klausimą. Visai pagrįstas klausimas "kiek žydų dalyvavo lietuvių naikinime", kaip ir "kiek lietuvių dalyvavo naikinant žydus". Jeigu tokį klausimą išsikeliu, tuomet ir tiriu. Ar jūs istorijos tyrimą suvokiate kažkaip abstrakčiau su neliečiamom temom.
Pabaigai:
Suprantu, kad daug kas forume (ir apskirtai visuomenėje) tolokai nuo akademinės istorijos tyrimų ir diskusijų. Tai nieko blogo. Prisimenu, kaip M. Pociaus knyga sukėlė šiokį tokį vėją. Nagrinėti tai, kas iš tiesų sudėtinga, sunku ne tik iš mokslinės pusės, bet moralinės. Šitas Sadausko precedentas tik parodo, kad labai pavojinga tirti tokias temas, nors medžiagos tam yra. Net įvilkus į akademinį rūbą, gali laukti kažkokio pasmerkimo. Įsivazduoju kas būtų, jeigu kažkas sugalvotų prašyti disertaciją hipotetiniu pavadinimų "Lietuvos žydų koloboravimas su komunistiniu režimu ir nusikaltimai 1940 -1953 m.", o ten būtų pateikti atvejai, statistika, istoriografinis disputas ir t.t. Nebūtų daug atvejų, bet bendrai jų būtų. O ką tai duotų istorijai? Platesnį matymą, žiojimą, o ne kalimą į vienus vartus. Taip išeina, kad net gerai pagrįstas darbas susilauktų visokiausių romų pasmerkimo.
Nežinau, nežinau. Kuo toliau, tuo daugiau cenzūros, savos, žinoma.

[digital]

http://www.pewresearch.org/fact-tank...caustlaws_map/
Armėnai pirmi. Mes antri:

[J.U.]

Mes antri dėka Zuroffo ir Vanagaitės veiklos.

[Lettered]

23% tavo draugų ir kaimynų, pasak apklausos.

Tik kažkodėl iš tų draugų ir kaimynų niekada to neteko girdėti, tik iš visokių fake news skleidėjų ir melagių kaip Vanagaitė. Bet gal ir iš tikrųjų 23% Lietuvos yra tokios kaip Vanagaitė.

[senasnamas]

Tik kažkodėl iš tų draugų ir kaimynų niekada to neteko girdėti.

Čia panašiai kaip su sugriautais kolūkiais: nuvalkiotus 100 metų senumo prasimanymus daugiausia platina būtent tie, kurie nori iš tokių prasimanymų pasišaipyti. Po to visokiose apklausose konstatuojama, kad toks požiūris vis dar gyvas.

[Sula]

Čia panašiai kaip su sugriautais kolūkiais: nuvalkiotus 100 metų senumo prasimanymus daugiausia platina būtent tie, kurie nori iš tokių prasimanymų pasišaipyti. Po to visokiose apklausose konstatuojama, kad toks požiūris vis dar gyvas.

Tai kas gi tie mistiniai 23%??
Kaži kaip buvo suformuluotas klausimas?
Kai pas mus laiptinėj bent trys žydų šeimos gyveno, ir puikiai sugyveno su visais. Su berniuku Benia ir aš draugavau, kol neišvyko į Izraelį. Tetos šeima viename name iki šiol su žydų šeima gyvena.

[sankauskas]

Tai kas gi tie mistiniai 23%??

Tie 23% tai visokie kosmopolitiški liberalių demokratijų idėjų apologetai, kurie, pasak seno namo, specialiai taip atsakinėja, kad po to galėtų pasišaipyti iš tokių apklausų.

[senasnamas]

Kai pas mus laiptinėj bent trys žydų šeimos gyveno, ir puikiai sugyveno su visais. Su berniuku Benia ir aš draugavau, kol neišvyko į Izraelį. Tetos šeima viename name iki šiol su žydų šeima gyvena.

Gerai sugyvenama ir su lenkais, ir su rusais, ir su visais kitais, kol neprasideda kiršinimas iš aukščiau. Lietuvoje tą procentą turbūt didina aktyvi žydų veikla turto susigrąžinimo srityje, kartas nuo karto pasirodantis Zurofas, tokios istorijos kaip kapinių klausimas prie Sporto rūmų, tautininkų eitynėse nuolat provokaciniais tikslais šmėžuojantis Kacas ir pan.

[R.D.]

Vanagaitė rado dar vieną progą apspjauti kritikus: lietuvius ginti teko rusų istorikui
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77831063

Rekomenduoju paskaityti šitą tekstą ir įdėmiai įsiskaityti į Marko Solonino atsaką Pozneriui. Esu asmeniškai nustebintas, kad jis taip gerai gaudosi Lietuvos realijuose. Ir liūdnai turiu konstatuoti, kad mūsų XX a. istorikai yra mėmės (su retom išimtimis), negebantys kalbėti viešai apie faktą, o tik sukti uodėgą apie nieką.

Мarkas Soloninas atsakė Vladimirui Pozneriui, pareiškusiam, kad Lietuvoje „žydus naikino visi gyventojai“:

Lietuvos teatro kritikė ir profesionali viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė, neseniai tapusi dar ir rašytoja, 2016 metais išleido knygą „Mūsiškiai“, kurioje pasakojo apie Lietuvoje vykusį Holokaustą ir vietos gyventojų vaidmenį žydų žudynėse. Po šito, tarsi susitapatinusi su „nepagaunamu Džo“ iš garsaus anekdoto, ji visus metus visuose kampuose kalbėjo apie tai, kaip BUS persekiojama, terorizuojama, gujama ir įžeidinėjama. Susitikimus su skaitytojais ji pradėdavo nuo rypavimų, kaip ją nustebino, kad šis susitikimas apskritai galėjo įvykti, kaip buvo suteikta ši salė ir bombos kol kas niekas nepadėjo... Daug kartų buvusios teatro kritikės kartotas niūrus spektaklis įgriso Lietuvos publikai – ir štai arenoje pasirodo „sunkioji artilerija“ gerbiamo sovietų bei rusų žurnalisto pavidalu. Vladimiras Pozneris sujaudintas: „Labai norėčiau paimti interviu iš R. Vanagaitės. Galbūt ji mane išgirs ir su manimi susisieks. Vilčių mažai, bet aš tikiuosi. Manau, kad jai šiuo metu labai nelengva...“. Taip, reikia skubėti. Kol kruvini lietuvių „banderovcai“ nesurijo mūsų didvyrės, reikia atsivesti ją į centrinį Rusijos televizijos kanalą ir nuplėšti visas skraistes. Papasakoti rusų žiūrovams visą tiesą „apie tai, kaip Lietuvoje buvo naikinami žydai. Beje, tuo užsiėmė ne kažkokie „Sonderkommando“, ne kažkokie piktadariai: tuo užsiėmė, galima sakyti, visi gyventojai“. Ką aš apie visa tai manau? Visų pirma, žinau, kad per ketvirtį nepriklausomos Lietuvos amžiaus buvo atlikti plataus masto tiriamieji darbai, kuriuose dalyvavo lietuvių, rusų, Izraelio ir kiti istorikai. Yra specialistų. Sukurtos atitinkamos mokslinės įstaigos. Nors išsamių budelių sąrašų niekas niekada jau nebegalės sudaryti, bendras šių įvykių ir masinių žudynių dalyvių skaičiaus paveikslas yra nupieštas gana tiksliai ir patikimai.
Šių žudynių organizatorė (su labai retomis išimtimis) buvo Vokietijos okupacinė valdžia. Tiesioginiais žudynių vykdytojais tapo 2 tūkst. lietuvių. Tai mažiau kaip 0,1 proc. visų ikikarinės Lietuvos gyventojų. Statistinė paklaida. Jei prie „spaudusiųjų gaiduką“ pridėtume pagalbinį administracinį aparatą, savanorius skundikus ir aktyvius plėšikautojus, susidarytų iki 6 tūkst. vietos gyventojų. Jei priskaičiuotume tėvus, kurie neprakeikė savo vaikų – išsigimėlių, ir žmonas, kurios nespjovė į veidą vyrams – žudikams ir kartu su vaikais nuo jų nepabėgo, gautume, veikiausiai, 1 – 2 proc. suaugusių gyventojų. Tačiau nuo kada 2 procentai pradėjo reikšti „visus gyventojus“? Buvo ir dar viena „statistinė paklaida“: 889 Lietuvos piliečius Izraelio Memorialinis institutas Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti (Jad Vašemas) yra pripažinęs Pasaulio tautų teisuoliais. Tai žmonės (šeimos, katalikų kunigai), kurie genocido metu gelbėjo žydus. Rizikavo savo vaikų gyvybe, gelbėdami svetimus žmones – „svetimtaučius“ ir „kitatikius“. Kurių daugiau: 889 ar 6000? Norint atsakyti į tokį klausimą, aritmetika padės mažai. Žudikai niekuo nerizikuodavo (kas 1941 metais Lietuvoje galėjo patikėti, kad Adolfas Hitleris pralaimės karą?) ir nieko neprarasdavo, be to, iš karto gaudavo krūvą naudos: ir prie naujos valdžios prisiplakdavo, ir senas sąskaitas suvesdavo, ir iki soties prisiplėšdavo, ir sadistinius instinktus patenkindavo. Tačiau teisuoliai ryždavosi neįsivaizduojamai rizikai, neturėdami nė menkiausios vilties sulaukti šiame pasaulyje apdovanojimo. Ir štai, mažytėje šalyje, mažame žemės lopinėlyje, atsiranda beveik tūkstantis teisuolių... Antra, dar niekur ir niekada kariniai ordinai nebuvo skiriami už žygdarbį, kurį atliko senukas. Atitinkamai negalima ir prakeikti už nusikaltimą, kurį padarė senukas. Visuomenės diskusijų nusipelno klausimas, ką šiandien daro valstybė ir šiuo metu gyvenanti lietuvių, lenkų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, rusų (taip, taip ir rusų) karta. O ką šioje vietoje galima padaryti, paklausite jūs? Daug ką: - teisėtiems nužudytųjų palikuonims grąžinti pagrobtą turtą (tai pirmasis dalykas, be kurio visa kita virsta farsu); - įvardyti ir pasmerkti nusikaltėlius (nors ir po mirties); - įamžinti nekaltai nužudytų žmonių atminimą ir visuomenėje sukurti tokį moralinį klimatą, kuriame net menkiausias karingo nacionalizmo proveržis būtų suvoktas kaip niekinga ir gėdinga liga. Naujoje Lietuvoje kažkas daroma. 1990 metų kovo 8 dieną, nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo tada, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, tuometinis Lietuvos parlamentas (tada dar vadintas Aukščiausiąja Taryba) priėmė deklaraciją „Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje nacistinės okupacijos metais“. Nuo 1994 metų Vilniaus geto likvidavimo metinės (rugsėjo 23-ąją) minimos kaip Nacionalinė atminties diena. 1995 metų kovo 1 dieną pirmasis naujosios Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, sakydamas kalbą Izraelio Knesete, atsiprašė žydų tautos. Pamokos apie Holokaustą yra įtrauktos į privalomas vidurinių mokyklų istorijos programas 5, 10 ir 11 klasėms. 2012 metai buvo paskelbti Holokausto aukų atminimo metais. Tais pačiais metais Seimas įsipareigojo Holokaustą išgyvenusiems Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams išmokėti kompensacijas, kurioms valstybės biudžete buvo skirti 53 mln. eurų. Iš pastarojo meto įvykių negalima nepaminėti Molėtų mieste surengto Atminties maršo (2016 m. rugpjūčio 29 d.). Ši visuomeninė akcija (kurią asmenine iniciatyva surengė lietuvių - ir pagal tautybę, ir pagal pasą – dramaturgas Marius Ivaškevičius) galiausiai virto daugiatūkstantinėmis eitynėmis, kuriose dalyvavo žymūs visuomeniniai ir politiniai veikėjai, tarp jų ir naujosios Lietuvos „tėvas – įkūrėjas“ Vytautas Landsbergis (beje, jo motina yra viena iš Lietuvos teisuolių). Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Molėtų memorialą aplankė sekančią dieną. Tai daug ar mažai? Žiūrint su kuo lyginsime. Manau, kad Rusijos piliečiui ir rusų žurnalistui (įskaitant ir patį poną Poznerį) pačiu natūraliausiu ir teisingiausiu atskaitos tašku turėtų būti jo tėvynė – Rusija. Taigi, ar šiuolaikinėje Rusijoje per ketvirtį amžiaus buvo padaryta tiek pat? Ar galite įsivaizduoti – net ne prezidentą, o bent antrąjį Rusijos pasiuntinybės Izraelyje trečiojo sekretoriaus pavaduotoją, kuris būtų ištaręs „atleiskite mums“? Jei galite, tuomet esu sužavėtas jūsų vaizduotės galios... Nepaisant to, Rusijoje kažkas daroma – tai neigti būtų kvaila ir nederama. Štai 2001 metais Smolensko leidykla „Rus“ išleido į pasaulį knygą „Babji jary Smolenščiny“ (autorius ir sudarytojas – I. Cynmanas). Primygtinai rekomenduoju žurnalistui Pozneriui atkreipti į ją dėmesį, nors ir suprantu, kad rasti šią knygutę, išleistą 900 egzempliorių tiražu (ir tai skirta visai Rusijai!), bus kur kas sudėtingiau, negu R. Vanagaitę. Be kitų dalykų šioje knygoje (158 – 175 psl.) pasakojama, kaip Smolenščinos keliais, nesiliaujant įnirtingam lietui, patraukė į mišką rusų kaimietės. Grybų? Ne. Uogų? Ne. Žydų. Šaudė juos masiškai ir skubiai, o vaikų kulkos apskritai nekliudydavo – jie būdavo užkasami duobėse gyvi. Kai kam pavykdavo iš tų duobių iššliaužti. Būtent juos kaimietės miškuose ir surinkdavo. Kitaip tariant, pasitelkdavo juos „antrosioms dalyboms“. Vokiečiai būdavo dosnūs, pagal sąrašus netikrindavo, už tą pačią galvą antrą kartą skirdavo 6 pakelius machorkos. Ta machorka seniai surūkyta, tačiau kaimietės, gerai paieškojus, liko. Kai kurios gyvena kaimuose, kosti. Jos turi vaikų, kurie kažką matė, kažką iš tėvo girdėjo... Galbūt ir siuvimo mašina „Singer“ troboje tebestovi, laikrodis su gegute... Turiu įžūlumo pasiūlyti ponui Pozneriui siužetą dokumentiniam filmui. Jei jau norima filmuoti filmą apie statistinę paklaidą, tebūna tai „mūsiškiai“.

[Lettered]

Anti-Semitism in Europe may not in fact be rising

...
Across much of eastern Europe, portions of the population still entertain doubts on that score, according to Pew figures. In Lithuania 23% say they would not be willing to accept Jews as citizens; in Romania it is 22%, in Poland 18%. This is not surprising. Historically, eastern Europe has been the main staging ground of modern anti-Semitism and genocide, not just during the Holocaust but in events such as the revolt of Bogdan Khmelnitsky, a Cossack hetman (military commander) in the 17th century, and the pogroms of the Black Hundreds, a Tsarist militia in the 19th century.

[John]

Ouch, prasta reklama Lietuvai. Šiaip iš tikrųjų keista, kad Lietuvoje yra TIEK daug išsigimėlių

[mantasm]

Anti-Semitism in Europe may not in fact be rising

Labai įdomu, kad pikas buvo per krizę. Gaila lentelėje nerodo informacijos apie 90uosius. Bus kita krizė - vėl pakils. Tiksliau išlįs į viešumą. Nors niekur ir nebuvo dingęs.