Nedarbo lygis Lietuvoje

[deep'as]

Įdomu pasiskaityt, tiesą sakant UK bedarbiai be išsilavinimo ir šiaip visoki tinginiai lygiai tą patį porina. Už 800 svarų mėnesiui neįmanoma pragyventi, kam čia išvis dirbti ir kokie blogi šitoj šaly politikai atstovauja tik stambaus kapitalo interesus, o lietuviai atvžiavę iš tokios algos sugeba ir susitaupyti ir į Lietuva atostogoms sugrįžti ir kuris nėra beviltiškas išmokti kalbą ir karjeros laiptais palypėti. Esmė yra pačiame žmoguje ir jo mąstyme ir gebėjime racionaliai planuoti planuoti savo ateitį. Atvežk būrelį moldavų iš kaimo į Lietuvą jie džiaugsis tais 800 litų, o kurie gyvens ne tik šia diena po metų kitų jau turės geresnį darbą ir atlyginimą už lietuvius niurzglius.

[Ametistas]

Na čia kaip kam, aš irgi pažįstu žmonių, konkrečiai merginų, kurios negali gyventi vienos. Bet man tie visi gyvenimai po kelis kambaryje ar bute asocijuojasi su tarybine politika, kada visus buvo stengiamasi sugrūsti į kolhozus, bendrabučius, kad visi mąstytų kolektyviškai ir, kad kuo mažiau individualumo liktų, tokią visuomenę lengviau valdyti. Beje, po 10 metų vaikų jau norėsi turbūt, tad geriau pasidžiaugti laisve, kol yra galimybės
Aš irgi esu taupus, bet proto ribose.

Jau minėjau, kad vaikų neturėsiu ir prašome neįrodinėti kitaip Vieni vaikų nori, kiti - ne. Aš esu labiau pilietiškas, visuomeniškas žmogus, kuriam vaikai - nauji projektai, veikla visuomenės labui ir pan. Vaikai dėl to kentėtų, todėl man jų geriau neturėti
O man, atvirkščiai, gyvenimas keliems viename bute asocijuojasi su:
a) emigrantais, išvykusiais į V. Europą (suprask, Lietuvoje susikuri emigrantiškąją atmosferą, kas yra tikrai ideologiškai įdomu - man įdomu);
b) jautiesi dar toks jaunas (studentiška aplinka).
O šiaip užsienyje labai daug kas nuomojasi būstus, nes taip paprasčiau, norint keisti gyvenamąją vietą (įstatymai riboja dažnus pirkimus ir pardavimus), na ir šiaip - namuose vienam man gyventi - man tai netinka. Čia turbūt kaip kam. Sakau, man reikia šurmulio ir tai dera su mano noru pastumdyti finansinius planus

[Ametistas]

Įdomu pasiskaityt, tiesą sakant UK bedarbiai be išsilavinimo ir šiaip visoki tinginiai lygiai tą patį porina. Už 800 svarų mėnesiui neįmanoma pragyventi, kam čia išvis dirbti ir kokie blogi šitoj šaly politikai atstovauja tik stambaus kapitalo interesus, o lietuviai atvžiavę iš tokios algos sugeba ir susitaupyti ir į Lietuva atostogoms sugrįžti ir kuris nėra beviltiškas išmokti kalbą ir karjeros laiptais palypėti. Esmė yra pačiame žmoguje ir jo mąstyme ir gebėjime racionaliai planuoti planuoti savo ateitį. Atvežk būrelį moldavų iš kaimo į Lietuvą jie džiaugsis tais 800 litų, o kurie gyvens ne tik šia diena po metų kitų jau turės geresnį darbą ir atlyginimą už lietuvius niurzglius.

Natūralu, manau, kad gimtoje šalyje gyvenantieji ir nuo vaikystės žmogui matant, kaip jo tėvai valstybei moka mokesčius, tikėtis, kad užaugus jau bus viskas ant lėkštutės. Įdomu ir tai, kad svečioje šalyje daug ką daryti ir dirbti yra ne gėda. Tai tikrai įdomus socialinis, psichologinis, ekonominis reiškinys.

[Lettered]

Įdomu pasiskaityt, tiesą sakant UK bedarbiai be išsilavinimo ir šiaip visoki tinginiai lygiai tą patį porina. Už 800 svarų mėnesiui neįmanoma pragyventi, kam čia išvis dirbti ir kokie blogi šitoj šaly politikai atstovauja tik stambaus kapitalo interesus, o lietuviai atvžiavę iš tokios algos sugeba ir susitaupyti ir į Lietuva atostogoms sugrįžti ir kuris nėra beviltiškas išmokti kalbą ir karjeros laiptais palypėti. Esmė yra pačiame žmoguje ir jo mąstyme ir gebėjime racionaliai planuoti planuoti savo ateitį. Atvežk būrelį moldavų iš kaimo į Lietuvą jie džiaugsis tais 800 litų, o kurie gyvens ne tik šia diena po metų kitų jau turės geresnį darbą ir atlyginimą už lietuvius niurzglius.

Na jie tiesiog labiau išlepinti, panašiai kaip ir graikai protestuojantys dėl pensijų mažinimo ir t.t. Nors jos vis tiek ne vieną kartą didesnės nei Lietuvoje.

[Ametistas]

Aš irgi esu taupus, bet proto ribose. Manau dėl galimos "juodos dienos" rytoj žmogus neturėtų atsisakyti gyvenimo šiandien, t.y. pramogų, laisvalaikio.

Yra daug laisvalaikio būdų, kur nereikia išleisti pinigų. Tada ir natūralus žmogaus poreikis papramogauti ir siekis pasitaupyti sunkiems atvejams būtų patenkintas. Pvz.: žiemą - lipdyti sniego senius, daužyti varveklius, kieme kasti sniegą (čia dar kokia kaimynė atneš arbatos ar netgi 10 Lt įkiš į kišenę sakydama - nebadauk, studente) Vasarą - bėgioti, važiuoti dviračiu, grybauti ir t.t.

[andyour]

/\ net ir jei gerti, galima neprisilakant, o ir rytojuj gera savijauta

[surskis18]

Na čia kaip kam, aš irgi pažįstu žmonių, konkrečiai merginų, kurios negali gyventi vienos. Bet man tie visi gyvenimai po kelis kambaryje ar bute asocijuojasi su tarybine politika, kada visus buvo stengiamasi sugrūsti į kolhozus, bendrabučius, kad visi mąstytų kolektyviškai ir, kad kuo mažiau individualumo liktų, tokią visuomenę lengviau valdyti. Beje, po 10 metų vaikų jau norėsi turbūt, tad geriau pasidžiaugti laisve, kol yra galimybės
Aš irgi esu taupus, bet proto ribose. Manau dėl galimos "juodos dienos" rytoj žmogus neturėtų atsisakyti gyvenimo šiandien, t.y. pramogų, laisvalaikio.

Londone roomshare yra dažnas dalykas. Ir kambarį dalinasi ne tik rytų europiečiai ar indai. Dažnai tai būna australai, amerikiečiai ar vakarų europiečiai. Tai tikrai nėra kažkas baisaus ar sovietinio.

[Lettered]

/\ net ir jei gerti, galima neprisilakant, o ir rytojuj gera savijauta

Gerti apskritai nei sveika, nei pigu, geriau pvz. pabėgioti

[Ametistas]

Gerti apskritai nei sveika, nei pigu, geriau pvz. pabėgioti

Kartais reikia ir išgerti

[Lettered]

Londone roomshare yra dažnas dalykas. Ir kambarį dalinasi ne tik rytų europiečiai ar indai. Dažnai tai būna australai, amerikiečiai ar vakarų europiečiai. Tai tikrai nėra kažkas baisaus ar sovietinio.

Manau visa tai yra dėl ekonominių priežasčių (dėl labai brangios nuomos ir neišgalėjimo išsinuomoti vienam arba tiesiog nenorėjimo daug išleisti pinigų pačiai nuomai), bet ne socialinų.

[Lettered]

Kartais reikia ir išgerti

Kodėl?

[surskis18]

Manau visa tai yra dėl ekonominių priežasčių (dėl labai brangios nuomos ir neišgalėjimo išsinuomoti vienam arba tiesiog nenorėjimo daug išleisti pinigų pačiai nuomai), bet ne socialinų.

Tai aišku, kad dėl ekonominių. Tiesiog noriu duoti pavyzdį, kad tai nėra kažkas susiję su sovietmečiu, ir niekas iš to didelės tragedijos nedaro. Kaip sakė Ametistas, visi žiūri į ateitį.

P.S. Kurios būten mano mintys tau atrodo keistos kaip emigrantui?

[Combat]

O kodėl pabrėžei automobilį? Aš dabar esu 23-ejų - teises turiu, vairuoti moku, darbo reikalais vairuoju, bet asmeninio automobiliu tikrai neturiu ir nenoriu turėti. Man jo tiesiog nereikia: esu dviračio ir VT šalininkas ir džiaugiuosi turėdamas progą kur nors nuvykti dviračiu.

Sutinku, kad 800 Lt yra tik laikina išeitis iš sudėtingos situacijos. Dabar uždirbu jau beveik tiek, kiek sakai, kad būtų padoresnė alga. O baigęs studijas ir toliau nesu linkęs suponiškėti, todėl veikiausiai ir toliau dirbsiu esamuose darbuose bei gi ieškosiuosi dar vieno. Visko esmė - laiko planavimas O antroji pusė, jei yra meilė, o ne šiaip kokia seilė, laikinai padės. Kaip padės - supratimu ir kantrybe. O vėliau už tai džiaugsis ne vienas, bet du. Štai ir yra paprastas receptas siekti gyvenimo džiaugsmo - per sunkumus

Už kokių 3 metų tavo toks optimizmas išgaruos kai dūmas. Arba turėsi gyventi, kad vaikų darželis būtų už 400 metrų, mokykla – na, gal už kokių 700 metrų, šeimos sveikatos centras ir ligoninė – už 300 metrų, miškas (malkoms ir grybams) – už tvoros, prekybos centras ir toks, ir kitoks – per 5 min ėjimo nuo namų. Tokios sąlygos duotos ne kiekvienam; aš tokias turiu. Kai paaugs vaikai, jausi pastovų spaudimą: „teti, man į dailę“, o kitas – „ar pamiršai, kad man – kartingistų būrelis?“, o tai dar ir pačiam į treniruotes nulėkti. O jei dar senstantys ar nesveiki tėvai, kuriems tiesiog būtina, kad aplankytum bent 3 sykius per savaitę (nupirkti maisto, vaistų, kambarius sutvarkyti, vizitus pas gydytojus suorganizuoti ir kt.), tai be automobilio tu niekaip niekaip. O jis ryja! Netgi po vedybų pajusi nepatogumų – kažkas kažkur organizuoja „pjankę“, o ten – VT itin nepatogus arba jo apskritai nėra. Galų gale ir komfortas, kai lauke – bjauri dargana. Pvz., man iki 30 metų automobilio nereikėjo ir jo neturėjau, bet paskui tai tapo tiesiog juoda būtinybe.

800 LTL/mėn tinka studenčiokui ir juodam viengungiui, kuriam automobilis nereikalingas. Kitiems toks atlyginimo už darbą pasiūlymas skamba ne daugiau nei pasityčiojimas. Aj, tiesa, jei darbą už 800 LTL galima atlikti nelipant iš lovos, kai kitokio nėra, tinka ir toks atlyginimas.

[Lettered]

Tai aišku, kad dėl ekonominių. Tiesiog noriu duoti pavyzdį, kad tai nėra kažkas susiję su sovietmečiu, ir niekas iš to didelės tragedijos nedaro. Kaip sakė Ametistas, visi žiūri į ateitį.

P.S. Kurios būten mano mintys tau atrodo keistos kaip emigrantui?

Gyveni Londone, bet "stumi" ant jo, kad čia konkurencija 10 kart didesnė nei Lietuvoje, sunku rasti norimą darbą, brangu ir t.t. Pačiam tenka girdėti iš gyvenančių ar gyvenusių, koks Londonas puikus miestas ir geras čia gyvenimas, o Lietuvoje visai prastai

[Ametistas]

Už kokių 3 metų tavo toks optimizmas išgaruos kai dūmas. Arba turėsi gyventi, kad vaikų darželis būtų už 400 metrų, mokykla – na, gal už kokių 700 metrų, šeimos sveikatos centras ir ligoninė – už 300 metrų, miškas (malkoms ir grybams) – už tvoros, prekybos centras ir toks, ir kitoks – per 5 min ėjimo nuo namų. Tokios sąlygos duotos ne kiekvienam; aš tokias turiu. Kai paaugs vaikai, jausi pastovų spaudimą: „teti, man į dailę“, o kitas – „ar pamiršai, kad man – kartingistų būrelis?“, o tai dar ir pačiam į treniruotes nulėkti. O jei dar senstantys ar nesveiki tėvai, kuriems tiesiog būtina, kad aplankytum bent 3 sykius per savaitę (nupirkti maisto, vaistų, kambarius sutvarkyti, vizitus pas gydytojus suorganizuoti ir kt.), tai be automobilio tu niekaip niekaip. O jis ryja! Netgi po vedybų pajusi nepatogumų – kažkas kažkur organizuoja „pjankę“, o ten – VT itin nepatogus arba jo apskritai nėra. Galų gale ir komfortas, kai lauke – bjauri dargana. Pvz., man iki 30 metų automobilio nereikėjo ir jo neturėjau, bet paskui tai tapo tiesiog juoda būtinybe.

800 LTL/mėn tinka studenčiokui ir juodam viengungiui, kuriam automobilis nereikalingas. Kitiems toks atlyginimo už darbą pasiūlymas skamba ne daugiau nei pasityčiojimas. Aj, tiesa, jei darbą už 800 LTL galima atlikti nelipant iš lovos, kai kitokio nėra, tinka ir toks atlyginimas.

Tas sumautas mąstymas, kad visi turi turėti vaikų mane jau knisa. Aš juk aiškiai parašiau - vaikų neturėsiu, tai kokios čia bėdos ką kankina? Okulisto reikėtų
Žinoma, visiškai pritariu, kad tokiu krūviu tempti ilgai negalima, nes bus prastai su sveikata, bet tuos kelerius metus palošti dėl ateities - manau verta. Kaip kitiems - kiekvieno reikalas
Kadangi pradžioje dirbau daug, pigiai ir sunkiai, dabar dirbu daug, brangiai ir nesunkiai Ateityje, jei klostysis pagal dabartinę progresiją, bus dar geriau Jei ne - tragedijos nematau
Senstant tėvams, jei jie yra abudu - jie pasirūpins vienas kitu taip, kaip aš ariau būdamas jaunas. Sąžininga? Sąžininga. Nehumaniška? Nesutinku. Jei bus bėda - visada būsiu šalia. Bet kol esu ne pensininkas, tol pensininkai tėvai tesirūpina vienas kitu (kai mainėsi žiedais, pasižadėjo rūpintis).
Dėl vaikų temos nenagrinėsiu, nes turėti 2 vaikus ir norėti gerai gyventi bei gauti vidutinę algą - Lietuvoje tai sunkiai suderinama - tenka vieną mėnesį atsisakyti vieno, o kitą - kito. Man asmeniškai mažiau nuostolinga turėti vaikų (o ir nesutampa su heteronormatyviuoju mąstymu, nes kol kas seksualinėms mažumoms vaikų įsivaikinti LR teritorijoje neleidžiama. Bet jei tokia proga būtų ir turėčiau galimybę išgelbėti vaiką nuo vaikų namų likimo ir jis sutiktų su tokiu gyvenimu - aš tuomet gelbėčiau.).
Taip, pakartosiu - 800 Lt yra laikina išeitis Juk diskusija ir prasidėjo tuo, kad nedarbas yra dėl to, jog daugelis nori gauti algą iškart didelę, nors ir neturi aukštos kvalifikacijos. Motyvuoja tuo, kad neįmanoma pragyventi. Taigi ir pabandžiau įrodyti, kad jei kvalifikacija žema, jei tingėjai/nepavyko/buvo netinkamos sąlygos (ar gyvenimas netinkamai klostėsi) mokytis, tai ir rezultatas - prastas darbas, prasta alga. Deja...

[Ametistas]

Gyveni Londone, bet "stumi" ant jo, kad čia konkurencija 10 kart didesnė nei Lietuvoje, sunku rasti norimą darbą, brangu ir t.t. Pačiam tenka girdėti iš gyvenančių ar gyvenusių, koks Londonas puikus miestas ir geras čia gyvenimas, o Lietuvoje visai prastai

Tai ne stūmimas - anaiptol! Tai žmogaus požiūris, nuomonė, susidaryta iš matytos situacijos. Nuomonė neprivalo sutapti, nes gali būti skirtingi požiūrio kampai.

[Combat]

Įdomu pasiskaityt, tiesą sakant UK bedarbiai be išsilavinimo ir šiaip visoki tinginiai lygiai tą patį porina. Už 800 svarų mėnesiui neįmanoma pragyventi, kam čia išvis dirbti ir kokie blogi šitoj šaly politikai atstovauja tik stambaus kapitalo interesus, o lietuviai atvžiavę iš tokios algos sugeba ir susitaupyti ir į Lietuva atostogoms sugrįžti ir kuris nėra beviltiškas išmokti kalbą ir karjeros laiptais palypėti. Esmė yra pačiame žmoguje ir jo mąstyme ir gebėjime racionaliai planuoti planuoti savo ateitį. Atvežk būrelį moldavų iš kaimo į Lietuvą jie džiaugsis tais 800 litų, o kurie gyvens ne tik šia diena po metų kitų jau turės geresnį darbą ir atlyginimą už lietuvius niurzglius.

Paskaičiuokim, pvz., Londone, kokioje 3–oje, 4 –oje zonoje.

Dviese gyvena nuomojamame kambaryje. Dažna situacija – darbą turi arba vienas, arba – kitas. Kambario nuoma – 500 GBP/mėn. Lieka apie 300 GBP/mėn dviems žmonėms. Ne kažin kas.

Jei žmogus savo nuosavybėje UK neturi savo namo ar buto, už 800 GBP/mėn išgyventi tikrai bus nesaldu.

[surskis18]

Gyveni Londone, bet "stumi" ant jo, kad čia konkurencija 10 kart didesnė nei Lietuvoje, sunku rasti norimą darbą, brangu ir t.t. Pačiam tenka girdėti iš gyvenančių ar gyvenusių, koks Londonas puikus miestas ir geras čia gyvenimas, o Lietuvoje visai prastai

Nežinau kuo dirbo ir ką darė tavo pažystami. Bet esmė ta, kad jei žmogus, Lietuvoje išsiuntes 10 CV "supranta", kad darbo nėra, Londone jam iš vis bus piz@!£@. Konkurencija čia milžiniška, o ir konkurentai į darbo vietą gali būti kinai arba indai, kurie už tą pačią algą pasiruošę padaryti daugiau. Jei nori gauti gerą darbą reikia turėti kažką pasiūlyti išskirtinio. O ką išskirtinio gali pasiūlyti žmogus, net Lietuvoje nesugebėjęs susirasti jokio darbo?
Galiausiai, kai kurie pretižiniai darbai reikalauja tam tikrų aukų. Pvz. jei nori daryti karjerą investicinėje bankininkystėje, turėsi pradėti dirbti kaip analitikas. Reiškias per savaitę dirbsi 50-60! valandų. Net kylant karjeros laiptais, krūvis nemažėja. Tai kokia prasmė turėti turtus, jei nėra laiko jais džiaugtis?

[surskis18]

Paskaičiuokim, pvz., Londone, kokioje 3–oje, 4 –oje zonoje.

Dviese gyvena nuomojamame kambaryje. Dažna situacija – darbą turi arba vienas, arba – kitas. Kambario nuoma – 500 GBP/mėn. Lieka apie 300 GBP/mėn dviems žmonėms. Ne kažin kas.

Jei žmogus savo nuosavybėje UK neturi savo namo ar buto, už 800 GBP/mėn išgyventi tikrai bus nesaldu.

Nesąmonė. Gyvenu antroje zonoje ir už tokią algą gyvenau 5 mėnesius. Sugebėjau susitaupyti padoriai ir dar studijuoti tuo pačiu.

[Lettered]

Nežinau kuo dirbo ir ką darė tavo pažystami. Bet esmė ta, kad jei žmogus, Lietuvoje išsiuntes 10 CV "supranta", kad darbo nėra, Londone jam iš vis bus piz@!£@. Konkurencija čia milžiniška, o ir konkurentai į darbo vietą gali būti kinai arba indai, kurie už tą pačią algą pasiruošę padaryti daugiau. Jei nori gauti gerą darbą reikia turėti kažką pasiūlyti išskirtinio. O ką išskirtinio gali pasiūlyti žmogus, net Lietuvoje nesugebėjęs susirasti jokio darbo?
Galiausiai, kai kurie pretižiniai darbai reikalauja tam tikrų aukų. Pvz. jei nori daryti karjerą investicinėje bankininkystėje, turėsi pradėti dirbti kaip analitikas. Reiškias per savaitę dirbsi 50-60! valandų. Net kylant karjeros laiptais, krūvis nemažėja. Tai kokia prasmė turėti turtus, jei nėra laiko jais džiaugtis?

Įvairios sritys, medicina, inžinerija ir tikrai niekas nearia/nearė po 60h per savaitę. Aišku, tie žmonės ne kvaili, ir čia sėdėtų tikrai ne už minimumą, bet kaip sakiau, jų nuomonės tokios kokias pasakiau, kad nepalyginamai skirtingos karjeros galimybės, atlyginimai, darbo sąlygos. Finansų srityje gal kitaip yra, čia jau nežinau. Bet nieko keisto, kai pusė moksleivių nori būti bankininkais ir renkasi studijuoti ekonomikas, finansus ir pan. dalykus.