Nedarbo lygis Lietuvoje

[Lettered]

Aš manau, kad jaunimas iš Lietuvos išvyksta ne vien dėl nedarbo ir pan. finansinių problemų, bet norėdami gyventi laisvesnio ideologinio mąstymo aplinkoje. Man asmeniškai bloga nuo sovietinių bobų ir diedų (tai tik vienas iš daugelio erzinančių praeities rakščių).

Būtų normalios karjeros perpektyvos, išvažiuotų tik vienetai. Vilniaus centre apskritai jau nebepamatysi nei kokių skinų ar tų bobų, praktiškai Vakarų Europos miestas šia prasme, tik su ekonomika prasčiau. Negalima taip sakyti, kad arba yra darbo visiems, arba visiems nėra. Dalis turi gerus darbus ir tikrai niekur nevažiuos, bet dalis ne vienus metus dirba gerai ir sunkiai, bet darbdaviai jiems vis tiek nekelia nei atlyginimų nei kitų socialinių sąlygų, nes sako, kad visa eilė norinčių į šią darbo vietą, vis tiek niekur neišeisi. Na tai iš esmės tiesa, nes pagal jaunimo nedarbą esam viena pirmaujaučių šalių ES. Beje, šiais laikais labai yra svarbūs ryšiai, pvz. universitete bakalauro grupėje buvo maždaug pusė žmonių iš Vilniaus, bet dabar darbus pagal specialybę turi tik jie, nors mokėsi ir prasčiau. Aišku, prieš krizę baigę beveik visi turėdavo.
ES judėjimo laisvė manau vis tiek kada nors padarys savo, nes ir Londone visiems darbų nebeužteks, o čia pradės trūkti, žodžiu rinka sureguliuos. Taip pat ir kapitalas juda, geriausias pavyzdys Barclays, Londone darbo vietų sumažėjo, Vilniuje padidėjo. Aišku, čia tik micro lygmuo, ne macro, bet vis šis tas

[Ametistas]

Na kam tu cia suda mali? Dirbdamas uz 500 lt kaippats sakei ir dar numuodamas kambari,ne tik,kad nepirksi jokiu sikuciu ir rubu,bet ir siaip gyvensi pusbadziu. Ka tu cia bandai apgauti?

Nueik į kambarių nuomos skelbimus: 200-250 Lt + 100 Lt mokesčiai (jei 3 kmb. butas, kuriame gyvena bent 4 žmonės). Kaip minėjau, Kaune kainos mažesnės. Lieka 200 Lt. Kadangi jau nuo 11 klasės dirbau vasaromis, tuos pinigus taupiau, o ne leidau vėjais, tai turėjau iš ko prisidėti šimtinę kitą. Na, o vėliau, senkant santaupoms, priėmiau sprendimą ne vakare poniškai ilsėtis, bet dirbti daugiau. Štai visas paaiškinimas

[praeivis]

Nueik į kambarių nuomos skelbimus: 200-250 Lt + 100 Lt mokesčiai (jei 3 kmb. butas, kuriame gyvena bent 4 žmonės). Kaip minėjau, Kaune kainos mažesnės. Lieka 200 Lt. Kadangi jau nuo 11 klasės dirbau vasaromis, tuos pinigus taupiau, o ne leidau vėjais, tai turėjau iš ko prisidėti šimtinę kitą. Na, o vėliau, senkant santaupoms, priėmiau sprendimą ne vakare poniškai ilsėtis, bet dirbti daugiau. Štai visas paaiškinimas

Nuo 11 klases tu darbuvai tevu islaikomas,o ne savarankiskai gyvenai. As tau ta pati ir sakiau:kambario nuoma apie 300 lt/men.Ir jei tau likusiu 200 lt uzekdavo pilnaverciam pragyvenimui-tai tikrai melas ir nereikia kitu laikyti kvailiais.

[surskis18]

Taip, geriausia aišku, kai darbas ir gyvenamoji vieta senamiestyje, susitaupo ir laikas ir transporto išlaidos
Gali čia siūlyti nors ir konteneriuose maisto ieškoti, o pramogų blaivykloje, bet realybė ta, kad kasmet išvažiuoja iš Lietuvos visas Marijampolės miestas, ir dauguma ne tinginiai norintys didesnių pašalpų, o jauni darbštūs išsilavinę žmonės, nes būtent tarp tokių pats didžiausias nedarbas Lietuvoje.

Bet koks tikslas emigruoti, jei tą patį darbą dirbsi Lietuvoje arba užsienyje. Ir emigravus, dauguma dirba nekvalifikuotus darbus. Kas į statybas, kas į rubų parduotuves, kas į Starbucks. Esmė ta, kad dirbant tokį darbą gyvensi panašiai kaip nupasakojo Ametistas. Skirtumas gal tas, kad nereikės dalintis kambariu. Tačiau gamintis vis tiek reikės namuose ir pan.
Be to reikia stengtis 10 kartų daugiau nei Lietuvoje, kad gauti darbą "pagal specialybę", nes konkurencija 10 kartų didesnė. O jei Lietuvoje sunkai sekėsi susirasti darbą, tai emigracijoje bus tik dar sunkiau.
Spauda aprašo retas sėkmės istorijas, bet dauguma ir lieka dirbti "neprestižinius" darbus.

[Ametistas]

Meluoji kaip nupirktas. Kai nuomuoji kambari vilniuje,tai 300 lt uz kambari cia jau buna su viskuo . Ir ta pati suma ir ziea ir vasara. Ir jei per daug leidi vandens ar degini elektra per naktis-tuomet seimininkai ant taves burba:-) O tu kalbi apie mokesciu kaita...is karto matosi,kad nesi taip gyvenes:-))

Nueik į skelbimų puslapius ir pasiskaityk. Daugeliu atvejų kambario nuomos kaina yra atskira nuo komunalinių mokesčių kainos. Į nuomos kainą įskaičiuota paprastai tuo atveju, kai nuomojama nuosavame name arba bute su šeimininku, bet juk daugeliu atvejų nuomojama be šeimininko ir tvarka tokia, kokią parašiau šio komentaro pirmame sakinyje. Pirma daugiau pasidomėk ir mažiau karksėk, dar čia puldamas. Akivaizdu, kad esi mokslo neragavęs pasipūtėlis, norintis gyventi kaip ponas. Tokiems geriausia išeitis greitai ir kažkiek daugiau uždirbti - skuosti į užsienį ir dirbti fizinius darbus (nes įtariu gerai kalbų nemoki, o jei moki, tada sveikintina).

[Ametistas]

Būtų normalios karjeros perpektyvos, išvažiuotų tik vienetai. Vilniaus centre apskritai jau nebepamatysi nei kokių skinų ar tų bobų, praktiškai Vakarų Europos miestas šia prasme, tik su ekonomika prasčiau. Negalima taip sakyti, kad arba yra darbo visiems, arba visiems nėra. Dalis turi gerus darbus ir tikrai niekur nevažiuos, bet dalis ne vienus metus dirba gerai ir sunkiai, bet darbdaviai jiems vis tiek nekelia nei atlyginimų nei kitų socialinių sąlygų, nes sako, kad visa eilė norinčių į šią darbo vietą, vis tiek niekur neišeisi. Na tai iš esmės tiesa, nes pagal jaunimo nedarbą esam viena pirmaujaučių šalių ES. Beje, šiais laikais labai yra svarbūs ryšiai, pvz. universitete bakalauro grupėje buvo maždaug pusė žmonių iš Vilniaus, bet dabar darbus pagal specialybę turi tik jie, nors mokėsi ir prasčiau. Aišku, prieš krizę baigę beveik visi turėdavo.
ES judėjimo laisvė manau vis tiek kada nors padarys savo, nes ir Londone visiems darbų nebeužteks, o čia pradės trūkti, žodžiu rinka sureguliuos. Taip pat ir kapitalas juda, geriausias pavyzdys Barclays, Londone darbo vietų sumažėjo, Vilniuje padidėjo. Aišku, čia tik micro lygmuo, ne macro, bet vis šis tas

Skinai ir bobos - išorinė išvaizda. Beje, skinų sieti su sovietinių mąstymų negalėtume, siečiau tik bobas ir kt. sovietinius reliktus Esmė, kad net ir išsilavinę ar tvarkingai apsirengę (natūralu - juk tai su ideologiniu mąstymu nesusiję) mąsto kaip sovietiniai. Ypač tai būdinga vyresniems negu metų vyrams.
Aha, dėl praktikos tai yra problema - iš tiesų. Bet čia yra ir išeičių: dirbti kokį nors apmokamą darbą ir jau esant studentui, laisvesniu laiku dirbti praktikantu pagal specialybę (dabar yra tam specializuotų tinklalapių, kur darbdaviai skelbia norinčius dirbti praktikantais ir geriausiai padirbėjusiems netgi pasiūlo darbo vietą). Studijuojantieji kolegijose, paprastai praktikos įgauna...
Dėl kitų tavo komentare išdėstytų minčių sutinku ir problemų neneigiu. Bet ir bandau įrodyti, kad reikia pastangų... Jei viskas rodosi lyg ne laiku ir ne vietoje, tuomet bandyti laimę kitur - netgi geriau, negu sėdėti vietoje ir kankintis bei burnoti ant dėl to nekaltų žmonių.

[surskis18]

Dar ilgai siūlys Lietuvoje algas po 650 Lt, nes visada bus runkelių, gyvenančių po 4 po 6 bute. Sako nėra norinčių dirbti, kai lochai pachalina už minimumą + viršvalandžius nemokamai, o pan darbdavys per firmą lizinguojasi ne tik sau mašiną, bet ir savo boboms, ir namus pasistato. O lochai runkeliai ir mirs su minimumu dantyse. Už tokias studentiškas algas tik studentams vadibininkais ir dirbt - nes tokius darbus ir aštuntokai sugebėtų nudirbt.

Gyventi keliese bute tikrai negėdinga. Labiau gėdinga, kad verslinynkai sumąsto nusipirkti naują džipą vidurį krizės. Žinau vieną atvejį provincijoje, kada iš bendrovės buvo atleista daugiau negu pusę darbuotojų, bet direktorius savininkas-direktorius nusipirko naują Hummer. Baisu, kad tokie žmonės atstovauja tokį svarbų visuomenės sluoksnį. Čia turbūt tie atvejai, kai pinigais bandoma paslėpti menkavertiškumą.

[Ametistas]

Nuo 11 klases tu darbuvai tevu islaikomas,o ne savarankiskai gyvenai. As tau ta pati ir sakiau:kambario nuoma apie 300 lt/men.Ir jei tau likusiu 200 lt uzekdavo pilnaverciam pragyvenimui-tai tikrai melas ir nereikia kitu laikyti kvailiais.

Būtent, būdamas 11-okas, buvau tėvų išlaikomas. Tuo metu buvo kaip tik darbuotojų trūkumas, todėl be didesnio vargo gavau darbą ir vasarą dirbdamas per dvejas vasaras pasitaupiau. Kas dar dėl to neaišku? Kad tu neatidžiai skaitai... Liko nuo algos 200 Lt, bet nuo susitaupytų pinigų prisidėdavau dar turbūt apie 200 Lt. Už 350 Lt, kai gyvenama bute ne vienam, galima labai sočiai ir skaniai prisigaminti valgyt. Likusieji 50 Lt: kirpykla, šokoladas, transporto mėnesinis bilietas, 15 Lt sąskaita telefonui. Viskas - jokių stebuklų.

[Combat]

Transporto išlaidos vasarą - nulis Lt, jei darbas ne toliau kaip 5 km - tiesiog pėsčiomis. Po truputį pasitaupius, galima įsigyti už 150 Lt naują prastą arba naudotą visai ne prastą dviratį. Ir jokių 110 Lt už nuolatinius. Tiesa, studentams geriau - apie 20 Lt. Higienos prekės: muilas, šampūnas - sunaudojami perkant didesnes pakuotes per keletą mėnesių, todėl tai nėra esminės išlaidos. Bet tų smulkių išlaidų aš fiktyviai neskaičiavau, nes jau parašiau, kad į 800 Lt neįtelpama ir pasiūliau sprendimą - kambariokas arba gyventi ne Vilniuje. Daug kas gyvena Jonavoje, o važinėja į Kauną. Apsimoka.
Norint taupyti ir pradedant gyvenimą nuo nulio, internetas - bibliotekoje, telefonas, jei skambinama į tą patį tinklą ir taupiai rašant žinutes - iki 15 Lt per mėnesį (nėra ko plepėti telefonu, kai galima susitikti ir bendrauti gyvai).

Na, taip samprotauji, kol esi be mergos ir vaikų, gal – netgi be automobilio. Taip pat ir tėvai sveiki (jokių lankymų bent tris kartus per savaitę, vizitų pas gydytojus organizavimų ir pan.). Todėl gali džiaugtis tais 800 LTL/mėn, kol neturi jokių „kablių“. Todėl gali šokinėti iš darbo į darbą, nes už tokią algą, aišku, visur esi laukiamas. Šiaip reikia bent 1600 LTL/mėn; rimtesniems žmonėms kvailioti už 800 LTL/mėn yra tiesiog netikslinga.

[Ametistas]

Dar ilgai siūlys Lietuvoje algas po 650 Lt, nes visada bus runkelių, gyvenančių po 4 po 6 bute. Sako nėra norinčių dirbti, kai lochai pachalina už minimumą + viršvalandžius nemokamai, o pan darbdavys per firmą lizinguojasi ne tik sau mašiną, bet ir savo boboms, ir namus pasistato. O lochai runkeliai ir mirs su minimumu dantyse. Už tokias studentiškas algas tik studentams vadibininkais ir dirbt - nes tokius darbus ir aštuntokai sugebėtų nudirbt.

Po 650 Lt dirbti netinka O už viršvalandžius gaudavau kone vienintelis, nes ir reikalavau... Tiesiog esu susidaręs nuomonę, kad daugelis bijo arba netinkamais argumentais prašo padidinti algą (žinoma, tam turi būti ir pagrindas - pasižymėjimas gerais rezultatais).
Oi, vadybininko darbo nenuvertink - teko įsitikinti, kad tai skirtingo pobūdžio, skirtingų reikalavimų ir skirtingų užduočių specialybė... Turbūt vadybininko pareigybę reikėtų skirstyti į Vykdomojo vadybininko ir Organizauojančiojo/vadovaujančiojo vadybininko pareigybes. Tuomet galbūt būtų mažiau drabstoma purvais šita specialybė, kuri, beje, mane pirmaisiais kursais gelbstė iš sudžiūvusios duonos likimo

[Ametistas]

Gyventi keliese bute tikrai negėdinga. Labiau gėdinga, kad verslinynkai sumąsto nusipirkti naują džipą vidurį krizės. Žinau vieną atvejį provincijoje, kada iš bendrovės buvo atleista daugiau negu pusę darbuotojų, bet direktorius savininkas-direktorius nusipirko naują Hummer. Baisu, kad tokie žmonės atstovauja tokį svarbų visuomenės sluoksnį. Čia turbūt tie atvejai, kai pinigais bandoma paslėpti menkavertiškumą.

Oi, reikėjo straipsnį parašyti arba žurnalistams pametėti tokią temą... Iš tiesų - monetarinė mąstysena tikrai progresiniu greičiu įsigali mūsiškėje visuomenėje. O įdomiausia tai, kad V. Europoje ar JAV, kur žmonės gyvena geriau, nėra tokio smarkaus materialistinio mąstymo (nors irgi visko yra) - ten vidutinis sluoksnis yra paprastesnis.

[Lettered]

Gyventi keliese bute tikrai negėdinga. Labiau gėdinga, kad verslinynkai sumąsto nusipirkti naują džipą vidurį krizės. Žinau vieną atvejį provincijoje, kada iš bendrovės buvo atleista daugiau negu pusę darbuotojų, bet direktorius savininkas-direktorius nusipirko naują Hummer. Baisu, kad tokie žmonės atstovauja tokį svarbų visuomenės sluoksnį. Čia turbūt tie atvejai, kai pinigais bandoma paslėpti menkavertiškumą.

Negėdinga, bet nelabai patogu. Atsimenu, pirmam kurse irgi gyvenom tryse vienam kambaryje, tiesa, labai dideliam, apie 40 kvadratų, bet vis tiek nekas. Dabar kai gyvenu vienas bute tai net nėra ko lyginti, visai kitas komfortas. Jau geriau daugiau dirbti, nei to atsisakyti ir grįžti į kolchozą.
Kas dėl darbdavių, tai beabejo visokių yra, bet ne visada nesiskaitymas su darbuotojais yra dėl godumo. Pažįstu žmonių, prieš krizę uždurbusių 3-5K litų į rankas, o dabar gaunančių tik apie 1.5K, tiesiog apyvarta žiauriai susitraukė, kinai nukonkuravo ir paprasčiausiai įmonės tikios galimybės liko.
Beje, keista tokias mintis girdėti iš žmogaus, kuris pats gyvena ne bet kur, o tame pačiame Londone

[senasnamas]

Praeivi, esmė ne konkretus pajamų dydis, o požiūris - jei nuolat manysi, kad neįmanoma, tai ir bus neįmanoma. Yra juk tokių, kurie uždirba net ir visai padoriai, bet vis tiek yra prasiskolinę ir dejuoja, kad nepragyvena. O darbdaviai irgi mato darbuotojo požiūrį. Jei darbuotojui viskas juoda, blogai ir neįmanoma, tai ir atlyginimo kėlimas tampa neįmanomas . Todėl naudingiau būtų ne gilintis į Ametisto pateikiamus skaičius ir mėginti juos nuginčyti (kokia iš to nauda?), bet pasimokyti pozityvaus požiūrio. Nuo jo viskas prasideda.

[Ametistas]

Na, taip samprotauji, kol esi be mergos ir vaikų, gal – netgi be automobilio. Taip pat ir tėvai sveiki (jokių lankymų bent tris kartus per savaitę, vizitų pas gydytojus organizavimų ir pan.). Todėl gali džiaugtis tais 800 LTL/mėn, kol neturi jokių „kablių“. Todėl gali šokinėti iš darbo į darbą, nes už tokią algą, aišku, visur esi laukiamas. Šiaip reikia bent 1600 LTL/mėn; rimtesniems žmonėms kvailioti už 800 LTL/mėn yra tiesiog netikslinga.

O kodėl pabrėžei automobilį? Aš dabar esu 23-ejų - teises turiu, vairuoti moku, darbo reikalais vairuoju, bet asmeninio automobiliu tikrai neturiu ir nenoriu turėti. Man jo tiesiog nereikia: esu dviračio ir VT šalininkas ir džiaugiuosi turėdamas progą kur nors nuvykti dviračiu.

Sutinku, kad 800 Lt yra tik laikina išeitis iš sudėtingos situacijos. Dabar uždirbu jau beveik tiek, kiek sakai, kad būtų padoresnė alga. O baigęs studijas ir toliau nesu linkęs suponiškėti, todėl veikiausiai ir toliau dirbsiu esamuose darbuose bei gi ieškosiuosi dar vieno. Visko esmė - laiko planavimas O antroji pusė, jei yra meilė, o ne šiaip kokia seilė, laikinai padės. Kaip padės - supratimu ir kantrybe. O vėliau už tai džiaugsis ne vienas, bet du. Štai ir yra paprastas receptas siekti gyvenimo džiaugsmo - per sunkumus

[Lettered]

O įdomiausia tai, kad V. Europoje ar JAV, kur žmonės gyvena geriau, nėra tokio smarkaus materialistinio mąstymo (nors irgi visko yra) - ten vidutinis sluoksnis yra paprastesnis.

V. Europoje iš dalies, dėl JAV visiška netiesa, ten pinigai yra viskas. Beje, gera būti nematerialistu, kai esi materialiai apsirūpinęs. Logiška, nes žmogus geidžia to ko neturi, o ne to ką turi

[surskis18]

Beje, keista tokias mintis girdėti iš žmogaus, kuris pats gyvena ne bet kur, o tame pačiame Londone

Kokios mintys būtent?

[Lettered]

O kodėl pabrėžei automobilį? Aš dabar esu 23-ejų - teises turiu, vairuoti moku, darbo reikalais vairuoju, bet asmeninio automobiliu tikrai neturiu ir nenoriu turėti. Man jo tiesiog nereikia: esu dviračio ir VT šalininkas ir džiaugiuosi turėdamas progą kur nors nuvykti dviračiu.

Aš irgi esu dviračio šalininkas ir laisvalaikiu kai tik yra galimybė jį minu, bet be automobilio, kaip ir dauguma žmonių, tiesiog fiziškai visur nespėčiau.

[Ametistas]

Negėdinga, bet nelabai patogu. Atsimenu, pirmam kurse irgi gyvenom tryse vienam kambaryje, tiesa, labai dideliam, apie 40 kvadratų, bet vis tiek nekas. Dabar kai gyvenu vienas bute tai net nėra ko lyginti, visai kitas komfortas. Jau geriau daugiau dirbti, nei to atsisakyti ir grįžti į kolchozą.
Kas dėl darbdavių, tai beabejo visokių yra, bet ne visada nesiskaitymas su darbuotojais yra dėl godumo. Pažįstu žmonių, prieš krizę uždurbusių 3-5K litų į rankas, o dabar gaunančių tik apie 1.5K, tiesiog apyvarta žiauriai susitraukė, kinai nukonkuravo ir paprasčiausiai įmonės tikios galimybės liko.
Beje, keista tokias mintis girdėti iš žmogaus, kuris pats gyvena ne bet kur, o tame pačiame Londone

Aš dabar vienas bute gyvenu ir spjaudausi - vėl ketinu pereiti gyventi keliese, tik jau ne po kelis kambaryje, o vienam tiesiog man reikia judėjimo namuose, nes vaikų turbūt nebus
Taigi šiuo atveju tiesiog įrodymas, kad augant pajamoms (didėjant algai) - finansiniai poreikiai nebūtinai auga. Tiesiog pamąsčiau norintis įsigyti kitą (nebūtinai naują ar brangų) dviratį (nes jau kledaras) ir pradėti lankyti sporto klubą (papildomos pajamos), todėl persikelti gyventi į pigiau kainuosiantį (išlaikymo prasme) būstą šiuo atveju būtų vėlgi ūkiško skaičiavimo pavyzdys - kai ne didinamos išlaidos, bet netgi augant pajamoms, jos mažinamos pinigus tiesiog perskirstant kitaip (sumažinamos išlaidos vienam dalykui ir padidinamos kitam).

[Ametistas]

V. Europoje iš dalies, dėl JAV visiška netiesa, ten pinigai yra viskas. Beje, gera būti nematerialistu, kai esi materialiai apsirūpinęs. Logiška, nes žmogus geidžia to ko neturi, o ne to ką turi

Aš asmeniškai esu labiau taupukas, su mintimi, kad vėliau gali būti blogiau Ir tai pasiteisina... Tiesa, savęs skriausti irgi nereikia (kai jau yra iš ko) Trumpas visų šių kelių puslapių diskusijos moralas: dirbk daug ir sunkiai su mintimi, kad ateityje už tai turėsi pelno ir galėsi sau atsidėkodamas save palepinti. Sutinku, kad pasaulio įvykiai ir juo labiau asmeninio gyvenimo įvykiai yra vingiuoti ir ne visada sunkus darbas reiškia gerus rezultatus, bet bandyti (ir ne kartą, o kelis) - privalu.
Mano nuomone, dar viena iš priežasčių, kodėl jaunimas emigruoja, gali būti ta, jog mūsų tėvai mums kala į galvą - neark, nesistenk ir nebūk durnas - nieko nepavyks užgyventi per visą gyvenimą. Tėvai turbūt nori pasakyti, jog jie sunkiai dirbo ir turi mažiau negu tikėjosi, bet pamiršta paminėti, jog užgyveno būstą, jo remontą, naujesnius ar naujus baldus, naujesnę mašiną (ar mašiną, jei anksčiau neturėjo), geresnį darbą ir t.t. Vaikai, primokyti akimis matomo įrodymo, tiesiog užprogramuojami išvykti.

[Lettered]

Aš dabar vienas bute gyvenu ir spjaudausi - vėl ketinu pereiti gyventi keliese, tik jau ne po kelis kambaryje, o vienam tiesiog man reikia judėjimo namuose, nes vaikų turbūt nebus
Taigi šiuo atveju tiesiog įrodymas, kad augant pajamoms (didėjant algai) - finansiniai poreikiai nebūtinai auga. Tiesiog pamąsčiau norintis įsigyti kitą (nebūtinai naują ar brangų) dviratį (nes jau kledaras) ir pradėti lankyti sporto klubą (papildomos pajamos), todėl persikelti gyventi į pigiau kainuosiantį (išlaikymo prasme) būstą šiuo atveju būtų vėlgi ūkiško skaičiavimo pavyzdys - kai ne didinamos išlaidos, bet netgi augant pajamoms, jos mažinamos pinigus tiesiog perskirstant kitaip (sumažinamos išlaidos vienam dalykui ir padidinamos kitam).

Na čia kaip kam, aš irgi pažįstu žmonių, konkrečiai merginų, kurios negali gyventi vienos. Bet man tie visi gyvenimai po kelis kambaryje ar bute asocijuojasi su tarybine politika, kada visus buvo stengiamasi sugrūsti į kolhozus, bendrabučius, kad visi mąstytų kolektyviškai ir, kad kuo mažiau individualumo liktų, tokią visuomenę lengviau valdyti. Beje, po 10 metų vaikų jau norėsi turbūt, tad geriau pasidžiaugti laisve, kol yra galimybės
Aš irgi esu taupus, bet proto ribose. Manau dėl galimos "juodos dienos" rytoj žmogus neturėtų atsisakyti gyvenimo šiandien, t.y. pramogų, laisvalaikio.