Nedarbo lygis Lietuvoje

[Aleksas666]

realus bedarbių skaičius ko gero net neviršija 10%. Aš pernai vasarą kaime bendravau su vietiniais(kaip sakoma chalturinom), tai absoliuti dauguma jų net nesiruošė ieškoti tikro darbo vien dėl to, kad jie gauna pašalpas. Šią problemą spręsti pakankamai nesunku: reikia didinti minimalų darbo užmokestį, įpareigoti pašalpos gavėją reguliariai lankytis darbo biržoje. Žodžiu, mūsų procentai tokie sakykime dirbtiniai, o jei dar apie nelegalūs pradėsime kalbėti...

[fredis]

Į tą "iš tikrųjų" reikėtu įtraukti ir neoficialiai dirbančius bei uždarbiaujančius. Tik bėda, kad nėra kaip surinkti duomenų apie juos.

Būtent. Dbr jau turbūt, turi būti arba labai kvailas arba labai inoringas, kad nedirbtum.

Koks LT buvo mažiausias nedarbo %? Tada kiek pamenu dirbo, kas kitu atveju būtų tikrai nedirbęs. Ypač statybose mačiau, tokių veidelių, kad baisu... Realus mažiausias nedarbo lygis turėtų būti apie 10%. Tik dbr labai svarbu jaunimą įdarbinti, kad jie nenusiviltų darbo rinka LT...

Aišku, kartais atlyginimas nėra adekvatus išlaidoms. Tarkim draugas gavo pasiūlymą dirbti už 1000 lt. Ir anot jo skaičiavimų jis geriau nedirbs, nes važinėjimas į/iš darbo, bei pietūs suvalgys daug pinigų. Man tokie skaičiavimai vis tiek keisti, nes ir iš DB nebegauna pinigų, o iš tėvų gyvena...

[Combat]

realus bedarbių skaičius ko gero net neviršija 10%. Aš pernai vasarą kaime bendravau su vietiniais(kaip sakoma chalturinom), tai absoliuti dauguma jų net nesiruošė ieškoti tikro darbo vien dėl to, kad jie gauna pašalpas. Šią problemą spręsti pakankamai nesunku: reikia didinti minimalų darbo užmokestį, įpareigoti pašalpos gavėją reguliariai lankytis darbo biržoje. Žodžiu, mūsų procentai tokie sakykime dirbtiniai, o jei dar apie nelegalūs pradėsime kalbėti...

Nesutinku. Jeigu situacija yra tokia:

• 2011 metais darbo jėga Lietuvoje – 1 619 700,
• iš viso darbo vietų (laisvų ir užimtų) – 1 145 164,
• trūko darbo vietų – 474 536,
• skaičiuotina bedarbystė – 29,30 %.

Trūkstamų darbo vietų skaičius – tai visas Kaunas + Šiauliai „s batrachami“. Ir tai tik idealiu atveju, jei visos įmanomos oficialios darbo vietos, tame tarpe ir „negrų baltųjų“, būtų užimtos.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių. Jei kiekvienai išdalintume tuos tariamus nelegalius darbuotojus, tai kiekvienai tektų apie 7,9 tūkst. Toks skaičius gal ir ištirptų Vilniuje, Kaune, o kitose Savivaldybėse praktiškai turėtų stovėti fabrikų korpusai, kuriuose nelegalus darbas tiesiog virte virtų ir tokio masto nelegalų darbą užmaskuoti būtų tiesiog neįmanoma. Nelegalus darbas, aišku, yra, bet jis – praktiškai nereikšmingas.

LDB pateikia statistikos interpretaciją, kuri patogi jai – manipuliuoja tik LDB oficialiai įregistruotų bedarbių skaičiumi, kuris gali kisti ne dėl sukurtų darbo vietų, bet dėl pačios LDB manipuliacijų. Taigi, patogią LDB statistiką daugelis pasigauna ir triūbija, kad nedarbas mažėja, o nedirba tik tinginiai (turiu uomenyje samdomą darbą). Bet jei pažiūrėtume į DARBO JĖGOS LIETUVOJE skaičių ir į LAISVŲ IR UŽIMTŲ DARBO VIETŲ SKAIČIŲ bendrai paėmus, tai tiesiog aiškiau ir būti negali – LIETUVOJE REIKIAMŲ DARBO VIETŲ SKAIČIAUS TIESIOG NĖRA! Jų trūksta apie 0,5 mln. Aišku, esant tokiai situacijai, kiekvienas sukasi kaip išmanydamas – išvažiuoja kažkur uždarbiauti niekam nieko nesakęs ir etc. Bet faktas yra tas, kad Lietuvoje darbo vietų trūksta tiesiog tragiškai. Todėl manipuliacija LDB pateikiamais „džiugiais“ skaičiais, kad bedarbystė mažėja, yra tiesiog mažai sąžiningas veiksmas.

Valdžiai reikėtų ne katučių ploti, kad ana va, bedarbystė mažėja, bet remti prie sienos, kad Lietuvoje trūksta apie 0,5 mln darbo vietų ir absoliučiais paistalais paskelbti tai, kai sakoma, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgas. „Darbo negrų“ – gal ir taip, bet ne darbo jėgos.

[jungengg]

Nesutinku. Jeigu situacija yra tokia:

• 2011 metais darbo jėga Lietuvoje – 1 619 700,
• iš viso darbo vietų (laisvų ir užimtų) – 1 145 164,
• trūko darbo vietų – 474 536,
• skaičiuotina bedarbystė – 29,30 %.

Aš pavyzdžiui mėgstu, kad boba už mane dirba, o pačiam smagu alų maukt. Ne tai, kad ieškau darbo, bet net pasiūlytas į jį jokiu būdu neičiau. Esu įtraukiamas į skaičiuotinos bedarbystės procentą. (reikėtų sakyt nedarbo).

[Combat]

Aš pavyzdžiui mėgstu, kad boba už mane dirba, o pačiam smagu alų maukt. Ne tai, kad ieškau darbo, bet net pasiūlytas į jį jokiu būdu neičiau. Esu įtraukiamas į skaičiuotinos bedarbystės procentą. (reikėtų sakyt nedarbo).

Nemanau, kad neaiškiai išsireiškiau, bet galiu ir kitaip: bedarbystė nemažės, jei nebus kuriamos darbo vietos, t.y. – neaugs laisvų ir užimtų darbo vietų skaičius Lietuvoje bendrai paėmus. Ir tie visi likę 0,474 mln darbingų gyventojų, arba 14,9% nuo visų 3,2 mln Lietuvos gyventojų, arba 30% nuo 1,62 mln darbingų Lietuvos gyventojų, arba 3 žmonės iš 10–ies, tikrai nėra tiesiog lopai, valkatos, pijokai.

[Tomas]

Tai liberastų visiems į galvas kalama dogma, kad bedarbystė - visų pirma bedarbių problema.
Maždaug - mažink savo poreikius, persikvalifikuok, stenkis ir jei pasiseks - gausi tą darbą. Bet darbo rinkoje, kurioje dėl kiekvienos darbo vietos konkuruoja 3-4 bedarbiai tai reiškia tik vieną - jei kažkam pasisekė gauti darbą, tai kažkam kitam nepasisekė ir jis darbą prarado.

Apskritai reikia vadovautis John'o mokymu ir žiūrėti kaip tvarkosi Singapūras, Kinija, Japonija ...

[Eikantas X]

liberastai - tai visų pirma žmonės, galvojantys kad valstybė turi tarnauti masėms, o ne būreliui rinktinių individų.
Siūlau straipsnelį, apžvelgiantį Nyčės požiūrį į valstybę:

"A Cold Monster”
Nietzsche on the State

http://www.alternativeright.com/main...-cold-monster/

[andyour]

Bet iš tikrųjų yra štai taip:

• 2011 metais darbo jėga Lietuvoje – 1 619 700,
• iš viso darbo vietų (laisvų ir užimtų) – 1 145 164,
• trūko darbo vietų – 474 536,
• skaičiuotina bedarbystė – 29,30 %.

Tai juos išlaiko kažkas. Soc. pašalpa berods tik 300lt, už tiek niekas nepragyvens. O tu čia ir studentus skaičiuoji? Moterys gi irgi dirba prie namų ruošos. Būtų gerai nuorodų kokių, nes Jūsų šiame forume įvaizdis nekeliantis pasitikėjimo

[jungengg]

liberastai - ...

Kažkokiais įžeidžiančiais terminais, keliančiais be ryšio asociacijas, nepasieksim nieko.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E.Kūris apie žodį liberastai: „Tas žodis – iš tarpuvartės leksikono“
http://www.lrytas.lt/-13182228721316...-leksikono.htm

[praeivis]

Tai juos išlaiko kažkas. Soc. pašalpa berods tik 300lt, už tiek niekas nepragyvens. O tu čia ir studentus skaičiuoji? Moterys gi irgi dirba prie namų ruošos. Būtų gerai nuorodų kokių, nes Jūsų šiame forume įvaizdis nekeliantis pasitikėjimo

Komkretus pavyzdys. Isejau is darbo ,uzsiregistravau darbo birzoje. Is karto pasiule darba uz 650 litu uz 30 kmnuo vilniaus. Atsisakiau....ir nebesu ju sarasuose,nors lyg siol ieskau darbo. O jus dar tikite tuo sunsnukiu kubiliumi,kuris jus mausto su savo statistika..:-))

[Ametistas]

Komkretus pavyzdys. Isejau is darbo ,uzsiregistravau darbo birzoje. Is karto pasiule darba uz 650 litu uz 30 kmnuo vilniaus. Atsisakiau....ir nebesu ju sarasuose,nors lyg siol ieskau darbo. O jus dar tikite tuo sunsnukiu kubiliumi,kuris jus mausto su savo statistika..:-))

Jei išsilavinimo nėra, tuomet darbą rasti tikrai galimybės ribotos. Bet įgijus bent jau aukštesnįjį išsilavinimą, galimybių gauti darbą už mažiausiai 800 Lt į ranka - apstu. Aš asmeniškai būdamas 4 kurse jau dirbu keliose darbovietėse, iš kurių viena - pagal specialybę. Taigi norint galima gauti darbą be didesnio vargo, aš asmeniškai gavau net neieškodamas.
Aišku, taip bendrai kalbėti ar menkinti kitų, kad negali rasti darbo - tikrai negalima. Nes situacijos kiekvienam individualios. Tačiau pasigendu bedarbių iniciatyvos ir noro dirbti, o ne šūdmaliauti. Paprastai dirbantys daug ir sunkiai, prasiskina sau kelią į šviesesnę ateitį (žinoma, jei nėra iš tų, kurie aklai aria už grašius ir atėjus laikui neprašo kelti algos, gerinti sąlygų ir t.t. - kankiniais LT darbdaviai mėgsta naudotis).
O ir bedarbių darbo paieškos pernelyg primityvios - pasėdi prie kompiuterio valandžiukę ir viskas. Reikia atsispausdinti šūsnį CV ir nešioti, nešioti, nešioti iki seilės varvėt pradės... Net ir dirbti kitame netoli esančiame mieste reikėtų nevengti (vis atėmus išlaidas maistui ir kelionei, turėtų likti pinigų daugiau negu tiesiog gauti pašalpą ar jos išvis negauti - vėlgi situacija individuali).

Aš asmeniškai netgi dalį savo darbų mielai atiduočiau kuriam nors studentui. Darbas lengvas, alga studentiška, bet kad niekas nenori - visi išlepę. Girdi, jiems geriau iš tėvų gyventi. Tpfu - tokia kartą ir auginamės - pašalpiniai.

[Silber418]

Tendencija gera, jeigu tai tikra tiesa.

[senasnamas]

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E.Kūris apie žodį liberastai: „Tas žodis – iš tarpuvartės leksikono“

Pasirodo, Kūris ne tik teisės Dievas, bet dar ir kalbininkas .
Lietuvoje nedarbo problema nėra tokia didelė kaip piešiama. Tai daugiau žmonių mąstymo ir požiūrio į darbą problema. Kvalifikuotų darbuotojų reikėjo ir per krizę. Juk darbo skelbimų tai pilna ir kasdien atsiranda naujų. Tačiau problema - juose keliami dideli reikalavimai . O seniau juk norint dirbti nekvalifikuotą darbą pakako laikytis ant kojų. Ir tokių darbo vietų buvo daug. Dabar kartelė iškelta gerokai aukščiau.
Ar daug kas augimo metais pasitaupė, kad netekę darbo turėtų santaupų ir galėtų investuoti į save - mokytis, tobulintis? O kam? Juk geriau įsigyti kokį prabangesnį daiktą. O po to laukti, kad kas nors pasirūpins - Sodra arba giminės. Tarp ilgalaikių bedarbių juk daug tokių, kuriems metų apie 40 m., bet neturi jokios profesijos. Ką galima veikti be profesijos 21 a? Daug tokių, kurie prieš 20 m. gavo kažkokį diplomą ir įsivaizduoja, kad su tuo diplomu važiuos iki pat pensijos. Požiūris toks - aš jau savo atsimokiau, dabar duokit man darbo. Niekas darbo neduos, jį reikės pasiimti ar pačiam susikurti. Pokyčių tempas didelis:

10 populiariausių 2010-ųjų profesijų 2004 metais neegzistavo

Praėjo tie laikai, kai užteko mokėti su staklėmis atlikti keletą operacijų ir tikėtis ramiai sulaukti pensijos. Darbdaviai mėgsta iškrėsti išdaigų - pvz., sugalvoja įrengti naujas stakles . Norint su jomis dirbti senų įgūdžių neužtenka, reikia mokytis, persikvalifikuoti. Tai yra būti lanksčiam ir smalsiam. Būtent tai dažnai pakiša koją vyresnės kartos darbuotojams. Maždaug aš jau per senas mokytis. O valgyti ne per senas? Pagyvenus iš pašalpų vienus metus, antrus po to jau dingsta net tikėjimas, kad dar gali kažką dirbti.
Lietuvoje problema ne tik didelis darbo jėgos apmokestinimas, bet ir minimalaus atlyginimo bei pašalpų santykis. Neturint darbo ir sudėjus į krūvą visas prieinamas lengvatas ir pašalpas išeina taip, kad už minimumą dirbti neapsimoka. Todėl minimumas turėtų būti palaipsniui didinamas, o pašalpos mažinamos, kad žmonės būtų skatinami dirbti ir kad dirbti labiau apsimokėtų nei naudotis pašalpomis ir ką nors sukti nelegaliai. Sumažėtų naštai Sodrai. O esama tvarka sparčiai augina tą sluoksnį, kurie dirbti nei nori, nei gali. Ir nematyti jokių ketinimų, kad kas nors ruoštųsi ką nors toje srityje keisti.

Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, ne konkreti specialybė atneša sėkmę. „Perspektyvus yra savarankiškas žmogus, kuris geba neprarasdamas savo tapatumo susikurti darbo vietą ir prisitaikyti prie tam tikrų rinkos reikalavimų. Svarbu suformuoti tam tikrą požiūrį į savo gyvenimą – perspektyvi ne išlaikytinio, bet aktyvaus, savarankiško žmogaus psichologija ir gyvenimo filosofija. Besikeičiančioje situacijoje orientuotis į išorinius rinkos ar valstybės poreikius yra labai sudėtinga“, – teigia D. Kuolys.
Anot R.Lazutkos, už bet kurią specializaciją svarbiau yra įgyti gebėjimų bendrauti, surasti informaciją, o visų svarbiausia – mokytis: „Per 10 metų vienoje srityje viskas tiek pasikeičia, kad su universitetinėmis žiniomis nepajėgsi išsilaikyti, jei toliau nesimokysi. Jei neieškosi naujos papildomos informacijos, nesugebėsi jos įsisavinti – tiesiog atsiliksi.“
Panašiai teigia ir A.Zabulis. Anot jo, ką nors išmokęs, įgijęs patirties negali būti ramus, turi nuolat gilintis: „Geras specialistas turi būti vienu žingsniu priekyje – tuomet turės perspektyvų bet kurioje profesijoje.“

http://www.15min.lt/naujiena/student...ais-234-212276

[praeivis]

Jei išsilavinimo nėra, tuomet darbą rasti tikrai galimybės ribotos. Bet įgijus bent jau aukštesnįjį išsilavinimą, galimybių gauti darbą už mažiausiai 800 Lt į ranka - apstu..

Kam reikalingas darbas uz 800lt ? Net bomzai neina tokio darb dirbti.

[Ametistas]

Kam reikalingas darbas uz 800lt ? Net bomzai neina tokio darb dirbti.

Pasipūtėliškas mąstymas - akivaizdu.
Aš asmeniškai ėjau ir nepučiau savo uodegos. Nes puikiai supratau - būdamas studentu, esi nekvalifikuotas, vidurinį mokslą baigęs žemčiūgas, o esant tokiam reikalauti didesnės algos, kai dabar darbo rinkoje tokia situacija - savęs pervertinimas. Žinoma, kopiant vis aukščiau, normalu ir reikalauti daugiau. Taip sėkmingai su darbdaviu ir inicijuoji akistatą: arba dirbu toliau ir keliat algą, arba išeinu. Keliskart pakėlė per metų laikotarpį, bet jau kai pradėjau gauti beveik tiek, kiek mano skyriaus viršininkas, tiesiog nusprendėme, kad aš šioje darbo vietoje pakilau iki lubų (kalbant ne tik apie algos dydį, bet ir darbo rezultatus) ir man reikia naujos pareigybės. Kadangi tokios ten tuo metu laisvos nebuvo - išėjau. Nes nemėgstu dirbti tokį darbą, kuriame nėra galimybių tobulėti ir kilti karjeros laiptais. O iškart kandidatuoti į virš tūkstantį apmokamas algas - hmz, tai arba savęs pervertinimas, arba vaikščiojimas užsimetus rožinius akinius, arba nesidomėjimas ekonomine ir darbo rinkos situacijomis. Arba viskas viename ir gal dar daugiau

[praeivis]

Pasipūtėliškas mąstymas - akivaizdu.
Aš asmeniškai ėjau ir nepučiau savo uodegos. Nes puikiai supratau - būdamas studentu, esi nekvalifikuotas, vidurinį mokslą baigęs žemčiūgas, o esant tokiam reikalauti didesnės algos, kai dabar darbo rinkoje tokia situacija - savęs pervertinimas. Žinoma, kopiant vis aukščiau, normalu ir reikalauti daugiau. Taip sėkmingai su darbdaviu ir inicijuoji akistatą: arba dirbu toliau ir keliat algą, arba išeinu. Keliskart pakėlė per metų laikotarpį, bet jau kai pradėjau gauti beveik tiek, kiek mano skyriaus viršininkas, tiesiog nusprendėme, kad aš šioje darbo vietoje pakilau iki lubų (kalbant ne tik apie algos dydį, bet ir darbo rezultatus) ir man reikia naujos pareigybės. Kadangi tokios ten tuo metu laisvos nebuvo - išėjau. O iškart kandidatuoti į virš tūkstantį apmokamas algas - hmz, tai arba savęs pervertinimas, arba vaikščiojimas užsimetus rožinius akinius, arba nesidomėjimas ekonomine ir darbo rinkos situacijomis.

Sitaip gali kalbeti kol esi studentas ir tevu islaikomas. O jei gyveni savarankiskai ir uz buta reikia sumoketi 700 lt , tai kam tau darbas uz 800 lt? Vis tiek bet kokiu atveju eisi i totalu minusa,isiskolinima uz paslaugas ir prasysi valstybes paskolos. Ir jei tu turi kiseneje tik 100 litu, tai koks tau skirtumas kiek tu skolingas ar 10 000 ar 50 000...visiskai tas pats,nes vis tiek nieko nesumokesi.

[senasnamas]

Jei nėra jokios patirties, bet yra noras dirbti ir ją įgyti, tai iš pradžių galima dirbti ir už minimumą ar visai be atlygio (praktika). Ir dirbant žiūrėti, kokios perspektyvos tą atlyginimą pasididinti. Jei miglotos, tai dirbant dairytis kito darbo. Darbdaviai visai kitaip žiūri, jeigu kur nors jau dirbi. Klaida yra iš karto norėti didelio atlyginimo. Beieškant to padoraus atlyginimo laikas nuo diplomo gavimo arba nuo paskutinio darbo bėga ir darbuotojo vertė rinkoje tik krenta, jeigu jis niekur nedirba. Vis tik reikia blaiviai vertinti ekonominę situaciją šalyje ir darbo rinkoje. Be to, ir psichologinė savijauta geresnė, kai dirbi nors ir nelabai kokį darbą nei kai varstai darbo biržos duris. O jei dar turi diplomą, iš kurio tiek tikėtasi, ir matai, kad jis niekam neįdomus...

[praeivis]

Jei nėra jokios patirties, bet yra noras dirbti ir ją įgyti, tai iš pradžių galima dirbti ir už minimumą ar visai be atlygio (praktika). Ir dirbant žiūrėti, kokios perspektyvos tą atlyginimą pasididinti. Jei miglotos, tai dirbant dairytis kito darbo. Darbdaviai visai kitaip žiūri, jeigu kur nors jau dirbi. Klaida yra iš karto norėti didelio atlyginimo. Beieškant to padoraus atlyginimo laikas nuo diplomo gavimo bėga ir darbuotojo vertė rinkoje tik krenta, jeigu jis niekur nedirba. Vis tik reikia blaiviai vertinti ekonominę situaciją šalyje ir darbo rinkoje. Be to, ir psichologinė savijauta geresnė, kai dirbi nors ir nelabai kokį darbą nei kai varstai darbo biržos duris ir matai, kad tas turimas diplomas, iš kurio tiek tikėtasi, niekam neįdomus.

Jus cia snekate is tos pozicijos,kai darbo ieskote tame paciame miete,kur ir gyvenate tevu islaikomi. O tik nuvaziuokite i kita miesta,kur nera i ka atsiremti ir pradekite dirbti uz 800 lt..:-)) Is kart suprasite kokias nesamones cia snekate ir kad tai neimanoma...

[Ametistas]

Sitaip gali kalbeti kol esi studentas ir tevu islaikomas. O jei gyveni savarankiskai ir uz buta reikia sumoketi 700 lt , tai kam tau darbas uz 800 lt? Vis tiek bet kokiu atveju eisi i totalu minusa,isiskolinima uz paslaugas ir prasysi valstybes paskolos. Ir jei tu turi kiseneje tik 100 litu, tai koks tau skirtumas kiek tu skolingas ar 10 000 ar 50 000...visiskai tas pats,nes vis tiek nieko nesumokesi.

Aš save išlaikau jau nuo pirmojo kurso, nors tėvai pinigų duodavo, bet neimdavau - sakau, jau aš užaugau ir galiu užsidirbti pats, o jūs užgyvenote sau laimę pakeliauti ar investuoti į namus, kaip norite... Jei studentas nuomojasi ne poniškai, bet po 1-2 nuomojamame kambaryje, tuomet už 800 Lt išgyventi drąsiai galima. Pradžioje dirbau puse etato už 500 Lt ir išgyvenau. Nes nebuvo poniškos laimės keliauti automobiliu ir kiekvieną penktadienį eiti į klubus ar girtuokliauti. Pradžia buvo sunki, bet to nebijojau, nes žinojau, kad tai kelionė karjeros laiptais. O pirmieji laiptai sunkiausiai įveikiami.
Reikia protingai skaičiuoti finansus, tada ir už 500 Lt išgyventi galima be badavimo ir vaikštant ne nuskalbtais ar juo labiau apdriskusiais rūbais.

[andyour]

Komkretus pavyzdys. Isejau is darbo ,uzsiregistravau darbo birzoje. Is karto pasiule darba uz 650 litu uz 30 kmnuo vilniaus. Atsisakiau....ir nebesu ju sarasuose,nors lyg siol ieskau darbo. O jus dar tikite tuo sunsnukiu kubiliumi,kuris jus mausto su savo statistika..:-))

Visu pirma, ne birža tau siūlo darbą, o darbdavys, birža tik tarpininkas, ji nekuria darbo vietų. Antra, dar ne tokia krizę turėtume, jeigu visi tokie pesimistai būtų kaip tu, nes šiuolaikinė ekonomika paremta vartotojų nuotaikomis. Kelios naujienos apie atsigaunančią ekonomiką žmones priverstų paišlaidauti, kas pagyvintų vartojimą.