Nedarbo lygis Lietuvoje

[Sula]

vadybininko atlyginimas yra ne ka mazesnis nei vadovu, jei ka
Kalbejom apie kvalifikuota darbo jega, o del valytojo/s tai zinoma, neidomu nei ka baige nei kas, svarbu gerai valo

Kaip tuomet vertinti vadybininką (ar kaip jį bepavadintum), kuris samdomas būtent sukurti verslui? Savininkas tėra investuotojas, užsakovas, gal būt, konsultantas, stūmėjas, "stogas". Kartais savininkas net nenutuokia savo norų (su savo trejetukininko išsilavinimu ir nusipirktu diplomu)

[Gator]

Tarp savininko ir vadybininko dar yra ir vadovas (direktorius).

[Sula]

Tarp savininko ir vadybininko dar yra ir vadovas (direktorius).

Lietuviško kapitalo įmonėse dažnai tai būna vienas savininkų, arba, kitu atveju - administracijos vadovo teisės ribotos - kartais tai tiesiog vadybininko ar net ūkvedžio lygmens pareigos. Čia, kaip visad, yra esminis skirtumas tarp angliško manager ir lietuviško vadybininko reikšmių. Tas pats ir su CEO, CFO ar COO, kas anglosaksiško modelio versle nevisai atitinka mūsų direktorių pareigas.

[Wycka]

Sumažėjo bedarbių mokytojų

Bedarbių mokytojų yra 15 proc. mažiau nei pernai, tačiau ne visi įsidarbinusieji ir toliau kremta pedagogo duoną. Tokius duomenis artėjant rusėjo 1-ajai surinko Lietuvos darbo biržos specialistai.
„Atsižvelgdama į sumažėjusią pedagogų paklausą darbo rinkoje, Lietuvos darbo birža bedarbiams mokytojams su aukštuoju išsilavinimu skyrė didelį dėmesį, jiems pasiūlydama įgyti naujų kompetencijų. Daugiausia jų rinkosi verslo paslaugų vadybininko, finansininko, verslo administratoriaus, apželdinimo techniko, socialinio darbuotojo kursus. Pedagogai, dalyvaujantys perkvalifikavimo programose, sudaro iki 20 proc. visų dalyvių", - komentuodamas situaciją darbo rinkoje sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.
Iš viso rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota per 2 tūkst. bedarbių mokytojų. Nuo metų pradžios iš viso gauta 250 darbo pasiūlymų pedagogams - 17 proc. mažiau nei 2010 metais.
Daugiausia laisvų darbo vietų yra papildomojo ugdymo dalykų, chemijos, anglų ir lietuvių kalbų, dailės mokytojams Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionuose.

[Wycka]

Konkursai į vieną darbo vietą sumažėjo

Krizės laikotarpiu tarp darbo ieškančių žmonių įsiplieskusi konkurencija rimsta ir šiuo metu į vieną darbo vietą pretenduoja kur kas mažiau žmonių nei sunkmečiu.
Pasak darbo portalo vadovo Povilo Kytros, didžiausios darbo ieškančiųjų varžytuvės vyko 2009-aisiais, kai įmonėse prasidėjo masiniai atleidimai iš darbo. 2009-ųjų rekordas buvo pasiektas, kai į vienos įmonės skelbimą apie laisvą vardinių laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių pardavėjo konsultanto vietą atsiliepė 812 kandidatų.
Pernai pretendentų į vieną poziciją rekordas jau buvo gerokai mažesnis — viena tarptautinė Vilniuje įsikūrusi įmonė, ieškojusi administratoriaus, sulaukė 432 kandidatų. Na o šiemet kol kas populiariausias darbo skelbimas, kuriame siūlyta apatinio trikotažo pardavėjos vieta, sulaukė jau „tik“ 224 atsiliepimų.
Bet ir šis skaičius jau veikiau išimtis, o ne taisyklė. Pasak P.Kytros, dabar skelbimai, kuriuose siūlomas įvairus darbas biure (buhalterio, administratoriaus, vadybininko ir kt.), sulaukia apie 30–50 susidomėjusiųjų. Kiek populiaresni yra tie skelbimai, kuriuose darbą siūlo arba visiškai naujos, reputacijos nespėjusios susigadinti įmonės, arba didelės, gerai žinomos kompanijos — telekomunikacijų bendrovės, bankai ir pan..

[Wycka]

Teoriškai pakaktų nors vienerius metus Lietuvoje neparuošti nė vieno naujo mokytojo, ir situacija susitvarkytų pati savaime.

Rugsėjo pirmosios nešvęs 2000 mokytojų

Švietimo ir mokslo ministras aiškina, kad darbo mokytojai netenka, nes mažėja mokinių, o pedagogų aukštosios mokyklos yra priruošusios per daug.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškina, kad darbo mokytojai netenka, nes mokyklose mažėja mokinių, o pedagogų aukštosios mokyklos yra priruošusios per daug.
Poryt naujiems mokslo metams duris atvers atsinaujinančios mokyklos. Tačiau 2000 pedagogų rugsėjo pirmąją sutiks ne mokyklose, o darbo biržoje.
Būtent tiek registruota oficialių mokytojų bedarbių, tačiau realūs mastai, anot Švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos, gali būti kur kas didesni.
„Pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, tik 13 mokytojų buvo pasiūlytos darbo vietos pagal jų specialybę, tai, manau, yra grėsmingi skaičiai, nes ieškančių darbo mokytojų iš tikrųjų yra nemažai“, – sako Švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.
Darbo biržos teigimu, daugiausiai darbo ieškančių mokytojų yra mažesniuose miestuose ir tik didžiuosiuose padėtis kiek geresnė. Vis dėlto bedarbiams mokytojams darbo birža lyginant su praėjusiais metais turi šeštadaliu mažiau darbo pasiūlymų.
Dažniausiai mokyklos ieško tiksliųjų mokslų ir kalbų pedagogų, tad atėjusiems į darbo biržą siūloma persikvalifikuoti ir užimti šias laisvas vietas.
„Kreipiasi labai įvairių specialybių [pedagogai], galbūt daugiausiai šiai dienai yra registruotų pradinių klasių mokytojų, o paklausa didžiausia yra tiksliųjų mokslų ir kalbų“, – sako Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balaišis.
Pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę aptarti prasidėsiančių naujų mokslo metų atvykęs švietimo ir mokslo ministras teigia, kad mokytojai darbo biržose atsiduria, nes jų aukštosios mokyklos prirengė per daug, neatsižvelgdamos į darbo rinką.
„Ankstesnės vyriausybės neatsakingai planavo valstybės resursus: kasmet buvo išduodama po 5000-6000 pedagoginės pakraipos diplomų. Šitą konvejerį esame sustabdę ir esame keliskart sumažinę valstybės finansuojamų vietų skaičių ruošiant pedagogus ir, natūralu, kad darbo rinkoje pedagogų skaičius santykinai yra didelis“, – aiškina ministras G. Steponavičius.
Bet tai dar tik pusė bėdos, sako profsąjungos. Mat mokyklose mažėjant mokinių skaičiui (vien šiemet jų į mokyklas ateis 20 tūkst.mažiau), dirbantiems mokytojams mažėja darbo krūviai, o kartu su jais ir atlyginimai. Anot profsąjungų, per metus mokytojų algos vidutiniškai sumažėjo per 100 litų.
Prezidentūra skaičiuoja, kad per 8 metus mokytojų Lietuvoje sumažėjo apie 10 tūkst.

[LC.]

Teoriškai pakaktų nors vienerius metus Lietuvoje neparuošti nė vieno naujo mokytojo, ir situacija susitvarkytų pati savaime.

Užtektų savaitės. Kaip? Ogi atleist visus pensininkus ir situacija susitvarkytų pati savaime.

[Wycka]

Užtektų savaitės. Kaip? Ogi atleist visus pensininkus ir situacija susitvarkytų pati savaime.

Hmmm, ne taip paprasta. Atleidžiant pensininką, jam reikėtų mokėti išeitinę kompensaciją, nes LTU nėra įstatymo, draudžiančio ar ribojančio pensininko darbą. Praktiškai visi mokytojai-pensininkai įsidarbino dar ekonominio pakilimo laikais, kai trūko mokytojų, arba užsiliko dar nuo jaunystės metų. Antra, jų nėra tiek jau daug, kaip gali atrodyti (iki 5% visų mokytojų), ir tai problemos automatiškai neišspręs. O štai studijų finansavimas, kai abiturientas tampa ilgalaikiu Darbo biržos klientu, yra totalus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Va čia būtų gerai 'paskutinėti' R. Žakaitienę.

[LC.]

Jeigu yra tik 5 proc., tai lengvai galima iš to išpūsti ir 25 procentus. Tam reikėtų šią profesiją atstovaujantiems žmonėms padaryti išimtį ir išleisti juos į pensiją sulaukus, sakykim, 57 metų amžiaus. Dėl ko reikia išvaikyti vyriausio amžiaus mokytojus, manau, nereikia nei kalbėti. Atsisakius tokių asmenų paslaugų, į darbo rinką įsilietų didesnė dalis jaunų, energingų, iniaciatyvių žmonių, o to pasekoje, gerėtų mokymo kokybė ir mokyklos, kaip vienos iš svarbiausių įstaigų, reputacija.

[Wycka]

Jeigu yra tik 5 proc., tai lengvai galima iš to išpūsti ir 25 procentus. Tam reikėtų šią profesiją atstovaujantiems žmonėms padaryti išimtį ir išleisti juos į pensiją sulaukus, sakykim, 57 metų amžiaus. Dėl ko reikia išvaikyti vyriausio amžiaus mokytojus, manau, nereikia nei kalbėti. Atsisakius tokių asmenų paslaugų, į darbo rinką įsilietų didesnė dalis jaunų, energingų, iniaciatyvių žmonių, o to pasekoje, gerėtų mokymo kokybė ir mokyklos, kaip vienos iš svarbiausių įstaigų, reputacija.

Jau buvo pasiūlymas pedagogus išleisti į profesinę pensiją, kai stažas pasiekia 30 metų. Bet tos profesinės pensijos apmokėjimo mechanizmas pasiūlytas toks durnas (mokėti iš mokinio krepšelio pinigų), kad tas pasiūlymas dar siūlymo stadijoje buvo pasmerktas.

[Lettered]

Jeigu yra tik 5 proc., tai lengvai galima iš to išpūsti ir 25 procentus. Tam reikėtų šią profesiją atstovaujantiems žmonėms padaryti išimtį ir išleisti juos į pensiją sulaukus, sakykim, 57 metų amžiaus. Dėl ko reikia išvaikyti vyriausio amžiaus mokytojus, manau, nereikia nei kalbėti. Atsisakius tokių asmenų paslaugų, į darbo rinką įsilietų didesnė dalis jaunų, energingų, iniaciatyvių žmonių, o to pasekoje, gerėtų mokymo kokybė ir mokyklos, kaip vienos iš svarbiausių įstaigų, reputacija.

Mano mokykloje kiek pamenu kaip tik geriausi mokytojai buvo vyresni, o jaunesni nepatyrę ir mokydavo viską ,,sausai''. Apskritai, atleisti žmogų dėl amžiaus būtų dar didesnė diskriminacija nei atleisti dėl rasės, lyties ar tautybės. Kaip Wycka minėjo, reikia universitetams krepšelius skirstyti pagal rinkos poreikį.

[LC.]

Mano mokykloje kiek pamenu kaip tik geriausi mokytojai buvo vyresni, o jaunesni nepatyrę ir mokydavo viską ,,sausai''. Apskritai, atleisti žmogų dėl amžiaus būtų dar didesnė diskriminacija nei atleisti dėl rasės, lyties ar tautybės. Kaip Wycka minėjo, reikia universitetams krepšelius skirstyti pagal rinkos poreikį.

Niekur ir nesakiau, kad patirtis nėra reikalinga. Patirtis yra gėris. Bet kai mokytoja negali normaliai pravesti pamokos dėl to, kad ją riboja jos sveikata, na tada atleisk, kenčia mokiniai, kurie negali maksimaliai įsisavinti perteikiamą informaciją. Be to, po daugelio darbo metų visai tikėtina, kad gali pakrikti nervų sistema. Žodžiu, viskas susiveda į sveikatą.

[index]

Niekur ir nesakiau, kad patirtis nėra reikalinga. Patirtis yra gėris. Bet kai mokytoja negali normaliai pravesti pamokos dėl to, kad ją riboja jos sveikata, na tada atleisk, kenčia mokiniai, kurie negali maksimaliai įsisavinti perteikiamą informaciją. Be to, po daugelio darbo metų visai tikėtina, kad gali pakrikti nervų sistema. Žodžiu, viskas susiveda į sveikatą.

Bet amžius ne būtinai tai reiškia. Gali ir jaunas mokyti prastai, būti su jau suvarytais nervais (O nepatyrę mokytojai dažnai yra daug jautresni. Geriau būtų kas kiek laiko tikrinti jų kvalifikaciją ir pedagoginius įgūdžius, o taip pat viešai informuoti apie mokytojų paklausą, kad stojantys žinotų ar verta rinktis tokią specialybę.

[LC.]

Aš nežinau prieš kiek dešimtmečių patys baigėt mokyklą, bet dabar situacija yra tragiška. Aukso viduriukas - mokytojas nuo 30 iki 45 metų. Įdomu, koks mokytojų amžiaus vidurkis šiuo metu? Tokios statistikos nieks neveda?

[index]

Aš nežinau prieš kiek dešimtmečių patys baigėt mokyklą, bet dabar situacija yra tragiška. Aukso viduriukas - mokytojas nuo 30 iki 45 metų. Įdomu, koks mokytojų amžiaus vidurkis šiuo metu? Tokios statistikos nieks neveda?

Aš tai baigiau prieš gerus 4 metus tai gerų mokytojų buvo įvairaus amžiaus. Blogiausiai sekėsi kątik baigusiems kai tekdavo mokyti už save nedaug jaunesnius. Žmonių buvo visokių tai dažnai ir neatlaikydavo... Sakyčiau, kad neturintiems patirties duoti mokyti vyresnių klasių mokinių išvis nereiktų leisti, nes nemaža dalis jų po tokios patirties greičiausiai išvis mes tą profesiją.

[Wycka]

Kai mokytoja negali normaliai pravesti pamokos dėl to, kad ją riboja jos sveikata, na tada atleisk, kenčia mokiniai, kurie negali maksimaliai įsisavinti perteikiamą informaciją. Be to, po daugelio darbo metų visai tikėtina, kad gali pakrikti nervų sistema. Žodžiu, viskas susiveda į sveikatą.

Mokytojai privalomai kas 2 metus tikrinasi sveikatą, bet... Tikrinami kažkodėl tik plaučiai, na dar kraujo spaudimas ir bendra sveikata. kažkodėl privalomas vizitas pas psichologą nenumatytas, nors teko girdėti atvejų, kai reikėjo net psichiatro pagalbos.

Įdomu, koks mokytojų amžiaus vidurkis šiuo metu? Tokios statistikos nieks neveda?

Kiek pamenu maždaug 2005m.-2006m. duomenis, tada buvo ~47 metai.

Sakyčiau, kad neturintiems patirties duoti mokyti vyresnių klasių mokinių išvis nereiktų leisti, nes nemaža dalis jų po tokios patirties greičiausiai išvis mes tą profesiją.

Čia jau mokyklos administracijos kvailas neatsakingumas. Kažkodėl praktikos pravesti būsimiems mokytojams neduoda paskutiniųjų klasių, bet kai po metų ateina jau dirbti, tai pasitaiko, kad gauna 11-as ar 12-as klases. Meno dalykams ar kūno kultūrai tame gal ir nieko baisaus, bet populiariausi valstybiniai egzaminai yra lietuvių kalbos, anglų kalbos ir istorijos dalykų.

[ViR2]

Lietuvoj didziaja dali problemu issprestu valstybes finansuojamu vietu finansuojamos dalies sumazinimas nereikalingom specialybem (A.K.A. vadybai, pedagogams, teisininkams) ir visiskas valstybes finansavimas + stipkes studinantiems reikiamas specialybes (A.K.A. inzinerija, profesinis mokymas ir t.t.)

[Lettered]

Lietuviai iš europiečių daugiausiai dirba ir ilgiausiai sėdi prie televizoriaus

„Eurostat“ ir „Harmonised european time used survey“ duomenimis, 20-74 metų lietuvės darbui per parą (nepriklausomai nuo darbo dienų ir amžiaus ) skiria 3,31 val. Palyginimui belgės dirba tik 1 val. 53 min., italės – 2 val. 6 min., prancūzės – 2 val. 17 min. Bendras ES vidurkis – 2 val. 6 min. Vyrai lietuviai dirba 4 val. 55 min. - taip pat daugiau nei išsivysčiusių šalių piliečiai, bet keliolika minučių mažiau nei kaimynai latviai.

Paklaustas, ar iš tiesų, kaip rodo tyrimas, esame darboholikų tauta, pašnekovas pabrėžė, kad darboholizmas iš tiesų yra lietuvių bruožas, kurį pastebi ir darbdaviai užsienyje.
„Be to, pas mus susiklosčiusi tokia darbo sistema – nusistovėjusios tam tikros tradicijos, vadovų požiūris į darbuotojus ir pan. Juk ne be pagrindo atsiradę anekdotai apie tai, kaip kreivai kolegos nužvelgia lygiai penktą valandą iš darbo išeinantį žmogų“, -svarstė E. Lapinskas.

Smagu, kad esam tokia darbšti tauta

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=49266936

[Wycka]

Lietuviai iš europiečių daugiausiai dirba ir ilgiausiai sėdi prie televizoriaus

Nors ir džiugus faktas, bet visgi manau svarbiau darbo efektyvumas nei laikas. Taip pat neaišku, ar pietų pertrauka priskiriama prie darbo valandų, nes ji skirtingose darbovietėse yra nevienodo ilgio (nuo 0,5 iki 2 valandų).

[Sula]

Nors ir džiugus faktas, bet visgi manau svarbiau darbo efektyvumas nei laikas. Taip pat neaišku, ar pietų pertrauka priskiriama prie darbo valandų, nes ji skirtingose darbovietėse yra nevienodo ilgio (nuo 0,5 iki 2 valandų).

Pas mus versle nusistovėjusi "tradicija" iš viso neleisti darbuotojų į pietų pertrauką, arba tam skirti vos 15-20 min.
Po to proto bokštai stebisi padidėjusiu sergamumu, stresais, išsekimu...