Nedarbo lygis Lietuvoje

[index]

Na galima iš ekonominės pusės visada įžiūrėt naudos. Esmė nors smulkūs, bet moka normaliai darbuotojams ir išgyvena.

Esmė tokia, kad jie greičiau neišgyventų jei mokėtų mažiau ir darbuotojai pradėtu bėgti ir tektu ieškoti naujų. Tokia maxima turi daug darbuotojų todėl ji to ne taip pajaučia, o tokiam "Šilui" jau skaudžiau būtų. Kai esi nepakeičiamas tau daugiau mokėti tiesiog reikia, nes kitaip pačiam bus blogai. Aišku, yra tokių verslininkų, kurie to nedaro, bet jų įmonės dažniausiai ilgai neišgyvena.

[aras991]

Esmė tokia, kad jie greičiau neišgyventų jei mokėtų mažiau ir darbuotojai pradėtu bėgti ir tektu ieškoti naujų. Tokia maxima turi daug darbuotojų todėl ji to ne taip pajaučia, o tokiam "Šilui" jau skaudžiau būtų. Kai esi nepakeičiamas tau daugiau mokėti tiesiog reikia, nes kitaip pačiam bus blogai. Aišku, yra tokių verslininkų, kurie to nedaro, bet jų įmonės dažniausiai ilgai neišgyvena.

Neabejoju jei bent ir 100 litų mokėtų daugiau (t.y. 900 Lt), pereitų iš maximos visi..

[index]

Neabejoju jei bent ir 100 litų mokėtų daugiau (t.y. 900 Lt), pereitų iš maximos visi..

Matai, vienas dalykas, kad maximoje irgi gal realiai mokami ne 800 (Dėl jau minėtų premijų, pavyzdžiui). Kitas dalykas, kad "Šilui" galbūt rūpi ne tik tai, kad netrūktų darbuotojų, bet ir apskritai nesinori jų kaitos. Gi viską gerai išmanantis, su kolektyvu susidirbęs darbuotojas gali paslaugą atlikti tiek geriau, kad jam apsimoka ne tik 100, bet ir visus 300 pridėti.

[aras991]

Matai, vienas dalykas, kad maximoje irgi gal realiai mokami ne 800 (Dėl jau minėtų premijų, pavyzdžiui). Kitas dalykas, kad "Šilui" galbūt rūpi ne tik tai, kad netrūktų darbuotojų, bet ir apskritai nesinori jų kaitos. Gi viską gerai išmanantis, su kolektyvu susidirbęs darbuotojas gali paslaugą atlikti tiek geriau, kad jam apsimoka ne tik 100, bet ir visus 300 pridėti.

Maximoj moka minimumą kol kas. Dėl kaitos pritariu. Kiek skaitęs apie tuos verslininkus, tai jie pradėjo nuo smulkios parduotuvikės, o dabar Kaune turi 10 prekybcentrių. Per kažkur 15 metų. Maxima per tą laiką pristatė angarų taip, kad niekada nespaudė pelno...

Gal čia mano problema, kad ne vien iš verslo pusės žiūriu.

[index]

Gal čia mano problema, kad ne vien iš verslo pusės žiūriu.

O gi darbuotojas tai toks pat verslininkas tik jis parduoda ne prekę, o savo laiką ir kvalifikaciją.

[senasnamas]

Kasininko/pardavėjo darbas toks jau yra (nesudėtingas, monotoniškas, bet nepurvinas), kad daugelyje šalių mokamas vos ne minimumas. Darbo užmokesčio svarba įmonės išlaidose gerai matyti panagrinėjus stambios įmonės skaičius. Pvz., Walmart turi 2,1 mln. darbuotojų (maždaug Latvijos gyventojų skaičius) . Tai norint vienam darbuotojui padidinti atlyginimą vienu doleriu, reikėtų 2,1 mln. dolerių. Darbuotojui tas vienas doleris nieko nereikš, o savininkams du milijonai jau pinigai. O jei atlyginimą padidinus 10 proc?
Walmart darbuotojų vidutinis atlygis JAV yra 1600 dol. Kitose šalyse veikiančiuose įmonės padaliniuose jis, aišku, skiriasi, bet bendram vaizdui susidaryti laikykim, kad visų 2,1 mln. darbuotojų mėnesinis atlyginimas yra 1600 dol. Tai per metus darbuotojų atlyginimams įmonė skiria 40,3 mlrd. dol. Įmonės 2010 m. pajamos 422 mlrd. (pelnas 25 mlrd.) Norint visiems darbuotojams atlyginimą padidinti 10 proc. (viso labo pridėti po 160 dol.), per metus tai kainuotų 4 mlrd. arba vos ne penktadalį metinio pelno. Finansiškai įmonė kaip ir galėtų, tačiau akivaizdu, kad pigi darbo jėga yra vienas iš esminių pelno variklių ir algos augs tik tada, kai jau nebus kitos išeities. Tie patys principai galioja ir Lietuvos prekybos centrų vadovams, tik sumos mažesnės.

Automatizacija darbo vietų neatiminėja. Jeigu ne technologijos, mes visi dirbtume žemės ūkyje su plūgais bedarbystė siektų 0%

Tai kodėl pasaulyje tiek bedarbių? Užtenka paimti paprastus pavyzdžius iš gamybos sričių - tarkim, yra gamybos linija, ją aptarnauja 20 darbuotojų. Ją modernizavus automatizavus užtenka kokių 3-5 aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, o likę tampa nereikalingi. Į ką jiems persikvalifikuoti? Ir taip yra paėmus bet kurią sritį. Geras pavyzdys Detroitas, kuriame po antrojo pasaulinio karo prasidėjo ekonomikos, pramonės ir visoks kitoks nuosmukis. Gyventojų skaičius nuo 1950 m. taip pat tolygiai mažėja, tačiau nedarbo lygis vis tiek siekia 20 proc. Stambūs darbdaviai Ford, GM, Crysler tebedirba ir automobilių gamina tikrai ne mažiau nei kokiais 1960 m., tačiau tai pačiai operacijai atlikti jiems užtenka mažesnio skaičiaus darbuotojų nei reikėjo anksčiau. Galų gale naudoja ir pigesnę besivystančių šalių darbo jėgą.

[Lettered]

O padidinus tą minimalų atlyginimą (O dar taip drastiškai) tie verslininkai paprasčiausiai išvis nieko nebesamdys ir tokiose maximose liks tik savitarnos kasos, kurias aptarnaus viena kasininkė. Kitos, iki šiol gaudavusios minimumą, liks išvis be darbo. Kas geriau?

Drąstiškai niekas nesiūlo, bet pvz. padidinus iki 1200 ant popieriaus, vis tiek taip pat samdytų, jei reiktų, o jei nereikia, tai ir už 800 nesamdo. Jei Šilas nebankrutuoja, tai Maksima tuo labiau nebankrutuotų. Kodėl vakarų Europoje 1000-1500 eurų siekiančius minimalius atlyginimus nesumažina kelis kartus, kad nedarbus sumažėtų, kuris kai kur tikrai nemažas? Todėl, kad nedarbas nesumažėtų, tik įmonių pelnas išaugtų ir turtinė diferenciacija dar labiau padidėtų.

[index]

Drąstiškai niekas nesiūlo, bet pvz. padidinus iki 1200 ant popieriaus, vis tiek taip pat samdytų, jei reiktų, o jei nereikia, tai ir už 800 nesamdo. Jei Šilas nebankrutuoja, tai Maksima tuo labiau nebankrutuotų. Kodėl vakarų Europoje 1000-1500 eurų siekiančius minimalius atlyginimus nesumažina kelis kartus, kad nedarbus sumažėtų, kuris kai kur tikrai nemažas? Todėl, kad nedarbas nesumažėtų, tik įmonių pelnas išaugtų ir turtinė diferenciacija dar labiau padidėtų.

Tai, kad čia kalbėjo net apie 1500, kas būtų padidinimas beveik dvigubai. t.y. labai daug. Didinti gal ir reiktų tik labai po truputi augant ekonomikai ir didinant daugmaž tokiais pat tempais.

Vakarų Europoje minimalūs atlyginimai dideli todėl, kad apskritai algos didelės. Lyginti reiktų perskaičiuojant pagal vidutinį atlyginimą, kainų lygį ir t.t.

[Lettered]

Vakarų Europoje minimalūs atlyginimai dideli todėl, kad apskritai algos didelės. Lyginti reiktų perskaičiuojant pagal vidutinį atlyginimą, kainų lygį ir t.t.

Tame ir esmė, kad lyginant minimalų atlyginimą su ekonomikos lygiu, t.y. BVP gyventojui, pas mus jis vis tiek mažiausias. Paradoksalu, bet kainos prekybos centruose kažkodėl tokios pat. Tik paslaugos brangesnės.

[index]

Tame ir esmė, kad lyginant minimalų atlyginimą su ekonomikos lygiu, t.y. BVP gyventojui, pas mus jis vis tiek mažiausias. O kainos prekybos centruose kažkodėl tokios pat. Tik paslaugos brangesnės.

Gal, matei gal kur kokią analizę? Būtų įdomu pamatyt.

Tikrai ne. Pats mačiau. Santykine išraiška pagal atlyginimą panašios ar net kiek mažesnės, tačiau absoliutine labai skiriasi. Kaip tik dabar patikrinau. Pringles traškučiai Tesco Jungtinėje Karalytėje (Akcijos metu) kainuoja 2 svarus t.y. apie 7,8 Lt, kai Lietuvoje apie 4,5-5 Lt kiek pamenu. Yra šioks toks skirtumas. Aišku mūsuose šitas mitas apie kainų vienodumą paplitęs, kaip ir daugelis kitų.

[Lettered]

Gal, matei gal kur kokią analizę? Būtų įdomu pamatyt.

Tikrai ne. Pats mačiau. Santykine išraiška pagal atlyginimą panašios ar net kiek mažesnės, tačiau absoliutine labai skiriasi. Kaip tik dabar patikrinau. Pringles traškučiai Tesco Jungtinėje Karalytėje (Akcijos metu) kainuoja 2 svarus t.y. apie 7,8 Lt, kai Lietuvoje apie 4,5-5 Lt kiek pamenu. Yra šioks toks skirtumas. Aišku mūsuose šitas mitas apie kainų vienodumą paplitęs, kaip ir daugelis kitų.

Reiktų lyginti ne vieną produktą, o bendrai. Kainose tikrai nėra didelio skirtumo. Beto UK čia labiau išimtis, ten viskas brangiau, nes ir žmonių pajamos gerokai didesnės. Dabar pažiūrėjau, tikrai negalvojau, kad britai tokiu skirtumu pirmauja prieš kitus.

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...t_average_wage

[index]

Reiktų lyginti ne vieną produktą, o bendrai. Kainose tikrai nėra didelio skirtumo. Beto UK čia labiau išimtis, ten viskas brangiau, nes ir žmonių pajamos gerokai didesnės. Dabar pažiūrėjau, tikrai negalvojau, kad britai tokiu skirtumu pirmauja prieš kitus.

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...t_average_wage

Matai, bendrai įvertinti yra sunku, nes produktai skiriasi ne tik savo kaina. Todėl skaičiuojant kainų lygiui matuoti ir naudojami visokie Big Mac ar Starbucks Latte indeksai, nes produktas praktiškai vienodas. O kainos prekybos centruose nevienodos ir ne tik UK. Pavyzdžiui Graikijoje daug kas yra brangiau. Kai kas nežymiai, kai kas smarkiai. Yra pigesnių dalykų, bet daugumoje vietiniai ypatumai. Taip yra ir daugelyje kitų šalių.

[andyour]

Tai kodėl pasaulyje tiek bedarbių? Užtenka paimti paprastus pavyzdžius iš gamybos sričių - tarkim, yra gamybos linija, ją aptarnauja 20 darbuotojų. Ją modernizavus automatizavus užtenka kokių 3-5 aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, o likę tampa nereikalingi. Į ką jiems persikvalifikuoti? Ir taip yra paėmus bet kurią sritį. Geras pavyzdys Detroitas, kuriame po antrojo pasaulinio karo prasidėjo ekonomikos, pramonės ir visoks kitoks nuosmukis. Gyventojų skaičius nuo 1950 m. taip pat tolygiai mažėja, tačiau nedarbo lygis vis tiek siekia 20 proc. Stambūs darbdaviai Ford, GM, Crysler tebedirba ir automobilių gamina tikrai ne mažiau nei kokiais 1960 m., tačiau tai pačiai operacijai atlikti jiems užtenka mažesnio skaičiaus darbuotojų nei reikėjo anksčiau. Galų gale naudoja ir pigesnę besivystančių šalių darbo jėgą.

Bedarbiai yra iš perteklinės NT rinkos ir su tuo susijusių sferų. NT yra ilgaamžis, priešingai nei gaminiai. Ekonomikoms reikės persiorientuoti į gamybą. Ką matau sėkmingai ir daro pvz. Vokietija, Lietuva, augindamos pramonės eksportą. Paslaugų sfera irgi atsigauna, tačiau žmonės pirmenybę teikia gaminiams.
Dėl automatizacijos. Jeigu keli kvalifikuoti žmones pakeičia prieš tai dirbusius 100, tada atpinga prekės, o jei ne, vadinasi jie gamina pačius robotus, nes jų kaina labai daug ką pasako, t.y. kiek reikėjo daug resursų juos pagaminti. O prekėms pingant, žmonių kišenėse lieka daugiau pinigų. Tada jie juos kažkam kitam išleidžia. Atsiranda naujos darbo vietos.
O Detroito "visa" pramonė iškeliavo į Kiniją, kuri pusę amžiaus juos subsidijavo pigiomis prekėmis.

[Lettered]

Matai, bendrai įvertinti yra sunku, nes produktai skiriasi ne tik savo kaina. Todėl skaičiuojant kainų lygiui matuoti ir naudojami visokie Big Mac ar Starbucks Latte indeksai, nes produktas praktiškai vienodas. O kainos prekybos centruose nevienodos ir ne tik UK. Pavyzdžiui Graikijoje daug kas yra brangiau. Kai kas nežymiai, kai kas smarkiai. Yra pigesnių dalykų, bet daugumoje vietiniai ypatumai. Taip yra ir daugelyje kitų šalių.

Kai minimalus atlyginimas skiriasi 5-6 kartus, tai ir kainų skirtumas 2 kartai gali neatrodyti didelis. Bet pačiam populiariausių produktų kainos nepasirodė ir 2 kartus didesnės, bet prekybos centrai nebankrutuoja ten kažkodėl. Apskritai reiktų minimalų atlyginimą susieti su vietove arba sektoriumi.

[index]

Kai minimalus atlyginimas skiriasi 5-6 kartus, tai ir kainų skirtumas 2 kartai gali neatrodyti didelis. Bet pačiam populiariausių produktų kainos nepasirodė ir 2 kartus didesnės, bet prekybos centrai nebankrutuoja ten kažkodėl.

Aš apie atlyginimų skirtumus ir nekalbėjau. Kalbėjau apie tavo pakartotą dažną lietuvių mitą (kainos tos pačios, o gal net mažesnės).

Apskritai reiktų minimalų atlyginimą susieti su vietove arba sektoriumi.

Gal ir svarstytinas variantas, bet tam reiktų prieš tai atlikti išsamią ir atsakingą analizę (Ko pas mus trūksta, kai pensijos didinamos prieš rinkimus, o atlyginimai tiems biudžetininkams, kurie garsiausiai rėkia), nes kitaip gresia didelis piknaudžiavimas. Kitas dalykas (O tuo pačiu ir didžiausias trūkumas), kad reiktų labai dažnai (Gal net kas metus) juos koreguoti, o nestabilumas dažniausiai nėra gerai...

[senasnamas]

Bedarbiai yra iš perteklinės NT rinkos ir su tuo susijusių sferų. NT yra ilgaamžis, priešingai nei gaminiai. Ekonomikoms reikės persiorientuoti į gamybą.

Tai tik rodo, kad užimtumas normalus tik tada, kai pučiasi koks nors burbulas. Kai jis sprogsta, būna tik dar blogiau. Kokių prekių pasaulio rinkoje dar trūksta, kad gamyba taptų išsigelbėjimu? Gamyba šiomis dienomis daug modernesnė nei anksčiau, tam pačiam prekių kiekiui pagaminti reikia mažesnio skaičiaus žmonių. Problema dabar yra kita - paklausos stoka. Esami gamybos pajėgumai leidžia pagaminti ir gerokai daugiau nei reikia dabartinei paklausai patenkinti, tačiau kas tas prekes pirks? Konkuruoti galima tik aukšta kokybe, naujovėmis, našumu. Būtent tą daro ir Vokietija, bet tai nėra taip paprasta ir prieinama kiekvienai šaliai. Tokios šalys kaip Lietuva kažkiek laimi turėdamos pigią ir išsilavinusią darbo jėgą (bet tas išteklius sparčiai senka), gerą geografinę padėtį. Apskritai mažos šalys yra lankstesnės ir gali greičiau persiorientuoti.

O prekėms pingant, žmonių kišenėse lieka daugiau pinigų. Tada jie juos kažkam kitam išleidžia.

Tai kad niekas nepinga, nebent tik trumpą krizės laikotarpį. Bet pigimas tokiomis sąlygomis mažai ką pradžiugina. Ištekliai, maisto prekės ir visa kita nuolat brangsta visame pasaulyje. Ekonominis modelis tiesiog pagrįstas nedidele keleto procentų infliacija. Prasidėjus defliacijai ekonomika ima strigti su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: nedarbu, vartojimo sumažėjimu ir t. t. Manau, galima sakyti, kad gamybos modernizavimas ne atpigina gaminamą produkciją, bet padidina įmonės pelną.

[andyour]

/\ Prekės pinga dėl technologijų, o jeigu nepinga, vadinasi toms technologijoms sukurti reikalinga adekvačių resursų. Visai kitas dalykas kai Kinija vakarus subsidijuoja pigiomis prekėmis. Taip ilgai nesitęs, net ir Bangaldeše išsireikalauja didesnių atlyginimu, o už juos perka daugiau maisto bei mums brangsta prekės. Žmonių užimtumas yra normalus tik tada, kai yra pastovumas. Pramonėje daugiau pastovumo, daktai greitai sensta, pastoviai juos reikia gaminti. NT rinkoje irgi galimas pastovumas, bet tik griežtai kontroliuojant rinką ir paskolų išdavimą. NT turi būti kiek įmanoma pigus, be šimtaprocentinių pelnų, paskolų išdavimo laikas minimaliai trumpas.

[senasnamas]

Prekės pinga dėl technologijų, o jeigu nepinga, vadinasi toms technologijoms sukurti reikalinga adekvačių resursų.

Kurios prekės pinga? Nebent elektronikos gaminiai, pasirodžius naujesniam modeliui, arba drabužiai baigiantis sezonui, kai reikia patuštinti sandėlius. Bet naujos prekės tik brangsta.
Mums (ir visiems kitiems) prekės brangsta ne todėl, kad Bangladešo darbininkas vietoj vienos saujos ryžių išgali nusipirkti kelias saujas ryžių, o todėl, kad spekuliantai užkelia išteklių kainas. Ar yra norma, kai žmogus dirba visu etatu, bet net neprasimaitina?

[andyour]

Mums (ir visiems kitiems) prekės brangsta ne todėl, kad Bangladešo darbininkas vietoj vienos saujos ryžių išgali nusipirkti kelias saujas ryžių, o todėl, kad spekuliantai užkelia išteklių kainas. Ar yra norma, kai žmogus dirba visu etatu, bet net neprasimaitina?

O kas kelia naftos kainas, gi automobiliai. Lietuvoje gatvės perpildytos autombiliais. Kažkas neprasimaitina, o kažkas neturi kur dėti pinigų.

[Wycka]

Vokietija kol kas nesulaukia didelio darbo jėgos antplūdžio iš R.Europos

Praėjus dviem savaitėms po to, kai Vokietija atvėrė savo darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms, didelio darbo jėgos antplūdžio iš Rytų Europos nesulaukta."Įdarbinimų būta, tačiau mastai kol kas saikingi", - laikraščiui "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų darbo rinkos ekspertas Stefanas Hardege.
Pirmaisiais duomenimis, reikšmingesnio darbuotojų srauto neužfiksuota nei pasienio regionuose, nei ten, kur sutelkta pramonė. "Mes nesitikime didelės imigracijos bangos per trumpą laiką", - sakė ekspertas.
Federacijos darbo agentūros stebėjimai taip pat rodo, kad padėtis kol kas greičiau rami. Nors susidomėjimas įsidarbinimo galimybėmis Lenkijoje ir Čekijoje esą yra didelis, tačiau ne visi interesantai pasižymi kvalifikacija ir kalbos žiniomis, kurių pageidauja vokiečių darbdaviai.
Nuo gegužės 1-osios naujųjų ES narių, įstojusių į bendriją 2004 metais, piliečiai gali be apribojimų dirbti Vokietijoje. Vokietijos vyriausybė, Europos Komisija ir ekspertai tikisi 100 tūkst. imigrantų per metus.