Nedarbo lygis Lietuvoje

[Raptor]

Na ka, nedarbingumas vis mažėja ir mažėja

Registruotų bedarbių – jau mažiau nei 280 tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad ketvirtadienį šalyje buvo registruota 275,9 tūkst. bedarbių. Tai beveik 6 tūkst. mažiau nei prieš savaitę. Registruotas nedarbas šalyje sudarė 12,76 proc.

Per savaitę į darbo rinką buvo integruota daugiau nei 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 1,5 tūkst. daugiau nei pernai analogišką savaitę. Kasdien darbo rinka pasipildė 1,19 tūkst. naujų darbuotojų.

Teritorinėse darbo biržose bedarbio statusas suteiktas 4,6 tūkst. žmonių – 3,9 proc. mažiau nei prieš savaitę. Kas penktas bedarbiu įregistruotas asmuo – jaunesnis kaip 25 m. amžiaus.

Balandžio 15-21 dienomis darbdaviai teritorinėse darbo biržose registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 6,4 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta per 1,7 tūkst. asmenų. Daugiausia bedarbių – 51,5 proc. įsigijo verslo liudijimus, 28,8 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus, 15,7 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 2,6 proc. asmenų – profesinio mokymo programoje, praneša Darbo birža.

Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę iki 3 mėnesių – 42,7 proc., 23,6 proc. – turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką, 14 proc. nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dvejų metų, 9,4 proc. – niekur nedirbę ir 3,4 proc. nedirbo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus – 5,3 proc., įmonių savininkai 1,5 proc. ir buvę ūkininkai.

Praėjusią savaitę nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 38,1 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1972. Baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 36 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

[Wycka]

Na ka, nedarbingumas vis mažėja ir mažėja

Registruotų bedarbių – jau mažiau nei 280 tūkst.

Šiek tiek ūpą numuša tai, kad atsiranda sezoninės darbo vietos žemės ūkyje ir aptarnavimo sferoje (ypač pajūryje ir kurortuose). Žinoma, bedarbystės mažėjimas net ir tai įvertinus yra nemažas. Jau tikrai bus galima lengviau atsipūsti, kai nedarbo lygis bus vienaženklis, tai yra mažiau nei 10%, o tam dar reikia įdarbinti ne mažiau kaip 60.000 bedarbių. Tai įmanoma pasiekti iki kito pavasario pradžios. Štai straipsnyje rašoma, kad bedarbių sumažėjo beveik 6.000. Apie pusę jų dirba sezoniniame darbe, taigi didelė tikimybė, kad vėlyvą rudenį vėl grįš. Dar kažkokia dalis emigravo, ėmė mokytis ar moterys susilaukė vaikų. Net imant pačias pesimistiškiausias prognozes, nuolatinį / ilgalaikį darbą susiranda per 1.000 bedarbių. Išlaikant tempus, mano minėtus <10% pasiektume už ~60 savaičių, arba ~14 mėnesių.
Optimistiškiausios prognozės — mažėjimas vyks ir toliau tokiais pačiais tempais, gal net šiek tiek dar suaktyvės. Tada <10% pasieksime per ~10 savaičių, arba per gerus ~2 mėnesius.
Taigi imant vidurkį, darbo ir užimtumo krizė turėtų baigtis už ~8 mėnesių, taigi apie Kalėdas. Jūs kitaip manote?

[Egiuxz]

Neužimtumas mažėja, nes darbo biržų politika lenkiasi su sveiku protu. Va todėl skaičiukais mes galime didžiuotis prieš užsienio valstybes ir sakyt: "kaip mes iš kubilo greitai lendam".

[Combat]

Šiek tiek ūpą numuša tai, kad atsiranda sezoninės darbo vietos žemės ūkyje ir aptarnavimo sferoje (ypač pajūryje ir kurortuose). Žinoma, bedarbystės mažėjimas net ir tai įvertinus yra nemažas. Jau tikrai bus galima lengviau atsipūsti, kai nedarbo lygis bus vienaženklis, tai yra mažiau nei 10%, o tam dar reikia įdarbinti ne mažiau kaip 60.000 bedarbių. Tai įmanoma pasiekti iki kito pavasario pradžios. Štai straipsnyje rašoma, kad bedarbių sumažėjo beveik 6.000. Apie pusę jų dirba sezoniniame darbe, taigi didelė tikimybė, kad vėlyvą rudenį vėl grįš. Dar kažkokia dalis emigravo, ėmė mokytis ar moterys susilaukė vaikų. Net imant pačias pesimistiškiausias prognozes, nuolatinį / ilgalaikį darbą susiranda per 1.000 bedarbių. Išlaikant tempus, mano minėtus <10% pasiektume už ~60 savaičių, arba ~14 mėnesių.
Optimistiškiausios prognozės — mažėjimas vyks ir toliau tokiais pačiais tempais, gal net šiek tiek dar suaktyvės. Tada <10% pasieksime per ~10 savaičių, arba per gerus ~2 mėnesius.
Taigi imant vidurkį, darbo ir užimtumo krizė turėtų baigtis už ~8 mėnesių, taigi apie Kalėdas. Jūs kitaip manote?

Darbo birža kalba tik apie regitruotus bedarbius. Tai visai nereiškia, kad tikroji bedarbystė sumažėjo ir socialinės problemos išnyks.

Taip pat nežinai, kad yra direktyvinis DB nurodymas registruotų bedarbių skaičių sumažinti 20 proc. bet kokia kaina. Na, uždavė tokį procentą, o realiai tikisi, manau, kad sumažins per kokius 4 proc. Nereikia pamiršti, kad liepos mėnesį į Darbo biržą plūstelės visi studentai, gimnazistai ir absolventai.

Kol darbo vietų Lietuvoje nubus sukurta pakankamai, o jų nebus sukurta dar gal kokius 5 metus, optimistine mano prognoze, tikroji bedarbystė ir išliks 300 –350 tūkst. ribose.

[Wycka]

Nežinai, kad yra direktyvinis DB nurodymas registruotų bedarbių skaičių sumažinti 20 proc. bet kokia kaina. Na, uždavė tokį procentą, o realiai tikisi, manau, kad sumažins per kokius 4 proc. Nereikia pamiršti, kad liepos mėnesį į Darbo biržą plūstelės visi studentai, gimnazistai ir absolventai.

Iš kur ištraukei tą DB direktyvą? Būtų ir man įdomu paskaityti.
Studentai, gimnazistai ir absolventai taip, liepos mėnesį ateina į darbo biržą, bet nemaža dalis greitai ir išeina — paskutiniu momentu įstoja, patys įsidarbina, tėvai įdarbina, emigruoja. Tikra situacija paaiškės rugsėjo viduryje.

Kol darbo vietų Lietuvoje nubus sukurta pakankamai, o jų nebus sukurta dar gal kokius 5 metus, optimistine mano prognoze, tikroji bedarbystė ir išliks 300 –350 tūkst. ribose.

Galim čia pat ir viešai susilažinti iš dėžės saldainių (su konjako įdaru), kad lygiai po metų, t.y. 2012m. balandžio 23d. naujaisiais duomenimis, Lietuvoje (LDB duomenimis) oficialių bedarbių skaičius nesieks 300.000. Sutinki?

[Combat]

Iš kur ištraukei tą DB direktyvą? Būtų ir man įdomu paskaityti.

Tokie nurodymai yra žodiniai. Jei turi kokių pažįstamų DB konsultantų, kurie kalbėtų atvirai, pasiklausk, ar buvo duotas jiems toks žodinis nurodymas.

Galim čia pat ir viešai susilažinti iš dėžės saldainių (su konjako įdaru), kad lygiai po metų, t.y. 2012m. balandžio 23d. naujaisiais duomenimis, Lietuvoje (LDB duomenimis) oficialių bedarbių skaičius nesieks 300.000. Sutinki?

Oficialių gal tiek ir bus, bet tikroji bedarbystė bus ženkliai didesnė. Aš kalbėjau apie tikrąją, o ne oficialiąją.

[Wycka]

Tokie nurodymai yra žodiniai. Jei turi kokių pažįstamų DB konsultantų, kurie kalbėtų atvirai, pasiklausk, ar buvo duotas jiems toks žodinis nurodymas.

Skamba kaip sąmokslo teorija. Net jeigu ir buvo toks žodinis nurodymas, jo vykdyti neprivaloma.

Oficialių gal tiek ir bus, bet tikroji bedarbystė bus ženkliai didesnė. Aš kalbėjau apie tikrąją, o ne oficialiąją.

Ir kokiu būdu siūlai objektyviai suskaičiuoti neoficialią bedarbystę? O jeigu asmuo, kuris namuose pina krepšius iš vytelių arba mezgas pirštines, šalikus, kepures, megztinius, kojines ir visa tai parduodamas gauna neoficialias pajamas, tai jis bedarbis ar dirbantysis, net ir pagal neoficialią statistiką?

[Combat]

Skamba kaip sąmokslo teorija. Net jeigu ir buvo toks žodinis nurodymas, jo vykdyti neprivaloma.

Jokio sąmokslo čia nėra. Jei pažįsti kokią nuoširdžią DB tarpininkę, pasitikrink, ką sakau.

Direktorius surenka žemesniosios grandies personalą ir sako: „dabar darysim taip“. Visi daro, bet vienas – nedaro? Peratestacija, nepatenkinamas darbo įvertinimas, ir iš DB specialisto pats tampi DB klientu su bedarbio pažymėjimu. Niekas nerizikuos maištauti, greičiau jau brauks lauk bedarbius dėl menkiausios priežasties, arba „užtarkuos“ pasiūlymais, kol bedarbis spruks iš DB pats, arba pašalins pastarajam susimovus kuriame tai žingsnyje.

Tikrasis nedarbas taip ir liks nežinomas.

[Wycka]

Niekas nerizikuos maištauti, greičiau jau brauks lauk bedarbius dėl menkiausios priežasties, arba „užtarkuos“ pasiūlymais, kol bedarbis spruks iš DB pats, arba pašalins pastarajam susimovus kuriame tai žingsnyje.

Matai, darbe irgi gali bet kurį samdomą darbuotoją braukt lauk dėl menkiausios priežasties (geriausiu atveju sumažinti atlyginimą), arba tai „užtarkuos“ papildomomis užduotimis, kad darbuotojas spruks iš darbo pats į DB, arba atleis pastarajam susimovus kuriame tai žingsnyje. Skirtumas tik tas, kad realiame darbe dar ir realiai reikia dirbti visas 8h (+ viršvalandžiai) , o ne tik reguliariai registruotis, kaip DB.

[Combat]

Mūsų diskusija nebeturi prasmės. Jei su pačiu būčiau sulygęs iš saldainių dėžės, būčiau pralygęs garantuotai. Skaityk:

Imigrantai iš Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių vos atvykę į
Didžiąją Britaniją galės reikalauti pašalpų

Didžioji Britanija laukia naujos imigrantų bangos iš Rytų Europos: nuo kitos savaitės lietuviai ir dar 6 valstybių piliečiai galės stoti į socialinių pašalpų eilę vos atvykę į šalį. Iki šiol jiems reikėjo dirbti Didžiojoje Britanijoje bent vienerius metus, kol galėjo gauti nedarbingumo pašalpą.

Naujos taisyklės galios septynioms Europos Sąjungos valstybėms, kurios Bendrijos narėmis tapo 2004 metais: tai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Slovėnija, praneša Dailymail.co.uk.
Nuo gegužės 1 dienos šių šalių piliečiai vos atvykę į Didžiąją Britaniją galės prašyti nedarbingumo pašalpos, kuri siekia iki 250 svarų (982 Lt) per savaitę, bei įvairių mokestinių lengvatų.
Šios privilegijos imigrantams iki šiol buvo suteikiamos tik po to, kai jie Didžiojoje Britanijoje buvo išdirbę bent 12 mėnesių be pertraukos. Tačiau septynerius metus galioję ribojimai baigia galioti gegužę. Nuo ateinančio sekmadienio šių šalių imigrantai bus traktuojami taip pat, kaip britai.
Kritikai baiminasi, kad šias lengvatas imigrantai gali išnaudoti kaip lengvą pasipelnymo šaltinį, o šalį užplūs ne dirbti, bet pasiilsėti ir iš to pasipelnyti nusprendę žmonės.Į pašalpą ir lengvatas jie galės pretenduoti vos atvykę į šalį, jei įrodys, kad atitinka savo gimtosiose šalyse galiojančius reikalavimus bedarbio pašalpai, ieškos darbo ir bus nuolatiniai Didžiosios Britanijos gyventojai. Tai reiškia, kad imigrantai šioje šalyje turės išgyventi bent tris mėnesius.
Kritikai baiminasi, kad šias lengvatas imigrantai gali išnaudoti kaip lengvą pasipelnymo šaltinį, o šalį užplūs ne dirbti, bet pasiilsėti ir iš to pasipelnyti nusprendę žmonės.
Britų žiniasklaida pastebi, kad minėtose Rytų Europos valstybėse atlyginimai ir pašalpos yra gerokai mažesnės.
Varšuvos Tarptautinių ryšių centro migracijos ekspertė Krystyna Iglicka teigė: „Šios naujos taisyklės leis lenkams jaustis Didžiojoje Britanijoje kaip namuose, ir tai bus dar viena priežastis jiems neišvykti iš šios šalies.“
Kamilas Lesniakas, 20-metis barmenas iš pietinio Lenkijos miesto Tarnobžego, pareiškė jau „rytoj“ išvyksiąs į Didžiąją Britaniją, jei ši išties panaikins ribojimus, o pašalpos bus didesnės, nei dabartinis jo atlyginimas – 2 tūkst. zlotų (1,7 tūkst. Lt) per mėnesį.
Kiti kalbinti Rytų Europos valstybių gyventojai taip pat teigė ketinantys artimiausiu metu vykti į Didžiąją Britaniją, mat dabartinės jų algos yra žymiai mažesnės nei pašalpos šioje šalyje.
Didžiosios Britanijos vyriausybė kol kas bijo pagalvoti, kokio dydžio imigrantų banga užplūs šalį panaikinus ribojimus gauti pašalpas, tačiau skaičiuojama, kad kasmet pašalpų imigrantams gali tekti išmokėti per 30 mln. svarų (117 mln. Lt) daugiau, nei iki šiol.
Londonui teko panaikinti ribojimus imigrantams dėl to, kad jie yra nesuderinami su Europos Sąjungos teisės aktais.

Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...alpu-57-147689

Taigi, primesk, ar tau beverta vargti vargelį Lietuvoje.

Dar pastebėjau, kad UK sąlygas atvykėliams pagerino, kai savo darbo rinkas Vokietija liberalizavo. Matyt, UK labai labai reikia baltųjų iš Rytų Europos (arba – postsovietinio) bloko šalių.

Vsio, „завиязываем“.

[Wycka]

Registruotų bedarbių sumažėjo iki 271,2 tūkst.

Per savaitę registruotų bedarbių sumažėjo 4,7 tūkst. iki 271,2 tūkst., praneša Darbo birža. Tai sudaro 12,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Per trumpesnę darbo savaitę į darbo rinką sugrįžo 4,3 tūkst. bedarbių. Kasdien pradėjo dirbti 1079 buvę darbo biržos klientai.Balandžio 22-28 dienomis darbdaviai pateikė 3,4 tūkst. naujų darbo pasiūlymų: kasdien — po 846 darbo vietas.
(...)

[Wycka]

Padaugėjo statybos įmonių, planuojančių priimti darbuotojų

[Raptor]

Registruotų bedarbių sumažėjo iki 265 tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre ketvirtadienį buvo 265 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,25 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš savaitę bedarbių buvo daugiau nei 270 tūkst.

Balandžio 29 – gegužės 5 dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 3,8 tūkst. asmenų. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 740.

Per savaitę padėta įsidarbinti 6,3 tūkst. bedarbių – 45,3 proc. daugiau nei prieš savaitę. Kasdien į darbo rinką sugrįžo 1254 bedarbiai.

Gegužės pirmąją savaitę darbdaviai registravo daugiau laisvų darbo vietų – 4,6 tūkst., palyginti su ankstesne (3,4 tūkst.), praneša Darbo birža.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta per 3,8 tūkst. asmenų. Daugiausia bedarbių – 69,1 proc. įsigijo verslo liudijimus, 23,6 proc. dirbo viešuosius darbus, 5,6 proc. dalyvavo užimtumo rėmimo priemonėse, 1,1 proc. – profesiniame mokyme.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 36,3 tūkst. (arba 13,7 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta per 1,5 tūkst. Baigta mokėti beveik 2,8 tūkst. bedarbių, iš jų – 34,1 proc. anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

[Raptor]

Darbo birža: bedarbių - 259,8 tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Darbo birža praneša, kad gegužės 6–12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai.

Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų – šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta beveik 2,7 tūkst. bedarbių. Daugiausia bedarbių – 62,8 proc. įsigijo verslo liudijimus, 25,9 proc. nusiųsta į viešuosius darbus, 6,6 proc. įdarbinta subsidijuojant, 2,3 proc. dalyvaus įgūdžių įgijimo rėmimo programoje, 1,7 proc. mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 5 tūkst. žmonių, iš jų – 877 yra jaunesni nei 25 metų.

Daugiausia bedarbiais tapo nedirbę iki 3 mėnesių – 45,3 proc., 23,7 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo pertrauką,11,9 proc. nedirbo nuo pusės iki dvejų metų, 7 proc. – niekur nedirbę ir 3,2 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių. Likusią dalį sudaro dirbę pagal verslo liudijimus (7,7 proc.), įmonių savininkai (1,2 proc.) ir buvę ūkininkai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 35,2 tūkst. (arba 13,6 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1630, baigta mokėti beveik 2,7 tūkst. bedarbių, iš jų 35,4 proc. anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

[Wycka]

Tyrimas: nedirbti apsimoka

Kuris bedarbis norėtų dirbti, jei jo darbo užmokestis būtų tik 14 procentų didesnis už socialines išmokas, kurias jis gauna būdamas bedarbis? Būtent tiek skyrėsi išmokos ir darbo užmokestis 2009 metais.
Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kokią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro galimų jo pajamų, kurias jis gautų, jei įsidarbintų. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje nedarbo spąstai siekė daugiau nei 86 proc. Tai reiškia, kad ką tik pradėjusio dirbti žmogaus pajamos iki mokesčių būtų maždaug 14 proc. didesnės nei tos, kurias jis gavo būdamas bedarbis.
„Statistikos departamento apskaičiuotas rodiklis ir taip yra labai aukštas, tačiau jis apima tik nedarbo išmoką ir nuo darbo pajamų mokamus mokesčius. Tuo metu daugelis nedirbančiųjų ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę ir į kitas lengvatas: kompensacijas už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, socialinę stipendiją studijuojančioms atžaloms ir pan.
Tokiu būdu iš socialinių išmokų ir lengvatų susikuriama finansinė nauda neretai paskatina nedirbti, todėl vis dažniau atsiranda tokių žmonių, kurie nusprendžia paaukoti tuos kelis procentus didesnių pajamų vardan daugiau laisvo laiko, kurio turi nedirbdami. Tai patvirtina ir Darbo biržos atlikta apklausa: 27 proc. registruotų bedarbių nėra suinteresuoti gauti darbą”, – komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Ekspertė pateikia trijų asmenų šeimos, kurioje abu suaugusieji nedirba, o nepilnametė atžala mokosi mokykloje, pavyzdį. Šios šeimos mėnesio pajamos įvairiomis formomis gali siekti per 1600 Lt (įskaičiuotos dvi vidutinės nedarbo išmokos, nemokamo maitinimo mokykloje vertė, kompensacija už šildymą ir kt.). Jei abu suaugusieji įsidarbintų ir kiekvienas gautų bent po du trečdalius vidutinio darbo užmokesčio, jų grynosios pajamos siektų 2041 Lt per mėnesį. Tačiau atžala tokiu atveju netektų teisės į nemokamą maitinimą, dvigubai sumažėtų kompensacija už šildymą ir galutinė finansinė nauda nesiektų nė 1900 Lt. Įvertinus su įsidarbinimu padidėjančias išlaidas transportui, maitinimuisi darbo metu, aprangai, aiškėja, kad finansinė nauda dirbant – labai nedidelė.
Anot ekspertės, tokia situacija susiklostė dėl to, kad išlaidos socialinėms pašalpoms nuo 2005-ųjų iki pat 2009 m. Lietuvoje augo beveik tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis, o 2008 m. – netgi gerokai sparčiau: vidutinis darbo užmokestis po mokesčių, palyginti su 2007 m., paaugo kiek daugiau nei 22 proc., tuo metu socialinių pašalpų išlaidos vienam gavėjui tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 49 proc.

[Raptor]

Lietuvai skubiai reikia kelti minimumą iki mažiausiai kokių 1200-1500 Lt per mėnesi, tada (bent jau teoriškai) turėtu sumažėti emigracija ir piliečiams būtu didesnis (ir pozityvesnis) noras dirbti.

[index]

Lietuvai skubiai reikia kelti minimumą iki mažiausiai kokių 1200-1500 Lt per mėnesi, tada (bent jau teoriškai) turėtu sumažėti emigracija ir piliečiams būtu didesnis (ir pozityvesnis) noras dirbti.

O kaip verslas sureaguotų nepagalvojai?

[Wycka]

Lietuvai skubiai reikia kelti minimumą iki mažiausiai kokių 1200-1500 Lt per mėnesi, tada (bent jau teoriškai) turėtu sumažėti emigracija ir piliečiams būtu didesnis (ir pozityvesnis) noras dirbti.

Skubos darbą velniai gaudo. Mano nuomone, neapmokestinamas pajamų minimumas turėtų būti 1/2 minimalios algos, o pačią minimalią algą netrukus (pvz nuo 2012m. sausio 1d.) bus galima pakelti iki 900Lt. Tokiu atveju dirbančiųjų už minimalią algą (mano skaičiavimu) realios pajamos padidės 100+ Lt.

[aras991]

Skubos darbą velniai gaudo. Mano nuomone, neapmokestinamas pajamų minimumas turėtų būti 1/2 minimalios algos, o pačią minimalią algą netrukus (pvz nuo 2012m. sausio 1d.) bus galima pakelti iki 900Lt. Tokiu atveju dirbančiųjų už minimalią algą (mano skaičiavimu) realios pajamos padidės 100+ Lt.

Na pajamos nepaaugtų 100+ lt, jei minimalus atlyginimas būtų 900 Lt, į rankas gautų maždaug 753 Lt. 83 Lt daugiau nei prieš tai...

9 val. (1 val. pertrauka) dirbti dėl 670 Lt + reik atvažiuoti iki darbo, kas dar daugiau atima laiko bei pinigų... Nežinau, aš tokiu atlyginimu pasišlykštėjęs...

[Raptor]

Aš išvis neisivaizduoju kaip imanoma už tokį atlyginimą išgyventi, tai yra visiška beprotystė