Nedarbo lygis Lietuvoje

[surskis18]

O kam dirbti už 1200, jei galima už 2200? Kas čia per socialistinis požiūris, kad studentas ne žmogus ir gali dirbti už dyką ar centus?

Normalioje ekonomikoje, kurioje salygas diktuoja rinka, taip nebūtų. Bet šiuo atveju atsiranda bedarbio pašalpos, nelegalios veiklos ("chaltūros") ir tėvų išlaikymas.
Kur beje siūlo 2200 lt per mėnesį?
O studentui, gyvenančiam su tėvais, 1200 lt yra labai neblogas gyvenimas, kai nėra didelių išlaidų. Vienas komentaras po straipsniu (pasirašė docentas VU):

Bendrauju su studentas - tai tie stebisi, kad mes dirbame už tokį mažą atlygį.
Patys teigia, kad mažiau nei už 3000 Lt. "į rankas" Lietuvoje dirbti tikrai nesiruošia.
Ir dar - žinau bent du "bedarbius" kurie nedirba tiesiog todėl, kad... TINGI Viena jų - Dailės akademiją baigusi (magistrantė) jau 30 m. sulaukusi mano giminaitė. Na, jinai iki kokios 3 val. nakties sėdi forumuose ar fesibuke, po to - miega iki 12 val. Išlaiko - tėvai. Darbi neieško ir ieškoti nesiruošia Tėvai - nuolatos skundžiasi, nežino kokių priemonių imtis, tačiau niekas neveikia
Žinot, pasakysiu atvirai, visi darbai, kuriuose atlygis yra mažesnis nei 3000 Lt. laikysis tol, kol yra vyresnės kartos žmonių. kai jie taps pensininkais - niekas tokių darbų nedirbs.
Šiame kontekste labai naiviai atrodo visi kairiųjų samprotavimai apie minimalios algos kėlimą iki 1500 Lt. Tai visai nieko nepakeis, o smulkų verslą sužlugdys.

Tai jei visi pabaigę mokslus iškart tikisi uždirbt 3000 lt tada tikrai didelis pzdc, atsiprašant.... Va statistika iš UK:
What do Graduates Earn and Do?
Baigęs ekonomiką gali tikėtis, kad uždirbsi maždaug £2000 per mėnesį. O čia 1200 lt ir dar studijuojančiam...

[Lettered]

Normalioje ekonomikoje, kurioje salygas diktuoja rinka, taip nebūtų. Bet šiuo atveju atsiranda bedarbio pašalpos, nelegalios veiklos ("chaltūros") ir tėvų išlaikymas.
Kur beje siūlo 2200 lt per mėnesį?
O studentui, gyvenančiam su tėvais, 1200 lt yra labai neblogas gyvenimas, kai nėra didelių išlaidų. Vienas komentaras po straipsniu (pasirašė docentas VU):


Tai jei visi pabaigę mokslus iškart tikisi uždirbt 3000 lt tada tikrai didelis pzdc, atsiprašant.... Va statistika iš UK:
What do Graduates Earn and Do?
Baigęs ekonomiką gali tikėtis, kad uždirbsi maždaug £2000 per mėnesį. O čia 1200 lt ir dar studijuojančiam...

Tai, kad Lietuvoje kaip tik nėra tų pašalpų, bedarbio pašalpa mokama tik išdirbus minimum kelis metus ir tai tik kelis šimtus LT, žodžiu net bomžui nelabai tinkantis variantas, ką jau kalbėti apie žmones, kurių poriekis per mėnesį yra 3000 Lt. Kaip suprantu, čia 1200 Lt siūloma ne bet kuriam studentui, o yra atitinkami reikalavimai, patirtis, tad logiška, kad neranda. Beje, jei nematai skirtumo tarp 300 ir 2000 svarų, tuomet paklausk savęs ką veiki UK
Beje, aš asmeniškai nepažįstu tokių, kurie norėtų būti išlaimoki tėvų, nepriklausomai nuo jų finansinių galimybių, visi kažką stengiasi dirbti, taip, kad tik labai išimtiniai atvejai nieko iš esmės nesakantys, visada bus visokių namų šeiminikių ir pan.

[andyour]

Svarbiausia, kad būtų darbo vietų pasiūla, o žmonės laisvi rinktis.

Viena jų - Dailės akademiją baigusi (magistrantė) jau 30 m. sulaukusi mano giminaitė. Na, jinai iki kokios 3 val. nakties sėdi forumuose ar fesibuke, po to - miega iki 12 val. Išlaiko - tėvai. Darbi neieško ir ieškoti nesiruošia Tėvai - nuolatos skundžiasi, nežino kokių priemonių imtis, tačiau niekas neveikia

O tai kas jai nuperka rūbus, kas sumoka už kavines ir kitas pramogas? Čia iš tos fantazijų serijos kaip forumiečiui praeiviui birža pasiūlė darbą už minimumą už 30km.

[andyour]

visada bus visokių namų šeiminikių ir pan.

tik nereikia stumti ant namų šeiniminkių. Dar pamenu, ką reiškia darželyje laukti valandų valandas kol tave pasiims, arba mokyklos atostogų metu su raktų ant kaklo vienam lakstyti kieme, prisidirbti visokių nesamonių(padegti, rūkyti, gerti, ką nors sulaužyti), dar kokia kaimynė namų šeiminkė maitindavo tėvų prašymu.

[Lettered]

tik nereikia stumti ant namų šeiniminkių. Dar pamenu, ką reiškia darželyje laukti valandų valandas kol tave pasiims, arba mokyklos atostogų metu su raktų ant kaklo vienam lakstyti kieme, prisidirbti visokių nesamonių(padegti, rūkyti, gerti, ką nors sulaužyti), dar kokia kaimynė namų šeiminkė maitindavo tėvų prašymu.

Aš ir nestumiu, tik sakau, kad žmonės ir gyvenimai skirtingi, visokių visada yra.

[Silber418]

Be to, kas jau paminėta, studentai gali tęsti akademinę veiklą, studijuodami doktorantūroje. Kai kuriose šalyse doktorantų atlyginimai labai patrauklūs.

[Silber418]

O šiaip, pastebėjau, kad skandinavai neskuba nei mokytis, nei dirbti. Kadangi turėjau laimės studijuoti keliuose Skandinavijos universitetuose (pagal mainų programą ir šiuo metu kremtu magistro laipsnio mokslus), pastebėjau, kad pats esu vienas jaunesnių studentų (man 24 m.). Kaip kolegos paaiškino, tai visiškai normalu, kad jaunuoliai, pabaigę vidurines mokyklas, neskuba papildyti studentų gretas, o greičiau kelis metus keliauja po užsienį, semiasi darbo patirties, dirbdami paprastus darbus. Po to, apie 23-25 metus apsiprendžia, ko nori siekti gyvenime ir iki 30ies mokosi aukštosiose. Šeima ir visa kita laukia vėliau.
Žinoma, tai būdingiausia tikriems skandinavams, o ne imigrantams. Tačiau sutikau universitete labai nemažai pasiekusių užsieniečių.
Aišku, yra trūkumo ir tokiame požiūryje, tačiau gerai bent tai, kad jaunoulis nėra laikomas seniu, kai jam vos 25 ar 30. Kai nėra socialinio spaudimo, lengviau siekto tikslo.

[Combat]

.....Tačiau nė vienas darbdavys privačiame sektoriuje nėra durnas ir neįdarbins žmogaus, kuris neatneš jokios realios naudos įmonei, o tik nuostolius.......

Tokiu atveju potencialius kandidatus įmonės turi atsirinkti dar vidurinėje mokykloje, aiškiai pasakyti, ko iš jų nori, sudaryti preliminarius susitarimus, palaikyti su jais ryšį, kol pastarieji mokinasi įmonei reikiamos profesijos ar specialybės, o baigus iš karto jie turi būti priimti dirbti į įmonę. O dabar gaunasi taip: užsigeidžia kokia įmonė „vonių kojų inžinierių“ ir žviegia, kad „tokių specialistų Lietuvoje nėra!“, o likę inžinieriai – be įgūdžių. Taip ir kapoja kai akla višta krūvoje grūdų: „ne tas inžinierius, ne tas inžinierius ir t.t.“. O gal darbdaviai – tiesiog žemesnio nei vidutinio lygio kaušai ir patys nebesusiorientuoja, jog personalą jie turi apsimokinti ir išsiugdyti patys? Kodėl didelės įmonės nekelia tokių problemų, pvz., „Lietuvos geležinkeliai“? Jei reikės ir iš veterinoriaus padarys traukinio mašinistą per keletą metų.

Tačiau net ir tada lieka problema - niekas nieko nesugeba.

Visiški paistalai. Pvz., trinkelių klojimas miesto gatvėje įsisavinant europinius pinigus. Žmonės be jokios patirties grindinio trinkeles kieme išsikloja (kažkuris forumietis rašė apie tai), bet vargu jis gautų darbą kloti trinkeles įmonėje, nes CV nebus įrašo, jog dirbo trinkelių klojėju.

Šių dienų darbdaviai tiesiog išpindėjo ir nebemoka rinktis personalo. Pvz., žmogus baigė aukštąjį mokslą, bet nežino, ką reiškia „išrašyti sąskaitą“, nes klausia apie tai, kaip išrašyti „sąskaitą“, o ne „PVM sąskaitą – faktūrą“. Žmogus su aukštuoju apie PVM sąskaitą – faktūrą, aišku, bus girdėjęs, bet patį blanką rankose gal ir nebus laikęs. Ką, sunku 5 minutes prisėsti ir paaiškinti, kam, kodėl, kada ir kaip tas daiktas išrašomas? Man taip buvo. O kiek tarkavimų sulaukiau! „Su aukštuoju, o nežino kaip PVM sąskaitą faktūrą išrašyti!“. Ta boba veikiausiai galvojo, kad apsižliumbsiu ir pabėgsiu kriokdamas ir visas toks užsikompleksavęs. Bet aukštasis išsilavinimas tam ir yra, kad žmogus jo proceso eigoje yra išmokinamas spręsti problemas, o ne bėgti nuo jų! Kaip išrašyti tą PVM sąskaitą – faktūrą susižinojau per 5 minutes. Pažiūrėjau į tą bobą ir nusprendžiau – rankinis PVM sąskaitų faktūrų tarkavimas po vieną atskirai visą dieną – ne man. Prisėdau porą dienų, susidariau duomenų bazę Exelyje, susimečiau reikiamas formules ir – „papi..i pamaka...ai!“ Visos sąskaitos faktūros man per pusvalandį iš spausdintuvo tiesiog skriste išskrisdavo! Tos moteriškės mano sudarytą masyvą ir po penkių metų, veikiausiai, tebenaudoja. Štai tau ir skirtumas tarp „turinčio darbo patirtį, bet be aukštojo išsilavinimo“ ir „kvalifikuoto, su aukštuoju išsilavinimu, bet be darbo patirties“!

...Primeskit - kalbant su darbdaviais, jie sako, kad atėję iš kolegijų ar net iš gerų profkių žmonės lengviau, greičiau pritampa, ir iškart pradeda nešti naudą darbdaviui....

Tai gal patys darbdaviai yra neišsimokslinę ir nesuvokia skirtumo kokybėje žmogaus (tiesa, Lietuva ją jau pašiko garantuotai)? Arba jie nebeskiria, kur reikia tekintojo, o kur – aukštesnių kvalifikacijų specialisto? Baigęs mechanikos inžineriją nebūtinai turi mokėti valdyti tekinimo stakles.

Pas mus, beje, šitas dalykas dar menka problema palyginus su NVS šalimis. Ten trūksta reguliavimo švietimo sistemoje, ir egzistuoja šimtai Šaraškino kontorų, kurios rengia (dažnai ne realiai, o tik formaliai) teisininkus, politologus ir kitas gražiai skambančias specialybes, o absolventams darbo rasti tiesiog neįmanoma, nes tokio didelio poreikio tokiems specialistams nėra. Lietuvoje dar geresnė situacija, čia žmonės dar šiek tiek supranta apie darbo rinką. Kartais.

46 aukštosios mokyklos Lietuvoje. Tai čia – „geras supratimas“ apie darbo rinką ir jokia ne problema? Rusijoje bent technikumai išliko, o Lietuvoje jų nebėra.

...Dirbti privačiame sektoriuje ir realiai kurti pridėtinę vertę mažai kas nori...

Jai privataus sektoriaus darbdavys dažnu atveju būtų ne b...is, visi ten veržtūsi. Bet pasiskaityk skundai.lt.

..Kokioje UK ar dar kur situacija yra tokia, kad ten tiesiog nebėra žmonių, kurie galėtų atlikti prastesnius darbus, nes visi turi geresnius įgūdžius, ir tokius, kurie atitinka paklausą...

Argi tai – ne nesąmonė?

[pliumbum]

O gal darbdaviai – tiesiog žemesnio nei vidutinio lygio kaušai ir patys nebesusiorientuoja, jog personalą jie turi apsimokinti ir išsiugdyti patys?

Dėl įgūdžių nesutapimo ir suaugusiųjų švietimo žemo lygio Lietuvoje kalti ir darbuotojai, ir darbdaviai - vieni įsivaizduoja, kad jiems nieko išmokti nereikia, kiti tikisi rasti tobulus darbuotojus neinvestuodami į mokymą.

Visiški paistalai. Pvz., trinkelių klojimas miesto gatvėje įsisavinant europinius pinigus. Žmonės be jokios patirties grindinio trinkeles kieme išsikloja (kažkuris forumietis rašė apie tai), bet vargu jis gautų darbą kloti trinkeles įmonėje, nes CV nebus įrašo, jog dirbo trinkelių klojėju.

Žinoma, yra dalykų, kuriuos sugeba visi. Tačiau taip jau yra, kad dalykai, kuriuos sugeba visi, yra prastai apmokami kaip tik todėl, kad juos sugeba visi, ir tokių darbų yra ribotas kiekis. O kai reikia tokio dalyko, kurį moka ne visi - čia jau bėda. Dėl trinkelių - o tau atrodo nenormalu, kad didesnę patirtį turintis žmogus yra pirmiau pasamdomas? O jei trinkeles klojai savo kieme - gali tai įsirašyti kaip neformalią darbo patirtį, niekas nekliudo.

Štai tau ir skirtumas tarp „turinčio darbo patirtį, bet be aukštojo išsilavinimo“ ir „kvalifikuoto, su aukštuoju išsilavinimu, bet be darbo patirties“!

Ne, čia skirtumas tarp sovietinio stagnacinio mentaliteto ir kapitalistinio į efektyvumą orientuoto mentaliteto. Atskirkime pirmiausia darbo patirtį nuo darbo stažo. Ta boba, jei ji tikrai yra tokia, kaip sakai, mano akimis darbo patirties turi minimaliai, nors darbo stažas pas ją gal 30 metų. Nes patirtis - tai skirtingi dalykai, kuriuos tu darbo metu patyrei, išmokai daryti, supratai, susidūrei. Toks profesinio meistriškumo tobulinimas, kitaip tariant. Tu nori, kad tave baigus kokią ekonomiką iškart įdarbintų rimtu analitiku kokiame banke? Jeigu tu nesi kažkur anksčiau įrodęs savo vertės, rašydamas analitinius straipsnius pripažintuose žurnaluose ar panašiai, negausi tu tokio darbo. Nes kas iš to, kad tu turi įvairias žinias, jeigu tu nežinai, kaip tos žinios būna taikomos realiame darbe? Darbdaviai nėra čia blogi - jie tiesiog nenori sužlugdyti savo įmonių, prisiimdami nepatikrintų darbuotojų į svarbias pareigas ir taip rizikuodami. Paimkime krepšinį, kad būtų aiškiau - Valančiūnas gali būti kažin koks super talentas, bet kai yra itin svarbios rungtynės ima ir perdega. Perdegė vieną kartą (Lietuva-Makedonija), perdegė antrą (Rytas-Valencia), trečią nebeperdegė, nes turėjo patirties ir pasimokė iš klaidų (Rytas-Chimki). Bet kol jis ten perdeginėjo prieš tai, už jį ilguoju laikotarpiu prastesni, bet labiau patyrę žmonės nešė daugiau naudos komandai. Taip ir tampi aukšto lygio darbuotoju, po truputį, semiantis patirties, o ne dėl to, kad turi kažkokį diplomą. Todėl kolegijų absolventai ir kartais labiau vertinami - jie ateina ir iškart žino, kaip dirbti, žino, kas įmonėje vyksta ir t.t.

46 aukštosios mokyklos Lietuvoje. Tai čia – „geras supratimas“ apie darbo rinką ir jokia ne problema? Rusijoje bent technikumai išliko, o Lietuvoje jų nebėra.

Kuo technikumai geriau už kolegijas ir profkes, kurios yra Lietuvoje? Tuo, kad nėra "aukštosios" vardo prie jos? Žinoma, tų aukštųjų Lietuvoje per daug, ir ta problema egzistuoja. Bet ne tokiu mastu kaip kokiame Kazachstane. Ir beje, ir Anglijoje tokia problema egzistuoja, ir tą sako labai rimti jų švietimo srities specialistai.

Jai privataus sektoriaus darbdavys dažnu atveju būtų ne b...is, visi ten veržtūsi. Bet pasiskaityk skundai.lt.

Viešojo sektoriaus darbdaviai irgi tokie būna ne ką rečiau, jeigu ne dažniau. Iš tikro tai situacija yra tokia, kad privačiame sektoriuje galima uždirbti žymiai daugiau negu viešajame, ir turėti žymiai geresnes sąlygas, jeigu tu būsi sunkiai pakeičiamas ir didelę naudą nešantis darbuotojas. Bet retai kieno tikslas Lietuvoje yra tapti pelnytai vertinamu ir naudą nešančiu - mieliau būti pervertintu ir veltėdžiu.

Argi tai – ne nesąmonė?

Gal ir atrodo nesąmonė iš pirmo žvilgsnio, bet situacija yra tokia, kad suvažiuoja rytų europiečiai ir dirba ten fabrikuose, o vietiniai žymiai rečiau ten paprastais darbininkais dirba. Jie dirba aukščiau, nes sugeba daryti atsakingesnius dalykus. O sugeba tai daryti, nes yra išmokyti. Žinok, čia tik taip atrodo, kad visur žmonės vienodi ir visur vienodai yra nekompetentingų ir nieko nemokančių. Bet taip atrodo tik todėl, kad tokioje visuomenėje gyvename. UK gal dar netinkamas pavyzdys, ten visokių žioplių irgi šiaip jau pilna. Vat Olandija, Danija ar Norvegija - ten tai kas kita.

[Sula]

Kur beje siūlo 2200 lt per mėnesį?

Vidutinis DU Vilniuje "ant popieriaus" apie 2500Lt.

[S_*]

Vidutinis DU Vilniuje "ant popieriaus" apie 2500Lt.

su alga "ant popieriaus" gali subine nusisluostyti. jei tiek i rankas negauni tada vargo vakariene.

[c2h5oh]

Lietuvos mokesčių sistema tiesiog tobulai skatina nedarbą, mokesčių slėpimą ir emigraciją:

* bedarbiai gauna šiokių tokių pašalpų, ir įvairių lengvatų. Tuo tarpu mažai uždirbančiųjų apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje - neapmokestinamas minimumas mažytis, net mažą algą mokesčiai užgriūna pilna jėga. Rezultatas dėsningas - slenkstis tarp "nedarbo" ir "darbo" yra labai didelis, dirbti neapsimoka. O nedirbant, neįgaunama patirties, ir nebetenkama galimybės gauti geresnį darbą.
* NT, automobilių pasyvus privatus turėjimas neapmokestinamas, o jų naudojimas kaip darbo priemonių - ženkliai apmokestinamas. Rezultatas dėsningas - geriau nieko nedaryti, arba slėpti veiklą (neregistravus verslo). Neregistravus verslo, kartu išvengiama ir visokių biurokratinių nesąmonių - patalpų "paskirties", privalomų priegaisrinės saugos kursų ir pan.
* Slepiant veiklą, negalima jos pilnai išplėtoti (negali viešai reklamuotis, turi teikti paslaugas tik tiems, ką pažįsti) - taigi nelegalūs verslininkai pilnai nepanaudoja savo pajėgumų, o valstybė negauna mokesčių. Valstybei būtų žymiai naudingiau, jeigu mokesčių nemokėtojams būtų racionalu imituoti audringą veiklą (kaip įrodymą, renkant sąskaitas), o ne ją slėpti (be jokių sąskaitų).
* Mokesčiai nuskaičiuojami tiesiai nuo algos, o galimybių pasididinti neapmokestinamą sumą beveik nėra (išskyrus kelias egzotines išimtis). Dėl to nebūna situacijos, kad pirkėjui REIKĖTŲ čekio/sąskaitos (nebent dėl garantijos). Rezultatas dėsningas - pirkėjui racionalu pirkti "pigiau be sąskaitos". O pardavėjas iš tokio sandorio gauna neapskaitytų pinigų.
* Sodros mokesčiai (o tai trečdalis algos!) neturi jokių lubų, o išmokos - turi lubas, ir tos lubos gana žemos. Rezultatas dėsningas - darbuotojui racionalu gauti vokelį, darbaviui racionalu vokelį mokėti (o kad būtų iš ko mokėti - racionalu parduoti "be sąskaitos").
* Ūkio šakoms, kurios imlios lietuviškoms darbo vietoms, nėra jokių lengvatų. Pvz pvm viešbučiams, kelių mokestis fūristams.

[Sula]

Šitas skaičius išsikraipęs ir nieko nesako. Kažkas gauna šešiaženkles algas, kažkas dirba už 600.

Niekas to ir neneigia.

su alga "ant popieriaus" gali subine nusisluostyti. jei tiek i rankas negauni tada vargo vakariene.

Prieštaravimas gaunasi - netgi čia forumiečiai su universitetiniais išsilavinimais skundžiasi, kad neranda darbo net už 1000-1200Lt.
Šiuo atveju gi būtų 1919Lt "į rankas", kas, mano manymu, pradedančiajam darbuotojui yra visai neblogai.

[surskis18]

Vidutinis DU Vilniuje "ant popieriaus" apie 2500Lt.

O studijuojantys studentai irgi turėtų gauti 2500 lt?

[Lettered]

O studijuojantys studentai irgi turėtų gauti 2500 lt?

Turėtų, neturėtų sprendžia ne LTSR CK KP, o gyvenimas

[Combat]

... Dėl trinkelių - o tau atrodo nenormalu, kad didesnę patirtį turintis žmogus yra pirmiau pasamdomas? O jei trinkeles klojai savo kieme - gali tai įsirašyti kaip neformalią darbo patirtį, niekas nekliudo....

Visi tie pasamprotavimai yra tik teoretinio lygmens; matau, kad pačiam neteko susidurti su dalykais, apie kuriuos čia dėstai.

Tai tame ir reikalas, kad tokių, turinčių patirtį, Lietuvoje mažai ir bėra! Tokie žmonės, jei liko Lietuvoje, turi savo rinkas, savo užsakymus, dirba pagal patentus ir jiems „po barabanu“ tie darbdaviai.

Net vienas europinis projektas buvo pakibęs ant plauko – guodėsi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, kad firma trinkelių klojėjų neranda. O aš jam pasiūliau: „Firmai – pizdako, pizdako ir dar sykį pizdako!“. Vien už postringavimus, kad nėra trinkelių klojėjų.

...Ne, čia skirtumas tarp sovietinio stagnacinio mentaliteto ir kapitalistinio į efektyvumą orientuoto mentaliteto...

O tarybinis nebuvo orientuotas į efektyvumą? Deja, buvo! Už vieną gerą tarybinį specialistą tris kapitalistinius duodu!

Kuo technikumai geriau už kolegijas ir profkes, kurios yra Lietuvoje? Tuo, kad nėra "aukštosios" vardo prie jos? Žinoma, tų aukštųjų Lietuvoje per daug, ir ta problema egzistuoja. Bet ne tokiu mastu kaip kokiame Kazachstane. Ir beje, ir Anglijoje tokia problema egzistuoja, ir tą sako labai rimti jų švietimo srities specialistai.

Beveik visos kolegijos – tai tie patys technikumai, atsivilkę savo mokymo bazes ir įrangą dar iš tarybinių laikų.

Anksčiau stoti mokintis į technikumą buvo galimybė nebaigus vidurinės mokyklos, t.y. – po devynių klasių. Išsilavinimas technikume buvo suteikiamas taip pat ir vidurinis, beveik lygus dabartinės normalios vidurinės mokyklos lygiui. Specialybės jie taip pat buvo išmokinami daug geriau ir plačiau, nei profkėje. Daug technikumus baigusių žmonių užima normalias nekabinetines pareigas arba ir kabinetines, jie įmonėje reikalingas technikas. Bet technikas ir buvo technikas, o ne kažkoks nepabaigtas bakalauras su neaiškiu aukštuoju, kurių dalis rašyti be klaidų nemoka, o su aukštuoju vadinasi! Ir bendravimas, ir mąstymas, ir kultūra tų žmonių skiriasi (kolegijos ir tikros aukštosios)!

Technikumai buvo geriau. Žinau ne vieną žmogų, baigusį bent po keletą specialybių technikume arba technikumą, o vėliau – aukštąją (visus kursus!, o ne nuo kažkokio ten, kaip dabar). Tokie žmonės turi daug didesnę laisvę: iir elektrikas ir, jei likimas pasisuka – valstybės tarnautojas, geodezininkas ir radioelektronikas, ir pan. Technikumus baigdavo iki 19–os – 20 –ies metų amžiaus; ir aukštajam mokslui laiko iki 25 – 26 metų atlikdavo. O dabar? Turi dar studijuoti, kai jau gyventi reikia.

O profkės net nelygink. Profkė – tik nekabinetinei specialybei įgyti. Baigęs profkę, kokiu vyr. mechaniku, principe, niekada negalėtumei būti.

Lietuvoje dabar yra 46– os aukštosios mokyklos, priimančios bet ką, bi tik jas neuždarytų. Toks lapuchizmas Lietuvje privedė prie to, kad tikras aukštasis išsilavinimas buvo suniveliuotas su tuo kažkokiu pusiau bakalauriniu. Jei jau aš sunkiai besusigaudau tame jovale, tai darbdavys – tuo labiau. Todėl jam normalu, kad žmogus su „aukštuoju“ išsilavinimu pi..a prekes lentynose kažkur „Senukų“ prekybinėje salėje. Ir kuo toliau, tuo gražiau: „aij, su aukštuoju...“.

Viešojo sektoriaus darbdaviai irgi tokie būna ne ką rečiau, jeigu ne dažniau. Iš tikro tai situacija yra tokia, kad privačiame sektoriuje galima uždirbti žymiai daugiau negu viešajame, ir turėti žymiai geresnes sąlygas, jeigu tu būsi sunkiai pakeičiamas ir didelę naudą nešantis darbuotojas. Bet retai kieno tikslas Lietuvoje yra tapti pelnytai vertinamu ir naudą nešančiu - mieliau būti pervertintu ir veltėdžiu.

Tik nereikia lia lia.

Privačiame sektoriuje gerai uždirbsi tik aštraus darbo jėgos deficito sąlygomis, pvz., kokio nors metalo konstrukcijų montuotojo pozicijoje. Bet ten dirbsi nuo prakaito prašvinkusiais drabužiais ir kojinėmis, turėdamas galimybę tik rankas ir veidą nusiprausti. O jei būsi komandiruotėje, tai net vodkės nereikės – būsi apsvaigęs nuo tų visų kvapų gyvenamajame kambaryje. Ir tai dar gerai, kad ne statomo objekto kokioje skylėje. Būna, kad ir tokiose „gyvenamosiose“ patalpose žmonės gyvena, kai žiurkės kokie...

Na, dar gerai uždirbsi, jei būsi direktorius, direktoriaus pavaduotojas ar vyr. buhalteris. Viskas. O toliau – nepakeičiamų nėra. Ne vieną tokį žinau. Kai žmogus ploja pareiškimą ant stalo, tik tada prasideda „ir mašiną tau duosiu, ir algą pakelsiu“, jei tikrai reikalingas specialistas. Betgi žmonės skatinami turi būti ne tada, kai jau iš darbo išeina! Ir nežinau atvejų, kad būtų susitarta, kai žmogus jau yra padavęs pareiškimą išeiti.

Darbo santykiai viešajame sektoriuje ir privačioje įmonėje skiriasi taip pat, jei ne kaip dangus nuo žemės. Viešajame sektoriuje, jei nesutarta kitaip, įmetei mobilųjį telefoną į stalčių 17.00 ir – viso gero! Privačiame – imi su savimi namo, net biuletenyje esant tave gali išsiprašyti/ išsireikalauti darban. Atlyginimą norės sumokėti visada labiau mažiau, nei kad daugiau. Privatus sektorius – šiaip jau š.. bruknėm paviršutiniškai pagardintas. Gal ir yra kitokių, bet jų Lietuvoje tikrai nėra daug. Prieš darbinantis, visada reikia pasidomėti, kas rašoma skundai.lt.

Gal ir atrodo nesąmonė iš pirmo žvilgsnio, bet situacija yra tokia, kad suvažiuoja rytų europiečiai ir dirba ten fabrikuose, o vietiniai žymiai rečiau ten paprastais darbininkais dirba. Jie dirba aukščiau, nes sugeba daryti atsakingesnius dalykus. O sugeba tai daryti, nes yra išmokyti. Žinok, čia tik taip atrodo, kad visur žmonės vienodi ir visur vienodai yra nekompetentingų ir nieko nemokančių. Bet taip atrodo tik todėl, kad tokioje visuomenėje gyvename. UK gal dar netinkamas pavyzdys, ten visokių žioplių irgi šiaip jau pilna. Vat Olandija, Danija ar Norvegija - ten tai kas kita.

Oi tu dievulėliau! Kokie visi čia lūzeriai tie rytų Europiečiai! Nei vieno atsakingo dalyko nemoka daryti! Laivų korpusus Klaipėdoje gali suvirinti ir visą laivą įrengti, jei reikia, bet jau kai nuvažiuoja į JK, tai jau – „zipiec!“.

Vienas rytų europopietis, principe, tris tenykščius atstoja. Vien dėl kablų tobulumo Rytų Europoje! Čia – kaip kalbi tai ir rašai, kaip rašai, taip ir kalbi! Todėl specialybę išmokti ir įsisavinti čia yra daug lengviau ir paprasčiau, nei JK! Kaip tariasi „Peugeot“? „Pežo“? O kiek tokių terminų, ne tik kaip tarti, bet kaip ir rašyti, reikia išmokti vietiniam JK, pvz., besimokinančiam kokios transporto vadybos?

JK yra masės vietinių bedarbių ir beraščių (na, mažiau raštingų), nes anglų kalba reikalauja pastovios praktikos! Nerašysi – išgaruos tų angliškų žodžių rašyba! Skirtingai, pvz., nuo rusų.

Kodėl mūsiškiai užima tik kvalifikacijų nereikalaujančias vietas? Todėl, kad: 1. JK reikalaujama vietinių kvalifikacijų. Pvz., elektros įtampa ten yra 110 V, terminai – kitokie, todėl mūsiškis elektrikas tenykščiu elektriku galės dirbti tik tuo atveju, jei įgis tenykštę nacionalinę kvalifikaciją; ir taip – kiekviename žingsnyje. 2. Neįtikėtinai didelis kalbų skirtumas. Be didžiulių, daug laiko sąnaudų reikalaujančių mokymosi pastangų, angliškai neišmoksi. Rusijoje pabuvus rusakalbėje aplinkoje kokius du mėnesius – kai maišas nuo galvos nuslenka. JK tokio efekto nėra.

Tai dėl to mūsiškiai(nacionalinių kvalifikacijų reikalavimas ir kalbos milžiniškas barjeras) ir dirba farbikuose ypatingų kvalifikacijų nereikalaujančius darbus, o ne dėl nesugebėjimo, blogo išmokinimo ir atsakomybės stokos, kaip čia bandai nuduot.

[Sula]

O studijuojantys studentai irgi turėtų gauti 2500 lt?

Čia jau kaip Kubylius nustatys

Pas mus darbovietėje yra bent trys "neakivaizdininkai" - uždirba panašiai.

[senasnamas]

Pas mus visi labai trokšta (vis dar) aukštojo mokslo. Didelė paklausa? Laisva rinka pasirūpins ir pasiūla - daug studijų programų skambiais pavadinimais. Bet atmetus skambius pavadinimus naudos nedaug. Aukštasis mokslas turėtų būtų prieinamas ne turtingiems ar bet kam užsimaniusiam, bet tik patiems protingiausiems. Koks čia aukštasis, jei kiekvienam pasiekiamas. Užtai ir lygis to mokslo atitinkamas - pritaikytas masėms. Kaip kad televizijos programa – masiniam skoniui. Laisva rinka to nesutvarkys, turi įsikišti valstybė. Universitetams nėra didelio skirtumo, ar jų parengti specialistai įsidarbins, ar ne - svarbu, kad už studijas susimokėtų. Ir net nėra suinteresuotumo priimti protingiausius - svarbu, kad už studijas susimokėtų .
Iš viso moksleivių srauto šiek tiek turėtų eiti į universitetus, šiek tiek į profesines, o pagrindinis srautas - į kolegijas. Pastarųjų ypatumai - daugiau praktikos, studijos turi daugiau ryšio su realybe ir trumpiau trunka. Todėl kai kurie darbdaviai kolegijų studentus vertina labiau nei universitetų studentus. Beje, kolegijų suteikiamas išsilavinimas irgi yra aukštasis, tik neuniversitetinis.
Anksčiau universiteto diplomas buvo darbo garantas, dabar - jau ne. Darbo garantas turi būti koks nors išskirtinis požymis. Bakalauro diplomas, kurį turi visi, seniai nerodo jokio išskirtinumo.
Šitas specialistų rengimo disbalansas ir yra viena iš esminių jaunimo nedarbo priežasčių. Nenormalu, kad įgijus kai kurias amatininkiškas profesijas darbą susirasti lengviau nei baigus universitetą.
Buvo nuoroda, kad kažkokia valdžios įstaiga neranda praktikantų už 1200 Lt. Nesigilinau, bet galbūt neranda, nes jai reikia pačių geriausių. Tačiau patys geriausi tiek ir dar daugiau uždirba ir be valdiškos malonės. Reikėtų pasiūlyti kokius 3200 Lt ir žiūrėti, ar tikrai nėra tinkamų, ar priežastys kitos. Pvz., Barclays kažkaip tai nesiskundžia, kad neranda specialistų. O valdiškas įstaigas galima suprasti - daug lėšų reikia priimamiems pagal kokią partinę, klaninę ar gentinę liniją , tačiau partiniai ryšiai kvalifikacijos ir sugebėjimų dirbti dar negarantuoja, todėl ieškoma gabių ir alkanų studentų, sutiksiančių dirbti už maistą.

[Čikupakas]

O studijuojantys studentai irgi turėtų gauti 2500 lt?

Baisu skaityt kai suaugę žmonės tokius klausimus uždavinėja. Kiekvienas darbuotojas uždirba atitinkamai savo darbo rezultatui. Ir nei patirtis, nei išsilavinimas, nei dar velniai žino kas neturi įtakos atlyginimui.

[Smauglys]

Baisu skaityt kai suaugę žmonės tokius klausimus uždavinėja. Kiekvienas darbuotojas uždirba atitinkamai savo darbo rezultatui. Ir nei patirtis, nei išsilavinimas, nei dar velniai žino kas neturi įtakos atlyginimui.

Dėl išsilavinimo tai kaip ir ok, bet dėl patirties, tai nežinau.