Nedarbo lygis Lietuvoje

[daktaras]

praeivis matomai neblaivus sekmą vakarą

[Wycka]

Emigravusį jaunimą darbo rinkoje pakeis senjorai

Jaunimui emigruojant, turėtų atsirasti darbo niša vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, anot kalbintų specialistų, jos dar nėra.
Trūksta įgūdžių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovo Viktoro Majausko teigimu, vyresnio amžiaus žmonės sunkiai gali pakeisti jaunimą, nes daugumai trūksta kvalifikacijos, tam tikrų darbui reikalingų įgūdžių.
„Jaunimas yra aktyvus, puikiai valdantis šiuolaikines technologijas, mokantis keletą užsienio kalbų, vyresnio amžiaus žmonės yra lėtesni, neturintys įgūdžių dirbti kompiuteriu. Jaunimą gali nusiųsti darbo reikalais į užsienio šalis, vyresniam keliauti yra sunkiau. Žmonėms virš 50 metų gana sudėtinga susirasti darbą“, - pripažino V. Majauskas.
Per artimiausią pusmetį, anot Darbo departamento vadovo, planuojama įgyvendinti taip vadinamą „vaučerinę sistemą“, t.y. darbdavį susieti su darbo ieškančiuoju, jam suteikiant tokius apmokymus, kurie reikalingi konkrečiam siūlomam darbui. Tokiu būdu bus siekiama padėti vyresnio amžiaus žmonėms įgyti reikiamus įgūdžius bei labiau prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.
„Mokymo programa bus finansuojama iš valstybės lėšų, bet tokiu būdu bus patenkintos abi pusės. Bedarbis turės darbą, o valstybei nereikės mokėti pašalpų, darbdavys, pats apmokydamas darbuotoją, taip pat turės sau reikiamą žmogų“, - programos esmę aiškino V. Majauskas.

Pašnekovo teigimu, dalį darbo rinkos gali užimti ir imigrantai, tačiau jų į Lietuvą per metus atvyksta iki 1000, o Lietuvoje bedarbių skaičiui siekiant 300 tūkst., nėra itin tikėtina, kad imigrantai galėtų pakeisti visą emigruojantį jaunimą.
„Vis dėlto, ateities perspektyva yra tokia, kad darbo rinka senės ir tai pasijaus jau po kokių penkerių metų. To priežastis bus ne tik jaunimo išvykimas į užsienį, bet ir atsiveriančios kitos darbo rinkos. Lietuviai pasklis po visą pasaulį, o Lietuvoje liks vyresnieji, kurie nėra tokie mobilūs kaip jaunimas“, - ateities prognozėmis dalijosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistas.
Ketvirtadalis visų bedarbių — vyresnieji
Lietuvos darbo biržos duomenimis, įregistruotų jaunų bedarbių skaičius pastaruosius dvejus metus svyruoja nuo 13 iki 15 proc., o vyresnių kaip 50 metų žmonių bedarbystė beveik visąlaik sudaro apie 25 proc.
„Vyresnio amžiaus žmonės sudaro apie ketvirtadalį visų darbo ieškančių žmonių“, - teigė Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė. Moteris atkreipė dėmesį, kad šis skaičius metams bėgant beveik nesikeičia.
Anot D. Liugienės, jaunimui susirasti darbą lengviau, nes jie patys aktyvesni darbo paieškose, įgiję naujesnes profesijas, kurios dabartinei darbo rinkai yra reikalingesnės.
„Vyresnių žmonių turimas išsilavinimas kartais jau yra šiek tiek senstelėjęs, jų darbo patirtis ne visada atitinka darbdavių reikalavimus, nors kita vertus, jauniems žmonėms, ieškantiems darbo, kartais patirties stoka taip pat yra priežastis, kodėl darbdaviai nenori jų priimti į darbą“, - aiškino Darbo išteklių skyriaus vedėja.
Nors, anot pašnekovės, statistika didelių pokyčių darbo rinkoje dar nerodo, ateityje vyresni darbuotojai gali sudaryti ženklią dalį visos darbo rinkos.
„Per pastaruosius dvejus metus jaunimo ir vyresnių žmonių įsidarbinimo proporcijos išlieka nepakitusios, todėl teigti, kad formuojasi vyresnio amžiaus žmonių darbo rinka, negalime. Tačiau atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių patirtis, kai rinkoje sumažėja jaunų žmonių, atsiranda ir didesni šansai įsidarbinti vyresniems“, - sakė D. Liugienė.

/\ Viskas skamba/atrodo kaip ir neblogai, tik tarsi netyčia ignoruojami keli kvalifikaciją lemiantys faktai. Aš pats esu baigęs du universitetus, tačiau realiai pradėjęs dirbti pagal specialybę, turėjau labai daug mokytis iš naujo. Beveik pusės išmoktų dalykų man nereikia, ir apie pusę dalykų turėjau išmokti jau darbe, nors to galėjau išmokti ir universitete (apie tai per paskaitas nebuvo net kalbama, nors būdami studentais neretai net prašėme. Dabar siutas ima, kad buvo akcentuoti praktiškai tik teigiami specialybės dalykai, ir reikėjo daug išradingumo bei „šiknos nudegimo“, kad įsisavinti universiteto ignoruotus dalykus). Dažnas atvejis (kalbu apie humanitarines specialybes), kai praktika beveik niekuo nesisieja su darbu, kurį įprastai dirba absolventai/specialistai.
Tuo pačiu stringa 'mokymosi visą gyvenimą' įgyvendinimo programa, nes darbdaviui tai dažniausiai nenaudinga, jis nenori išleisti darbuotojo į kelias dienas trunkančius kursus, seminarus, tikslinius mokymus (ypač jeigu jie vyksta kitame mieste, neduok Dieve dar ir užsienyje), o ir pats darbuotojas dažnai pats mato, kad tie mokymai jam tiesioginės naudos neduos (ir tai tiesa, nes tų mokymų vedėjai/lektoriai dažniausiai dirba 'tik dėl kryžiuko', kalba sausai ir biurokratiškai, teorijos nesieja ar beveik nesieja su praktika, ypač savo asmenine praktika). Tikriausiai vienintelė išimtis yra užsienio kalbos, nes čia šiokią tokią naudą mato ir darbdavys, ir darbuotojas, bet ir čia apsiribojama dažniausiai anglų kalba, kurią jaunimas ir taip jau yra bent jau pramokęs, o kokios italų, ispanų, portugalų, olandų, turkų, arabų kalbų belieka mokytis nebent savo iniciatyva ir iš savo kišenės (aišku, yra retų ir malonių išimčių). Dar retesnė, bet vis dėlto pasitaikanti išimtis, yra kompiuterinio raštingumo kursai. Bet ir čia pasitaiko kvailų paradoksų, pvz kai mokymo bazėje darbuotojas išmokomas dirbti su pačia naujausia technika ir programomis, ir grįžta/ateina pas darbdavį, kuris „dirba“ dar kokiuose 2000-siuose metuose
Čia paminėjau tik dvi aktualiausias ir bene svarbiausias problemas. Jų yra ir daugiau. Žinoma, yra ir darbdavių, kurie kelia reikalavimus darbuotojams, kurių šiems dirbant nereikia arba toli gražu nėra būtini. Vienas iš pastarųjų pvz — Kaune Prisma reikalauja, kad kasininkai mokėtų rusų kalbą. Keista, kodėl nereikalauja „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo? Ir panašūs pavyzdžiai. Kodėl taip yra? Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Visi esame nors maža kruopelyte kalti. Lietuvoje yra keli/keliolika universitetų+kolegijų, ruošiančių verslo vadybininkus (bakalaurus). Ką jie veikia baigę studijas? Kur tas verslas ir naujos darbo vietos? Nebent turgaus prekeivį arba kontrabandinės produkcijos/narkotikų platintoją arba prostitucijos sutenerį arba butelių rinkėją mes suvokiame irgi kaip verslininką.

[rat]

Tai kad pusė humanitarų dirba "vadibininkais" (kaip žinia Lietuva laikosi ant pirk parduok ir neaišku kam tiek universitetų su neaiškiom programom, kuriose per daug žmonių). Protingiausi tie, kas iškart po vidurinės išvažiavo, arba baigė kokį universitetą prieš keletą metų dar "papigiai". Kodėl protingiausi? Todėl, kad UK baigė jei ne du, tai dar bent vieną aukštąjį ir ten jau įsitvirtinę. Ir tokių nei vienas politikierius nesugaudys, anei "verslinyks" neturės tokiems ką pasiūlyt.

O ką ten nupezėjo apie vyresnių žmonių išsilavinimas senstelėjęs? 30 metų dirba ir turi didelę praktiką, tai ką pienius su lietuvišku popieriuku (nesenstelėjusiom žiniom) ir padavėjo darbo patirtimi pranašesnis?

[andyour]

/\ Viskas skamba/atrodo kaip ir neblogai, tik tarsi netyčia ignoruojami keli kvalifikaciją lemiantys faktai. Aš pats esu baigęs du universitetus, tačiau realiai pradėjęs dirbti pagal specialybę, turėjau labai daug mokytis iš naujo. Beveik pusės išmoktų dalykų man nereikia, ir apie pusę dalykų turėjau išmokti jau darbe, nors to galėjau išmokti ir universitete (apie tai per paskaitas nebuvo net kalbama, nors būdami studentais neretai net prašėme.

Išsilavinimas yra kaip pirma klasė, tave išmoko skaityti ir rašyti Nori skaidyti studijas i krūvą pakraipų? Kiek tai kainuos po kelis mokynius pakraipai, o tuo labiau, kad studentai dažniausiai studijuoja ten kur priima

Lietuvoje yra keli/keliolika universitetų+kolegijų, ruošiančių verslo vadybininkus (bakalaurus). Ką jie veikia baigę studijas? Kur tas verslas ir naujos darbo vietos? Nebent turgaus prekeivį arba kontrabandinės produkcijos/narkotikų platintoją arba prostitucijos sutenerį arba butelių rinkėją mes suvokiame irgi kaip verslininką.

Prieš krizę tikriausiai kiekvienam pirkėjui teko po statybininką ir vadybininką/pardavėją. Kaip ir rašiau apie universitetus, jie tik suteikia tau išsilavinimą kaip pradinė mokykla, bet nesuteikia privilegijų, t.y.negarantuoja tau darbo vietos.

[Wycka]

Išsilavinimas yra kaip pirma klasė, tave išmoko skaityti ir rašyti Nori skaidyti studijas i krūvą pakraipų? Kiek tai kainuos, o tuo labiau, kad studentai dažniausiai studijuoja ten kur priima
Prieš krizę tikriausiai kiekvienam pirkėjui teko po statybininką ir vadybininką/pardavėją. Kaip ir rašiau apie universitetus, jie tik suteikia tau išsilavinimą kaip pradinė mokykla, bet nesuteikia privilegijų, t.y.negarantuoja tau darbo vietos.

To dar betrūko, kad universitetas garantuotų absolventui labai konkrečią darbo vietą — tai jau būtų sovietinė paskyrimų tvarka. Mano apgailestavimas buvo nukreiptas į tai, kad universitetuose neefektyviai išnaudojamas paskaitų laikas, už kurį moka studentas arba valstybė. Pvz iki šiol niekaip nesugebėjau pritaikyti istoriografijos, kurią studijavome net tris semestrus

[andyour]

Pvz iki šiol niekaip nesugebėjau pritaikyti istoriografijos, kurią studijavome net tris semestrus

Kas sudarinėjo studijų programą įtraukė tikriausiai dėl bendro išprusimo Kaip bebūtų gyvenimas sudėtingėja, vistiek teks sudaryti labiau specializuotas studijų programas.

[Wycka]

D.Jankauskas siekiu vadina vienženklį nedarbo rodiklį kitais metais

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas prognozuoja, kad kitais metais nedarbas šalyje sieks 13 proc. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu registruotas nedarbas siekia apie 14 proc.
"Natūralu, kad nedarbas nemažės taip staigiai. Kylant ekonomikai, laisvų darbo vietų yra registruojama daugiau. Pertvarkyta Lietuvos darbo biržos sistema su jai keliamais kur kas aukštesniais reikalavimais, planuojame, kad kitais metais nedarbą padės sumažinti bent jau vienu procentiniu punktu (...). Kaip yra pasakęs Premjeras, būtų labai šaunu ir idealu, jeigu nedarbo lygis jau būtų nebe dviženkliu skaičiumi matuojamas, tačiau padėtis yra tokia, kad nedarbą pavyks sumažinti iki 13 proc., gal netgi šiek tiek mažiau", - trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo D. Jankauskas.
Pasiteiravus, kaip vertina Premjero Andriaus Kubiliaus prognozes, kad 2011-aisiais nedarbas mažės iki vienženklio skaičiaus, D. Jankauskas atsakė, kad tai yra siekis.
"Siekis ir kryptis, kad nedarbas mažėtų. (...) Jeigu sieksime tiktai tiek, kiek realu pasiekti, tai reiškia nebūsime tie kareiviai, kurie nori būti generolais. Šiuo atveju siekis, kad nedarbas būtų vienženkliu skaičiumi matuojamas, yra logiškas. Duok, Dieve, kad tai pavyktų kuo greičiau pasiekti. Ar tai įvyks 2011-aisiais, ar 2012-aisiais - pamatysime", - komentavo D. Jankauskas.
(...)

[Raptor]

Oficialių bedarbių – jau mažiau nei 300 tūkst.

Penktadienį šalyje buvo registruota 298,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,82 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, skelbia Darbo birža. Per savaitę registruotų bedarbių sumažėjo 3,7 tūkst.
Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, apžvelgdamas šių metų pokyčius, išskyrė svarbų pasikeitimą darbo rinkoje: šią savaitę pirmą kartą po beveik metus trukusio laikotarpio bedarbių skaičius neperkopė 300 tūkstančių ribos.

Mažiau nei 300 tūkstančių bedarbių paskutinį kartą buvo registruota 2010 metų kovo pirmą savaitę, o vėliau visus metus jų buvo daugiau nei 300 tūkstančių.

Teritorinės darbo biržos kovo 18–24 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. žmonių. Tai 800 daugiau nei praėjusią savaitę.

Darbo pasiūlymų šalies darbdaviai pateikė 19,3 proc. daugiau nei praeitą savaitę – 3,1 tūkst. (praeitą savaitę – 2,6 tūkst.).

Savaitės pabaigoje nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 42,2 tūkst. arba 14,1 proc. registruotų bedarbių. Naujų nedarbo draudimo išmokų paskirta beveik 1,7 tūkst. Per savaitę baigta mokėti nedarbo draudimo išmokas beveik 2,5 tūkst. bedarbių, iš jų 27,3 proc. mokėjimas baigtas anksčiau laiko, nes jie įsidarbino.

[RolandasM]

D.Jankauskas siekiu vadina vienženklį nedarbo rodiklį kitais metais

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas prognozuoja, kad kitais metais nedarbas šalyje sieks 13 proc. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu registruotas nedarbas siekia apie 14 proc.
"Natūralu, kad nedarbas nemažės taip staigiai. Kylant ekonomikai, laisvų darbo vietų yra registruojama daugiau. Pertvarkyta Lietuvos darbo biržos sistema su jai keliamais kur kas aukštesniais reikalavimais, planuojame, kad kitais metais nedarbą padės sumažinti bent jau vienu procentiniu punktu (...). Kaip yra pasakęs Premjeras, būtų labai šaunu ir idealu, jeigu nedarbo lygis jau būtų nebe dviženkliu skaičiumi matuojamas, tačiau padėtis yra tokia, kad nedarbą pavyks sumažinti iki 13 proc., gal netgi šiek tiek mažiau", - trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo D. Jankauskas.
Pasiteiravus, kaip vertina Premjero Andriaus Kubiliaus prognozes, kad 2011-aisiais nedarbas mažės iki vienženklio skaičiaus, D. Jankauskas atsakė, kad tai yra siekis.
"Siekis ir kryptis, kad nedarbas mažėtų. (...) Jeigu sieksime tiktai tiek, kiek realu pasiekti, tai reiškia nebūsime tie kareiviai, kurie nori būti generolais. Šiuo atveju siekis, kad nedarbas būtų vienženkliu skaičiumi matuojamas, yra logiškas. Duok, Dieve, kad tai pavyktų kuo greičiau pasiekti. Ar tai įvyks 2011-aisiais, ar 2012-aisiais - pamatysime", - komentavo D. Jankauskas.
(...)

Kaip sakoma atlaikėm krizę, dabar reikės atlaikyti ekonomikos atsigavimą

[dts]

Oficialių bedarbių – jau mažiau nei 300 tūkst.

Akivaizdus skaičių vaikymasis. Geriau tegul pateikia konkrečią informaciją kiek yra oficialiai dirbančių, kiek gaunančių pensija ir t.t. tada atimsim iš visų darbingo amžiaus žmonių ir gausim jau šiokį tokį rezultatą, į kurį tilps emigrantai, nelegalai, studentai ir visi kiti

[Raptor]

Per savaitę registruotų bedarbių sumažėjo 4,3 tūkst.

Ketvirtadienį šalyje buvo registruota 294,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,62 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su ankstesne savaite, bedarbių per savaitę sumažėjo 4,3 tūkst., praneša Darbo birža.

Teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 3,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 15,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Jaunų bedarbių iki 25 m. įregistruota 869.

Darbdaviai laisvų darbo vietų teritorinėse darbo biržose registravo 3 tūkst., 100 mažiau nei prieš savaitę.

Nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos beveik 41,5 tūkst. arba 14,1 proc. registruotų bedarbių. Per savaitę paskirtos 1685 nedarbo draudimo išmokos. Baigta mokėti beveik 2,5 tūkst. bedarbių, iš jų 28,1 proc. anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

Tikėkimes šitie skaičiai yra ne del emigracijos...

[daktaras]

dalis tai tikrai dėl emigracijos, įdomu tik kokia

[TH1]

dalis tai tikrai dėl emigracijos, įdomu tik kokia

matant kiek padaugejo, atsilus orams, masinu lietuviskais numeriais susidaro ispudis, kad skaiciai tikrai nemazi.

[Combat]

Akivaizdus skaičių vaikymasis. Geriau tegul pateikia konkrečią informaciją kiek yra oficialiai dirbančių, kiek gaunančių pensija ir t.t. tada atimsim iš visų darbingo amžiaus žmonių ir gausim jau šiokį tokį rezultatą, į kurį tilps emigrantai, nelegalai, studentai ir visi kiti

20 – 64 metų amžiaus gyventojų 2010 metais buvo 2 054 264 (G).

Dieninio skyriaus studentų – 122 630 (S), neįgaliųjų (2006 metais) – 154599, iš jų apie 10 proc. užimti darbu, t.y. – apie 140 000 (I) nedirbančių neįgaliųjų.

Taigi,

G-S-I= 1 791 634 (DG) maždaug tiek turėtų būti darbingų gyventojų.

Pagal Darbo biržą, 2010 metais buvo 1 343 700 (DD) gyventojų, užimtų darbu (nežinau, ar įskaičiuojamos mamos dekretinėse), bedarbių (registruotų) – 291 000 (b).

Saldo:

DG-DD-b= 156 934 darbingo amžiaus gyventojų, kažkur „kabančių“.

Dauguma mano, kad užsienyje yra ne mažiau kaip 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šviečiasi, kad dauguma jų registruoti Darbo biržoje, bet dirba (arba retsykiais) užsienyje. Arba „dailinami“ statistiniai duomenys, kad tikroji bedarbystė nebūtų dar labiau šokiruojanti.

Jei kažkur klystu – pataisykite; įdomu sužinoti tikrąją padėtį.

[index]

Dauguma mano, kad užsienyje yra ne mažiau kaip 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šviečiasi, kad dauguma jų registruoti Darbo biržoje, bet dirba (arba retsykiais) užsienyje. Arba „dailinami“ statistiniai duomenys, kad tikroji bedarbystė nebūtų dar labiau šokiruojanti.

Tokiu atveju yra atvirkščiai. Popieriuje bedarbystė tada turi būti didesnė, nei yra iš tikro, nes kiekvienas registruotas darbo biržoje laikomas bedarbiu kai jis iš tikro dirba.

[Wycka]

Jei kažkur klystu – pataisykite; įdomu sužinoti tikrąją padėtį.

Teisybės dėlei, čia dar ne visi parametrai suminėti (jeigu įmanoma visus paimti); pvz kaip vertinti išėjusius nemokamų atostogų (kaip dirbančius ar bedarbius)? Kaip vertinti darbingo amžiaus bomžus ir socialius asmenis, kurie nedirba, bet ir darbo biržoje nesiregistruoja (pvz moterys/merginos „barakudos“). Kaip vertinti kalinius? Arba kariuomenėje tarnaujančiuosius, kurie darbinių pajamų negauna? Kaip vertinti laikinai nedirbančius dėl ligos (ligonius)?
Vat taip ir gauname, kad Lietuvoje de facto dirba tik apie ~1 milijoną žmonių, o kasdien valgo ir kitaip vartoją apie 3,5 milijono. Supaprastintai kalbant, Lietuvoje už vieną algą reikia išlaikyti 3 žmones.

[Gytaz]

Per savaitę įdarbintas rekordinis skaičius bedarbių

Balandžio pirmąją savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,5 tūkst. bedarbių. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš savaitę.
(...)
Balandžio 7 d. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje iš viso buvo 288,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,36 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Itin sėkminga savaitė darbo rinkoje.

[andyour]

Teisybės dėlei, čia dar ne visi parametrai suminėti (jeigu įmanoma visus paimti); pvz kaip vertinti išėjusius nemokamų atostogų (kaip dirbančius ar bedarbius)? Kaip vertinti darbingo amžiaus bomžus ir socialius asmenis, kurie nedirba, bet ir darbo biržoje nesiregistruoja (pvz moterys/merginos „barakudos“). Kaip vertinti kalinius? Arba kariuomenėje tarnaujančiuosius, kurie darbinių pajamų negauna? Kaip vertinti laikinai nedirbančius dėl ligos (ligonius)?
Vat taip ir gauname, kad Lietuvoje de facto dirba tik apie ~1 milijoną žmonių, o kasdien valgo ir kitaip vartoją apie 3,5 milijono. Supaprastintai kalbant, Lietuvoje už vieną algą reikia išlaikyti 3 žmones.

O valdininkai? Gaunančių socialines pašalpas tikrai neturėtų būti daug, tuo labiau, kad privalomi viešieji darbai. Dauguma tokių pensininkai, vaikai, žmonos besilaukiančios, ligoniai. Pensininkai dirbti neišgali arba niekas nepriimtų, jaunos motinos augina naują kartą, vaikai mokosi.

[Raptor]

neblogai, po truputi bedarbiu vis mažėja ir mažėja, tikėkimes emigracija nėra didelis procentas nuo tų septynių tūkstančių

Oficialių bedarbių šalyje sumažėjo iki 281,8 tūkst.

Ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 281,8 tūkst. šalies bedarbių. Tai 7 tūkstančiais mažiau nei prieš savaitę.

Teritorinės darbo biržos balandžio 8–14 dienomis padėjo įsidarbinti 6,5 tūkst. bedarbių. Kasdien į darbo rinką sugrįžo per 1,3 tūkst. žmonių – tai antrasis pagal dydį savaitinis įdarbintųjų skaičius tai pastaruosius dvejus metus.

Darbdaviai registravo 4,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,2 tūkst. mažiau nei prieš savaitę

Teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė daugiau nei 2,5 tūkst. asmenų. Daugiausia bedarbių – 48,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 34 proc. dirbs į viešuosius darbus, 13,1 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 2,4 proc. bedarbių mokysis profesijos.

Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,8 tūkst. žmonių. Kas penktas – jaunesnis kaip 25 m. amžiaus.

Balandžio 8– 14 dienomis nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos beveik 38,9 tūkst. (arba 13,8 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1630. Per savaitę jos baigtos mokėti beveik 3,1 tūkst. bedarbių, iš jų 34,4 proc. anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.

Darbo biržos duomenimis, savaitės pabaigoje darbo šalyje neturėjo 13,03 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

[Wycka]

neblogai, po truputi bedarbiu vis mažėja ir mažėja, tikėkimes emigracija nėra didelis procentas nuo tų septynių tūkstančių
Oficialių bedarbių šalyje sumažėjo iki 281,8 tūkst.

Mažėja tik norinčių dirbti bedarbių, o ką daryti su tais, kurie nenori dirbti? Kas juos išlaikys?

Darbo birža: kas ketvirtas bedarbis nenori darbo

Darbo biržos atliktos anonimiškos bedarbių apklausos parodė, kad 27 proc. nėra suinteresuoti gauti darbą. Vilniaus darbo biržoje registruojasi, bet nenori įsidarbinti kas penktas apklaustasis.
Tokius duomenis penktadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pristatė Darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys. Šviežiausia statistika: penktadienio duomenimis, šiuo metu yra 281,8 tūkst. bedarbių. Nuo metų pradžios jų sumažėjo apie 10 proc. — nuo 311 tūkst.
(...)