LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Marius_vln]

O tautinėms mažumoms leidus plačiau vartoti jų kalbą gal tiesiog maloniau būtų, ir mes geresni pasirodysim. Tai negi gaila?

Žinai, yra toks posakis - "apetitas kyla bevalgant". Iš pradžių sakys, kad nori tik lentelės savo kalba šalia valstybinės, vėliau lentelė valstybine kalba išvis dings (maža pavyzdžių, kai taip jau buvo?), o taip, po žingsnelį, galima toli toli nueiti... anot kito posakio, "užsileisi ant galvos, tai ne tik užlips, bet dar ir...".

[laimutis]

V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu

Pasak Seimo nario, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą keisti pareikalavo taip pat šis politinis darinys. Palengvinimai įteisina du skirtingus egzaminus: vienas visiems, kitas – abiturientams, baigiantiems Lietuvos mokyklas tautinių mažumų mokomąja kalba.
„Taigi tas tautinių mažumų atstovas, kuris mokosi lietuviškoje mokykloje, pirmiausia bus diskriminuojamas. Diskriminuojami bus visi, kadangi šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas. Be abejo, aukštosios mokyklos tokių pakeitimų verčiamos suabejoti bendrojo priėmimo sistemos teisingumu“, – svarsto V. Stundys.
Vis tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai kategoriškai prieštarauja taip ir toliau siaurindami vaikams galimybes visavertiškai jaustis ir konkuruoti Lietuvos švietimo sistemoje.

http://alkas.lt/2013/02/21/v-stundys...ybes-klausimu/

[index]

Žinai, yra toks posakis - "apetitas kyla bevalgant". Iš pradžių sakys, kad nori tik lentelės savo kalba šalia valstybinės, vėliau lentelė valstybine kalba išvis dings (maža pavyzdžių, kai taip jau buvo?), o taip, po žingsnelį, galima toli toli nueiti... anot kito posakio, "užsileisi ant galvos, tai ne tik užlips, bet dar ir...".

O taip nebūtų, nes lietuviai visgi dominuojanti tauta ir lietuvių kalba Lietuvoje yra valstybinė. Todėl tam nėra jokių prielaidų, nes lietuviams lenkų kalba nebėra prestižinė ir jie lietuviškai kalbėti nenustos. Greičiau "tiek daug davus" būtų lengviau atsilaikyti prieš kitus (svarbiausia Lenkijos) reikalavimus, nes "mes ir taip daug davėm, ko dar daugiau reikia?".

Kitas dalykas, kad lietuvių kalba nei iš gatvių lentelių nei iš administracijos dingti negali, nes: lenkiškos lentelės būtų tik dekoratyvinės, o adresai liktų po senovei - lietuviški, centrinė valdžia pripažintų tik lietuviškus dokumentus.

[laimutis]

Nepatinka tas pasakymas Lenkijos reikalavimų, kokią teisę jie turi kažko reikalauti, man asmeniškai nepatinka kaimynų politika Lietuvos atžvilgiu. Turime kalbėtis tik su savo piliečiais nesikišant kitai valstybei, tai pat neleisti Lenkijai kištis į tautinės mažumos kuri jai nepriklauso reikalus. Bet viskas daroma kad Lietuvos piliečiai geriau bendrautų ir šnekėtų su kaimynine valstybe, negu su Lietuvos valdžia. Taip kuriamas lojalumas kitai šaliai, savo valstybės įstatymų ignoravimas.

[index]

Nepatinka tas pasakymas Lenkijos reikalavimų, kokią teisę jie turi kažko reikalauti, man asmeniškai nepatinka kaimynų politika Lietuvos atžvilgiu. Turime kalbėtis tik su savo piliečiais nesikišant kitai valstybei, tai pat neleisti Lenkijai kištis į tautinės mažumos kuri jai nepriklauso reikalus. Bet viskas daroma kad Lietuvos piliečiai geriau bendrautų ir šnekėtų su kaimynine valstybe, negu su Lietuvos valdžia. Taip kuriamas lojalumas kitai šaliai, savo valstybės įstatymų ignoravimas.

Taip. Teoriškai Lenkija neturėtų kištis, bet kas dėl to kaltas? Ar ne mes, atstumdami lenkakalbius savo piliečius tiesiai į Lenkijos glėbį? Jei mes gerbtume savo tautines mažumas ir atsižvelgtume į jų poreikius, jiems šlietis prie Lenkijos tiesiog nebūtų reikalo. O jei ji ar kitos valstybės bandytų sužaisti tautinių mažumų korta jie to padaryti negalėtų, nes pas mus su jomis viskas būtų gerai.

Dėl to, kuo labiau bandysime smetonišku stiliumi sulietuvinti lenkakalbius, rusakalbius ir t.t. tuo jie labiau ieškos paramos kitose valstybėse ir taps mažiau lojalūs Lietuvai.

[laimutis]

Taip. Teoriškai Lenkija neturėtų kištis, bet kas dėl to kaltas? Ar ne mes, atstumdami lenkakalbius savo piliečius tiesiai į Lenkijos glėbį? Jei mes gerbtume savo tautines mažumas ir atsižvelgtume į jų poreikius, jiems šlietis prie Lenkijos tiesiog nebūtų reikalo. O jei ji ar kitos valstybės bandytų sužaisti tautinių mažumų korta jie to padaryti negalėtų, nes pas mus su jomis viskas būtų gerai.

Dėl to, kuo labiau bandysime smetonišku stiliumi sulietuvinti lenkakalbius, rusakalbius ir t.t. tuo jie labiau ieškos paramos kitose valstybėse ir taps mažiau lojalūs Lietuvai.

Kad nevyksta jokio lietuvinimo, tautinėms mažumoms sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje puoselėti savo kalbą ir kultūrą. Čia tik kai kuriems sukurstytiems lenkų mažumos atstovams taip atrodo, nieko nesigirdi iš kitų tautinių mažumų kad kas juos lietuvintu ar kitaip skriaustu. Ir jokių smetoniškų stilių valdžia netaiko.

[index]

Kad nevyksta jokio lietuvinimo, tautinėms mažumoms sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje puoselėti savo kalbą ir kultūrą. Čia tik kai kuriems sukurstytiems lenkų mažumos atstovams taip atrodo, nieko nesigirdi iš kitų tautinių mažumų kad kas juos lietuvintu ar kitaip skriaustu. Ir jokių smetoniškų stilių valdžia netaiko.

Daugelyje sričių taip ir yra, bet staiga imame ir pradedame nelogiškus karus prieš gatvių lenteles ir w raidę dokumentuose, taip sudarydami visiškai priešingą įvaizdį. Paimtume, įteisintume tokius mums faktiškai nesvarbius dalykus ir įvaizdį tų pačių lenkakalbių akyse pataisytume.

Dabar gi nemaža dalis jų lietuviakalbių nelabai mato ir su jais mažai bendrauja (Nes gyvena kur toli, mažuose miesteliuose), o kai jie atvažiuoja ir nuplėšo nuo namų lenteles su užrašais "ul. Wilenska", per televiziją kumščiais grūmoja, ką gali galvti paprastas lenkakalbis? "Jie matyt mūsų nekenčia". Dar kai paantrina vietos kunigėlis su LLRA aktyvistu tai kitaip galvot nelabai ir gali.

Mūsų nacionalistams, atvirkščiai, gatvių lentelės yra principo reikalas, kuriuo jie saugo gimtąją kalbą ir Lietuvą nuo sulenkėjimo ir bando. O, jų nuomone, jie net išvis ne lenkai (tą įrodinėja, ieškodami lietuviškų šaknų, baltiškų pavardžiu ir t.t.), todėl naudoti lenkų kalbos jiems išvis negalima, o reikia stengtis, kad jie kuo greičiau atvirstų į lietuvius.

Ir kokie gali būti santykiai, kai abiejose pusėse daug taip vieni apie kitus galvojančių žmonių, o stipresnė pusė, kuri galėtų parodyti geranoriškumą, to nedaro. O darytume atvirkščiai, nesispardytumėm dėl smulkmenų ir tokius dalykus įteisintume savo iniciatyva ir vaizdas būtų visiškai kitoks. Tada, greičiausiai, ir lietuvių kalbos noriau mokytųsi (nes kalbantis lietuviškai būtų nebe priešas, o draugas) ir už radikalus nebebalsuotų ir Lenkijos pagalbos neprašytų.

[Marius_vln]

Taip niekas ir nesugeba atsakyti, kas lenkiško būtų jei Latvių g-vė būtų rašoma ul. Łatwiu? Kur čia lenkų kalba? Manau anksčiau ar vėliau ul. Łatwiu taptų ul. Łotewska. O Vilnius - Wilno.

Tai jau šitaip ir yra - tereikia pasižiūrėti į Vilniaus rajono mikroautobusus - visos vietovės maršruto lentelėje sulenkintos.

[index]

Po šimtmečių Lietuvos ir lietuvių politinio ir kultūrinio dulkinimo, po ATR tik kaip Lenkijos valstybės traktavimo, po bandymų nutautinti ir rašto bei spaudos draudimo negali būti jokios minties apie užrašus kita kalba kaip tik lietuvių. Man nusičiaudėt kaip kažkas kalba pas save namie ar gatvėj tarpusavyje. Kodėl viena tautinė mažuma turi būti iškelta virš kitų ir turėti daugiau privilegijų. Aaa nes raidynas tai leidžia?

Užtat dabar mes visada sėdėsim supykę ir niekada su lenkais nebedraugausim. Iš tikro, tai mūsų tautos elgiamės kaip maži vaikai. Vokiečiai su prancūzais irgi visada kariavo, vieni kitų nemėgo, bet vieną kartą sutarė susitaikyt. Ir kaip geriau?

Tai nebūtinai viena. Jei rusai paprašytų rusiškų gatvės lentelių Visagine - būčiau už, karaimai Trakuose (Kas išvis būtų simboliška ir gražu ) irgi.

Taip niekas ir nesugeba atsakyti, kas lenkiško būtų jei Latvių g-vė būtų rašoma ul. Łatwiu? Kur čia lenkų kalba? Manau anksčiau ar vėliau ul. Łatwiu taptų ul. Łotewska. O Vilnius - Wilno.

Tokia lenkų kalba, kokią jie vartoja. Ir tegul rašo kaip nori, koks mums turi būti skirtumas? Oficialūs adresai lietuviškai, šalia visada yra lietuviškas užrašas ir gerai. O šalia tegul rašo nors ir Swahili.

Čia, beje, ir yra mano aukščiau nupasakotas bandymas įrodyti, kad: jie nekalba tikra lenkų kalbą>jie nėra lenkai>jie yra lietuviai>tai juos būtina atlietuvint.

Žaidimas procentais, Lietuvių nėra net 3mln., lenkų 40mln. (91.56%), rusų 143mln (81%). Totorių Rusijoj 3.9%, Baškirų - 1.15%. Čiaudėjo jie ant tokių skaičių. Tuo tarpų kitų šalių santykiai yra kaip lygiaverčių partnerių, o ne kaip tarp dulkintojų ir dulkinamųjų - jie gali sau leisti atitinkamas nuolaidas.

Bet mūsų valstybėje tai lietuviškai kalbantys esame absoliuti dauguma, todėl esame stipresnė pusė. Todėl mūsų valstybėje mes turime rodyti geranoriškumą ir siekti sutarimo.

Santykiai su savo lenkais yra mūsų šalies vidaus reikalas, o blogi santykiai su Lenkija yra tik šalutinis mūsų negalėjimo su jais sutarti produktas.

[index]

Kokiu būdu lenkiška gatvės lentelė sukels Lietuvos okupaciją ir lietuvių genocidą?

[laimutis]

Kokiu būdu lenkiška gatvės lentelė sukels Lietuvos okupaciją ir lietuvių genocidą?

Nesukels, bet grįšime į tuos tamsius Lietuvai laikus kai Vilnius buvo okupuotas svetimos valstybės, to įrodymas bus šios lentelės kurios kabėjo ir 1920-1939 m. va kaip prieinama iki visiško absurdo.

[Romas]

Kokiu būdu lenkiška gatvės lentelė sukels Lietuvos okupaciją ir lietuvių genocidą?

Nesukels, bet grįšime į tuos tamsius Lietuvai laikus kai Vilnius buvo okupuotas svetimos valstybės, to įrodymas bus šios lentelės kurios kabėjo ir 1920-1939 m. va kaip prieinama iki visiško absurdo.

Edgaras Stanišauskas, Vilniaus miesto tarybos narys, Visuomeninio judėjimo „TAIP“ pirmininko pavaduotojas

2013 m. vasario 19 d. 15:46
Gatvių pavadinimai lenkų kalba – ne politikų, o bendruomenės patogumo reikalas

Taigi iš esmės, jeigu gyventojai matytų prasmę, greta lietuvių kalbos lentelių, savo gatves galėtų žymėti nors ir visomis pasaulio kalbomis. Tuo tarpu bausti už tai, kad savo nuosavybę žymi, kaip nori, yra mažų mažiausia nesąmonė. Turime suprasti, kad gatvių žymėjimas kita kalba yra paprasčiausio vietos bendruomenės patogumo ir pasirinkimo reikalas

http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=60710445

[laimutis]

Edgaras Stanišauskas, Vilniaus miesto tarybos narys, Visuomeninio judėjimo „TAIP“ pirmininko pavaduotojas

2013 m. vasario 19 d. 15:46
Gatvių pavadinimai lenkų kalba – ne politikų, o bendruomenės patogumo reikalas

Ne lentelėse ir pasuose esmė, problemos dar tik ateityje, gavę vieną užsinorės ir daugiau, šios mažumos apetitai nepasotinami, lauksim ateityje kitų reikalavimų.

[Romas]

/\ Čia toks įdomus straipsnis - vienas įžymus žmogus sugebėjo nekartoti kompleksų, o pasakyti kažką naujo šia tema

www.15min.lt 2013 vasario 19d. 17:11
Tomas Šernas
Kodėl Lietuvos evangelikai reformatai nebijo lenkų?

Diskutuodami dėl energetinių projektų, švietimo, namų renovacijos, santykių su kaimyninėmis šalimis, lietuviai nuolat atlieka savęs, kaip tautos, suvokimo ir įtvirtinimo darbą.
Tai nėra lengva nuolat besikeičiančioje Europoje. Be viso to, Lietuvoje dar konkuruoja dvi nacionalinės istorijos paradigmos. Viena iš jų teigia, jog LDK ir bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė yra turtinga mūsų istorinė praeitis, kurią reikia rūpestingai priimti kaip savą, ją suvokti, iš jos mokytis.
Kiti mokslininkai, pavyzdžiui, prof. Alvydas Jokūbaitis, atstovauja stovyklai su priešinga nuomone. Jis teigia, kad šiuolaikinė Lietuvos Respublika nėra LDK tęsinys. Pasak profesoriaus, dabartinė Lietuva ir jos politinė savimonė yra susijusi tik su tautine tarpukario Respublika, bet ne su LDK ar bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybe.
(...)

Dėl ilgai trukusios nutautinimo politikos lietuviai yra jautrūs visoms su gimtąja kalba susijusioms temoms. Ar Lietuvos nedraugai negali pasinaudoti šia padėtimi?
(...)

Jeigu ir Lietuvos dabartį interpretuotume religijotyros požiūriu, tai juokaujant galima būtų pastebėti, jog daugelio dorų žmonių vertybių hierarchijoje lietuvių kalba beveik užima centrinio pagoniško stabo vietą. (...) Jeigu mes šią padėtį suvoksime tik iš tarpukario tautinės respublikos istorinės perspektyvos, tuomet iškils realus pavojus, jog daugelis gerų dalykų gali žlugti nė neprasidėję – jei kokia mažuma neparodys pagarbos „valstybę konsoliduojančiai“ dievybei.
(...)

Be abejo, reikia turėti vilties, kad politinis pragmatiškumas nugalės, reikiami susitarimai bus pasiekti, tačiau ne tik dešinysis elektoratas, bet ir visa lietuvių patriotinė visuomenė vėl ilgam liks įtari visiems su lenkais susijusiems klausimams.
Jeigu galima bent teoriškai įsivaizduoti egzistuojant kokią nors Lietuvai ir Lenkijai priešišką jėgą bei jos dalyvavimą šioje situacijoje, tai, ko gero, šis uždavinys tai jėgai būtų esminis.
Todėl mums visiems, savo pačių garbei ir naudai, reikia išmokti vertinti bei saugoti kiekvieną Lietuvos dalį, neišsižadėti nei nepatinkančių jos istorijos fragmentų, nei skirtingų jos žmonių ar bendruomenių. Neišsižadėti, nepaisant, ar tai būtų lenkai, ar reformatai bei kiti „indėnai“. Tik taip mes galime tapti laisvais.

http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...nku-500-308535

[laimutis]

Manote bus viskas gerai jei bus lentelės ir užrašai lenkų kalba, supaprastintas lietuvių kalbos mokymasis? Vietinė valdžia ir LLRA skiepija krašte lojalumą kaimyninei šaliai, bet ne Lietuvos valstybei, tokia politika ir veiksmai stumia šią bendruomenę į užburtą ratą.

[Tomizmas]

Nesukels, bet grįšime į tuos tamsius Lietuvai laikus kai Vilnius buvo okupuotas svetimos valstybės, to įrodymas bus šios lentelės kurios kabėjo ir 1920-1939 m. va kaip prieinama iki visiško absurdo.

Vilniuje niekas tų lentelių ir nereikalauja. Kalba eina apie du Lietuvos administracinius vienetus, kur lenkai sudaro daugumą: Vilniaus rajonas (>60% lenkų) ir Šalčininkų rajonas (80% lenkų). Vilniaus mieste lenkai sudaro mažiau nei 20% gyventojų ir niekas apie lenkiškas lenteles Vilniaus mieste net nekalbėjo.

[Ragutis]

Vilniuje niekas tų lentelių ir nereikalauja. Kalba eina apie du Lietuvos administracinius vienetus, kur lenkai sudaro daugumą: Vilniaus rajonas (>60% lenkų) ir Šalčininkų rajonas (80% lenkų). Vilniaus mieste lenkai sudaro mažiau nei 20% gyventojų ir niekas apie lenkiškas lenteles Vilniaus mieste net nekalbėjo.

Aš suprantu kad tu lenkas, bet kam tau to reikia? Lietuviškai nesupranti? Ar atvykę svečiai nesupranta? Jei nori savo tautos kažkokį nacionalizmą išlaikyti, laikyk jį savo šeimoje ir nelysk į viešumą ir nesiūlyk kitiems žmonėms, kuriems to nereikia. Lietuviai tavo minėtuose rajonuose jau skundžiasi, kad yra ignoruojami SAVO ŽEMĖSE, manai tai normalu?
LR Konstitucijoje aiškiai rašoma:
10 str.
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.
14 str.
Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

Jeigu žmogus gyvena Lietuvoje, negerbia įstatymų, tradicijų, kalbos, nemanau kad jis gali vadintis Lietuviu, veikiau emigrantu.

[VNS]

O taip. Parėkim dabar "lenkaj pola!!!!!1!1!1!"

Aš tai iš viso nesuprantu, kaip toks siaubo filmo scenarijus padaromas iš tokio paprasto dalyko: istorinės tam tikroje teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos noro tiesiog savo gyvenamoje teritorijoje turėti užrašus savo kalba, šalia valstybinės kalbos. Juk daugybėje šalių taip yra, ir niekas neverkia. Kaip jau minėjau - net Lenkijoje Seinų ir Punsko lietuviai turi užrašus savo kalba. O pas mus "lenkaj pola!!!!!!!1111!!!". 20 metų rusai puolė, dabar jau pasikeitė plokštelė.

Signatura daug ką pasako

[VNS]

Aš ne lenkas (bet kaip Vilnaius regiono ir vėliau - paties Vilniaus miesto gyventojas, bendrauju su lenkais kasdien nuo mažens), paprasčiausiai man yra keista, kad mūsų šalyje iš tokio paprasto dalyko, kuri istorinių nuolat ten gyvenančių tautinių bendrijų atstovai turi daugybėjė kitų šalių, daromas toks siaubo filmas, vos ne "lenkaj pola", mus čia tuoj okupus, Šalčininkus atims ir t. t. Tuo labiau, kad tie siaubo filmai dažnaiusiai yra grynas hiperbolizavimas, neatsižvelgiant į faktus, kad realiai lietuvių kalba yra ir visada bus valstybinė, niekas nereikalauja antros valstybinės kalbos. Niekas nedalina mūsų šalies teritorijos. Tautinės bendrijos noras yra savo istoriškai šimtmečiais gyvenamuose regionuose užsirašyti užrašus ŠALIA LIETUVIŲ KALBOS dar ir savo kalba. Ir dėl to šitoks skandalas? Neagituoju nei už, nei prieš, tiesiog man keista, kai pas mus yra daroma tokia problema iš to, kas daugelyje šalių yra įprasta.

Vaizdas iš Lenkijos:

http://farm9.staticflickr.com/8169/7...62c6440d_z.jpg

Tokia logika vadovaujantis reikia ir prie Vilniaus ribolzenkliu pridet skydus "STOLICA LITOVSKOI RESPUBLIKE" kokios problemos? negi gaila?

[VNS]

Įdomu tai, kad problemos kažkodėl kyla tik dėl lenkų kalbos. Vilniuje rasi kirbines užrašų ar iškabų užsienio kalbomis (daugiausia anglų), bet niekas iš to nedaro problemų. Savo ruožtu jei užrašas lenkiškas, visi didoeji lietuvybės puoselėtojai tuoj pat sukrunta - o kaip čia dabar leisim sau ant galvos lipti. Netgi rusiški užrašai kažkodėl tokios reakcijos neiššaukia.

O gal reiktų paimt vėliavą į rankas ir gryninti lietuvybę Swedbanką paverčiant švedbanku ar švedų taupomąja kasa, Double Coffee - dvigubos kavos užeiga, o Olympic Casino įpareigoti pakeisti iškabas į Olimpinius lošimo namus?

Petrauliumai, tu kaip visad mane pralinksmini
Duoble Coffe tai čia gatvės pavadinimas ar miestas? Coca Cola skvero pavadinimas? Barclays tai čia tas kvartalas už dangoraižio?