LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[laimutis]

Ką tik per žinias rodė kaip Šalčininkų rajono merui ar seniunui buvo įsakyta pašalinti lenkiškas gatvių lenteles. Tasai atseit neturi jokios teisės kištis į privačią nuosavybę. Paaiškinkit ar turi teisę žmonės panorėję kabinti lenteles tokias kokia kalba jiems patinka, ir ar jokios teisės neturi valdžia tiems žmonėms įsakyti jas pašalinti?
Nes kažkaip keista, vieni daro ką nori, o vietinė valdžia tyli, kita jau grasina policiją pasisamdyti tas lenteles nuimti. Atrodo kad tai butų ne Lietuvos Respublikos teritorija o kažkieno sukurta atskira valstybė valstybėje.

[Zorro]

Ką tik per žinias rodė kaip Šalčininkų rajono merui ar seniunui buvo įsakyta pašalinti lenkiškas gatvių lenteles. Tasai atseit neturi jokios teisės kištis į privačią nuosavybę. Paaiškinkit ar turi teisę žmonės panorėję kabinti lenteles tokias kokia kalba jiems patinka, ir ar jokios teisės neturi valdžia tiems žmonėms įsakyti jas pašalinti?

O kame problema?
Yra tokia Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ratifikuota 2000 m. vasario 17 d.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsea...35&Condition2=

11 straipsnis
1 Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.
2 Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją.
3 Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

[Aleksio]

O kame problema?
Yra tokia Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ratifikuota 2000 m. vasario 17 d.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsea...35&Condition2=

Tuoj visokiausi paaiškins, kad tai yra tik tarptautinė konvencija, o Lietuvoje vietiniai įstatymai yra viršesni už tarptautinius, viskas ten yra tik rekomendacijos ir kad lenkų čia išvis nėra - tik belarusai-"tuteišai" ir polonizuoti lietuviai, todėl lenkiškų lentelių nereikia.

[laimutis]

O kame problema?
Yra tokia Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, ratifikuota 2000 m. vasario 17 d.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsea...35&Condition2=

11 straipsnis
1 Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas.
2 Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją.
3 Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

Man tai jokios problemos nekyla. Tai kodėl tada prašoma pašalinti tas lenteles, kame čia reikalas tada?

[Zorro]

Man tai jokios problemos nekyla. Tai kodėl tada prašoma pašalinti tas lenteles, kame čia reikalas tada?

Nežinau, gal dėl to, kad ne visi visus įstatymus žino.

[Kavasiakas]

Galima palyginti su latviais ir estais. XIX amžiaus pradžioje mes dar buvome viename lygyje, o XX amžiaus pradžioje...
Pas juos raštingumas siekė beveik 100 proc., pas mus 55, o vietomis ir mažiau.
Mūsų universitetą uždarė ir latviai, niekada neturėję aukštojo mokslo įstaigos, buvo raštingesni ir progresyvesni. Be to, jie sudarė daugumą Rygoje nuo ~1880. Ten sukūrė savo pakraipos architektūros mokyklą - latvišką art nouveau, tautino romantizmo architektūrą, atidarė tautos namus ir kt.
Turėjo galimybę leist knygas, laikraščius ir kt.
Lietuviai negalėjo dirbt Lietuvoje, negalėjo mokytis, o išėję mokslus Rusijoj, negalėjo įsidarbinti Lietuvoje, todėl statė tiltus Rusijoj ir Varšuvoj, tyrinėjo istoriją Peterburge, leido lietuvių liaudies dainas Kazanėje, nutauto, nuskurdo, buvo priversti, skirtingai nuo latvių, išemigruoti į JAV (virš milijono), vėliau dėl to neteko ir sostinės (neva nėra lietuvių Vilniuje).
Apksritai, po kiekvieno sukilimo sekė politinės emigracijos bangos, per kurias iš Lietuvos pabėgo gabiausi, nes čia grėsė tremtys į Tobolską ar Voronežą arba mirtis. Vėliau iš Lietuvos emigravo net į Latviją, ten gimdavo ir lietuviai vaikai. Gerai, jei dar Latvijoj ir ne tremtinių šeimoj. Šimtas tūkstančių į Latviją. Į Rygą, Jelgavą, Liepoją. Liepojoj, Mintaujoj kartais sudarydavo daugumą moksleivių gimnazijoje. Ar iš gero gyvenimo?
Uždarius Universitetą, studijuoti galėjo tik Charkove, Peterburge.
Jau nekalbu apie tai, kad po kiekvieno sukilimo, iš Lietuvos išvežinėjo meno, istorijos vertybes, dokumentus, griovė bažnyčias ir kitaip keršijo, ko tie patys latviai ar estai išvengė.

Ilgas skaitymas: Augustinas Janulaitis 1863 - 1864 m. sukilimas Lietuvoje
1 dalis. http://www.lietuvos.org/istorija/1863/index.htm
2 dalis. http://www.lietuvos.org/istorija/1863/index2.htm
3 dalis. http://www.lietuvos.org/istorija/1863/index3.htm

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/200...stving_01.html
Išora sušaudytas. Krasinskis pasipiktino - į Viatką!


Na ir tebūnie dar vienas.
http://www.atgimimas.lt/Kultura/2008...umas-ir-laisve

slyksciausia,kad istorijos nepakeisi ir kad ir kaip tai liudna,taciau reikia susitaikyti, kad Lietuvai gyvuot sunkiau nei kitom salim

[Zorro]

slyksciausia,kad istorijos nepakeisi ir kad ir kaip tai liudna,taciau reikia susitaikyti, kad Lietuvai gyvuot sunkiau nei kitom salim

Kiekviena tauta turi vienokių, ar kitokų problemų. Nu nereikia dėl to užsiciklinti.

[Romas]

slyksciausia,kad istorijos nepakeisi ir kad ir kaip tai liudna,taciau reikia susitaikyti, kad Lietuvai gyvuot sunkiau nei kitom salim

Ar čia ta drąsi tauta?..
Gal nustokim savęs gailėti ir gal dar užuojautos iš kitų laukti?

P.S. Atsiprašau, kad panašu į OT, bet ateina laikas kurti temą apie lietuvių nacionalinį charakterį

[laimutis]

Prof. A.Butkus: Nesolidari baltiškoji Lietuva

Bendros praeities su Lenkija akcentavimas gali nebent liūdinti, nes būtent dėl jos Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių kraštų (tarp jų nuo Latvijos, Estijos ir Suomijos), kurie tokios lenkų malonės išvengė. Panašaus likimo sulaukė ir Latvijos Latgala, kurios kultūrinį ir ekonominį atsilikimą Latvijos istorikai aiškina ilgu šio krašto buvimu Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje (1569-1772 m.), lenkų kultūros įtaka ir šiurkščia polonizacija. Vokiečių nuo XIII a. valdytose latvių žemėse niekur nesusidarė vokiečių kalbos židinių, tačiau Latgaloje, lenkų vadintoje „Inflanty Polskie“, Bažnyčios ir dvarų spaudžiami valstiečiai nuo XVII a. ėmė lenkėti taip, kaip ir Lietuvoje. Vokiečiai neniekino nei lietuvių (Prūsijoje), nei latvių, nei estų kalbos, patys jų mokėsi ir leido knygas. Kaip liudija XVIII a. Kuršo kunigaikštystės dokumentai, latviškai prastai mokančiam vokiečių pareigūnui grėsė atleidimas iš tarnybos. Lenkai į vietines kalbas žiūrėjo niekinamai ir kaip įmanydami jas slopino. Istorikas Edvardas Gudavičius tai iliustruoja Kauno ir Vilniaus pavyzdžiu. Kauno magdeburgija buvo vokiška, Vilniaus - lenkiška, todėl Kaunas lietuvėjo, o Vilnius lenkėjo.
Vasalinės Kuršo kunigaikštystės nenorą jungtis prie ATR latviai istorikai aiškina taip: „Vokiečių dvarininkai, kad ir nuolat kovodami su kunigaikščiu ir skųsdami jį (Lenkijos - aut. past.) karaliui bei Seimui, anaiptol netroško patekti į Lenkijos-Lietuvos sudėtį. Juos baidė katalikiškoji kontrreformacija, karalystėje vyraujanti anarchija, neišsilavinimas, vokiečiams svetimas mentalitetas ir gyvenimo būdas“. Tad suartėjimas su lenkais nukreipė Lietuvos ir Latgalos visuomenę į lėtesnę civilizacijos raidą, o nuolatinis kalbos niekinimas ir jos gujimas iš viešo gyvenimo lietuviams ir latgaliečiams atnešė dar ir kultūrinę stagnaciją bei gerokai suvėlino tautinį atgimimą, palyginti su latviais, estais ir suomiais.

http://www.respublika.lt/lt/naujieno...skoji_lietuva/

[Romas]

/\ Dar tam autoriui reikėjo pasiūlyti lietuviams pralaimėti Žalgirio mūšį, o gal ir kokį Oršos mūšį - tikrai būtų išvengta lenkų ir polonizavimo.
Šiaip, Butkus ir "Respublika" nedaug kuo savo "objektyvumu" atsilieka nuo Songailos ir "Vorutos"

[laimutis]

/\ Dar tam autoriui reikėjo pasiūlyti lietuviams pralaimėti Žalgirio mūšį, o gal ir kokį Oršos mūšį - tikrai būtų išvengta lenkų ir polonizavimo.
Šiaip, Butkus ir "Respublika" nedaug kuo savo "objektyvumu" atsilieka nuo Songailos ir "Vorutos"

Nereikia perdėti dėl šių mušių. Iki tariamos Krėvos unijos LDK buvo stipresnė už pačią Lenkiją, tiek atsilaikė metų butų ir be lenkų apsėjusi, turėjusi savo suverenų valdovą, butų nekaišioję lenkai pagalių į Lietuvos didikų ratus.
Visi žinom kad Vytautas tiek buvo turtingas kad Jogailai skolino pinigų kariams samdytis ir ginklams pirkti. To Oršos mūšio iš vis galėjo nebūti jei sustingęs karalius Kazimieras nebutų snaudęs ir užleidinėjęs vasalines rusų žemes iššišokančiai Maskvai. Jo lenkiška politika privedė prie to kad Maskva XV a. pasidarė puolančioji. Tad spręskite patys kas but buvę geriau.

[Romas]

Istorijoje nėra tariamosios nuosakos. Sunku surasti beprasmiškesnį užsiėmimą, nei kalbėti apie tai, "kas būtų jeigu būtų" - ir dar prieš 600 metų...
Gal tuos kliedesius apie tai, kad vokiečių kurltūrinė įtaka būtų išsaugojusi lietuvybę, nes "vokiečiai neniekino lietuvių", palikime kitoms temoms.


Verčiau grįžtam į artimesnius laikus.

[oranger]

Ar čia ta drąsi tauta?..
Gal nustokim savęs gailėti ir gal dar užuojautos iš kitų laukti?

P.S. Atsiprašau, kad panašu į OT, bet ateina laikas kurti temą apie lietuvių nacionalinį charakterį

Sukurk, Romai. Padiskutuosime

[Sula]

Kažkur skaičiau, kad iš 160 lenkiškų mokyklų esančių užsienyje Lietuvoje yra 120 lenkų mokyklų, kuriose, be to, absoliuti dauguma pamokų vyksta lenkų kalba.
Baltarusijoje 350 000 lenkų (pokariu buvo virš milijono), ir, kiek žinau, tik viena lenkiška mokykla (dalis pamokų vyksta lenkų kalba) Gardine. Kaži, ar peticijas Baltarusijos lenkai rašo?

[laimutis]

Jūs visiškai neteisingai keliate klausimą. Lietuvoje lenkų sąlygos yra pačios blogiausios kokios tik galėtų būti, jie persekiojami, jiems viskas draudžiama. Baltarusijoj ar Latvijoj, atvirkščiai, sąlygos yra tobulos.


Atvaizdas

Bet kaip tokius žemė Lietuvos nešioja turi geriausias salygas visame pasaulyje ir vis dar maža, negana, vis kažko reikalauja, ir kada jie nusiramins?

[oranger]

Bet kaip tokius žemė Lietuvos nešioja turi geriausias salygas visame pasaulyje ir vis dar maža, negana, vis kažko reikalauja, ir kada jie nusiramins?

[oranger]

O čia truputi lenkiško folkloro:

" Jedna bomba atomowa i wrócimy znów do Lwowa... Druga mała, ale silna, i wrócimy też do Wilna"

Manau vertimo nereikia

[Kavasiakas]

Jeigu ties lenkams čia taip blogai tai ko jie čia dar gyvena? Tegu mauna lauk nieks nepasiges, arba tegu zyzt baigia.

[Lettered]

Jeigu ties lenkams čia taip blogai tai ko jie čia dar gyvena? Tegu mauna lauk nieks nepasiges, arba tegu zyzt baigia.

Turbūt dėl tų pačių priežasčių kaip ir visi kiti.

[oranger]

Skiriu Lettered.


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...s-474508/psl-2


Kuom čia dėti lietuvių-lenkų santykiai? Kas norės - supras. Kas netingės, paskaitys mūsų diskusiją kelias puslapių anksčiau.
Galima tik paminėti, kad šie Klaipėdos politikai yra LLRA politiniai partneriai ir sąjungininkai.

Beje, straipsnio tęsinys.


Apie partnerystę plačiau skaitome čia: http://kauno.diena.lt/rinkimai/polit...aljansa-445788

ir čia: http://www.delfi.lt/archive/rusu-tau....d?id=59818321

Klaipėdoje ukrainiečių gyvena beveik tiek kiek rusų. Manau, kad pridėjus dar vokiečius ir žemaičius, gausime gatvių pavadinimus penkiomis kalbomis!!!
Dar manau ir latviškai bei jidiš kalba nepakenks, kad, kaip tas rusas sako, žmonės normaliai galėtų gyventi!