Na, tai kokios šalies jis rezidentas? Ir jau netgi nesislapsto.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąKodėl tik dvikalbiai užrašai? Gal Vilniuje pagaliau atsiras trikalbės gatvių lentelės:
Savanorių pr. - al. Armii Krajowej - пр. Красной Армии
įtariu viceministras itint nepageidautų varianto:
Savanorių - Sawanoriu - Саванорю
http://www.miestai.net/forumas/showp...0&postcount=98
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
O ir pačias miesto lenteles reikės keisti Vilnius - Wilno.
Neaišku, kaip daryti su VT stotelėmis, tvarkaraščiais, valstybinėmis įstaigomis ir t.t.
Nepigus tai malonumas. Be to, lieka neaišku, kaip bus skaičiuojamas tautinių mažumų procentas nuo kurio bus diegiama daugiakalbė informacija. Beje, kaip minėjau, mano kaimynų šnekamoji kalba yra rusų, nors pagal tautybę jie yra lenkai.
Comment
-
Parašė miestasŽydai čia ne prie ko. Jie gyveno centre, vertėsi prekyba, lupikavimu, tačiau ne žemdirbyste.
Visgi reikia konstatuoti, kad Vilniaus krašto vietovardžių atlietuvinimas nebuvo įvykdytas pakankamu mastu 1939-1940 m. Nebuvo jis vykdomas ir po 1990 m. O to labai reikėtų - visi nelietuviškos kilmės pavadinimai turi būti pakeisti.
Comment
-
Parašė miestasKodėl trikalbiai? Būkim biedni, bet teisingi, visi turi šiam krašte integruotis.
Yra ir kitų niuansų. Pvz.: Vilniuje klestėjo žydų kultūra, Trakuose - karaimų - ar juos nurašom, nes dabar neprirenka procento?
Beje, mano tolimas giminaitis Grigorijus Kurecas, Grigiškių įkūrėjas, buvo baltarusis.
Comment
-
Parašė miestasPonas viceministras pasakė aiškiai - jokių užrašų nelotyniškais rašmenim, o toponimai, kilę iš baltarusių asmenvardžių turi būti rašomi... Lenkiškai.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąDar būtų įdomu, kokia institucija užsiims Lietuvos lenkiškų pavadinimų normatyvinimu. Na gerai, yra pavadinimai išlikę nuo tarpukario, bet yra ir daug naujų. Ar tuo užsiims koks nors lenkų kalbos institutas, ar kažkokios Žečpospolitos instancijos?
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąUžsiims valdžia, tik vietinė, tiek centrinė, kaip ir visose kitose normaliose šalyse, kur yra dvikalbės lentelės. (Tas pats galioja ir Lenkijoje, kur yra lietuviškos lentelės. Beje, ten tiek pačių lietuvių, tiek lietuviškų kaimų procentaliai dar mažiau).
Vilniaus g. - ul. Wilniaus ar ul. Wilenska;
Jogailos g. - ul. Jogailos ar ul. Jagiellonska;
Geležinkelio g. - ul. Gialezynkelio ar ul. Kolejowa;
ir t.t. ?
Pagal Jūsų teorija, įtariu, Šalčininkuose bus vienaip, Vilniuje - kitaip, o Pabradėje dar trečiaip.
Comment
-
Parašė miestasJeruzalė, kaip ir Cedronas, kaip ir Kalvarijos - grynai katalikiški pavadinimai, susiję tik su kryžiaus keliu ir Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.
Jokie žydai ten negyveno.
Bet kokiu atveju, norint įteisinti nelietuviškus asmenvardžius, reikės keisti konstituciją. Arba gramatiką. O čia jau kalbininkų reikalas, ne politikų. Ir iškart pasimatys, kiek Lietuvos kalbininkų yra patriotų, o kiek "dėl trupinio aukso"..., kaip sakė V. Kudirka.Paskutinis taisė Al1; 2013.01.17, 18:42.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąPaskysiu savo poziciją - aš esu UŽ daugiakalbes lenteles, bet su transkribavimo sąlyga visiems nelenkiškos kilmės pavadinimams. Manau, kad su tuo nesutiks patys iniciatoriai ir kils didžiulė nesutarimų banga ir bereikalingos įtampos, pvz:
Vilniaus g. - ul. Wilniaus ar ul. Wilenska;
Jogailos g. - ul. Jogailos ar ul. Jagiellonska;
Geležinkelio g. - ul. Gialezynkelio ar ul. Kolejowa;
ir t.t. ?
O visos šitos diskusijos - kas prieš 100 metų buvo rektorius, vyskupas ar kompozitorius dabarčiai nėra įdomios. Dabartis yra dabartis, o praeitis liko praeitimi.Paskutinis taisė Aleksio; 2013.01.17, 19:48.
Comment
-
Parašė ratTeisingai, dabartis yra dabartis, ir rašyti reikia dabartietiškai - pa litewsku. Su viena sąlyga leisčiau rašyti lenkiškai, jei įteisintų gėjų santuokas ir įsivaikinimą.
Wikipedija raszo, kad UK 0,5-1mln lenkų gyvena, kodėl ten nenori rašyti Birmingamusz, Manczester, Liwerpul? Nes būtų pasiųsti ant rusiškos kombinacijos?
Comment
-
Parašė ratNereikia man jokios pagalbos, jei kada reikės manau, kad sugebėsiu rasti tinkamą vietą jos prašyti. Ačiū.
Todėl bandau formuluoti kitaip.
Angliškoje vikipedijoje, straipsniuose apie lenkiškus miestus Vroclavą, Opolę, Gdanską demografijos skilties nėra. Čia kyla klausimas, vai iz it sou, jei apie dažną kitą Europos miestą, taip pat ir apie Vilnių, yra.
Tuo tarpu, lenkiškoje šių puslapių versijoje - miestų tautinių mažumų procentinės sudėties XXI a. man rasti nepavyko, tik gyventojų skaičius. Pourquoi?
Google street view irgi neradau lentelių su ne lenkiškais užrašais.
http://www.tygodnik.lt/200943/43-samorz1_1.jpg
Comment
-
Parašė ratPourquoi?
Didžiausia tautinė mažuma - vokiečiai 126 000 (2011), daugiau nei du trečdaliai Opolės vaivadijoje.
28 gminos kur leidžiama nauduoti vokiečių kalbą kaip pagalbinė.
Comment
-
Parašė ratNežinau kiek gyvena, taigi neparašyta.
http://en.wikipedia.org/wiki/German_minority_in_Poland
Tik Opolės vaivadijoje 10%, visur kitur mažiau nei procentas.
Ir vaizdinė informacija (nepaisant to, kad jog vokiečių ten nykstamai mažai)
Paskutinis taisė Lettered; 2013.01.17, 22:35.
Comment
-
Parašė ratNežinau kiek gyvena, taigi neparašyta.
Kai po karo Lenkija kūrėsi naujose teritorijose, tai net komunistai instinktyviai stengėsi mažinti tautinių mažumų skaičių. .
Užsilikę vokiečiai po karo iškeldinti į Vokietiją, ukrainiečiai buvo prievarta repatrijuoti (kaip ir lenkai bėgo iš Ukrainos). Per operaciją "Vysla" iš gimtųjų vietų buvo iškeldinti lemkai, bojkai ir kitos ukrainiečių etninės grupės. Naujose vietose jie negalėjo sudaryti virš 10 proc. populiacijos.
Su ramesnėmis (gudai) ir mažiau skaitlingomis (lietuviai) mažumomis elgtasi be didesnių represijų.
Po II pasaulinio karo pirmą kartą nuo XIII ar XIV amžiaus (Kazimiero Didžiojo laikų) Lenkija tapo etniškai vienalyte šalimi.
2011 m. Lenkijos gyventojų ir būstų surašymo ataskaita. http://www.stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/...ow_NSP2011.pdf
Pirmą kartą per surašymą buvo leidžiama save identifikuoti su keliomis tautybėmis
Apie tautybes - 105-105 puslapyje:
93,88 proc. lenkai
2,19 proc. Lenkijos piliečiai, save laikantys lenkais ir nelenkais
1,46 proc. Lenkijos piliečiai, savęs nelaikantys lenkais
Nenustatyta - 2,47 proc (iš jų 1,07 proc - ilgalaikiai emigrantai)
Užsienio piliečiai 3,65 proc.Paskutinis taisė Romas; 2013.01.18, 21:42.
Comment
-
Lenkijoje trautinės mažumos kalba gali būti naudojama, jeigu ta mažuma kurioje nors gminoje sudaro daugiau nei 20% gvventojų. Be to yra 12 gminų kur galima nauduoti Baltarusių kalbą (kirilica).
Kuriame Lietuvos rajone rusai sudaro bent 20%? Išskyrus Visaginą.Paskutinis taisė Zorro; 2013.01.17, 22:57.
Comment
-
Parašė ratNo shit, vaizdinė informacija dėl to/nors ir, kad jų nykstamai mažai?
http://www.mercator-research.eu/mino...ion-in-poland/
400 000 vokiečių mažuma negali savo kalba mokytis (2 pastraipa), nes jų procentaliai mažai.
Tuo tarpu Lietuvoje 200 000 lenkų mažuma galės pavardes savo kalba užsirašyti ir gatves bilekaip visaip, nes jų procentaliai daug.
O 175 000 rusų galės... špygą galės, nes neatitinka raidės. Nors procentaliai beveik tiek pat kiek lenkų.
O jau visos kitos mažumos, tai visai ne prie reikalų paliks.
Comment
Comment