LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Al1]

Na, tai kokios šalies jis rezidentas? Ir jau netgi nesislapsto.

[Sula]

Kodėl tik dvikalbiai užrašai? Gal Vilniuje pagaliau atsiras trikalbės gatvių lentelės:

Savanorių pr. - al. Armii Krajowej - пр. Красной Армии

įtariu viceministras itint nepageidautų varianto:

Savanorių - Sawanoriu - Саванорю

[Lettered]

Kodėl tik dvikalbiai užrašai? Gal Vilniuje pagaliau atsiras trikalbės gatvių lentelės:

Savanorių pr. - al. Armii Krajowej - пр. Красной Армии

įtariu viceministras itint nepageidautų varianto:

Savanorių - Sawanoriu - Саванорю

Sawanoriu arba Armij Krajowel nelabai tikslu

http://www.miestai.net/forumas/showp...0&postcount=98

[Sula]

Sawanoriu arba Armij Krajowel nelabai tikslu

http://www.miestai.net/forumas/showp...0&postcount=98

Na Wielka Pohulanka bus Basanavičiaus g.
O ir pačias miesto lenteles reikės keisti Vilnius - Wilno.
Neaišku, kaip daryti su VT stotelėmis, tvarkaraščiais, valstybinėmis įstaigomis ir t.t.
Nepigus tai malonumas. Be to, lieka neaišku, kaip bus skaičiuojamas tautinių mažumų procentas nuo kurio bus diegiama daugiakalbė informacija. Beje, kaip minėjau, mano kaimynų šnekamoji kalba yra rusų, nors pagal tautybę jie yra lenkai.

[Al1]

Žydai čia ne prie ko. Jie gyveno centre, vertėsi prekyba, lupikavimu, tačiau ne žemdirbyste.

Jeruzalė tuo metu buvo už miesto esantis kaimas ir jame taip pat galėjo gyventi pakankamai daug žydų. Jie ir pavadino.
Visgi reikia konstatuoti, kad Vilniaus krašto vietovardžių atlietuvinimas nebuvo įvykdytas pakankamu mastu 1939-1940 m. Nebuvo jis vykdomas ir po 1990 m. O to labai reikėtų - visi nelietuviškos kilmės pavadinimai turi būti pakeisti.

[Sula]

Kodėl trikalbiai? Būkim biedni, bet teisingi, visi turi šiam krašte integruotis.

Aš ir kalbėjau apie numatomus procentus.
Yra ir kitų niuansų. Pvz.: Vilniuje klestėjo žydų kultūra, Trakuose - karaimų - ar juos nurašom, nes dabar neprirenka procento?
Beje, mano tolimas giminaitis Grigorijus Kurecas, Grigiškių įkūrėjas, buvo baltarusis.

[Lettered]

Ponas viceministras pasakė aiškiai - jokių užrašų nelotyniškais rašmenim, o toponimai, kilę iš baltarusių asmenvardžių turi būti rašomi... Lenkiškai.

Pažįsti nors vieną Vilniaus krašte vartojantį baltarusių kalbą?

[Sula]

Ponas viceministras pasakė aiškiai - jokių užrašų nelotyniškais rašmenim, o toponimai, kilę iš baltarusių asmenvardžių turi būti rašomi... Lenkiškai.

Dar būtų įdomu, kokia institucija užsiims Lietuvos lenkiškų pavadinimų normatyvinimu. Na gerai, yra pavadinimai išlikę nuo tarpukario, bet yra ir daug naujų. Ar tuo užsiims koks nors lenkų kalbos institutas, ar kažkokios Žečpospolitos instancijos?

[Lettered]

Dar būtų įdomu, kokia institucija užsiims Lietuvos lenkiškų pavadinimų normatyvinimu. Na gerai, yra pavadinimai išlikę nuo tarpukario, bet yra ir daug naujų. Ar tuo užsiims koks nors lenkų kalbos institutas, ar kažkokios Žečpospolitos instancijos?

Užsiims valdžia, tik vietinė, tiek centrinė, kaip ir visose kitose normaliose šalyse, kur yra dvikalbės lentelės. (Tas pats galioja ir Lenkijoje, kur yra lietuviškos lentelės. Beje, ten tiek pačių lietuvių, tiek lietuviškų kaimų procentaliai dar mažiau).

[Sula]

Užsiims valdžia, tik vietinė, tiek centrinė, kaip ir visose kitose normaliose šalyse, kur yra dvikalbės lentelės. (Tas pats galioja ir Lenkijoje, kur yra lietuviškos lentelės. Beje, ten tiek pačių lietuvių, tiek lietuviškų kaimų procentaliai dar mažiau).

Paskysiu savo poziciją - aš esu UŽ daugiakalbes lenteles, bet su transkribavimo sąlyga visiems nelenkiškos kilmės pavadinimams. Manau, kad su tuo nesutiks patys iniciatoriai ir kils didžiulė nesutarimų banga ir bereikalingos įtampos, pvz:
Vilniaus g. - ul. Wilniaus ar ul. Wilenska;
Jogailos g. - ul. Jogailos ar ul. Jagiellonska;
Geležinkelio g. - ul. Gialezynkelio ar ul. Kolejowa;
ir t.t. ?

Pagal Jūsų teorija, įtariu, Šalčininkuose bus vienaip, Vilniuje - kitaip, o Pabradėje dar trečiaip.

[Al1]

Jeruzalė, kaip ir Cedronas, kaip ir Kalvarijos - grynai katalikiški pavadinimai, susiję tik su kryžiaus keliu ir Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.

Jokie žydai ten negyveno.

Katalikiški? Geriau pasidomėk, kiek tokių "katalikiškų" toponimų Rusijoje. Kad ir aplink Maskvą ar S. Peterburgą ir juose pačiuose. Gal ir ten katalikai "kalti". O gal visgi nereikia nuvertinti ir žydų įtakos toponimams. Jei jau net totoriai ar karaimai paliko savo toponimus, tai žydai, kurių čia gyveno nepalyginamai daugiau, taip pat įtakojo vietovardžius.

Bet kokiu atveju, norint įteisinti nelietuviškus asmenvardžius, reikės keisti konstituciją. Arba gramatiką. O čia jau kalbininkų reikalas, ne politikų. Ir iškart pasimatys, kiek Lietuvos kalbininkų yra patriotų, o kiek "dėl trupinio aukso"..., kaip sakė V. Kudirka.

[Aleksio]

Paskysiu savo poziciją - aš esu UŽ daugiakalbes lenteles, bet su transkribavimo sąlyga visiems nelenkiškos kilmės pavadinimams. Manau, kad su tuo nesutiks patys iniciatoriai ir kils didžiulė nesutarimų banga ir bereikalingos įtampos, pvz:
Vilniaus g. - ul. Wilniaus ar ul. Wilenska;
Jogailos g. - ul. Jogailos ar ul. Jagiellonska;
Geležinkelio g. - ul. Gialezynkelio ar ul. Kolejowa;
ir t.t. ?

Jeigu norima, kad nebūtų sunkumų rašant gatvių pavadinimą, reikia paprasčiausiai pervadinti gatves, suteikiant jiems numerius, o ne vardus. Pvz: Gedimino prospektas bus 1-1-1, Kudirkos gatvė 1-2-1, Geležinio vilko 1-2-2 ir t.t. Tai bus logiška, paprasta, lengva, visi bus patenkinti.
O visos šitos diskusijos - kas prieš 100 metų buvo rektorius, vyskupas ar kompozitorius dabarčiai nėra įdomios. Dabartis yra dabartis, o praeitis liko praeitimi.

[laimutis]

Teisingai, dabartis yra dabartis, ir rašyti reikia dabartietiškai - pa litewsku. Su viena sąlyga leisčiau rašyti lenkiškai, jei įteisintų gėjų santuokas ir įsivaikinimą.

Wikipedija raszo, kad UK 0,5-1mln lenkų gyvena, kodėl ten nenori rašyti Birmingamusz, Manczester, Liwerpul? Nes būtų pasiųsti ant rusiškos kombinacijos?

Kalta musų valdžia. Iš kart po nepriklausomybės atgavimo nereikėjo prisižadėti dėl visokių lentelių ir lenkiškų mokyklų, tai pat leido visokiems autonomininkams valdžią užimti, tai dabar patys lietuviai nebežino kaip išbristi iš susidarusios padeties.

[Čikupakas]

Wikipedija raszo, kad UK 0,5-1mln lenkų gyvena, kodėl ten nenori rašyti Birmingamusz, Manczester, Liwerpul? Nes būtų pasiųsti ant rusiškos kombinacijos?

Matyt todėl, kad Vilniaus kraštas ir ten gyvenantys lenkai turi kiek kitokią istoriją, nei lenkai gyvenantys JK.

[Lettered]

Nereikia man jokios pagalbos, jei kada reikės manau, kad sugebėsiu rasti tinkamą vietą jos prašyti. Ačiū.

Todėl bandau formuluoti kitaip.

Angliškoje vikipedijoje, straipsniuose apie lenkiškus miestus Vroclavą, Opolę, Gdanską demografijos skilties nėra. Čia kyla klausimas, vai iz it sou, jei apie dažną kitą Europos miestą, taip pat ir apie Vilnių, yra.

Tuo tarpu, lenkiškoje šių puslapių versijoje - miestų tautinių mažumų procentinės sudėties XXI a. man rasti nepavyko, tik gyventojų skaičius. Pourquoi?

Google street view irgi neradau lentelių su ne lenkiškais užrašais.

O ten daug tų "ne lenkų" gyvena, kurių bendruomenės reikalautų, bet negautų lentelių? Panašiai kaip pvz. Klaipėdoje. Nes tos, kurios nori, gauna:

http://www.tygodnik.lt/200943/43-samorz1_1.jpg

[Zorro]

Pourquoi?

Todėl kad Lenkijoje tautinės mažumos sudaro menką procentą. Kiek ženklesnis skaičius tik kai kuriose kaimiškuose gminose.
Didžiausia tautinė mažuma - vokiečiai 126 000 (2011), daugiau nei du trečdaliai Opolės vaivadijoje.

28 gminos kur leidžiama nauduoti vokiečių kalbą kaip pagalbinė.

[Lettered]

Nežinau kiek gyvena, taigi neparašyta.

Va prašom, visas išsamus straipsnis:

http://en.wikipedia.org/wiki/German_minority_in_Poland

Tik Opolės vaivadijoje 10%, visur kitur mažiau nei procentas.

Ir vaizdinė informacija (nepaisant to, kad jog vokiečių ten nykstamai mažai)

[Romas]

Nežinau kiek gyvena, taigi neparašyta.

Tarpukario Lenkijoje (vad. II respublikoje) apie 1/3 populiacijos sudarė tautinės mažumos. Tuomet Lenkija turėjo daug problemų su tautinėmis mažumomis, ypač su ukrainiečiais ir vokiečiais.
Kai po karo Lenkija kūrėsi naujose teritorijose, tai net komunistai instinktyviai stengėsi mažinti tautinių mažumų skaičių. .
Užsilikę vokiečiai po karo iškeldinti į Vokietiją, ukrainiečiai buvo prievarta repatrijuoti (kaip ir lenkai bėgo iš Ukrainos). Per operaciją "Vysla" iš gimtųjų vietų buvo iškeldinti lemkai, bojkai ir kitos ukrainiečių etninės grupės. Naujose vietose jie negalėjo sudaryti virš 10 proc. populiacijos.
Su ramesnėmis (gudai) ir mažiau skaitlingomis (lietuviai) mažumomis elgtasi be didesnių represijų.

Po II pasaulinio karo pirmą kartą nuo XIII ar XIV amžiaus (Kazimiero Didžiojo laikų) Lenkija tapo etniškai vienalyte šalimi.

2011 m. Lenkijos gyventojų ir būstų surašymo ataskaita. http://www.stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/...ow_NSP2011.pdf

Pirmą kartą per surašymą buvo leidžiama save identifikuoti su keliomis tautybėmis
Apie tautybes - 105-105 puslapyje:

93,88 proc. lenkai
2,19 proc. Lenkijos piliečiai, save laikantys lenkais ir nelenkais
1,46 proc. Lenkijos piliečiai, savęs nelaikantys lenkais
Nenustatyta - 2,47 proc (iš jų 1,07 proc - ilgalaikiai emigrantai)
Užsienio piliečiai 3,65 proc.

[Zorro]

Lenkijoje trautinės mažumos kalba gali būti naudojama, jeigu ta mažuma kurioje nors gminoje sudaro daugiau nei 20% gvventojų. Be to yra 12 gminų kur galima nauduoti Baltarusių kalbą (kirilica).



Kuriame Lietuvos rajone rusai sudaro bent 20%? Išskyrus Visaginą.

[Lettered]

No shit, vaizdinė informacija dėl to/nors ir, kad jų nykstamai mažai?

http://www.mercator-research.eu/mino...ion-in-poland/
400 000 vokiečių mažuma negali savo kalba mokytis (2 pastraipa), nes jų procentaliai mažai.

Tuo tarpu Lietuvoje 200 000 lenkų mažuma galės pavardes savo kalba užsirašyti ir gatves bilekaip visaip, nes jų procentaliai daug.
O 175 000 rusų galės... špygą galės, nes neatitinka raidės. Nors procentaliai beveik tiek pat kiek lenkų.
O jau visos kitos mažumos, tai visai ne prie reikalų paliks.

Tie 200 000 Vilniaus krašte trečdalį gyventojų sudaro, o 400 000 vokiečių po visą didelę Lenkiją išsimėtę vos procentą.