LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Aleksas666]

Čia eilinis pataikavimas. Tarkime, dabartiniu metu poną V.Tomaševskį pamatysi tik per rusiškus kanalus Lietuvoje, pats tuo įsitikinau vakar junginėdamas kanalus . Konfliktas keliasi į internetinę aplinką, kurioje veiksmai nekontroliuojami.

[J.U.]

Smagu skaityti, kad ne visi Lenkijos politikai tokie šovinistai kaip kad Sikorskis:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=58352596

[Romas]

2012 m. balandžio 23 d. 00:00
V.Laučiaus interviu su Kristina Sabaliauskaite

- Viename interviu sakėte, kad tarpukario Lietuva labai daug prarado, kai kaimietiška ir lingvistine tapatybe grindžiama tautos samprata buvo atskirta nuo LDK paveldo ir patriotiškai nusiteikusių senosios bajorijos palikuonių. Sakėte, kad tai - atskiro aptarimo reikalaujanti tema. Gal galėtumėte išplėtoti šią įžvalgą?

- Taip, tai labai plati tema, turinti daug aspektų. Atsisakę bajoriško paveldo, LDK, netekome ir herojiškos paradigmos, prasmingų ir kultūriškai klestėjusių Renesanso, Baroko, Apšvietos epochų atminties – išmetėme ją iš savo tautinio diskurso kaip „sulenkėjusių feodalų amžius“. Jau nekalbu apie žmogiškąjį faktorių ir tuos įgūdžius, išmanymą, kontaktus, kuriuos mielai atkurtajai nepriklausomai Lietuvai būtų atidavusi lenkiškai kalbanti, tačiau patriotiška išlikusi to meto bajorija, kuri buvo naujosios valstybinės ideologijos palikta užribyje. Pasirinktoji lingvistinė tapatybė atmetė iš esmės visą ligtolinį kultūrinį paveldą – lotyniškąją, lenkiškąją raštiją ir istoriografiją, Radvilas, Sapiegas ir jų herojiškus žygius; pasilikome tik liaudiškąjį folklorą ir tolimus, abstrakčius viduramžių kunigaikščius, kuriuos naiviai romantizavome.

Tą vėliau propagandai ir savimonės ugdymui išnaudojo sovietinė istoriografija – teliko valstiečių tautelė su „herojumi“ „svieto lygintoju“ arkliavagiu Tadu Blinda. Teliko neapibrėžtas liaudies dainų kareivėlis, klojantis galvą abstrakčiame kare ir nuolankus, nepatiklus Donelaičio lietuviškojo epo būras, kantriai „trūsinėjantis po laukelį“, o elito, bajorų įvaizdis kultūroje virto maniako Čičinsko ar Benjamino Kordušo karikatūromis. Nebeliko teisinės valstybės kūrėjo Sapiegos, didžiųjų karo strategų Chodkevičiaus, Radvilos, Paco, mecenatų Pacų, Antano Tyzenhauzo ir jo Apšvietos idealų...

Kaip tauta labai susiaurinome savo akiratį ir kultūrinę atmintį. Na, o man atrodo, kad protingi žmonės kaip tik siekia kuo labiau plėsti akiratį ir ieškoti ne skirtumų, o sąsajų; ne priešų ir svetimųjų, o draugų ir bendraminčių. Kad šiandien patiriame įtampas su Lenkija ir lenkais, kurie dėl kultūrinio panašumo ir istorijos bendrumo turėtų būti mūsų artimiausi draugai ir strateginiai partneriai – irgi viena iš andainykščio mentalinio atsiribojimo pasekmių. Liūdna pasekmė, kuri šiandien naudinga tik Lietuvos priešams, besivadovaujantiems principu „skaldyk ir valdyk“.

Pridursiu tik tiek, kad pristatinėdama šį pavasarį „Silva rerum II“ Rygoje iš latvių literatūros kritikų ir žurnalistų ne kartą girdėjau, kaip jie, iš esmės turėję kolonijinį, atvykėlių vokišką elitą, mums pavydi mūsų bajoriškos LDK istorijos, kurią atrado per mano romanus. Vadinasi, ši istorijos dalis gali būti svarbia paradigma ir tautinio pasididžiavimo elementu. Džiaukimės, kad ją turėjome.

- Ar šie istoriniai procesai ir dramos tebeveikia dabartinę Lietuvos kultūrą, viešąją erdvę, politiką?
- Manau, kad taip, ir labai stipriai; jau šiek tiek apie tai kalbėjau. Apskritai mes dažnai nesuvokiame, kaip smarkiai praeitis, istorija veikia mūsų dabartį – ne tik savimonę, ne tik kažin kokius masinės sąmonės kompleksus, bet, kaip jūs ir sakote, politiką ir ypač – diplomatiją. Dažnai badyte bado akis šiandieninių politikų ir diplomatų istorinio išsilavinimo spragos, dėl istorinių žinių stygiaus neišnaudojami galimi sąlyčio, dialogo plėtojimo taškai. Arba atvirkščiai – vyrauja selektyvi atmintis, kai stengiamės užmiršti mums nepatogius istorijos momentus, nors išsamus jų pažinimas, o ne ideologinis manipuliavimas, kaip tik ir padėtų sukurti sveiką, produktyvią distanciją ir gyventi toliau.

Tai ypač tinka kalbant apie sudėtingą Vilniaus istoriją. Vilnius daugeliui tautų dėl savo istorijos galėtų tapti kultūrine Meka, o išlieka „nesantaikos obuoliu“ – ir didžia dalimi dėl mūsų, lietuvių, dabartinių Vilniaus gyventojų selektyvios atminties, tiksliau, beveik visiškos miesto istorijos, ypač XX a. pirmosios pusės, užmaršties. Prie to prisideda ir šiandien kuriamas – kai kuriais atvejais tiesiog ideologiškai falsifikuojamas – miesto naratyvas. Tai daroma pasitelkiant net tokią sritį, kaip paminklosauga. Turime simuliakrinius, daugiau nei po dviejų šimtų metų fantastinėmis proporcijomis atstatytus "Valdovų rūmus"... Atrodo, kad panašus likimas laukia ir Sapiegų rūmų rekonstrukcijos, kur istorinė tiesa, autentika yra nustumiamos į antrą planą, kad būtų pastatyta kuo įmantresnė pseudobarokinė pilaitė.


Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...#ixzz1stfhMFz2

[zanaz]

[surskis18]

Atvaizdas

Abi šalys turi aklų nacionalistų. Tiek jie, tiek mes. Yra ir žinomų politikų (Paksas ir Sikorskis). Nebūtina tiek kreipti dėmesio.
Tačiau yra ir dėl ko nerimauti. Edvardas Lucasas šiandien Facebook parašė, kad Lenkijoje yra idėjų perkelti Baltijos oro misiją iš Zoknių į Estiją. Va ir Grybauskaitės kaprizai. Nors, deja, "skaldyk ir valdyk" tikėjausi iš Rusijos, o ne iš Lenkijos.

[Lettered]

Abi šalys turi aklų nacionalistų. Tiek jie, tiek mes. Yra ir žinomų politikų (Paksas ir Sikorskis). Nebūtina tiek kreipti dėmesio.
Tačiau yra ir dėl ko nerimauti. Edvardas Lucasas šiandien Facebook parašė, kad Lenkijoje yra idėjų perkelti Baltijos oro misiją iš Zoknių į Estiją. Va ir Grybauskaitės kaprizai. Nors, deja, "skaldyk ir valdyk" tikėjausi iš Rusijos, o ne iš Lenkijos.

Nuo kada Paksas nacionalistas?

[Zosys]

deja, "skaldyk ir valdyk" tikėjausi iš Rusijos, o ne iš Lenkijos.

A tai ko taip?... Kažkaip keistokai tikėjaisi, jei jau tau lietuvių nacionalizmas toks "lygus" lenkiškam? Matyt tik Surskis per savo naivumą negirdėjo, kad lietuvių diplomatijos įgaliotiniai neoficialiai lankosi Baltarusijos ambasadoje Lenkijoje (ulica lotewska, Warszawa), kur lietuviai ir baltarusiai kartu derina taktiką kaip sabotuoti lenkų kalbos vartojimą, Lenkijos švietimo įstatymus ir Lenkijos Konstitucijos veikimą Palenkės vaivadijoje? Matyt tik vienas Surskis negirdėjo (todėl ir stebisi lenkų atsaku) kaip Lietuva kursto Vyšegrado šalis tol netiesti naujų kelių į Lenkiją (tuo būdu ją blokuojant "nuo civilizacijos"), kol Lenkija nesuteiks Pietų Sūduvos lietuviams autonominių teisių pagal ministro Ažubalio užgaidą. Nu ir tik toks kaip Surskis nepastebėjo nei vieno iš daugybės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos apmokėtų užsakomųjų straipsnių Vakarų spaudoje, kuriuose NATO šalys atvirai nuteikinėjamos kartu su Lietuva imtis auklėti laukinę Lenkiją pagal "europejskus standartus".

Kadangi lietuviai, kaip matome, yra tokie klastingi nacionalistai, tai ir iš lenkų turėtume tikėtis vienos kitos lenkiškos "išdaigos", juk mūsų nacionalizmai "lygūs", a ne Surski?

[surskis18]

Nuo kada Paksas nacionalistas?

Ne visai teisingai išsireiškiau. Jie panašūs savo valdymo stiliumi ir tam tikrais poelgiais. Abu bandė/bando vaidinti liberalus (Sikorskis priklausė konservatyviai Kaczynskio partijai, dabar priklauso Tusko liberalams). Paksas irgi buvo liberalų deleguotas premjeras (bet privatizacijai nepritarė ) Sikorskis pykstasi su daug šalių. Lietuva nėra išimtis. Jei gerai pamenu, mes jo pyktį užsitraukėm dėl to, kad pažadėjome, bet galiausiai neparėmėme jo kandidatūros į aukštą tarptautinį postą (lyg NATO gen. sekretoriaus). Sikorskis yra įsivėles į įnteresų konfliktus. Vienintelį kurį pameu, tai, kad vežė šunį pavedžioti tarnybiniu automobiliu. Pakso interesų konfliktai kiek stambesnio mąsto
Dar beje, Breivikas įvardijo Tvarką ir Teisingumą, kaip vieną geriausių nacionalistinių partijų rytų Europoje. Tai nieko neįrodo, bet šiokį tokį įvaizdį sukuria.

A tai ko taip?... Kažkaip keistokai tikėjaisi, jei jau tau lietuvių nacionalizmas toks "lygus" lenkiškam? Matyt tik Surskis per savo naivumą negirdėjo, kad lietuvių diplomatijos įgaliotiniai neoficialiai lankosi Baltarusijos ambasadoje Lenkijoje (ulica lotewska, Warszawa), kur lietuviai ir baltarusiai kartu derina taktiką kaip sabotuoti lenkų kalbos vartojimą, Lenkijos švietimo įstatymus ir Lenkijos Konstitucijos veikimą Palenkės vaivadijoje? Matyt tik vienas Surskis negirdėjo (todėl ir stebisi lenkų atsaku) kaip Lietuva kursto Vyšegrado šalis tol netiesti naujų kelių į Lenkiją (tuo būdu ją blokuojant "nuo civilizacijos"), kol Lenkija nesuteiks Pietų Sūduvos lietuviams autonominių teisių pagal ministro Ažubalio užgaidą. Nu ir tik toks kaip Surskis nepastebėjo nei vieno iš daugybės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos apmokėtų užsakomųjų straipsnių Vakarų spaudoje, kuriuose NATO šalys atvirai nuteikinėjamos kartu su Lietuva imtis auklėti laukinę Lenkiją pagal "europejskus standartus".

Kadangi lietuviai, kaip matome, yra tokie klastingi nacionalistai, tai ir iš lenkų turėtume tikėtis vienos kitos lenkiškos "išdaigos", juk mūsų nacionalizmai "lygūs", a ne Surski?

Sveiki pone Tomašev.... Oi, tai yra Zosy Visų pirma, tai pritariu, kad Lietuvoje nemažai kvailo nacionalizmo. Jis tik mažiau matomas, nes ir mažesnė šalis esame ir patys kartais to nenorime pripažinti.
O dabar, laukiu nuorodų lietaus. (komentaras.lt, versijos.com netinka) Daug teiginių, bet nė vienas iš jų niekuo nepagrįstas. O kai kurie labai įdomiai skamba

1. Bendri Lietuvos - Baltarusijos veiksmai? Įdomu, įdomu. Koks tikslas Lietuvai sabotuoti lenkų kalbą ir Lenkijos konstitucijos veikimą Lenkijoje??? Geriau pasiųsti jungtines Lietuvos - Baltarusijos karines pajėgas atsiimti žemes, kurios senai priklaso ne tiems kam reikia. Turiu net pavadinimą naujai armijai - GryBatka
2. Taip ir įsivaizduoju. Čekija staiga supranta, kad jos strateginė partnerė yra Lietuva, o ne Lenkija. Meta visą kelių tiesimą link Varšuvos, nutraukia diplomatinius santykius ir jungiasi prie GryBatkos Kelias Praha - Varšuva subombarduojamas, o visi LOT lėktuvai virš Čekijos teritorijos numušami. Duok bent vieną priežastį, kodėl Čekija, Slovakija arba Vengrija turėtų mesti kultūriškai ir istoriškai artimą partnerę ir juntis prie Lietuvos?
3. Prašom plačiau apie Ažubalio užgaidas ir autonomijas. Aš kiek pamenu, Lenkijos lietuviai nukėlinėjo lietuviškus kelio ženklus, kad netaptų politiniu įrankiu, po išpuolių prieš juos.
4. Prašom tų užsakytų straipsnių. Negirdėjau.

Jeigu nepagrįsi savo "įdomių" argumentų, tai tavo post'as galės pretenduoti į Metų Nusikalbėjimo ir Metų Konspiracijos prizus. Laukiu, nesulaukiu.

[Eimantas]

Ne visai teisingai išsireiškiau. Jie panašūs savo valdymo stiliumi ir tam tikrais poelgiais. Abu bandė/bando vaidinti liberalus (Sikorskis priklausė konservatyviai Kaczynskio partijai, dabar priklauso Tusko liberalams). Paksas irgi buvo liberalų deleguotas premjeras (bet privatizacijai nepritarė ) Sikorskis pykstasi su daug šalių. Lietuva nėra išimtis. Jei gerai pamenu, mes jo pyktį užsitraukėm dėl to, kad pažadėjome, bet galiausiai neparėmėme jo kandidatūros į aukštą tarptautinį postą (lyg NATO gen. sekretoriaus). Sikorskis yra įsivėles į įnteresų konfliktus. Vienintelį kurį pameu, tai, kad vežė šunį pavedžioti tarnybiniu automobiliu. Pakso interesų konfliktai kiek stambesnio mąsto
Dar beje, Breivikas įvardijo Tvarką ir Teisingumą, kaip vieną geriausių nacionalistinių partijų rytų Europoje. Tai nieko neįrodo, bet šiokį tokį įvaizdį sukuria.



Sveiki pone Tomašev.... Oi, tai yra Zosy Visų pirma, tai pritariu, kad Lietuvoje nemažai kvailo nacionalizmo. Jis tik mažiau matomas, nes ir mažesnė šalis esame ir patys kartais to nenorime pripažinti.
O dabar, laukiu nuorodų lietaus. (komentaras.lt, versijos.com netinka) Daug teiginių, bet nė vienas iš jų niekuo nepagrįstas. O kai kurie labai įdomiai skamba

1. Bendri Lietuvos - Baltarusijos veiksmai? Įdomu, įdomu. Koks tikslas Lietuvai sabotuoti lenkų kalbą ir Lenkijos konstitucijos veikimą Lenkijoje??? Geriau pasiųsti jungtines Lietuvos - Baltarusijos karines pajėgas atsiimti žemes, kurios senai priklaso ne tiems kam reikia. Turiu net pavadinimą naujai armijai - GryBatka
2. Taip ir įsivaizduoju. Čekija staiga supranta, kad jos strateginė partnerė yra Lietuva, o ne Lenkija. Meta visą kelių tiesimą link Varšuvos, nutraukia diplomatinius santykius ir jungiasi prie GryBatkos Kelias Praha - Varšuva subombarduojamas, o visi LOT lėktuvai virš Čekijos teritorijos numušami. Duok bent vieną priežastį, kodėl Čekija, Slovakija arba Vengrija turėtų mesti kultūriškai ir istoriškai artimą partnerę ir juntis prie Lietuvos?
3. Prašom plačiau apie Ažubalio užgaidas ir autonomijas. Aš kiek pamenu, Lenkijos lietuviai nukėlinėjo lietuviškus kelio ženklus, kad netaptų politiniu įrankiu, po išpuolių prieš juos.
4. Prašom tų užsakytų straipsnių. Negirdėjau.

Jeigu nepagrįsi savo "įdomių" argumentų, tai tavo post'as galės pretenduoti į Metų Nusikalbėjimo ir Metų Konspiracijos prizus. Laukiu, nesulaukiu.

Tas postas yra labai taiklus ir elementarus. Tik turbūt sunkiai sekasi suprasti...

[D.P]

o man šlykščiausia, kai dėl vieno asilo dėmė krenta ant visos mažumos. Štai viena pažįstama Lietuvos lenkė viename lenkų forume turėjo aiškintis (sąmoningai tą darė), kad Lietuvoje viskas gerai, tik kažkodėl visi gauna informacijos vakuumą su tendencingai iškreipta informacija. Ji metė akmenį į tomaševskio daržą, o į kai kurių to forumų narių žinutes atsakė privačiomis žinutėmis paaiškindama, kokias nesąmones jie čia krečia ir lenkų mažuma nėra atstovaujama. Išsakė panašius teiginius, kuriuos anksčiau šioje temoje yra išsakę kiti forumiečiai.

Be to, aš nesuprantu tos mados Lietuvoje viską suabsoliutinti. Su Lenkija prekyba muša rekordus, duag kam nė motais kas čia dedasi, o politikai reikia kortos pasirodyti gynėjais.
Kita vertus, nesuprantu ir to lietuviško baudžiaukiškumo, kuris pasireiškia : " apie mus netiesą rašo, jie kalti, ne mes". Tada kyla visuomenės reakcija " jie, t.y. jie visi, yra blogi". Ir tada svaidomes kaltinimais nacionalizmu.

[Al1]

2012 m. balandžio 23 d. 00:00
V.Laučiaus interviu su Kristina Sabaliauskaite

Polonofilės rašliava. Lietuva ir lietuvių tauta nieko neprarado atsisribojusi nuo lenkų ir Lenkijos. Ta taip vadinama LDK kuktūra tebuvo šliachetaska lenkiša, o ne jokia lietuviška. Nes lietuviai buvo baudžiauninkai, o ponai savęs su mužikais ir chamais litvinais nesitapatino, nors ir laikė save lietuviais. Tačiau kiti net ir lietuviais savęs nelaikė.

[bebop]

2012-04-27 Tomas Venclova
Aklybę galima prasklaidyti
http://iq.lt/komentarai/aklybe-galima-prasklaidyti-2/

[surskis18]

Aklybę galima prasklaidyti
http://iq.lt/komentarai/aklybe-galima-prasklaidyti-2/

Geras straipsnis. Ypač geri pastebėjimai dėl nacionalizmo ir izoliacionizmo. Gerai perteikia, dalies žmonių ir politikų įsivaizdavimą, kad mums Briuselio nereikia, Vašingtono nereikia, Varšuvos ar Stokholmo nereikia. Nuo Maskvos apsiginsim patys...

[laimutis]

Geras straipsnis. Ypač geri pastebėjimai dėl nacionalizmo ir izoliacionizmo. Gerai perteikia, dalies žmonių ir politikų įsivaizdavimą, kad mums Briuselio nereikia, Vašingtono nereikia, Varšuvos ar Stokholmo nereikia. Nuo Maskvos apsiginsim patys...

Labai abejoju kad mus labai gins, labai jau prieš karą apgynė. Dabar visai kitokie vėjai plaukia iš Maskvos. Ekonominis spaudimas vyksta bet Senoji Europėlė nieko beveik nedaro, jai tokios mažos šalys kaip Lietuva mažai domina su savo problemomis.

[laimutis]

2012-04-27 Tomas Venclova
Aklybę galima prasklaidyti
http://iq.lt/komentarai/aklybe-galima-prasklaidyti-2/

Nepatinka man Venslovos rašiniai ir knygos, kažkaip skaidydamas jautiesi kad mes lietuviai vienintėliai dėl visko kalti.

[Romas]

Toks gana poleminis straipsnis


Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt
2012 m. gegužės 3 d. 00:05
L.Briedis: ir rusų, ir vokiečių okupantai Vilniuje privilegijavo lietuvius

„Skaudu taip sakyti, bet Lietuva, ko gero, yra vienintelė valstybė, daug gavusi – „laimėjusi“ – iš totalitarizmo: ir nacių, ir sovietų. (...) Lietuviai buvo šio teroro stebėtojai, dalyviai, kartais vykdytojai ir aukos, bet, šiaip ar taip, sugebėjo veiksmingiausiai pasinaudoti jo kraupiais vaisiais“ - apie Vilniaus praeitį sako Kanadoje gyvenantis kultūros geografas, knygos „Vilnius – City of Strangers“ autorius Laimonas Briedis
(...)
Šiaip ar taip, lietuviai Vilniuje jaučiasi svetimi, nes daugelis jų ir yra jame svetimi: juk daugelis po karo, sovietiniais laikais įsikūrė išžudytų ar išvarytų vilniečių namuose ir jų žemėse. Lietuviškas Vilnius iškilo kitų jo gyventojų sąskaita, išbraukdamas jų istoriją.

Įsigyvenimas svetimuose namuose reikalauja užmiršti apie ankstesnius jų šeimininkus: taip yra lengviau susidoroti su kaltes jausmu, jei šis bent kiek kankino. Užmiršti ne tik išvarytuosius ir nužudytuosius, bet ir save – savo atsakomybę už tai, kur gyveni ir kokios istorijos dalimi esi.
(...)
Vilniečių požiūris į lenkiškumą kaip tik, sakyčiau, yra sunkiai suvokiamas. Gyventi Vilniuje ir nemokėti lenkų kalbos turėtų būti gėda(...)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=58636425

[Sula]

Toks gana poleminis straipsnis

Keistas požiūris. Neakivaizdžiai kažkas kaltinamas, kad buvusios Vilniuje kultūros nepuoselėjamos.
Kai to nedaro net patys pretendentai į tų kultūrų paveldėtojus, yra sunku siekti kažko rezultatyvaus.

[laimutis]

Toks gana poleminis straipsnis


Vladimiras Laučius, www.DELFI.lt
2012 m. gegužės 3 d. 00:05
L.Briedis: ir rusų, ir vokiečių okupantai Vilniuje privilegijavo lietuvius

Kažkoks keistas straipsnis. Dabar Vilniuje visos galimybės puosėlėti visiems savo kalbą ir kultūrą. To nebuvo Lenkijai okupavus Vilnių. Jei ne ši okupacija jokios priešpriešos nebutų ir butų nereikėję Vilniuje privilegijuot lietuvius. Be to abi okupacinės minimos šalys viską darė kad supriešintų lietuvius su lenkais ir jiems tai visais požiuriais pavyko.

[D.P]

Visąlaik stengdavausi perskaityti L.Briedžio intervių ir straipsnius. Tačiau pastarasis paliko keistoką įspūdį. Rodos, L.Briedis žiūri į Vilnių iš emigranto taško ir jo žvilgsnis atitrūkęs nuo realybės. Taip pat keistai atrodo visos teorinės sistemos, kurios kaip taisyklė yra taikomos miestų gyvenimui apibūdinti. vertinant meistiškumą kaip kultūrą, uženka pasižiūrėti pro langą į Vilniaus gatves ar nakčia pasivaikščoti po centrines gatves. Man net nekyla klausimų, bet- pasakysiu gal radikalai - Vilniuje ryškiausiai, stipriausiai pasireiškianti miestietiška kultūra, kuri beveik nesiskiria nuo tradicinio Europos miesto. Antra, kas jau kas, o lenkų/žydų ir kitų čia gyvenusių amsenų atminimas Vilniuje egizstuoja, tik jis iš esmės simbolinis. Ar, pvz, koks nors Lvovas (viliuosi Orangeris plačiau apie šį nuostabų miestą papaskos) vis dar gyvena praeityje? Kas susiję su šaknų paieška - tai jau matyt pokarinių teoretikų "išmislas", šiuo metu praradęs ryšį su realybe. Pavyzdžiui, ką kalbėti apie Kinijos megapolius (Europos mastu), kurie išdygsta vietoje prieš 15m buvusių žvejų kaimelių ? (spėju John galėtų daugiau apie tai papasakoti). Teigti, kad tai ne miestas, kad jame neegzistuoja miestietiška kultūra, teigti, kad jame visi nuo žagrės - absurdiška. Arba New York - milijonai save vadina niujorkiečiais, bet nėra net gimę tame mieste. Įsijautimas į miesto gyvenimą ir jo kultūrą bei pagarba miestui - manau tai kuria ir "vilnietiškumą" (deja, tos pagarbos kaip nekeista Lietuvoje ir trūksta - tas matyti iš kitų asmenų noro matyti Vilnių kaip savo gimtą miestą - homogeniška, absoliučiai lietuvišką, koks jis, ačiū Dievui, nėra, o kai susiduria su santykinai svetima kultūa - kai kam būna tarsi šokas). Antra vertus, visada maniau, kad būtent kritiškas požiūris net į tai, kas tau brangu, yra sveikesnis dalykas nei amžinas akių užmerkimas ir kovinga gynybinė poza.
Ta tapatybė yra realityvi ir gyvenant globaliai - ji neturi didelės įtakos.
Kitas dalykas, ar reikia sedėti ant "sajūdietiškos" aistros ir nenustoti kalbėti apie...istoriją, skriaudas, apie kartšligišką lietuvybės* palaikymą Vilniuje? Miestas auga ir keičiasi. Tai jau tapo neatsiejama politikų - neretai marginalų - korta : kai nieko kito negali pasiulyti, siūlai senas tiesas.

*dažnai ta "lietuvybė" būna suformuota pagal tarpukario standartus, tokia davatkiška ir atstumianti ir kartais nelabai supranti ko tie žmonės nori.

[D.P]

Keistas požiūris. Neakivaizdžiai kažkas kaltinamas, kad buvusios Vilniuje kultūros nepuoselėjamos.
Kai to nedaro net patys pretendentai į tų kultūrų paveldėtojus, yra sunku siekti kažko rezultatyvaus.

Klausimas, ar tai yra būtinybė? Aišku, mano nuomone, būtų gerai, jei būtų atstytos, pvz, totorių mečetė, Didžioji Sinagoga ir pan. Taip būtų ne tik išriekšta pagarba, bet ir mum nuo to geriau - tarkim, miestas taptų gražesnis, įdomesnis.
Tačiau tokios kultūros palaikomas simboliškai. Prisminkime, kiek naujų paminklų, memorialinių lentų išdygo Vilniuje taip prisimenat atitinkamus asmenis (Milošą, Garry, Ševčenką, Dobužinskį). Kartais vienas asmuo įkūnija visą kultūrą. Tam tikrai nėra būtina imtis kardinalių permainų .
Man atrodo, kad p.L.Briedis truputi atitrūkęs nuo realijų ar daug ką suvokia kitaip.