LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[John]

Kodėl gi ne. Gal ir taip. Tik neaišku, ar laukimas yra Lietuvos pusėje ar ne?

Arba kodėl nepasidomėjus, kokia tvarka veikia, pavyziui, Pietų Tirolyje ar kitose turtingose ir subrendusiose šalyse su tautinių mažumų situacija?

[D.P]

Dėl dvikalbių lentelių. Jas galima leisti. Tai išplaukia iš bendros europinės praktikos, be to, Lenkija įgyvendinusi šią mažumų teisę, taigi, abipusiškumo pagrindu (veidrodžio principas) ir mes turėtume leisti. Tai išplaukia be kita ko ir iš dvišalės sutarties, kurios nevykdymu neretai kaltinama Lietuva.

Pavardžių rašyba. Nebeaktualus klausimas. Tai nacionalinės valdžios reikalas. Lenkija šio klausimo-problemos beveik neaktualizuoja, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą patvirtindama mūsų argumentus. Politiškai, Lenkija signalizuojant norus tapti kuo įtakingesnei ES, priešingas elgesys jai kainuotų prestižą. Deja, mūsų politikai pamiršta šį sprendimą ir vietoje to, kalba emocingai. O tai gana stiprus argumentas.
Aišku, esti galimybė iš draugiškumo įgyvendinti alternatyvą. Pase/ID pagrindinėje dalyje - vardas/pavardė rašomi kaip dabar, o kitame lape - kaip to pageidauja norintieji. Teisinę reikšmę, kaip ir vietovardžių atveju, turėtų dabartinis variantas.

Švietimo įstatymas yra geras, nediskriminacinis, suderintas su ES reguliavimu. Galima būtų ir toliau diskutuoti, bet tai nėra mažumos teisių bloginimas.

Manau būtent šiame "ginče" politikos lygmenyje išryškėjo strategino mąstymo trūkumas. Mūsų nenaudai. Prncipinga pozicija užsienio politikoje yra geras dalykas, bet viskas tur būti pasverta ant svarstyklių ir sprendimai priimami radus konsensusą tarp mums naudingiausio sprendimo ir santykių stabilumo.

Ir šiaip užteks reanimuoti tą istorinį lavoną ir ant jo projektuoti ateities scenarijus. Tai neduoda jokios naudos, tik šalies įvaizdžiui yra kaip akmuo po kaklu. Juolab jei Tomaševskis bėgioja Briuselio koridoriais, o mes tik per konferencijas atsikirtinėjame į jo priekaištus - anokia čia nauda. Politinė impotencija ir kvailas užsispyrimas įrodyti, kad B yra A.
Be to, reiktų pamiršti, arba prieš kalbant prisiminti, jog savi-identifikacija yra subjektyvus dalykas ir bet koks bandymas įteigti, jog "tu esu ne tas, kuo save laikei" iš esmės yra žalingas ir prieštaraujantis tiek dvišaliams susitarimams, tiek tarptautinei teisei, tiek apskritai tarptautinei praktikai. Aišku, nederėtų daryti apibendrinančių išvadų ir kaltinti visos mažumos dėl vieno politikoirjo aplinkos veiksmų.

Nei vietovardžiai, nei pavardės, nei švietimo įstatymas nėra priemonė, kuri leistų išspręsti Vilniaus krašto (gal tiksliau - Šalčininkų? pernelyg didelis plotas..) problemas. Tai tik priemonė atšildyti tarpusavio santykius ir apraminti aistras, kurias kaitina/įaudrina politikai, ypač prieš rinkimus abejose šalyse. Juolab skirtingai negu politikai, prekybininkai muša visus prekybos rekordus...
Kadangi, tai mūsų problema, pirmiausia reikia rasti to priežastis, šaknis. Kadangi jau nuo sovietmečio susiklostė tokia situacija, kad ta dalis rajono nebuvo itin industrializuota,o visada garsėjo nederlingomis žemėmis (ir t.t. ir pan.) po Nepriklausomybės išryškėjo socialinės-ekonominės prolemos,kurios leido atitinkamiems politikams į jas reaguoti, o kiti - jas tiesiog ignoravo arba nematė perspektyvų. Tai leido susiformuoti politiniam vakuumui, vienos jėgos dominavimui, be alternatyvos LLRA. Išsprendus ar pirmiau padėjus pagrindus socialinėms ir ekonominėms problems išspręsti, radus iškilių figūrų tarp vietos lenkų, atsiradus politinei alternatyvai ir jai pritraukus tuos žmones, situacija pagerėtų greičiau negu galima numanyti.

[Zosys]

Išvis nereiktų sureikšminti Tomaševskio.

Tai galima išvis apsimesti, jog nei Tomaševskis, nei tuteišiai neegzistuoja. Ir kapituliuoti prieš Lenkiją su gera nuotaika, prisuktu gramofonu, šampanu ir konfeti. Kaip ten džiūgauja suvaikėjusi Ranevskaja paskutinėje išvykimo scenoje:

"Ačiū Dievui, kad mūsų Vyšnių sodą išvaržė; užtat taip kaip ramu širdyje ir kaip kietai miegasi"

Ką reiktų padaryti?
- įteisinti lenkiškų vardų rašymą pasuose ir kituose dokumentuose
- įteisinti dvikalbius gyvenviečių užrašus ir užrašus prie įstaigų

Dievaži, kala lyg poliakalė tą patį per tą patį, o po to pats drįsta kaltinti kitus "buku užsispyrimu". super. Tokiu atveju "bukai užsispyręs" visas civilizuotas nacionalinių valstybių pasaulis, kartu su Europos ŽmogausTeisių Teismu.

- rodyti iniciatyvą dialogo paieškoje, o ne vien tik atsikalbinėti ir vaizduoti aukas.

toks lipšnus adamkinis "iniciatyvos rodymas", atitinkantis Džono punktus (žr. aukš. 1-ą; 2-ą) po 15 metų štai kokius šaunius davė vaisius (aš truputuką priminsiu, jei kas užmiršo):

1) 2011 gruodį Lenkijos pareigūnai viešai pareiškia, kad pasirodo Visagino atominė jiems visad buvo per maža ir netinkama, todėl jie po 5-ių metų vedžiojimo už nosies ir grūmojimo Lietuvai ultimatumais pasitraukia iš projekto kritiniu projektui momentu. Yeees, super, a ne?

2) Via Baltikos tiesimas pasirodo neatitinka broliškos Lenkijos ekonominių interesų ir iš 2016 buvo perkeltas į 2029-tuosius, nors ligi tol lenkai metų metais dievagojosi, jog tarp betono dangos ir Lietuvos piliečių pavardžių sulenkinimo būtinybės egzistuoja gilus gilus "technologinis" ryšys.

3) elektros tiltas į Lenkiją pajudėjo anaiptol ne dėl "inicatyvos dialogui rodymų", o todėl kad iš lenkų buvo išmuštas koziris Lietuvai susitarus su Latvija dėl jungties į Švediją. Priminsiu, kad lenkai galų gale sutiko tiesti jungtį į Lietuvą vos tik Švedija patvirtino tiesimą viena diena anksčiau.

4) Mažeikių naftos ir Būtingės privatizacija, pasirodo turėjo būti tik Lenkijos triumfo prie Klaipėdos krantų preliudija. Rodyks lenkui tą "geranoriškumo iniciatyvą", ar nerodyk - o jam visvien sapnuojasi "Nacionalinis Lenkijos uostas Klaipėdoje"

tokių pavyzdžių begalės. Tik va noras parceliuoti Lietuvos suverenitetą (ne, net ne už lenkų pažadus, bet už "problemos dingimą", pagal Džono formuluotę) mūsų lipšnūnams niekaip nepraeina.

sugyventų be tokių kvailų kivirčų.

jei tie kivirčai tokie kvaili, tai tada pamatuokime konkrečių kivirčų konkretų kvailumą. Padaryti tai galima protiniu distancijos/analogijos metodu:

1-as pvz.: jei Lietuva grasintų Baltarusijai, jog be vietinių Baltarusijos lietuvių pavardžių užrašymo pase lietuvišku raidynu Lietuva blokuos Baltarusijos išėjimą į Šiaurės-Baltijos regioną, kaip kad dabar Lenkija gąsdina blokuosianti Lietuvą nuo "Vidurio Europos", ar tai būtų kvaila ar ne kvaila?

2-as pvz.: jei Latvija imtų "rodyti iniciatyvą dialogo paieškoje" su Rusija pagal Džono iškeltas sąlygas, tai abipusiai santykiai pagerėtų. Tik va latviai atsisako savo mažoje vienintelėje Tėvynėje antros valstybinės kalbos, regioninių dvikalbių statusų, užrašų ir grafiškai rusiškų Latvijos pasų. Kvaila tai, ar ne kvaila?

o dabar palyginkime: 1-ą kvailumą su 2-u kvailumu. Bent man tokie kvailumai nesulyginami.

[Zosys]

kodėl nepasidomėjus, kokia tvarka veikia, pavyziui, Pietų Tirolyje ar kitose turtingose ir subrendusiose šalyse su tautinių mažumų situacija?

todėl kad Pietų Tirolis, tai ne Gazos sektorius.

Pietų Tirolis egzistuoja kaip etninis regionas su modernųjį nacionalinį sąmoningumą išspažįstančiais etniškai savitais Italijos piliečiais;

Rytų Lietuvoje nėra nei tokio etnoso (tai marga post-imperinė publika), nei tokio istorinio regiono (tai nonsensas, o ne regionas), nei modernaus nacionalino sąmoningumo (nei lenkiško, nei gudiško, nei rusiško - jokio). "Vileščyzna" - tai toks pat vėlyvas imperinės kolonizacijos produktas, kaip Gaza-sektorius vėlyvas Osmanų imperijos kolonizavimo produktas.

[Aleksio]

toks lipšnus adamkinis "iniciatyvos rodymas", atitinkantis Džono punktus (žr. aukš. 1-ą; 2-ą) po 15 metų štai kokius šaunius davė vaisius (aš truputuką priminsiu, jei kas užmiršo):

1)...Visagino atominė...
2)...Via Baltikos tiesimas...
3)...elektros tiltas į Lenkiją...

Jeigu Lietuvos valdžia pakabintų dvikalbes lenteles, leistų w, q, x, įteisintų lenkų kalbą kaip regioninė dar kokiais 1992, tai seniai būtų ir 1, ir 2, ir 3, ir RailBaltica būtų nutiesta ir traukiniai į Lenkiją važinėtų ne 1 kartą į dieną, o kokius 4-5. Juk ne šiaip sau Tomaševskis pareiškė, kad jeigu LRS rinkimuose LLRA gaus daug balsų ir juos priims į koaliciją (o Kubilius & Co būtų pirmieji, kas nubėgtų pas jį), jie prašys tame tarpe ir susisiekimo ministeriją. Tai yra signalas visiems Lietuvos rinkėjams, o ne tik Vilenščyznos gyventojams.

[laimutis]

todėl kad Pietų Tirolis, tai ne Gazos sektorius.

Pietų Tirolis egzistuoja kaip etninis regionas su modernųjį nacionalinį sąmoningumą išspažįstančiais etniškai savitais Italijos piliečiais;

Rytų Lietuvoje nėra nei tokio etnoso (tai marga post-imperinė publika), nei tokio istorinio regiono (tai nonsensas, o ne regionas), nei modernaus nacionalino sąmoningumo (nei lenkiško, nei gudiško, nei rusiško - jokio). "Vileščyzna" - tai toks pat vėlyvas imperinės kolonizacijos produktas, kaip Gaza-sektorius vėlyvas Osmanų imperijos kolonizavimo produktas.

Pritariu Zosiui kad "Vileščyzna" tai 1920 m. Lenkijos sukurtas produktas, iki to meto nebuvo jokio Vilniaus krašto ir tik aplenkėję vietiniai lietuviai su gudais. Nereikia ir dabar dalyti Lietuvos, yra keli etnografiniai regionai, ta vadinama "Vileščyzna" - tai ta pati Dzukija smarkai nukentėjusi nuo svetimos valstybės asimiliacinės politikos, tokią pat asimiliacine propaganda daro dabartinė vietinė valdžia, ir nenoriu ginčytis kur teisibė kur melas, senai tai visiems aišku kas vyksta Vilniaus pašonėje.

[Zosys]

Jeigu Lietuvos valdžia pakabintų dvikalbes lenteles, leistų w, q, x, įteisintų lenkų kalbą kaip regioninė dar kokiais 1992, tai seniai būtų ir 1, ir 2, ir 3, ir RailBaltica būtų nutiesta ir traukiniai į Lenkiją važinėtų ne 1 kartą į die... ... ....

ir bla bla bla...

už magaryčių maišelį perleidinėti svetimam savo būtą/namą/Tėvynę/kalbą gali tik kelių kategorijų žmonės:

a) suvaikėję pensininkai, kurie jau nesuvokia ką daro ir džiaugiasi saldainio popieriuku;
b) tautiškai infantilūs baltarusiai, nesuvokiantys nacionalinės atsakomybės prieš pačius save idėjos;
c) vienadieniai proletarai, gyvenantis pilvo ir "teliko" šou aktualijomis nepriklausomai nuo jų šalies, tautos ar kontinento

[Aleksio]

už magaryčių maišelį perleidinėti svetimam savo būtą/namą/Tėvynę/kalbą gali tik kelių kategorijų žmonės:

a) suvaikėję pensininkai, kurie jau nesuvokia ką daro ir džiaugiasi saldainio popieriuku;
b) tautiškai infantilūs baltarusiai, nesuvokiantys nacionalinės atsakomybės prieš pačius save idėjos;
c) vienadieniai proletarai, gyvenantis pilvo ir "teliko" šou aktualijomis nepriklausomai nuo jų šalies, tautos ar kontinento

O prie kokios kategorijos priskirsi konservatorius, kurie pardavė Mažeikų gamyklą Viljamsui ir ne tik kad nieko negavo, bet dar ir primokėjo, ir dar su nenaudingomis sąlygomis sutiko? Prie ko priskirsi euroderybininkus, nesugebėjusius užtikrinti IAE uždarymo 100% finansavimo dar prieš reaktorių gesinimą? Prie ko priskirsi Antaniuką Smetoną, už Vilnių su kaimais atidavusiam Lietuvos nepriklausomybę?

[Romas]

a) suvaikėję pensininkai
b) tautiškai infantilūs baltarusiai
c) vienadieniai proletarai

Įdomu, ar bent viena problema kada nors buvo įspręsta (išskyrus vidurių užkietėjimą), kai pasitelkiami tokie emocionalūs argumentai.

[Zosys]

kad atsakytumei į savo paties klausimą pakanka prisiminti taip švelniai Tamstos mylimo Brazausko 7-erių metus trukmės cerebrokonstipacijas (smegenų užkietėjimą) ir to užkietėjimo pardon-išeigą. Po šiai dienai Lietuvoje (ypač Rytų Lietuvoje) nesibaigia sanitarizacija to, ką "prisprendė" mylimas LKP patriarchas.

[Rainforest]

Šiaip linksma. Dvigubos vė raidės.

epaveldas.lt

[Tomizmas]

Labai į tema žemėlapis.
Atvaizdas


Kažkur užtikau jį, bet dabar jau nepamenu, nes tikrai nesirašau iš kurio puslapeio išsaugau žemėlapį, bet pavadinimas yra matosi, galima susirasti jei reik.

Kad nelabai į temą. Čia žemėlapis pagal religiją:

Rausvi - stačiatikiai
Žali - katalikai
Pilki - protestantai
Raudoni - judėjai

Tautybės čia neatskirtos. Jau vien įtarimą sukėlė tai, kad lietuviai ir mozūrai (lenkų subetnosas) pažymėti viena spalva. Neaišku nei kur eina riba tarp lenkų ir lietuvių, nei lenkų ir baltarusių (dalis baltarusių irgi katalikai).

[Rainforest]

Kad nelabai į temą. Čia žemėlapis pagal religiją:

Rausvi - stačiatikiai
Žali - katalikai
Pilki - protestantai
Raudoni - judėjai

Tautybės čia neatskirtos. Jau vien įtarimą sukėlė tai, kad lietuviai ir mozūrai (lenkų subetnosas) pažymėti viena spalva. Neaišku nei kur eina riba tarp lenkų ir lietuvių, nei lenkų ir baltarusių (dalis baltarusių irgi katalikai).

Gana aiškiai parašyta prie Vilniaus Литовцы ir prancūziškai Lithuaniens, kaip ir prie latvių ar Schmoudinų, o dėl religijų, kas moka skaityti tarp eilučių- supras kur eina ta riba ir kodėl (mazūrai prie Vilniaus negyveno) ))

[Rainforest]

Kažkaip kyla labai didelių abejonių, ar tikrai netgi 1864 metais Vilniaus apylinkėse kalbėta lietuvių kalba, nes daugybė kitų šaltinių ir knygų, netgi lietuvių autorių, sako ką kita. Yra labai gera knyga "Lietuvos Rytai", teko skaityti, ten šitas dalykas išnagrinėtas labai išsamiai, su statistinaiis duomenimis ir realia kalbine situacija. Lietuvių asimiliacija aplink Vilnių siekia dar Lenkijos - Lietuvos laikus. XIX amžiuje teritotija JAU buvo sulenkėjusi.

Sulenkėjusi, o gyveno baltarusiai (Karskis) ir kalbėjo baltarusių kalbos šnekta su lietuvių ir lenkų kalbos elementais (Turska). Gerai, tada kitas kompromituojantis ir pratęsiantis diskusiją klausimas. Kodėl baltarusių katalikai gyvena bendrame katalikų areale, o jų nėra kur nors prie Polocko ar Vitebsko?
Juk jei vyko baltarusių imigracija į šias žemes, ar jie keitė religiją į katalikybę, ar turėjo atsinešti stačiatikybę?
Mokslininkai sako, kad baltarusiai palaipsniui stūmėsi į Vakarus ir asimiliavo baltų žemes (Turska, švedų mokslininkai), bet ar jie perėmė religiją, juk taip išeina, jei liko katalikų arealas?
O jei tai autochtonai baltarusiai, kodėl juos krikštijo katalikais, jei jie jau buvo krikščionys, ar kodėl jie keitė stačiatikybę/unitų tikėjimą į kalalikybę šiose žemėse, kai labiau į rytus- nebe?

[laimutis]

Sulenkėjusi, o gyveno baltarusiai (Karskis) ir kalbėjo baltarusių kalbos šnekta su lietuvių ir lenkų kalbos elementais (Turska). Gerai, tada kitas kompromituojantis ir pratęsiantis diskusiją klausimas. Kodėl baltarusių katalikai gyvena bendrame katalikų areale, o jų nėra kur nors prie Polocko ar Vitebsko?
Juk jei vyko baltarusių imigracija į šias žemes, ar jie keitė religiją į katalikybę, ar turėjo atsinešti stačiatikybę?
Mokslininkai sako, kad baltarusiai palaipsniui stūmėsi į Vakarus ir asimiliavo baltų žemes (Turska, švedų mokslininkai), bet ar jie perėmė religiją, juk taip išeina, jei liko katalikų arealas?
O jei tai autochtonai baltarusiai, kodėl juos krikštijo katalikais, jei jie jau buvo krikščionys, ar kodėl jie keitė stačiatikybę/unitų tikėjimą į kalalikybę šiose žemėse, kai labiau į rytus- nebe?

Siulyčiau pasiskaityti knygą - V. Merkys, Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m., Vilnius: Versus aureus, 2006. Čia rasite daugelį atsakymų. Dabar neturiu po ranka, ten yra parašyta nemažai apie baltarusus katalikus, lenkų kalbos plitimą.

[Rainforest]

Siulyčiau pasiskaityti knygą - V. Merkys, Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m., Vilnius: Versus aureus, 2006. Čia rasite daugelį atsakymų. Dabar neturiu po ranka, ten yra parašyta nemažai apie baltarusus katalikus, lenkų kalbos plitimą.

O, reiks paskaititi, dėkui.
Bet Zinkevičius ką sako?

[laimutis]

O, reiks paskaititi, dėkui.
Bet Zinkevičius ką sako?

Štai kai ką radau internete: http://archive.minfolit.lt/arch/7501/7686.pdf

Knygoje apie tautinius santykius Vilniaus vyskupijoje autorius daug dėmesio skiria Rusijos caro biurokratinei politikai Lietuvoje, taip pat ir katalikų Bažnyčios atžvilgiu. Be lietuvių ir lenkų Vilniaus vyskupijoje gyveno daug baltarusių ir etninė grupelė subaltarusėjusių lietuvių, kurie save vadino tuteišiais ir kalbėjo abiejų kalbų dialektu, plius dar lenkų kalbos įtaka. Caro biurokratija stengėsi pasinaudoti marga socialiniu ir etniniu požiūriu Vilniaus vyskupijos gyventojų sudėtimi savo valdžios ir įtakos sustiprinimui, krašto rusifikavimui ir tikinčiųjų vertimui į stačiatikybę. Ji pirmiausiai siekė supriešinti atskirus gyventojų luomus – lenkus bajorus su lietuviais valstiečiais. Todėl kartais palaikydavo lietuvius ir jų kalbą. Stengėsi išnaudoti stačiatikių ir unitų kortą, pastarųjų vyskupijoje buvo nemažas procentas. Taip pat tuteišių situaciją, nes jų tautinė savimonė buvo silpniausia. Vykdydama rusinimo ir vertimo į stačiatikybę politiką naudojo gimtąją vietinių gyventojų kalbą. Dėjo pastangas įrodyti, kad baltarusių ir tuteišių kalba – tai rusų kalbos tarmė. Juos nuo stačiatikybės esą atitraukė perkrikštydami iš stačiatikių į katalikus jų valdytojai lenkų dvarininkai.

http://www.istorijoszurnalas.lt/inde...d=39&Itemid=23

[Sula]

Kažkaip kyla labai didelių abejonių, ar tikrai netgi 1864 metais Vilniaus apylinkėse kalbėta lietuvių kalba, nes daugybė kitų šaltinių ir knygų, netgi lietuvių autorių, sako ką kita. Yra labai gera knyga "Lietuvos Rytai", teko skaityti, ten šitas dalykas išnagrinėtas labai išsamiai, su statistinaiis duomenimis ir realia kalbine situacija. Lietuvių asimiliacija aplink Vilnių siekia dar Lenkijos - Lietuvos laikus. XIX amžiuje teritotija JAU buvo sulenkėjusi.

Čia reiktų patikslinti - kokia teritorija. Vilnius buvo labai didelis miestas XVIII a. pabaigoj.

[Rainforest]

Tuteišių tarmė iš tikrųjų yra dialektinis kontinumas tarp lenkų ir baltarusių kalbių. Bet jų savimonė lenkiška, ne baltarusiška.

Kuris mokslininkas taip išaiškino? Pavardės prašyčiau.
Jų savimonė- vietinis katalikas. Kalba jie dažniausiai rusiškai ir gudų kalbos tarme (jau minėjau daugybės tyrimų autorius), neretas turi giminių Baltarusijoj, bet ne Lenkijoj. Kame lenkiškumas?

Vilnius apskritai buvo žydų miestas, dauguma gyventojų buvo žydai, ne lenkai. O teritorija aplink Vilnių - maždaug panaši, kaip dabar, ir dar kai kurios Baltarusijos dalys, nes tuteišių gyvenama teritorija apima iš dalies Ašmenos ir Lydos regionus. Gardine ir Navahrudake irgi daug lenkų, bet ar jie priskiria save prie "tuteišių", šito nežinau.

Priklauso apie kurio laikotarpio Vilnių kalba. Kokiam 17 amž. gan nemažai italų, vokiečių, armėnai nėt savo mokyklą turėjo, totorių priemiestis, gudų visada daugybė ir kitų rusėnų, kaimuose aplink - vieni lietuviai.
Nuo 18 a. pab. ir 19 amž. keitėsi situacija.

Naugardukas, Gardinas. Katalikas=lenkas? Lenkiškai ten tikrai niekas nekalba. Kame lenkas?

[Sula]

O teritorija aplink Vilnių - maždaug panaši, kaip dabar, ir dar kai kurios Baltarusijos dalys, nes tuteišių gyvenama teritorija apima iš dalies Ašmenos ir Lydos regionus. Gardine ir Navahrudake irgi daug lenkų, bet ar jie priskiria save prie "tuteišių", šito nežinau.

Nuo 18 amžiaus aplink Vilnių esančių žemių kalbinė sudėtis pasikeitė iš esmės. Tuomet už miesto ribų jokio lenkakalbio su žiburiu nesurastum. Nebent kokį šlėktą atėjūną.
Neužmirškime, kad 80-90% valstiečių buvo neraštingi. Mišios buvo laikomos lotynų kalba, taip kad jų vienodai nesuprato nei lietuviai, nei tuteišai.
Gardine lenkų, esant tokiai nacionalinei Batkos politikai, greitai neliks, taip, kad bent jau ten atsistatys Status quo.