Tai o kokia dar turėtų? jei čia Lietuva, tai ir mokykla lietuviška, juk dauguma lenkiškai nešneka, tai kokio velnio specialiai juos mokinti gretimos šalies kalba. Pilsudskininkų norai tegul lieka norais.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąJie patys tapatina save su lenkais - tai yra jų pasirinkimas. O žmogaus pasirinkimo laisvė yra viena pagrindinių žmogaus laisvių. Taip kad sakyti Lietuvos lenkams, kad jie yra belarusai gali tik komunistai.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąTai o kokia dar turėtų? jei čia Lietuva, tai ir mokykla lietuviška, juk dauguma lenkiškai nešneka, tai kokio velnio specialiai juos mokinti gretimos šalies kalba. Pilsudskininkų norai tegul lieka norais.
Comment
-
Parašė Čikupakas Rodyti pranešimąEkonomiškai stabilių santykių, manau, norėtų kiekvienas sveikos psichikos žmogus.
Jeigu Lietuva pasirašė tokią sutartį, kurioje parašyta, kad etniniams lenkų kraštams Lietuvoje ir etniniams lietuvių Lenkijoje galioja "veidrodžio principas", tai belieka konstatuoti faktą, kad lenkai mus "išdūrė" panašiai kaip ir Liublino unijos metu.
Kas dėl straipsnių, tai 13-tame nematau kaip Lietuva jį pažeidė, o 15-tame galima užsikabinti tik ties šiuo punktu:
Tomaševskis sako ką kita ir nelabai kam rūpi ką sako kažkokios apklausos rezultatai.
tam užtenka tik šalies valios save priskirti kuriai tik nori bendruomenei.
Sutarties nėra primesta, o abi valstybės nėra išdurtos. Netinkamas palyginimas. Net neisivaizudoju kur tokią "išdūrimo" galimybę įžvelgei...
Jei skaitei visą sutartį, turėjai pastebėti, kad viskas numatyta "po lygiai", t.y. abiejų valstybių mažumos sutarties šalių valstybėse traktuojamos vienodai.
Taigi, tą numato sutartis, o kaip yra realybėje sutarties sąlygos įgyvendinamos- kitas klausimas. Esminis momentas, jog garantuojamos teisės, tam tikri dalykai kaip pavardės turi būti sureguliuojami atskira sutartimi. Šiuo metu ESTT yra išsprendęs šį klausimą, jog mažumų pavardžių rašyba yra nacionalinės valdžios reikalas ir tik retais atvejais (kai tu sukelia rimtos ir pagrįstos žalos) galima rasyti pavardę (vėlgi, spėju, teoriškai, praktiškai sunku rasti precedentą) mažumos kalba.
be to, be sutarties egzisuota vadinamoji tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, o ten, patikėk, kai kas ne mūsų naudai...
Comment
-
Parašė D.P Rodyti pranešimąSutartis nepagrįsta etniniais principais. Skaityk 13 str. 2dalį. (numato subjektų ratą. atkreiptinas dėmesys į pilietybę bei pagal kokius pagrindus svae gali priskirti).
tam užtenka tik šalies valios save priskirti kuriai tik nori bendruomenei.
Sutarties nėra primesta, o abi valstybės nėra išdurtos. Netinkamas palyginimas. Net neisivaizudoju kur tokią "išdūrimo" galimybę įžvelgei...
Jei skaitei visą sutartį, turėjai pastebėti, kad viskas numatyta "po lygiai", t.y. abiejų valstybių mažumos sutarties šalių valstybėse traktuojamos vienodai.
Taigi, tą numato sutartis, o kaip yra realybėje sutarties sąlygos įgyvendinamos- kitas klausimas. Esminis momentas, jog garantuojamos teisės, tam tikri dalykai kaip pavardės turi būti sureguliuojami atskira sutartimi. Šiuo metu ESTT yra išsprendęs šį klausimą, jog mažumų pavardžių rašyba yra nacionalinės valdžios reikalas ir tik retais atvejais (kai tu sukelia rimtos ir pagrįstos žalos) galima rasyti pavardę (vėlgi, spėju, teoriškai, praktiškai sunku rasti precedentą) mažumos kalba.
be to, be sutarties egzisuota vadinamoji tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, o ten, patikėk, kai kas ne mūsų naudai...
Išdūrimas tame, kad lenkai Lietuvoje pretenzijas gali reikšti maždaug tokioje teritorijoje:
tuo tarpu lietuviai Lenkijoje maždaug tik tokioje:
Kas yra akivaizdžiai naudingiau lenkams.
Comment
-
Rainforest
Parašė TomizmasO tai kaip jie kitaip šneka, jei ne lenkų kalba? Gal tarmė ir skiriasi (kas natūralu) bet jeigu jų savimonė lenkiška, tai kas tada jie, jei ne lenkai?
Iš viso keista kalba apie "brukimą". Mokymas lenkų kalba neprasidėjo vakar ar pernai. gyventojai mokosi lenkų kalba nuo Pilsudskio laikų ir dar anksčiau.
Švenčionių rajone irgi lenkų nemažai, bet jie čia sudaro tik mažumą. Niekuo kitu kaip lenkais, jie saves nelaiko nuo senų laikų. Jokiais ne baltarusais ar dar kažkuo.
80,0 proc. Lietuvos lenkų 2001 surašyme nurodė lenkų kaip gimtąją kalbą, bet realiai ją vartoja dar mažiau. Tuo labiau, kad po šio surašymo tas skaičius gal gal tik kokius 70 proc. besieks. Nors reikėtų pastebėti, kad lenkų kalba Vilniuja atgimsta, vis dažniau gatvėj girdėti kalbant.
Be to, nemažai baltarusių katalikų save vadina "lenkais", juk baltarusiu būt nelygis- tėra tik viena mokykla ir tik Vilniuje, o lenkų mokyklų daug ir bažnyčia toliau lenkina taip pat kaip ir 14-20 amž.
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąNoriu paklausti vieno dalyko, nelabai žinau dabartinių krašto problemų, jei kaip rašo Eimantas, kad vietiniai nežino ir nešneka lenkiškai, tai kam jiems brukama svetima kalba?, nežinau ar klystu bet mano manymu čia kažkas labai suintertsuotas kad visi vietiniai pavirstu lenkais Lietuvoje.
Comment
-
Parašė Tomizmaskad lenkų ir baltarusių tautinė savimonė yra skirtinga, ir tuteišiai tikrai save visą laiką laikė tik lenkais. Baltarusiai - tai jau visai atskiras etnosas, ir nuo lenkų jie daug kuo skiriasi. Religija: lenkai - katalikai, baltarusiai - dažniausiai stačiatikiai (katalikų labai nedidelė mažuma). Raštas: lenkai rašo lotyniškomis raidėmis, baltarusiai kirilica. Pavardės: vietinių lenkų arba slaviškos, arba lietuviškos su lenkiška priesaga, o baltarusių išskirtinai slaviškos. Kiek siekia šio regiono gyventojų ir senesnių žmonių atmintis, šio regiono lenkai visada save tapatino TIK su lenkais, ne su baltarusiais, lenkais jie save laikė dar prieš pilsudskinę okupaciją. Visada buvo katalikai, visada mokėsi lenkų kalba, visada rašė lotyniškomis raidėmis, todėl sutapatinti su baltarusiais niekaip neišeina.
Labai gerai žinau situaciją pagal savo šeimos giminaičių likimų pavyzdžius. Mama pokariu dirbo Vilniaus apskrityje. Įdomiausiais paradoksas - senukų "lenkų", gimusių dar XIX a. viduryje, lietuvių kalbos mokėjimas. Kai nei vaikai nei anūkai nemokėdavo beveik nė žodžio.
Comment
-
Rainforest
Parašė TomizmasLietuvoje lenkai daugumą sudaro tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Taigi, TEORIŠKAI galėtų reikšti pretenzijas tik į tų 2 rajonų teritorijas. Bet realiai, jokių pretenzijų niekas nepareikš, čia yra svaičiojimas.
Beje, Baltarusijoje lenkų apie milijoną. Jeigu kam pirmiau ir pareikštų, tai jiems. Bet to nebus.
Užtenka pasižiūrėti kiek išaugo visokie Zujūnai, Didžioji Riešė ar naujai atsiradusios gyvenvietės prie Senojo Širvintų kelio. Lenkiškos liko tolimos seniūnijos kaip Buivydžiai, bet ten gyventojų labai mažai, o tose tankiai gyvenamose šale miesto, ten jau fifti-fifti. Pavyzdžiui Avižienių seniūnijoj lietuvių net ir per 2001 surašymą jau buvo 46 proc., panašiai Zujūnų ir t.t.
Parašė TomizmasNemanau kad čia lygio ar ne lygio klausimas, bet kaip gimęs ir augęs tautiškai mišriame regione, tikrai galiu pasakyti, kad lenkų ir baltarusių tautinė savimonė yra skirtinga, ir tuteišiai tikrai save visą laiką laikė tik lenkais. Baltarusiai - tai jau visai atskiras etnosas, ir nuo lenkų jie daug kuo skiriasi. Religija: lenkai - katalikai, baltarusiai - dažniausiai stačiatikiai (katalikų labai nedidelė mažuma). Raštas: lenkai rašo lotyniškomis raidėmis, baltarusiai kirilica. Pavardės: vietinių lenkų arba slaviškos, arba lietuviškos su lenkiška priesaga, o baltarusių išskirtinai slaviškos. Kiek siekia šio regiono gyventojų ir senesnių žmonių atmintis, šio regiono lenkai visada save tapatino TIK su lenkais, ne su baltarusiais, lenkais jie save laikė dar prieš pilsudskinę okupaciją. Visada buvo katalikai, visada mokėsi lenkų kalba, visada rašė lotyniškomis raidėmis, todėl sutapatinti su baltarusiais niekaip neišeina.
Dėl tų lingvistinių duomenų, tai reikia prisiminti svarbų dalyką, kad tarp giminiškų kalbų dažnai egzistuoja dialektų kontinumas, t. y. šalia gyvenančių dviejų giminiškų tautų tarmės yra artimos, ir dažnai sunku pasakyti, kuriai kalbai reikia priskirti tam tikras pakraščio tarmes. Slavų kalbose tie perėjimai ypač ryškūs. Tuteišių tarmė gali būti laikoma tiek lenkų kalbos, tiek baltarusių kalbos tarme. Bet religija, istorija, kultūra ir t. t. labiau juos sieja su lenkais, kaip minėjau anksčiau.
Tuteišių tarmė yra gudų kalbos tarmė ir tiek.
Be to, jei baltarusiai stačiatikiai, kam jiems bažnyčia Užupy ir kas joje lankosi?
Beje, daugumoj Baltarusijos bažnyčių pamaldos laikomos ir baltarusių kalba arba tik baltarusių.
Comment
-
Parašė Rainforest Rodyti pranešimąVilniaus rajonas, manau, jau nebe lenkiškas. Užtenka pasižiūrėti kiek išaugo visokie Zujūnai, Didžioji Riešė ar naujai atsiradusios gyvenvietės prie Senojo Širvintų kelio. Lenkiškos liko tolimos seniūnijos kaip Buivydžiai, bet ten gyventojų labai mažai, o tose tankiai gyvenamose šale miesto, ten jau fifti-fifti. Pavyzdžiui Avižienių seniūnijoj lietuvių net ir per 2001 surašymą jau buvo 46 proc., panašiai Zujūnų ir t.t.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Rainforest
Parašė Wycka Rodyti pranešimąNedaryk skubotų išvadų. Lietuvėja tik gyvenvietės į vakarus ir šiaurės rytus nuo Vilniaus, ir tai tik esančios gana netoli sostinės. Kitose teritorijose procentinė situacija iš esmės nesikeičia, nepaisant pastaruosius 20 metų vykusios emigracijos į užsienį.
Panašiai turėjo būti ir Pagirių seniūnijoje, kur gyventojų yra apie 10 tūkst., o padaugėjo net 2 tūkst (vėlgi, skaičius didesnis, nes dalis vietinių turbūt emigravo) ir t.t.
O šiaip jei 2001 Vilniaus rajone lenkų buvo 61 proc., bet gyventojų padaugėjo 6 tūkst. (7 proc.), nors kaip ir iš likusios Lietuvos, taip ir iš Vilniaus rajono nemažai emigravo (turėtų būt apie 10 proc.), tarp kurių turbūt 1/2 ar net 2/3 buvo lenkų tautybės, gautųsi, kad naujai atsikėlusių gyventojų galėtų būti apie 15 tūkst. Tarp jų neabejotinai buvo rusų, lenkų, baltarusių, žydų, tačiau turbūt 2/3 lietuvių.
Galima nesunkiai paskaičiuoti kaip galėjo keistis tautinė rajono sudėtis.
Comment
-
Rainforest
Beje, jei žiūrėti pagal turėtus 2009 metų Vilniaus rajono savivaldybės ir atskirų seniūnijų duomenis apie faktiškai gyvenančius rajone žmones, tai rajone gyvena net ne 94 tūkst., kaip surašyta 2011 05, o 108 tūkst. gyv. ir net daugiau, nes ir per 2009-2011 sparčiai statėsi namus (palyginimui 2001 buvo 88 000), o juk dar buvo ir emigracija. Tai va galim ir išvadas darytis.
Comment
-
Wikipedijos puslapyje apie Vilniaus rajoną, puslapio apačioje, yra nuorodos į kiekvienos seniūnijos aprašymą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_rajonas
Labai gerai, kad yra kiekvienos seniūnijos tautinės sudėties duomenys. Iš visų seniūnijų, tik Avižienių seniūnijoje lietuviai sudarė daugumą. Visose kitose, netgi Riešės ir Zujūnų - dauguma lenkai. Duomenys 2001 metų, bet kažin, ar galėjo situacija taip jau labai pasikeisti. Nebent Zujūnų seniūnijoje, kur lietuvių 2001 metais buvo 40%, lietuvių skaičius per dešimtmetį galėjo viršyti lenkų, juk ir statybų toje seniūnijoje labai daug (bet reikia nepamiršti, kad į priemiesčius keliasi ne tik lietuviškos kilmės vilniečiai). Pagirių, Riešės, Juodšilių, Rudaminos seniūnijose lietuvių buvo 20 - 30%, sunku spręsti ar prie dešimtmetį jie galėjo tapti dauguma. Iš viso, nieko čia neprispėliosi, reikia palaukti pernykščio surašymo duomenų.
Kitiose seniūnijose, kurios toliau nuo Vilniaus, lietuvių procentas visai menkas.Paskutinis taisė Tomizmas; 2016.05.21, 23:54.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Rainforest
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąWikipedijos puslapyje apie Vilniaus rajoną, puslapio apačioje, yra nuorodos į kiekvienos seniūnijos aprašymą.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_rajonas
Labai gerai, kad yra kiekvienos seniūnijos tautinės sudėties duomenys. Iš visų seniūnijų, tik Avižienių seniūnijoje lietuviai sudarė daugumą. Visose kitose, netgi Riešės ir Zujūnų - dauguma lenkai. Duomenys 2001 metų, bet kažin, ar galėjo situacija taip jau labai pasikeisti. Nebent Zujūnų seniūnijoje, kur lietuvių 2001 metais buvo 40%, lietuvių skaičius per dešimtmetį galėjo viršyti lenkų, juk ir statybų toje seniūnijoje labai daug (bet reikia nepamiršti, kad į priemiesčius keliasi ne tik lietuviškos kilmės vilniečiai). Pagirių, Riešės, Juodšilių, Rudaminos seniūnijose lietuvių buvo 20 - 30%, sunku spręsti ar prie dešimtmetį jie galėjo tapti dauguma. Iš viso, nieko čia neprispėliosi, reikia palaukti pernykščio surašymo duomenų (kurių kažkaip labai ilgai nėra).
Kitiose seniūnijose, kurios toliau nuo Vilniaus, lietuvių procentas visai menkas.
Nepamirškim ir emigracijos, kuri iš šių seniunijų galėjo išvariti į užsienius apie 10 proc. gyventojų, todėl realus naujakurių skaičius rajone buvo kiek didesnis nei atsispindi.
Comment
-
Kaip jau įprasta, įžvalgus ir geras E.Lucas'o straipsnis The Economist
Dialogue of the deaf between Vilnius and Warsaw
economist.com
OUTSIDERS find the Polish-Lithuanian spat the most incomprehensible in Europe. How come two countries with so much common history and so many common interests get on so badly? Is it just the appalling personal chemistry between some senior officials? Or is it, absurdly, about spelling? Poles in Lithuania want to spell their names using letters like ł and ę in official documents. (We can't use them, or most other diacritics, in the print edition of the Economist because our typeface doesn't have those characters).The most disastrous turn of events would be if Polish public opinion started pressuring politicians to take an even tougher stance. That has not happened yet, for which the Lithuanians should be grateful. But it could. Many will be wishing Mr Vollebaek the best of luck in his thankless task.
Taip pat, deja, tenka sutikti su geriausiai įvertintu straipsnio komentaru.Paskutinis taisė John; 2012.02.13, 01:05.
Comment
-
Lenkai lietuvius mėgsta labiau nei kaimynus Rytuose
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=55549755
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąBet jeigu jiems taip nepakeliamai blogai, kodėl jie negrįžta į savo istorinę Tėvynę, kurios teritorijoje bent pusė yra gimę? Juk ir Rusija jau apie dešimtmetį remia grįžtančius į Rusiją rusus. Kaimyninėje Baltarusijoje rusų kalba yra viena iš valstybinių, tačiau negirdėti, kad Latgalos rusakalbiai ten trauktų.
Žinoma, yra dar vienas gana lengvas kelias. Jeigu Latgaloje daugumai gyventojų latvių kalba yra tarsi užsienio kalba, galima emigruoti (bent jau gavusiems LV pilietybę) į Vakarų Europą ir jeigu jau mokytis, tai mokytis populiarios užsienio kalbos — anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, švedų, etc..
O pats optimaliausias variantas, kuriam, manau, ir dauguma latvių pritartų — išmokti latvių kalbos bent jau pagrindus ir pamiršti kliedesius apie antrąją valstybinę kalbą, tuo pačiu integruotis į Latvijos visuomenę ką seniai čia padarė lyviai, lietuviai, estai, lenkai ir kitos tautos.
Beje, Ukrainoje (ir Moldavijoje) rusakalbių santykis labai panašus kaip ir Latvijoje, tačiau atrodo Rusijai po V. Janukovičiaus pergalės Ukrainos prezidento rinkimuose vėl labiau rūpi Latvija. Geras būdas paerzinti NATO ir ES.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTą patį galėtumėm pasakyti ir Lietuvos lenkams, bet jei jie to nedaro ir nenori integruotis? Tuomet valstybė turėtų jiems tai padėti padaryti, nes palikti visko kaip yra ne geriausias sprendimas. Aišku pas mus taip nėra, kad žmonės gyventų be pasų ir apskritai vietiniai netgi priešinasi prieš sudaromas sąlygas mokytis valstybinės kalbos.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTą patį galėtumėm pasakyti ir Lietuvos lenkams, .
Comment
-
Parašė praeivis Rodyti pranešimąKokiems lenkams? Kas jus taip paklaidina? Nuo Vilniaus iki baltarusijos pasienio 30 km ir ten pasienyje maisesi tautos,ten vieni nutauteje baltarusai gyvena tuose pasienio teritorijose. O jus lenkai,lenkai...tai gali tuomet juos vokieciai,marsieciais dar kaip nori juos vadinti-bus vienodai teisingai. Jie juk net lenkiskai nei vienas nesneka. Jie tik i savo kalba imaiso keleta iskraipytu lenkisku zodziu,o jus jau tai vadinate lenku kalba???? Lengvai jie jus vedzioja uz nosies.
Didžiausia Lietuvos bėda yra ta, kad Lietuva neturi visiškai jokių svertų, kozirių ar kitokių įrankų situaciją pakreipti savo naudai.
Į visą reikalą reikia žiūrėti kompleksiškai ir iš šalies. T.y., kaip, pavyzdžiui, ta problema regima iš Briuselio ar kokio Berlyno? Ar Lietuva valstyiniu lygiu ką nors įtikins, kad ten ne lenkai, o "Baltarusiai, kurie nemoka lenkiškai"? Arba, kad ten "sulenkėję Lietuviai"? Sėkmės su tokiais argumentais ir jų pagrindimu.
Užtat tokie argumentai kaip pavardžių rašymo pasuose/ID kortelėse problema arba kelio ženklų lenkų kalba draudimas, yra labai stiprus oponuojančios pusės (ar tai būtų pati Lenkija ar kenkėjas Tomaševskis) argumentas visoje toje diskusijoje.
Realybė ta, kad neturėdami jokių argumentų, kurie galėtų veikti tarptautiniu lygiu, mes esame pasmerkti pažeminimui ir pralaimėjimui, nes niekam mūsų ambicijos neįdomios ir gailesčio tikrai niekam nesukels.
Dėl to išeitis yra viena:
- lenkiškų pavardžių rašymas pasuose
- lenkiškų pavadinimų rašymas ant ženklų ir prie valstybinių įstaigų.
- švietimo reikaluose nusileisti nereiktų, nes prieštaraujantys naujai tvarkai neturi stiprių argumentų, kuomet mes turime pranašumą, įrodant savo tiesą.
Tik kompleksiškas ir pragmatiškas bei racionalus požiūris gali ką nors išspręsti. Ėjimas asilu (t.y. bukas užsispyrimas) nepadės, o tik pablogins reikalus. Ir pablogins juos tikrai ne Lenkijai ar Tomaševskiui, bet būtent Lietuvai. Pats Tomaševskis iš esmės yra neapgalvotos ir neracionalios Lietuvos politikos rezultatas.Paskutinis taisė John; 2012.02.19, 18:19.
Comment
Comment