LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[deimantukas]

Pralinksmėjimui, anekdočiukas:
2 lenkai prašo išmaldos Vilniaus senamiestyje. Dienos pabaigoje grįžta abu namo. Pirmas lenkas ištraukia 10lt. smulkiomis monetomis, antras- pasideda lagaminą pilną 10lt.banknotais,tuoj ištraukia mobilų tel., užsako brangių užkandžiu, gėrimų, panų. Žodžiu, baliavoja! Pirmas lenkas negali užmigt, vartosi lovoje,dūsauja. Kitą dieną vėl ta pati istorija pasikartoja. Ir taip visą savaitę...Galų gale pirmas neiškentęs klausia antrojo ryte:
- Klausyk, k..va, kaip taip, k..va, gaunasi? Mes ,k..va, abu ant tos pačios gatves ubagaujam. Aš, k..va, tiek mažai parsinešu, o tu, k..va, pinigais švaistaisi?"
2-ras sako:
- Nu, pažiūrėk, k..va, į savo, k..va, iškabą. Joje parašyta: "turiu žmoną ir 7 vaikus. Visi badaujam. Paaukokit kiek galit". Nei vienas normalus lietuvis tau, k..va, nieko neduos. O dabar, k..va, perskaityk mano:"noriu grįžti atgal i Lenkiją, visam laikui. Trūksta tik 10lt. kelionei susimokėt"...

[Romas]

/\ Gana nevykęs anekdotas, sugalvotas atvykėlių iš kaimo.
"Noriu grįžti" gali būti taikomas kam tik nori, bet tik ne vietiniam gyventojui.

[Depeche]

/\ Gana nevykęs anekdotas, sugalvotas atvykėlių iš kaimo.
"Noriu grįžti" gali būti taikomas kam tik nori, bet tik ne vietiniam gyventojui.

Nu bet, Romai, vien žiūrint ar tai kaimietiška ar ne, bet lygiai tas pats kyla ir iš Lenkijos pusės.

[deimantukas]

/\ Gana nevykęs anekdotas, sugalvotas atvykėlių iš kaimo.
"Noriu grįžti" gali būti taikomas kam tik nori, bet tik ne vietiniam gyventojui.

Šia prasme visiškai sutinku su tavo, Romai, nuomone. Kiek domiuosi, tai beveik 100% lietuvos lenkuojančių yra nutautinti lietuviai ar buvę kitos tautybės žmonės. Pats remiuosi pavardėmis ir tikrais pasakojimais.

[deimantukas]

Štai,kad ir keli pavyzdėliai- sulenkintos lietuviškos pavardės ant antkapių.

Nepavyko foto,tai patikslinu-Elzbieta Pierwejnis. Pabradė.




Dūkštos.

Teko bendrauti su vienu pažįstamu, kurio senelis gyvena Turgeliuose ir su juo jis kalba lenkiškai. Mudu plepėjome lietuviškai. Vadina jis save lenkišku vardu. Lietuviškai kalba puikiai. Kai kalba visai netyčia pakrypo į lietuvių sulenkinimą, jis, net parodžius panašias pavardes, kategoriškai neigė tą faktą. Visiškai nenorėjo gilintis į savo šaknis. Pastebėjau, kad jam buvo gėda. Gaila, nesužinojau jo pavardės.
Dar vienas iš panašių atvejų. Pirkome garažą iš vieno žmogelio. Jis kalbėjo rusiškai. Kai pamačiau pirkimo pardavimo dokumentuose jo pavardę- šiek tiek nustebau. Jan Šimulionis. Beje gimęs Šalčininkų rajone. Per visą bendravimo perkant laiką neišgirdau nei vieno žodžio lietuviškai. Beje ir amžius jo apie 70 metų.
Kas įdomu, kad per tuos lenkinimo metus, pažįstami, kurie gyveno Vilniaus krašte ir buvo praradę galimybę mokintis lietuviškai, sakė, kad tai buvo baisesnė priespauda,nei sovietų. Jiems mokyklose taip plovė smegenis, kad jie patys, kurie labiausiai nutautėjo ir patapo lenkais, dabar be galo nekenčia lietuvybės.

[Eimantas]

O pvz. John mūsų forume nemato, kad ir dabar ta pati politika vykdoma.

[deimantukas]

Manau, kad nedaug trūko, kad ir aš būčiau ne Deimantas Motiejūnas, o kaip mano tėtis, kuris gimė Tverečiaus apylinkėse ir lankė lenkišką mokyklą, kuriam jau buvo išrašyti lenkiški metrikai su vardu ir pavarde Olgierd Maciejun. Su išplautom smegenim burnočiau, kad Wilno nashe ir moja ulica Lavrowa sadowa.

[Aleksio]

Kiek domiuosi, tai beveik 100% lietuvos lenkuojančių yra nutautinti lietuviai ar buvę kitos tautybės žmonės. Pats remiuosi pavardėmis ir tikrais pasakojimais.

Mažą ką ten žmones plepa. Reikia tik prisiminti, kas valdė Lietuvą nepriklausomybės laikotarpiais - Aleksander Stulginskij, Kazimež Grinevič, Anton Smetana ir jo žmona Zosia, Vitovt Landsberg, Olgerd Brazovskij, Valdemar Adamkevič, laikinasis Artur Pavlovskij, Dalia Gžybovska. Vienintelis Paksas buvo beveik lietuvis (žemaitis) - todėl ir prarado postą.

[laimutis]

Mažą ką ten žmones plepa. Reikia tik prisiminti, kas valdė Lietuvą nepriklausomybės laikotarpiais - Aleksander Stulginskij, Kazimež Grinevič, Anton Smetana ir jo žmona Zosia, Vitovt Landsberg, Olgerd Brazovskij, Valdemar Adamkevič, laikinasis Artur Pavlovskij, Dalia Gžybovska. Vienintelis Paksas buvo beveik lietuvis (žemaitis) - todėl ir prarado postą.

Gaila, kad į susipratusių lietuvių pusę neperėjo J.Pilsudskis ir jo pasekėjai, dabar gyventume kitokioje Lietuvoje ne butų šių dienų tautinės nesantaikos ir turbūt šios diskusijos.

[Zosys]

Gaila, kad į susipratusių lietuvių pusę neperėjo J.Pilsudskis ir jo pasekėjai, dabar gyventume kitokioje Lietuvoje ne butų šių dienų tautinės nesantaikos ir turbūt šios diskusijos.

taip tamstos vadinama "tautinė nesantaika" nebuvo Pilsudskio kaip didžiosios istorijos agento (lėmėjo, faktoriaus, determinanto) rezultatas. Tai Pilsudskis buvo to istorinio proceso, kurio įvairias briaunas mes vadiname periferijos lojalizmu, kolonijine ištikimybe, metropoline indoktrinacija, polonizacija, produktas, šių istorinių procesų rezultatas (ir jau vėliau - tų procesų tęsėjas). Pilsudskis neišrado nieko istoriškai naujo ir reikšmingo, nė per plauką neišoko aukščiau nusistovėjusios Lenkijos nacionalizmo vėžės, o tiesiog vilkosi jos ribose. Jis nesukūrė didžialenkišjojo šovinizmo, o tiesiog rado jį ir pratęsė. Aš manau, kad netgi neturėdamas aukštojo išsilavimo pan Pilsudski turėjo pakankamai smegenų, kad suprastų, jog mėginimas derinti lenkiškąjį ekspancionizmą su elementariu lietuvių tautos poreikiu gyventi savistoviai pan Pilsudskį būtų perplėšęs per pusę.

Štai šioje vietoje esu dialektikas: periferizuota Lietuva turėjo numirti-persimainyti, kad atgimtų kaip savaiminga Lietuva t.y. lygi sau pačiai (o ne Lenkijos provincijai, pseudo-suvereniam regionui, ar svetimam įvaidžiui). O visokie tūli pilsudskiai turėjo pasirinkti: a) arba Lenkiją (tada automatiškai prarandamos bet kokios simbolinės pretenzijos į savarankią Lietuvą), b) arba Lietuva (tada tiu-tiu didžvalstybinės "Vado-Načelnyko" ambicijos, džiaugsmai ir patogumai), arba c) arba kraustymasis į fantazijų pasaulį, kaip tai padarė ne kurie eskapistai-beletristai (pvz. Milošas)

Pilsudskis pasirinko tai, ko negalėjo nepasirinkti. Jam valia gyventi reiškė valia Valdyti. Va jis ir pasirinko maksimalią valdžią bet kokia kaina, tame tarpe jo genetinių pirmtakų Tėvynės kaina.

[praetor]

Bet tiek Lenkijos lietuviai, tiek Lietuvos lenkai yra vietiniai, iš niekur neatvykę, ir tikrai neprivalo niekur vykti nei vieni, nei kiti.

Tai aišku. Tik skirtingai nei Lietuvoje Lenkijoje nieks brazdesių ir erzinimų nekelia.

Į temą galiu papasakoti ką tik nutikusią istoriją Suvalkų miesto supermarkete:

perkant maistą, vienas mano kolegų pasakė keletą žodžių lietuviškai, iš karto už jo stovėjęs lenkų budulis pradėjo rėkti jam: "tšeba muvic po polsku!". Toliau dar gražiau, paklausė iš kur mes, tada jam prasidėjo visiška isterika: "Nema Vilnius, jest Wilno, nema Kaunas, jest Kowno!" Kažkaip tokių dalykų tikrai nesitikėjau, šiek tiek neramu pasidarė. Pradėjau jį raminti. Laimei, jį pradėjo raminti ir kiti lenkai eilėje: "Zaspokoisia, pan" Kažką dar sakė jam, kad jis nusišneka, kad taip negalima elgtis.
Bet faktas lieka faktu, padėtis negera...

Čia vadinasi plikpolitikių darbo vaisiai.

[oranger]

Čia vadinasi plikpolitikių darbo vaisiai.

Ką turi omenyje?

[Zosys]

Nutautėliai kažkodėl aršesni už tikruosius, turbūt kažkoks fenomenas yra. Gal kokios literatūros ta tema yra?

aiškinimų esama labai įvairių, bet šiaip esma dvejopo fenomeno:

1) vienoks mechanizmas suveikia tikrojo nutautėlio (siaurąja to žodžio prasme) atveju. Taip vadinamas neofito sindromas, kai į lenkybę naujai atsivertęs persivertėlis turi nuolat save įtikinėti, kad jo pasirinkimas buvo teisingas; tokiu atveju dažniausiai aukštinama naujoji "tėvynė", o senoji tiesiog nuvertinama; klasikinis tokios elgsenos pavyzydys: etniniai lietuviai, virtę lenkų kunigais. Paprastai jų įkarštis apsiribodavo Lenkijos kaip neprilygstamos Galybės-Tobulybės šlovinimu, o lietuvybė jų buvo tiesiog ignoruojama. Psichologijoje tai vadinama išstūmimu.

2) priešingai veikia mechanizmas nutautėlio palikuonio atveju. Šis nuo gimimo save natūraliai laikė lenku, bet kažkuriuo momentu (paprastai jau brandoje) jis netikėtai aptinka duomenis, vienaip ar kitaip liudijančius jo protėvių išdavystę (tai gali būti pavardės lietuviškumo įsisąmoninimas, šeimos pasakojimai, ar bendros istorinės žinios). Padėtis apsunkinama, jei pati situacija primena apie palikuonio istorines šaknis (Lietuvos lenkų atvejis). Tai vadinama "įtrūkusio šydo fenomenu", kai tapatybės monolitiškumui grasinančios dviprasmybės užgniaužiamos ne aukštinant Lenkiją, bet neigiant ir niekinant Lietuvą kaip tokią. Taip žmogus tarsi atkuria savyje prarastą lenkiškumą. Psichologijoje tai vadinama "kompensacija".

dar egzistuoja įvairios pereinamos situacijos ir tarpiniai mechanizmai.

[Zosys]

Kadangi Romas ne pirmą kartą pasirenka nestandartinį bendravimo metodą per baudavimo replikas, o ne komentavimą gijoje, man teks prisitaikyti prie tokios bendravimo formos ir atsakyti į Romo pastabą mano Nario skydelyje, ją pacitavus čia:

"genetinių pirmtakų" - kažkoks rasinio grynumo ieškojimas

Bijau, kad Jūs, gerbiamas Romai, vėl "aplojote ne tą medį", kaip sako anglosaksai.

reikia būti mažų mažiausiai nedėmesingu, kad paskutiniame mano sakinyje, nukreiptame prieš Pilsudskio kaip "rasinio litwino/"senlietuvio" mitemą (paskutiniu metu pučiamą mūsų polonofilų), atrastum "rasinio grynumo ieškojimą". Sakinio prasmė diametraliai priešinga Jūsų kaltinimams: tokiu išsireiškimu aš implikuoju, kad agresorių prieš Lietuvą ir lietuviškų mokyklų uždarinėtą galima laikyti "lietuviu" nebent jo genetinės kilmės požiūriu.... bet nedaugiau.

Man mesti kaltinimai rasizmu tolygūs atitinkamiems kaltinimams žmogui, kuris jį atsisakiusius gimdytojus laiko tik genetiniais jo primtakais, bet ne tėvais. O va visokie Bumblauskai daro iš Pilsudskio "litwiną" kaip tik pagal rasinį/genetinį/kilminį principą užtušuodami jo paties pasirinikimą (anaiptol ne litwinišką).

[praetor]

Ką turi omenyje?

Tomaševskis, Sikorskis & Co.

Kadangi Romas ne pirmą kartą pasirenka nestandartinį bendravimo metodą per baudavimo replikas, o ne komentavimą gijoje, man teks prisitaikyti prie tokios bendravimo formos ir atsakyti į Romo pastabą mano Nario skydelyje, ją pacitavus čia:

Jei turit ką priešpastatyt, reikia viešai bendraut, p. Romai. Kolega išsakė labai logiškas ir nuoseklias mintis.

[Romas]

Kadangi Romas ne pirmą kartą pasirenka nestandartinį bendravimo metodą per baudavimo replikas, o ne komentavimą gijoje,

Nemanau, kad į kiekvieną neigiamą įvertį (o ne baudavimą) verta taip jautriai reaguoti.

O jei iš esmės - tas kai kas jaučia ksenofobinę neapykantą daliai Lietuvos piliečių.
Genetinių ir panašių iracionalių argumentų komentuoti nėra prasmės.

[dr.]

O jei iš esmės - tas kai kas jaučia ksenofobinę neapykantą daliai Lietuvos piliečių.

Visiškai sutinku. Ir blogiausia, kad tas kažkas, neminint genetinio komponento, daugiausia paplitęs į rytus nuo Vilniaus ir yra kaimyno kurstymo pasekmė. Ir tie mūsų piliečiai ima prieš savo šalį šakotis taip, jog ima rodytis, kad jie kitos šalies piliečiai. Čia tik mano asmeniniai pamąstymai, o prie jų pridedu ir savo asmeninę viltį, kad šioje temoje minimi piliečiai kažkada taps ir pilietiškai nusiteikę.

[artexs]

Rinkimai Lenkijoje baigėsi, bet plokštelė sukasi ta pati - D.Tuskas: gera Lietuvos valia pakeisti kai kurias Švietimo įstatymo nuostatas būtų tinkamas ženklas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas laiške Lietuvos kolegai Andriui Kubiliui pareiškė, kad dvišalės švietimo ekspertų darbo grupės darbo rezultatai neatrodo patenkinami ir pasiūlė Lietuvai keisti Švietimo įstatymą, pranešė Lenkijos naujienų agentūra "PAP".

[c2h5oh]

O Lenkijoje išėjo prof. Landsbergio knygutė "„Nasz patriotyzm, ich szowinizm?" apie lietuvių - lenkų santykius Lietuvoje. Tiksliau, tai knygos forma išleistas ilgas interviu su Landsbergiu.

http://wiadomosci.wp.pl/title,Nieroz...l?ticaid=1d705

[John]

Lenkišką lentelę nuplėšęs E.Malūko sūnus nubaustas už savavaldžiavimą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=52129439

Lenkišką gatvės pavadinimo lentelę nuo namo Eišiškėse nuplėšęs realybės šou „Myliu Lietuvą“ dalyvis Mantas Malūkas savavaldžiavo ir už tai gavo švelniausią galimą nuobaudą – įspėjimą. Tokį verdiktą ketvirtadienį paskelbė Šalčininkų rajono apylinkės teismas, žinomo rašytojo, buvusio Trakų rajono mero Edmundo Malūko sūnų išteisinęs dėl turto sugadinimo.

Šiaip, pirma mintis, žiūrint tą video man tokia ir buvo - nejaugi jiems negresia jokia tisinė atsakomybė už tokius išsidirbinėjimus? Juk panašu į svetimo turto niokojimą. Pasirodo, yra bent šioks toks teisinis sąmoningumas.