Parašė Aleksio
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Gal tiktų labiau į šiaip linksma, bet vistiek apie lenkus
Lenkas maldininkas pėsčiomis nuėjo iš Augustavo į Romą
Lenkas mūrininkas Pawelas Kurylo (Pavelas Kuryla) Pruska Velkos kaimo, esančio netoli Augustavo, pėsčiomis nuėjo į Italijos sostinę Romą, kur ateinantį sekmadienį bus paskelbtas palaimintuoju popiežius Jonas Paulius II, pranešė dienraštis „Dziennik Polski“.Mūrininkas norėjo įrodyti, jog tokį žygį pajėgtų atlikti bet kuris to panorėjęs lenkas. Kelionės metu maldininkas nuolat kalbėjo rožinį.
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąGal tiktų labiau į šiaip linksma, bet vistiek apie lenkus
Lenkas maldininkas pėsčiomis nuėjo iš Augustavo į Romą
Kartoju: "... bet kuris to panorėjęs lenkas"
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąTrumpa taviškė atmintis, nes ir iš Vokietijos į Lietuvą gali grįžti bet kuris to panorėjęs lietuvis, tik ten ne šiaip linksma, o šiaip liūdna...
Comment
-
Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2011 gegužės mėn. 4 d. 07:28
Ekspertai: išsprendus lenkų švietimo klausimus, reiktų padaryti reveransą dėl pavardžių
Lietuvai geriau, jei Lenkijoje didesnį pasitikėjimą pelnytų kairieji?
Lietuvos bei Lenkijos santykiams įtakos turi ir Lenkijos vidaus politikos subtilybės. Pagrindinė problema ta, kad didžiausią rinkėjų pasitikėjimą yra sutelkusios dešiniosios politinės partijos – „Teisė ir teisingumas“ bei Pilietinė platforma, kurios rinkėjus telkia kalbėdamos apie Lietuvos „skriaudžiamą“ lenkų (...)
„Skirtingai nuo deideologizuotos ir pragmatinę politiką propaguojančios Lenkijos Kairiųjų demokratinės sąjungos, dominavusios šalies arenoje iki 2005-ųjų, „Teisės ir teisingumo“ bei Pilietinės platformos partijoms būdingos aiškiai išreikštos ideologinės nuostatos, kurios intensyvėjant konkurencijai tarp abiejų dešiniųjų partijų, gali tapti ganėtinai radikaliomis“, - rašoma analitiniame Lietuvos ekspertų dokumente.
Tačiau jame taip pat pastebima, kad Lenkijoje visoms partijoms būdinga Giedroyco-Mieroszewskio doktrina, kurios esmė – parama Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos valstybingumui slopinant Rusijos imperialistines ambicijas.
Lietuva galėtų nusileisti dėl asmenvardžių ir gatvių pavadinimų
Tačiau kalbėdami apie asmenvardžių rašybos problemą, mokslininkai primena, kad Lietuva buvo įsipareigojusi šį klausimą išspręsti, be to, bent formaliai Lenkijoje tautinėms mažumoms tokia galimybė yra užtikrinama.
Šiuo atveju ekspertai pataria kur kas labiau dirbti su nacionalistiškai nusiteikusiais Lietuvos parlamentarais, nes Lenkijos pavyzdys atskleidžia, kad net leidus asmens dokumentuose pavardes rašyti su savos kalbos diakritiniais ženklais, tokių atvejų yra nedaug, mat tai sukelia praktinių nepatogumų – pavyzdžiui, sudėtinga atsidaryti sąskaita banke.
Topografiniai ženklai gyvenvietėse bei gatvių lentelės, anot apžvalgos autorių, taip pat yra tas klausimas, kuriame būtų galima nusileisti. Pasak mokslininkų, viena vertus, Valstybinės kalbos įstatymas draudžia dvigubas lenteles, kita vertus, šios draudimo nepaisoma. Todėl arba reiktų sustiprinti šio teisės aktų priežiūrą, arba jį pakeisti – pirmuoju atveju tai esą pablogintų santykius su Lenkija, juolab, kad Lenkijoje tautinių mažumų gyvenamose vietovėse gatves ir vietovardžius rašyti dvigubai yra leistina, nors reikalavimai gana griežti.
(...)
Lenkų integracija per dvidešimt metų nepavyko
Kalbėdami apie Pietryčių Lietuvos problemas, Lietuvos ir Lenkijos santykių apžvalgos autoriai vis tik reziumuoja, kad per dvidešimt metų Lietuvos lenkai nebuvo sėkmingai integruoti į Lietuvos visuomenę, todėl šiuo metu bet kokių veiksmų būtina imtis išsklaidant abejones, kad Lietuvos lenkus norima asimiliuoti.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45062925
Comment
-
Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2011 gegužės mėn. 4 d. 20:55
Jei įstatymai neleidžia rašyti „w“, tai galima juos pakeisti
Aiškinimai, jog nelietuviškų pavardžių rašyba asmens dokumentuose visais lotyniško pagrindo rašmenimis neįmanoma dėl egzistuojančių teisės aktų, yra nerimti, nes paprastai Dievas nenusileidžia iš dangaus ir nepriima teisės aktų pataisų – pataisas rengia ir jas priima atsakingos valstybės institucijos.
Tokią nuomonę, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, humanitarinių mokslų daktaro Vlado Sirutavičiaus, dažnai išsako užsienio kolegos, kai jiems aiškini, jog ponas Okińczyc Lietuvoje tampa Okinčicu dėl Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų
Mokslininkas trečiadienį dalyvavo Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurios metu buvo pristatyta jo recenzuota analitinė apžvalga.
(...)
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, verslininkas Czesławas Okińczycas taip pat aiškino manąs, kad nesant sutarimo Seime, asmenvardžių rašybos klausimas persvarstytas nebus, tad geriausia būtų šio klausimo iš viso neeskaluoti. Tačiau jis nesutiko su analitinės apžvalgos autorių nuomone, kad asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose liberalizavimas ir leidimas gatves vadinti lietuviškai ir lenkiškai būtų tarsi koks reversansas ar nuolaida – jo nuomone, tokia yra europinė norma.
„Aš manau, kad tikrai čia jokia nuolaida, čia normalus sprendimas šiandieninėje demokratinėje Lietuvoje, kuri yra Europos erdvėje. Čia jokia nuolaida, čia natūralus dalykas – atiduoti žmogui jo vardą ir pavardę, leisti rašyti vietovardžius ne vien lietuvių, bet lenkų kalba bei rusų kalba tame tarpe, pavyzdžiui, kokiame Visagine. Ir nereikia to bijoti“, - teigė C. Okińczycas.(...)
„Jeigu kas nors nori užimti tam tikrą postą valstybėje, tai kalbą mokėti yra natūralu. Bet mes esame demokratinė valstybė, nėra prasmės per prievartą grūsti tą lietuvių kalbą. Jeigu kas nors nori būti šlavėju, tai gal jam nebūtinai reikia mokėti kalbą? Mes demokratinė valstybė, leiskime žmonėms pasirinkti, sudarykime galimybes, tegul pats žmogus pasirenka“, - piktinosi C. Okińczycas.
Viceministras: pavardžių rašybos pakeitimų reikia ne Lenkijai, o mūsų piliečiams
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykių nesusipratimus, tarp kurių labiausiai pastebimas susikirtimas dėl tautinių mažumų, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad daug ką išsiaiškinti reikia patiems lietuviams. Tarkime, Rytų Europos studijų centro analitinėje apžvalgoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykius nuolaidos dėl pavardžių ir topografinių ženklų rašybos siūlomos kaip galimybė Varšuvai ir Lietuvos lenkams parodyti gerą valią.
Tačiau E. Meilūnas sako, kad to reikia ne Lenkijai, o Lietuvos piliečiams. „Tai ar čia Varšuvos interesas, kad mūsų piliečiai turėtų vienokią ar kitokią teisę. Čia mūsų piliečiams pirmiausia reikia“, - sakė viceministras
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45101599Paskutinis taisė Romas; 2011.05.04, 23:12.
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąEglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2011 gegužės mėn. 4 d. 07:28
Ekspertai: išsprendus lenkų švietimo klausimus, reiktų padaryti reveransą dėl pavardžių
Comment
-
Parašė artexs Rodyti pranešimąPrasideda "reveransai".
Comment
-
Tokie reveransai - tai valstybės išdavystė.
Beje delfyje yra dar vienas straipnis:
V.Sirutavičius: jei įstatymai neleidžia rašyti „w“, tai galima juos pakeisti
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45101599
Tos pačios E. Samoškaitės. Gerai jai sumokėjo, kad tiek prirašė vienu metu.
Ir dar vienas straipsnis:
C.Okińczycas: kovodama dėl pirmininko posto TS-LKD I.Degutienė renkasi antilenkišką retoriką
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45096421
Ji atvirai tyčiojasi, ar ką? Koks Czesławas Okińczycas? Jis Lietuvos pilietis ir jo pase parašyta Česlav Okinčyc. O jei visiškai teisingai, lietuviškai, tai turėtų būti Česlavas Okinčycas.
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimą/\ Vietiniai tą upę vadina Wilia. Ir kas čia blogo.
Gal ir radijas "Znad Wilii" yra kasimasis po valstybės pamatais...
Comment
-
Kaip galima viską suinterpretuoti, rodo, pvz., "Vilniaus dienos" ir visų kitų "dienų" pavyzdys.
Tarkim, "Delfis" vakar paskelbė straipsnį
Ekspertai: išsprendus lenkų švietimo klausimus, reiktų padaryti reveransą dėl pavardžių
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45062925
"Vilniaus diena" šiandien išspausdino straipsnį apie tą pačią analitinę išvadą
Lietuvių ekspertai: Iš Lenkijos gero nelauk
Šio straipsnio internetinės versijos kažkodėl nėra.
Šiaip naudojami "Respublikos" metodai, kai antraštė ir turinys mažai ką turi bendro
1. skyrelis. Lenkijoj daugumą turi dvi dešiniosios partijos, jos nepalankios Lietuvai, o kairieji yra pragmatiški
2. skyrelis. Blogas UR ministras Sikorskis. Pablogėjo lenkų santykiai su kaimynais
3. skyrelis. Labai blogas Sikorskis. Lenkai nori tapti didele valstybe, bet gali patekit į "pilką zoną", kai santykiais su kaimynais suges, o didžiosios nepripažins Lenkijos už didelę valstybę
4 skyrelis. Blogas Tomaševskis, nes:
a) nelojalus Lietuvai
b) jam turi įtaką Lenkija
c) neturi konkurencijos Lietuvos lenkų tarpe
Paskutinė pastraipa : "Be kita ko, pabrėžiama, kad sprendžiami topografinių
ženklų ir asmenvardžių rašymo klausimai galėtų būti Lietuvos geranoriškumo ir pažangos pavyzdžiai."
Net nesuprasi, ką norima pasakyti ta kokios nors "Kauno tiesos" verta fraze "rešajetsia vopros".
Nė žodžio apie lenkų integraciją, kuri neįvyko ar kokią nors argumentaciją dėl lenkiškų vietovardžių rašymo ar nerašymo.
Dar "Dienoj" paskelbti radikalų pasibėdavojimai.
Lenkai paskelbė priešų sąrašą
http://www.diena.lt/naujienos/lietuv...-sarasa-349890
Bet čia gal labiau vidinės konservų problemos, kai po Songailos išmetimo radikalai suprato, kad išmesti iš konservų, jie tą pačią akimirką taps nuliais be vieneto.
Talibanai ir bando kelti bangas. Nors jau visi rinkimai pasibaigę, nebent konservų viduje.
Comment
-
Dar vienas interpretacijos (o gal kažkurios iš medijų manipuliacijos) pavyzdys
Kalba eina apie tą patį įvykį - analitinės apžvalgos aptarimą
Pvz., vakar Delfis išleido straipsnį "Jei įstatymai neleidžia rašyti „w“, tai galima juos pakeisti"
Ten cituojamas URM viceministras E.Meilūnas (nesenia buvęs ambasadorius Lenkijoje, kai dar buvo geri LT-PL santykiai). Skyrelio antraštė:
Viceministras: pavardžių rašybos pakeitimų reikia ne Lenkijai, o mūsų piliečiams
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45101599
BNS šiandien apie tą patį išplatino informaciją su antrašte
Viceministras: Varšuvos spaudimas peržengė ribas
http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lie...as-234502.html
Tai vis dėlto, ką ir kaip pasakė viceministras E.Meilūnas?
Gal išvis spaudai nereikia nieko rašyti, o tik dėti antraštes?
O gal geriau būtų galima rasti pilną tektą, kad nereikėtų pasitikėti žurnalistų interpretacijomis...
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąIr dar vienas straipsnis:
C.Okińczycas: kovodama dėl pirmininko posto TS-LKD I.Degutienė renkasi antilenkišką retoriką
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=45096421
Yra pora gerų frazių komentaruose
- Delfis integruojasi
- Degutienė talibėja
Comment
-
Lenkija supykusi ir ant Vokietijos už tai, kad lenkų mažumą skriaudžia!
Supykusi Lenkija atšaukė derybas su Vokietijos atstovais
Comment
-
Tik šiuo atveju spėju Vokietijos pusei nebus tokių komentarų
http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1385
Comment
-
Parašė Depeche Rodyti pranešimąTai čia nei jos vardas nei pavardė, čia kaip pseudonimas, pvz. Sasha song, nes jei jos būtų toks vardas, tai ir pase taip turėtų būti įrašyta.
Comment
Comment