LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Maxas]

Į žiniasklaidą pažiūrėjus tiesiog graudu darosi... Norint paaštrint situaciją atrenkami baisiausi faktai. Straipsnių pavadinimai - tai tiesiog atskiri žodžių junginiai, kurie užkabina žmogų, tarsi specialiai būtų kurstoma papildoma nesantaika.
Išvada viena: tai yra grynai politinis procesas, jis yra naudingas tik politikams, abejų barikadų pusėse. Politiniai reitingai - svarbiausia to priežastis.
Nebūtų kuriamas įstatymas dėl švietimo. Ar daug prarastumėm? Ar iš tikrųjų situacija yra tokia baisi, kaip rodo apklausos... Pažiūrėkim į apklausą mūsų temoje: tokiu atrodytų sudėtingu klausimu apie lenteles teigiamai pasisakė beveik 40%. Kas iš to išplaukia? O gi visiškai nieko, tos apklausos realios situacijos tikrai neparodo.
Pavardžių rašymo klausimu manau LLRA persistengė. Gyvename Lietuvoje, vienintelė valstybinė kalba - lietuvių. Tam tikrąjam skambėjimui pavardės pakanka ir lietuviškų raidžių. Alternatyva galėtų būti atskiras įrašas originalo kalba. Pvz kitame paso puslapyje. Su tapatybės kortelėmis būtų sudėtingiau. Toje skiltyje nors ir arabiškai rašyk. Nematau tame nieko blogo. Žmogus taip pat turi ir parašą - čia gi net ir kirilica gali būti, niekas to nedraudžia.

[Sefas210]

Šiandien per LTV 21:15 rodys laidą Teisė žinoti , ir kalbės apie lietuvių lenkų kivirčus.

[blitz]

Kas galėtų pasakyti, kaip keitėsi Vilniaus skirtingų tautybių gyventojų skaičius karo ir pokario metais? Ypač domintų koks skaičius tarpukario vilniečių pasiliko gyventi Vilniuje.

[praetor]

Reikia dar vienos lenkiškos politinės jėgos Lietuvoje. Žiauriai reikia. Atsvara tam idiotui būtų.
O mokyklas iš rajoninio pavaldumo padaryt ministerijos kontroliuojamomis.

[Zorro]

1944 m. pabaigoje, NVKD duomenimis, Vilniuje gyveno 106 497 gyventojai, iš jų 84 990 lenkų, 8867 rusai, 7958 lietuviai, 2062 baltarusiai, 1680 žydų, 519 ukrainiečių, 39 totoriai, 36 latviai, 13 vokiečių ir 303 kitų tautybių. Kitais NKVD duomenimis, Vilniuje tuo metu gyveno daugiau lenkų (103 203). Tačiau toks Vilniaus gyventojų lenkų skaičius figûravo 1942 m. gyventojų surašyme, todėl tikriausiai šie duomenys iš minëto surašymo buvo perkelti automatiškai.
Galima teigti, kad Vilniuje 1944 m. pabaigoje gyveno apie 90 tûkst. lenkų. Tokį
lenkų skaičių nurodė ir LSSR vyriausybės vyriausiasis atstovas repatriacijai LSSR teritorijoje Vincas Mickevièius LKP(b) CK pirmajam sekretoriui Antanui Snieèkui.
http://www.e-library.lt/resursai/LMA...504_04_Lit.pdf

[Bartas1]

Daugiausia asmenų išvažiavo iš Vilniaus (daugiau kaip pusė visų repatrijavusiųjų), tarp jų vyravo lenkai. Šis skaičius rodytų, jog iš miesto išvažiavo beveik visi miesto gyventojai lenkai. Tačiau realiai Vilniuje liko daugiau lenkų, nes per Vilniaus repatriacinį rajoną važiavo iš kitų apskričių ar iš kitur į Lietuvą atvykę lenkai.

Iš ten pat
http://www.e-library.lt/resursai/LMA...504_04_Lit.pdf
Dar apie pokarį
http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Geografija/G-33.pdf

[Romas]

Šiandien per LTV 21:15 rodys laidą Teisė žinoti , ir kalbės apie lietuvių lenkų kivirčus.

Dalyvauja A.Šindeikis, Cz.Okińczyc, A.Bumblauskas ir dar vienas profesorius.
Viskas gana racionaliai sudėliota, nes nėra songailų ir garšvų.

[Maxas]

Dalyvauja A.Šindeikis, Cz.Okińczyc, A.Bumblauskas ir dar vienas profesorius.
Viskas gana racionaliai sudėliota, nes nėra songailų ir garšvų.

Tikrai labai racionaliai.

[micku]

Dalyvauja A.Šindeikis, Cz.Okińczyc, A.Bumblauskas ir dar vienas profesorius.
Viskas gana racionaliai sudėliota, nes nėra songailų ir garšvų.

Pritariu! Laida labai gera ir produktyvi. Labiausia patiko mintis, kad į sprendimą problemų su lenkų tautybės bendrapiliečiais yra įtraukta kaimyninė valstybė...

[Bartas1]

Patiko Šindeikio mintis apie teisėtus lenkų mažumos lūkesčius, susiformavusius mūsų politikams nuolat žadant, jog tuoj klausimas dėl pavardžių rašymo bus išspręstas. O Bumblauskas rado spragų ir KT išaiškinime, neva lietuvių kalbos abėcėlės jis neapima, tad ją galima išplėsti. Iki neseno laiko, pavardžių rašyba ir kitomis lotyniškos abėcėlės raidėmis buvo labiau palaikoma visuomenėje - 42 proc. prieš 30 kelis procentus. Dabar ko gero radikalėja tiek mažuma tiek dauguma..

[B-2]

Reikia dar vienos lenkiškos politinės jėgos Lietuvoje. Žiauriai reikia. Atsvara tam idiotui būtų.
O mokyklas iš rajoninio pavaldumo padaryt ministerijos kontroliuojamomis.

Aš tai irgi manau, kad pagrindinė problema tame, kad lenkų tautinė mažuma neturi alternatyvios politinės jėgos, atstovaujančios jų interesams. Ir gaunasi paradoksas, kad, nors daugelis lenkų ir nepalaiko Tomaševskio isterijų ir supranta, kad tai veda tik prie dar didesnio susiskaldymo, tautinės neapykantos bei diskriminacijos dėl tautybės, bet vis labiau balsuoja už tą jo partiją, pilną ex-jedinstvininkų veikėjų, dėl atsirandančios iracionalios baimės, kad lietuviai kažkokiu būdu juos tuoj nutautins.
Bet, įdomu, ar daugelis susimąsto, kad jei jų vaikai mokykloje nepramoks lietuvių kalbos, tai baigę mokyklą išvyks studijuoti į Lenkiją, o po to ten ir liks gyventi, nes grįžti nebebus prasmės. O tie, kurie liks Lietuvoje, daugumoje dirbs valytojomis, šlavėjais, ar kitais juodadarbiais, nes, nemokant normaliai lietuvių kalbos, bus sunku susirasti gerai apmokamą kvalifikuotą darbą...

[laimutis]

Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams

Rytų Lietuvos Mokytojų sąjungos narė Bronislava DAUNORIENĖ

2011 m. balandžio 6 d. „Respublikoje“ buvo paviešintas Valdemaro Tomaševskio pareiškimas, kad lietuviai turi integruotis į Vilnijos krašto lenkų bendruomenę, nors čia be lenkų gyvena ir kitų tautybių žmonės. Tai reiškia, kad Vilniaus krašte gyvenantys lietuviai privalo mokėti lenkų kalbą, žinoti jų papročius ir kt. Bet kodėl tik lenkų? Ir kodėl lietuvius šis žmogus vadina atvykėliais? Mes, lietuviai, amžių čia gyvename, mokame lenkų, rusų, net gudų kalbas, puoselėjame tautinių mažumų kultūrą.

http://www.voruta.lt/viesas-pareiski...os-pilieciams/

[Maxas]

Aš tai irgi manau, kad pagrindinė problema tame, kad lenkų tautinė mažuma neturi alternatyvios politinės jėgos, atstovaujančios jų interesams. Ir gaunasi paradoksas, kad, nors daugelis lenkų ir nepalaiko Tomaševskio isterijų ir supranta, kad tai veda tik prie dar didesnio susiskaldymo, tautinės neapykantos bei diskriminacijos dėl tautybės, bet vis labiau balsuoja už tą jo partiją, pilną ex-jedinstvininkų veikėjų, dėl atsirandančios iracionalios baimės, kad lietuviai kažkokiu būdu juos tuoj nutautins.
Bet, įdomu, ar daugelis susimąsto, kad jei jų vaikai mokykloje nepramoks lietuvių kalbos, tai baigę mokyklą išvyks studijuoti į Lenkiją, o po to ten ir liks gyventi, nes grįžti nebebus prasmės. O tie, kurie liks Lietuvoje, daugumoje dirbs valytojomis, šlavėjais, ar kitais juodadarbiais, nes, nemokant normaliai lietuvių kalbos, bus sunku susirasti gerai apmokamą kvalifikuotą darbą...

Netiesa. Jaunimas puikaii moka lietuvių kalba. Problema yra tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, kai kuriems iš jų išvis neapsimoka mokytis lietuvių kalbos, nes jau yra virš 70 metų.
O dėl dviejų partijų tai pateiksiu pvz. - Lietuvoje yra dvi rusų partijos. Iki šių rinkimų visada pirmavo Lietuvos rusų sąjunga, o čia staiga į Vilnių atėjo klaipėdiečių partija rusų aljansas, kurie ėjo kartu su LLRA ir taip pateko 2 nariai į miesto savivaldybę. Bet iš kitos pusės dvi rusiškos partijos nekelia jokių radikalių pretenzijų, kaip ir LT rusai.

[micku]

Viešas pareiškimas Lietuvos Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir Lietuvos piliečiams

Rytų Lietuvos Mokytojų sąjungos narė Bronislava DAUNORIENĖ

2011 m. balandžio 6 d. „Respublikoje“ buvo paviešintas Valdemaro Tomaševskio pareiškimas, kad lietuviai turi integruotis į Vilnijos krašto lenkų bendruomenę, nors čia be lenkų gyvena ir kitų tautybių žmonės. Tai reiškia, kad Vilniaus krašte gyvenantys lietuviai privalo mokėti lenkų kalbą, žinoti jų papročius ir kt. Bet kodėl tik lenkų? Ir kodėl lietuvius šis žmogus vadina atvykėliais? Mes, lietuviai, amžių čia gyvename, mokame lenkų, rusų, net gudų kalbas, puoselėjame tautinių mažumų kultūrą.

http://www.voruta.lt/viesas-pareiski...os-pilieciams/

Tas žodis "integracija" pradeda man priminti žodį "komunizmas". Niekas nežino, kas čia yra, bes visi turime jo siekti... Mes visi esame skirtingi. Vienas yra docentas ar profesorius, o kitas - prasigėręs Jonas arba Janekas. Ir, kiekvienam iš šių piliečių atrodo kad tas kitas yra nesiintegravęs į visuomenę. Nes profesorius su alkašium neturės apie ką pakalbėti, o alkašius nesupras, kodėl profesoriui nerūpi problema, kur ir už ką nusipirkt bambalį. Ir visa paguoda tokioje situacijoje profesoriui būtų tą, kad Jonas pasiųs jį na x... lietuviškai, o Janekas lenkiškai (arba "po prostemu").
Tiesiog noriu pasakyti, kad kas nori integruotis, tas puikiai integruojasi... Ir bendrauja čia, o ne kokiam kresy.com ar kurierwilenski.lt

[B-2]

Netiesa. Jaunimas puikaii moka lietuvių kalba. Problema yra tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, kai kuriems iš jų išvis neapsimoka mokytis lietuvių kalbos, nes jau yra virš 70 metų.

Aš nesakiau, kad visi nemoka. Pats pažistų tokių, kurie būdami lenkų tautybės, yra baigę lietuviškas mokyklas, kalba lietuviškai net be akcento, o rašydami daro mažiau klaidų, nei daugelis lietuvių, bet tuo pačiu puikiai moka ir lenkų kalbą. Bet yra tokių, kurie baigę mokyklas gerai moka tik lenkiškai ir rusiškai. O lietuviškai iš vis silpnai. Čia viskas priklauso nuo aplinkos šeimoje, tėvų požiūrio. Tai vat radikalėjant situacijai, tų silpnai mokančių gali tik daugėti, nes tie vyresnio amžiaus tėvai, bijodami to dirbtinai kuriamo baubo - atseit "priverstinio nutautinimo", gali stengtis nuo mažumės apriboti savo vaikus nuo lietuviškos aplinkos, tuo pačiu sukurdami jiems problemų ateityje adaptuojantis visuomenėje.

[micku]

... gali stengtis nuo mažumės apriboti savo vaikus nuo lietuviškos aplinkos, tuo pačiu sukurdami jiems problemų ateityje adaptuojantis visuomenėje.

Vaiką sunku nuo kažko atriboti, bet Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose yra kita problema..., kad tos lietuviškos aplinkos faktiškai nėra .

[Sula]

Dabar ko gero radikalėja tiek mažuma tiek dauguma..

Blogiausia, kad vyksta tam tikra "runkelizacija". Jeigu prieš 10 metų visuomeniniame gyvenime dar dalyvaudavo jaunimas, iteligentija, tai dabar jie pašalinti. Bet koks bomžas ar liumpenproletaras dabar turi didesnį svorį, tai eskaluoja ir TV laidos, media, krenta švietimo lygis - priverstinė tautos balvonizacija.

[Wycka]

Vaiką sunku nuo kažko atriboti, bet Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose yra kita problema..., kad tos lietuviškos aplinkos faktiškai nėra .

Išeitis yra. Pati paprasčiausia — baigęs mokyklą absolventas atvyks studijuoti. Greičiausiai tai bus Vilnius, bet jeigu Kaunas ar Šiauliai (jeigu pasirinks kolegiją, tada spektras bus dar platesnis), tai jis nori nenori integruosis žaibišku greičiu. Pažįstu du rusus (vienas iš Jonavos, kitas iš Švenčionėlių), baigusius rusiškas mokyklas. Abu baigę mokyklas valstybine kalba nelabai susikalbėjo, bet atvykus studijuoti išmoko per pusmetį. Nemanau, kad būtų didelis skirtumas su lenkais.
Tikriausiai taip jau yra, ir tai būtų sveikintina, kad baigę tautinių mažumų mokyklas, absolventai į lietuvių kalbos (ir panašias) studijas būtų priimami arba be konkurso, arba itin palengvintomis sąlygomis. Jeigu nuo namų iki alma mater yra daugiau nei 100km (bet abu objektai Lietuvoje) — kompensuojama 1 kelionė per mėnesį į namus. Tai skatintų Vilnijos absolventus drąsiau rinktis studijas ne LTU sostinėje ir tuo pačiu sparčiau ir giliau integruotis į visuomenės daugumą. O ten kur daug jaunų, ten anksčiau ar vėliau prieinama prie vestuvių, o mišrios santuokos — idealiausias integracijos kelias.

[Depeche]

Išeitis yra. Pati paprasčiausia — baigęs mokyklą absolventas atvyks studijuoti. Greičiausiai tai bus Vilnius, bet jeigu Kaunas ar Šiauliai (jeigu pasirinks kolegiją, tada spektras bus dar platesnis), tai jis nori nenori integruosis žaibišku greičiu. Pažįstu du rusus (vienas iš Jonavos, kitas iš Švenčionėlių), baigusius rusiškas mokyklas. Abu baigę mokyklas valstybine kalba nelabai susikalbėjo, bet atvykus studijuoti išmoko per pusmetį. Nemanau, kad būtų didelis skirtumas su lenkais.
Tikriausiai taip jau yra, ir tai būtų sveikintina, kad baigę tautinių mažumų mokyklas, absolventai į lietuvių kalbos (ir panašias) studijas būtų priimami arba be konkurso, arba itin palengvintomis sąlygomis. Jeigu nuo namų iki alma mater yra daugiau nei 100km (bet abu objektai Lietuvoje) — kompensuojama 1 kelionė per mėnesį į namus. Tai skatintų Vilnijos absolventus drąsiau rinktis studijas ne LTU sostinėje ir tuo pačiu sparčiau ir giliau integruotis į visuomenės daugumą. O ten kur daug jaunų, ten anksčiau ar vėliau prieinama prie vestuvių, o mišrios santuokos — idealiausias integracijos kelias.

Na čia jau nelabai apie integraciją, labiau apie asimiliavimasi

[Wycka]

Na čia jau nelabai apie integraciją, labiau apie asimiliavimasi

Mišriose šeimose beveik kaip taisyklė vaikai moka ne mažiau kaip dvi kalbas. Vat su religija (jeigu abu tėvai tikintys) būtų sunkiau, bet ir lietuviai, ir lenkai dauguma yra Romos katalikai.