LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Zorro]

Savivaldybės pradžioje turėjo daugiau funkcijų atkuriant žemės nuosavybę.

Savivaldybės pradžioje 1991 - 1995 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas.

Gaila, kad Maskva nenusprendė Lietuvoje lenkų švietimą minimizuoti iki kelių mokyklų...

Tai gal dėl to Maskva taip ir nusprendė, kad lenkai neitų į lietuviškas mokyklas.

[micku]

Lenkams nacionalistams tai patinka? Juk lietuviai gyventojai rajone kelia grėsmę labai lenkiškai savivaldai. Kuo daugiau gyventojų lietuvių (ar netgi rusų), aktyvių savivaldos rinkimuose, tuo mažiau šansų LLRA.

Patinka, ar nepatinka... kas juos klausinėja. Perkat žemę ir keliatės

[micku]

Savivaldybės pradžioje 1991 - 1995 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas.

Būtent. Tada ir buvo išdalinti gardžiausi kąsniai. Tarp kitko be Landsbergio perkeltos prie Nemenčinės žemės, jo žmonos žemė buvo perkelta kažkur šalia Avižienių. Na ir likusieji valdžios vyrai neliko nuskriausti...

[micku]

Savivaldybių rinkimuose kandidatuos ir vienas Lenkijos pilietis

http://www.delfi.lt/news/balsuok2011....d?id=41344547

Tarp kitko kažkada Pilsudskis Lenkijos parlamente buvo pasakęs "Tik lietuvis čia įves pas Jus tvarką"... Gal Jacekas irgi variantas

[Zosys]

Patinka, ar nepatinka... kas juos klausinėja. Perkat žemę ir keliatės

ach, jūs vargšeliai nabagėliai... stačiai "Ampilovo ašara" nuriedėjo Micku skruostu. Tas irgi panašiai dūsauja per TV: atseit "och jau tie latviai, vis keliasi ir keliasi iš tos prakeiktos savo Latvijos į mūsų miestą, o Rygoje atsidūrę mums šeimininkams net SPASIBO pasakyt nesiruošia".

pabaigėlei priminimas mūsų "lenkams", kaip taip stebuklingai jie pas mus atsirado:

"Visą gyvenimėlį šiame Šalčininkų, Eišiškių, krašte išgyvenau ir puikiai žinau, kaip čia viskas buvo: jis dar tarybiniais laikais ,,ruoštas“ atplėšti nuo Lietuvos. Tai jautėsi net ir aštuntąjį dešimtmetį. [iš Baltarusijos SSR] žmonės plūdo čia. Bet kad gautų darbo, jie gudai, lietuviai, turėjo ,,apsiforminti“...lenkais"
V. Dailidka

Lietuvos žemės tapo "lenkų žemėmis" nemažiau stebuklingu būdu dar prie caro, bet tai jau kita kalba.

[Zosys]

Savivaldybės pradžioje 1991 - 1995 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas.

Tai gal dėl to Maskva taip ir nusprendė, kad lenkai neitų į lietuviškas mokyklas.

Kokie lenkai... Lietuviai lietuviškai mokytis teisės neturėjo. Tai, kad sovietas sulenkino tai, ko vargšas lenkas-kolonistas sulenkit nesuspėjo, yra istorinis FAKTAS. Kaip sakoma lenkas su rusu "ruka ob ruku", slavianskoje jedinstvo, brač...

CK 1950 m. spalio 16 d. nutarimo „Dėl priemonių gerinti darbą su Lietuvos TSR gyventojais lenkais“ 1951–1953 m. lietuviškos mokyklos Rytų Lietuvoje paverstos lenkiškomis. Šalčininkų krašte tokiomis tapo Butrimonių, Gerviškių, Dainavos, Jurgelionių ir Šarkaičių septynmetės mokyklos; Kaniūkų, Tribonių, Daučiūnų, Didžiųjų Sėlų, Gilviniškių, Vėžonių, Dailidžių, Pagaujėnų, Daulėnų, Paginų ir Milkūnų pradinės mokyklos. Lietuvių vaikai turėjo lankyti mokyklas lenkų dėstomąja kalba ir ten, kur 1920–1939 m. vyko pamokos lietuvių kalba. Sulenkinus šias mokyklas, sovietmečiu lietuviškomis jos nebetapo

ot tak. perskaityt mokat (bent ten, kur paryškinta) ? Dar liko klausimų ?

[Maxas]

Kokie lenkai... Lietuviai lietuviškai mokytis teisės neturėjo. Tai, kad sovietas sulenkino tai, ko vargšas lenkas-kolonistas sulenkit nesuspėjo, yra istorinis FAKTAS. Kaip sakoma lenkas su rusu "ruka ob ruku", slavianskoje jedinstvo, brač...

CK 1950 m. spalio 16 d. nutarimo „Dėl priemonių gerinti darbą su Lietuvos TSR gyventojais lenkais“ 1951–1953 m. lietuviškos mokyklos Rytų Lietuvoje paverstos lenkiškomis. Šalčininkų krašte tokiomis tapo Butrimonių, Gerviškių, Dainavos, Jurgelionių ir Šarkaičių septynmetės mokyklos; Kaniūkų, Tribonių, Daučiūnų, Didžiųjų Sėlų, Gilviniškių, Vėžonių, Dailidžių, Pagaujėnų, Daulėnų, Paginų ir Milkūnų pradinės mokyklos. Lietuvių vaikai turėjo lankyti mokyklas lenkų dėstomąja kalba ir ten, kur 1920–1939 m. vyko pamokos lietuvių kalba. Sulenkinus šias mokyklas, sovietmečiu lietuviškomis jos nebetapo

ot tak. perskaityt mokat (bent ten, kur paryškinta) ? Dar liko klausimų ?

Šaltinis kur?

[Eimantas]

"Lenko korta" ir Lenkijos korta - muštos?

Kas atsitiko?

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu. Ne tik antiįstatymiški gatvių ir miestelių pavadinimai dygo prieš akis, bet lietuviui, jeigu tik jis prabildavo valstybine kalba, vis sunkiau buvo įsidarbinti savivaldybės įstaigose. Padėtis tiek suprastėjo, kad šiandien lietuviškai kalbantis žmogus gali būti išmestas į gatvę net iš Lietuvos įstaigos. Lietuvis tame krašte – nepageidaujamas.

Iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, Vilnijoje vyravo rusų ir vadinamoji tuteišių kalba. Lenkų kalba, kuri uždarant lietuvių mokyklas ir administracinės prievartos būdu diegta 1920-1939 metais, negalėjo sukurti būtino gyvai kalbai dialekto. Lenkų kalba Vilnijoje – išmoktinė, čia lemiamą vaidmenį suvaidino net katalikų bažnyčia, darbavusis kelis šimtmečius.

1990 m. kovą Aukščiausioje Taryboje už Lietuvos nepriklausomybę dauguma Vilnijos krašto atstovų nebalsavo. To ir reikėjo tikėtis, nes didžioji jų dalis buvo prosovietinės „Jedinstvo“ organizacijos atstovai, kurie Vilnijoje turėjo tvirtą atramą.

Ar visa tai jau praeitis? Deja, politikoje nėra praeities, ką ir sako ūmai imta gaivinti... 1939 metų Lenkijos provincija. Praeitis visuomet pasiduoda aktyviems veikėjams, o kas nesnaudžia, tas ir laimi konkurenciją.

Politiniai apžvalgininkai vis dar gūžčioja ir stebisi, iš kur atsirado Lenkijos nepalankumas Lietuvai. Esą tam nėra pamato. Yra, nes norintis mušti lazdą visuomet ras. Lietuvos lenkais tapę politikai aktyviai pažvelgė į praeitį ir suprato: tai maistas dabarčiai.

Visas tekstas:
http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/...mustos-540114/

Paskaitykit.

[Eimantas]

Šaltinis kur?

Jei neklystu tai čia skaičiau:
Lietuvos rytai : straipsnių rinkinys / sudarė Kazimieras Garšva, Laima Grumadienė. 1993

Jei ne čia, tai kitane veikale "Lietuvos rytai" ar Z. Zinkevičiaus "Lietuvių kalbos istorijoje".

[Romas]

Lietuvos rytas „Sostinė” 2011-01-29
Arūnas Dumalakas

Vilniaus lenkai stebina Punską

Iškabose – vien lenkų kalba
Pačiame miestelio centre – Punsko valsčiaus savivaldybės pastatas. Prie įėjimo savivaldos įstaigų iškabos – tik lenkų kalba, nė žodžio lietuviškai, nors čia dirba beveik vieni lietuviai. Nejučiomis prisimeni vaizdą Lietuvos sostinėje, Rinktinės gatvėje, prie Vilniaus rajono savivaldybės pastato. „Samorząd rejonu wilenskiego”, – skelbia ten užrašas po Vyčiu.
Punsko savivaldybėje ant kabinetų durų užrašai – tik lenkų kalba, skirtingai negu Vilniaus rajono savivaldybėje, kur jie yra dvikalbiai. Sukame pas Punsko viršaitį Vytautą Liškauską, kurio pavardė užrašuose ir dokumentuose lenkų kalba pavirsta Witoldu Liszkowskiu.
(...)

Gatvių pavadinimų nekeičia
Lenkijos įstatymai nedraudžia ne tik dvikalbių vietovardžių, bet ir gatvių pavadinimų. Punske jie galėtų būti. Tai kodėl nėra?
„Mes nenorime, kad Vilniaus rajono lenkai į mus badytų pirštais – va, Lenkijoje rašyti gatvių pavadinimus lenkiškai ir lietuviškai galima, o Lietuvoje – ne. Juk apskritai Punsko ir Vilniaus neįmanoma lyginti. Vilnius – valstybės sostinė, Punskas – nedidelė provincijos gyvenvietė”, – samprotavo V.Liškauskas.
Iš tiesų – Punske tiktai 1200 gyventojų, o visame valsčiuje – puspenkto tūkstančio žmonių. Antra priežastis – pagaminti naujas lenteles kainuoja. Ir pagaliau gatvių pavadinimų, skirtingai nei vietovardžių, negalima laikyti istoriniais. Juk jie atsirado neseniai.
Vis dėlto viršaitis nedraudžia punskiečiams patiems ant namų pasikabinti lentelių, kuriose greta lenkiško gatvės pavadinimo būtų ir lietuviškas. Tokia kabo ir ant jo namo. Tačiau visame Punske lentelės su lietuvišku užrašu tėra kelios.
Punsko valsčiuje dvikalbius užrašus nutarta įrengti prieš šešerius metus. Tačiau kelio ženklų su vietovardžiais keitimo procesas užtruko.
(...)

Dokumentai – lenkiški
Nors dvikalbystė Punske įteisinta 2007-aisiais, nė vienas gyventojas į savivaldybę neatnešė lietuviškai parašyto rašto. Daug reikalų Punsko savivaldybėje tvarkoma žodžiu.
Bet prašymai, kreipimaisi rašomi lenkų kalba, nes jie keliauja toliau, į kitas valdžios įstaigas, kuriose lietuviškai niekas nesupranta.
Vilniaus rajono lenkai purkštauja, kad iki šiol pasuose pavardžių negali rašyti originalo kalba.
Punskiečiai gali. Bet nelabai nori.
Per kelerius metus Punske atsirado vos keletas žmonių, kurie dokumentuose pasikeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Atrodytų, kad ši paslauga kainuoja nedaug – 30 zlotų (27 litus). Tačiau tai – dar ne viskas.
Pasikeitus vardą ir pavardę pase, užgriūva daugybė rūpesčių, nes tenka keisti ir kitus dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, automobilio techninį pasą, perrašyti banko sąskaitą


Lryto info:
* Dokumentai, kuriuose prašoma įregistruoti dvikalbius vietovių pavadinimus, buvo siunčiami į Lenkijos vidaus reikalų ministeriją per vaivadijos įstaigą, kiekvieno sprendimo reikėjo ilgai laukti. Prieš tai kiekviename iš 33 valsčiaus kaimų buvo rengiami gyventojų susirinkimai.
* Konsultacijos su vietos gyventojais buvo baigtos 2007 m. Iš 33 Punsko valsčiaus kaimų dvikalbius vietovių pavadinimus panoro turėti 30 kaimų gyventojai.
* Senųjų Bokšų pavadinimas tik lenkiškai („Boksze Stare”) liko todėl, kad į susirinkimą atėjo per mažai gyventojų. Šaltėnų ir Smalėnų gyventojai pasisakė prieš dvikalbius pavadinimus. Šių kaimų prieigose įrengtuose kelio ženkluose pavadinimai rašomi tik lenkiškai: „Szoltany” ir „Smolany”.
* 2007 metų balandžio 12 d. Punsko valsčiaus taryba nusprendė Lenkijos vidaus reikalų ministerijos prašyti, kad įrašytų Punsko savivaldybę į valsčių, kurie nori įvesti dvikalbius vietovių pavadinimus, registrą.
* Taip pat teko pateikti daugybę dokumentų, gyventojų susirinkimų protokolus, archyvinę medžiagą, liudijančią, kad praeityje šių vietovių pavadinimai buvo rašomi lietuviškai.
* Daugiausia patvirtinimų apie lietuviškus kaimų pavadinimus pavyko rasti tarp 1915–1920 metų dokumentų.
* Tačiau Lenkijos vidaus reikalų ministerija prikibo, kad lietuviški vietovardžiai rašomi be kirčio ženklų. Kad paaiškintų, kodėl taip yra, Punsko valdžiai teko prašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vilniuje pagalbos.
* Tik 2008-aisiais Lenkijos biudžete kelio ženklams Punsko valsčiuje pakeisti buvo numatyta 200 tūkst. zlotų (178 tūkst. litų).

Visas straipsnis (internete prieinamas iki vasario pabaigos) http://www.lrytas.lt/?data=20110129&...k_id=99&view=2

[Čikupakas]

Stebina vilniečių pasyvumas, kai valstybės sostinėj tokios nesąmonės dedas. Svečias šeimininką auklėja.

[Al1]

Patinka, ar nepatinka... kas juos klausinėja. Perkat žemę ir keliatės

Tai ir perka. Bet kai kuriems politiškai aktyviems lenkams tai nepatinka ir jie iš to daro politiką. Juk puikiai supranta, kad kuo daugiau ne lenkų atsikels į savivaldybę gvyenti, tuo labiau šlubuos jų argumentai apie "lenkų daugumą savivaldybėje".

Savivaldybės pradžioje 1991 - 1995 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose buvo įvestas tiesioginis valdymas.

Žemių kilnojimo tuomet dar nebuvo. Tai tik kai kurie veikėjai sugebėjo persikelti. Be to ir po 1995 m. vis dar vyko prašymų priėmimas žemei susigrąžinti.

Savivaldybių rinkimuose kandidatuos ir vienas Lenkijos pilietis

http://www.delfi.lt/news/balsuok2011....d?id=41344547

Tarp kitko kažkada Pilsudskis Lenkijos parlamente buvo pasakęs "Tik lietuvis čia įves pas Jus tvarką"... Gal Jacekas irgi variantas

Jūs vis dar manote, kad Lietuva laisva? Ir kas gali garantuoti, kad ateityje ES nenuspręs suteikti teisę balstuoti ar net būti renkamiems į parlamentus kitų ES šalių piliečiams...

[Zorro]

Žemių kilnojimo tuomet dar nebuvo. Tai tik kai kurie veikėjai sugebėjo persikelti. Be to ir po 1995 m. vis dar vyko prašymų priėmimas žemei susigrąžinti.

Rinkimai ir žemė
Štai 1993 m. liepos 15 d. LDDP kontroliuojamo Seimo priimtas ankstesniojo restitucijos įstatymo pataisų įstatymas, kurį pasirašė prezidentas A. Brazauskas, dėl žemės, „kurios asmenys nepageidauja susigrąžinti turėtoje vietoje“, tad „vietoj jos suteikiamas lygiavertis žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės“.
Daugiau
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show..._k=1&p_d=79537

[Al1]

Laikas greitai bėga. Suklydau, kažkaip atrodė, kad vėliau toks įstatymas buvo priimtas. Bet kokiu atveju pirmiausiai juo pasinaudojo ne eiliniai.

[Aleksio]

Stebina vilniečių pasyvumas, kai valstybės sostinėj tokios nesąmonės dedas. Svečias šeimininką auklėja.

O kokios nesąmonės Vilniuje dedasi? Viskas lyg tai ir normaliai.

[Sula]

Žemių kilnojimo tuomet dar nebuvo. Tai tik kai kurie veikėjai sugebėjo persikelti. Be to ir po 1995 m. vis dar vyko prašymų priėmimas žemei susigrąžinti.

Kiek pamenu, buvo skelbiama, kad negaunami žemėtvarkos dokumentai iš Lenkijos archyvų. Tai kaip čia suprasti?

[Al1]

Netikiu, kad Lenkija tokius vietinės reikšmės dokumentus laikė Varšuvos archyvuose. Prasidėjus karui kažin ar buvo spėta tokius dokumentus išvežti. Bet juk ir vežti nebuvo kur - Lenkiją puolė iš abiejų pusių. Todėl visi šio krašto archyvai turėjo atitekti sovietams. Be to juk jie vykdė nacionalizaciją ir turėjo remtis kažkokiais dokumentais.

[Čikupakas]

O kokios nesąmonės Vilniuje dedasi? Viskas lyg tai ir normaliai.

Turiu omeny, Romo įdėtą straipsnį. Akivaizdžiai Lenkijos lietuviams ir Lietuvos lenkams yra taikomi dvigubi standartai. Pavyzdžiui(citata iš to straipsnio):

Nejučiomis prisimeni vaizdą Lietuvos sostinėje, Rinktinės gatvėje, prie Vilniaus rajono savivaldybės pastato. „Samorząd rejonu wilenskiego”, – skelbia ten užrašas po Vyčiu.
Punsko savivaldybėje ant kabinetų durų užrašai – tik lenkų kalba, skirtingai negu Vilniaus rajono savivaldybėje, kur jie yra dvikalbiai. Sukame pas Punsko viršaitį Vytautą Liškauską, kurio pavardė užrašuose ir dokumentuose lenkų kalba pavirsta Witoldu Liszkowskiu.

[Romas]

/\
Kuo čia dėti dvigubi standartai?
Tame straipsnyje galima surasti ir kitokių pastebėjimų.

Lenkijos įstatymai nedraudžia ne tik dvikalbių vietovardžių, bet ir gatvių pavadinimų. Punske jie galėtų būti. Tai kodėl nėra?
„Mes nenorime, kad Vilniaus rajono lenkai į mus badytų pirštais – va, Lenkijoje rašyti gatvių pavadinimus lenkiškai ir lietuviškai galima, o Lietuvoje – ne."
Vis dėlto viršaitis nedraudžia punskiečiams patiems ant namų pasikabinti lentelių, kuriose greta lenkiško gatvės pavadinimo būtų ir lietuviškas. Tokia kabo ir ant jo namo.
(...)
Nors dvikalbystė Punske įteisinta 2007-aisiais, nė vienas gyventojas į savivaldybę neatnešė lietuviškai parašyto rašto.
(...)
Vilniaus rajono lenkai purkštauja, kad iki šiol pasuose pavardžių negali rašyti originalo kalba. Punskiečiai gali. Bet nelabai nori.
Per kelerius metus Punske atsirado vos keletas žmonių, kurie dokumentuose pasikeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

http://www.lrytas.lt/?data=20110129&...k_id=99&view=2

Punske lietuviai dėl įvairių priežasčių nesinaudoja visomis savo teisėmis.
Turbūt ir Lietuvoje atsirastų nedaug žmonių, kurie vargtų perrašydami dokumentus.
Dvikalbiai kelio ženklai ten irgi atsirado ne iš karto - ne dėl teisinių, o dėl finansinių priežasčių.

[micku]

Kiek pamenu, buvo skelbiama, kad negaunami žemėtvarkos dokumentai iš Lenkijos archyvų. Tai kaip čia suprasti?

Kaip ne keista, bet prieškarinius dokumentus faktiškai be problemų galima buvo gauti Vilniaus archyvuose. Su žemės grąžinimu situacija buvo tokia, kad leidus perkelti žemę, kaip taikliai pastebėjo forumietis Al1, toli gražu ne eiliniai piliečiai, o tie kas buvo prie lovio, tie, kurie buvo šalia tų, kurie buvo prie lovio ir tie, kurie žinojo, kam ir kiek sumokėti greitai "perkelimo būdu" atkando sau gardžiausius kąsnius, o vietiniai kol gavo dokumentus iš archyvų ir pan. jų žemė jau buvo užimta. Dažniausia vietoje jos siūlydavo kokiam nors atokesniam kampelyje arba juokingą kompensaciją pinigais (paskui berods VĮ akcijomis).