LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Depeche]

Istoriniai duomenys dažnai yra parašyti ne pačių lietuvių , o mūsų kaimynų. Lietuviai (kaip tauta) lenkų maišomi su žemėmis ko gero nuo tada, kuomet Jogaila tapo lenkų karaliumi. Taip pat, pastebėjau, kad pyktis tarp lenkų ir lietuvių yra dėl kažkokios "tariamos"konkurencijos. Gal vis dėl to mes esame labai panašūs?

[Maxas]

Mano manymu turetu buti priimtas lankstus tautiniu mazumu istatymas, kur butu apibreztos visos teises. Leista rasyti zemaitiskai Zemaitijoje. Vilniaus rajone, Salcininku rajone lenku kalba, o Visagine rusu. Mazesniu sriftu apacioje. Ir problema butu isspresta.
Nejaugi Lietuva taip ir liks atsilikusiu netolerantisku konservatyviu kaimu Europos Sajungos ir Didziosos kaimynes pasoneje?

[Bartas1]

Pamirškit tuos lenkus ,jų jau seniai nedomina ta Lietuva pats laikas Lietuvai keisti požiūrį ir orientuotis į šiaurės ir skandinavijos šalis.

Orientuokimės į skandinavus, tačiau reikia glaudžių bei gerų santykių ir su kitais reikšmingais kaimynais.

Taip pat, pastebėjau, kad pyktis tarp lenkų ir lietuvių yra dėl kažkokios "tariamos"konkurencijos.

Ko gero tikrai yra, o to šaknys glūdi dar ATR laikuose.. O tai, kad lietuviai (šiek tiek ignoruodami valstybių dydžius) nori prilygti ar būti geresniais nei lenkais, manau visai neblogas bruožas

[Al1]

Mano manymu turetu buti priimtas lankstus tautiniu mazumu istatymas, kur butu apibreztos visos teises. Leista rasyti zemaitiskai Zemaitijoje. Vilniaus rajone, Salcininku rajone lenku kalba, o Visagine rusu. Mazesniu sriftu apacioje. Ir problema butu isspresta.
Nejaugi Lietuva taip ir liks atsilikusiu netolerantisku konservatyviu kaimu Europos Sajungos ir Didziosos kaimynes pasoneje?

Buvo toks įstatymas, bet panaikino, nes nereikaingas. Žemaičiai nėra tautinė mažuma ir tokios idėjos, jei būtų įgyvendintos įstatymuose, suteiktų puikią progą Lietuvos priešams eskaluoti separatizmą. Ir dar puikią progą jūsų taip nekenčiamai Rusijai lošti rusų mažumos teisių korta.
Iš tavo pasisakymo dvelkia prisitaikėliškumu ir nusižeminimu prieš ES ar kitokias Didžiąsias kaimynes.

[Maxas]

P.S. gincytis visi puikiai moka. As tuo neuzsiimsiu

[Sula]

Žemaičių tarmė nėra kalba,

Ar iš viso yra žemaičių gramatika, žodynas, didaktiniai, literatūros kūriniai? Ne senoviniai.

[micku]

Ar iš viso yra žemaičių gramatika, žodynas, didaktiniai, literatūros kūriniai? Ne senoviniai.

Na, matyt yra kazkokia gramatika, nes matau, kad naudoja nebūdingas lietuviskai abecelei raides.

[Bartas1]

Na, matyt yra kazkokia gramatika, nes matau, kad naudoja nebūdingas lietuviskai abecelei raides.

Tos raidė skirtos daugiausiai dounininkų tarmės (apie Telšius) garsams užrašyti..

[Maxas]

Vaizdelis is Kauno:

© Onemillion, entuziastai.marsrutai.lt nuotr.

[Sula]

Kowno w roku 1919:

1.Polacy 45%
2.Żydzi 30%
3.Litwini 18%
4.Rosjanie 1,5%
5.Inni 1%

[Zorro]

kowno w roku 1919:

первая всеобщая перепись населения российской империи 1897 г.
г. ковно

великорусский....18 308...25.8%
малорусский...........236
белорусский...........957
польский............16 112...22.7%
литовский............4 092....5.8%
жмудский...............606
немецкий.............3 340....4.7%
еврейский...........25 052...35.3%
татарский............1 084

итого 70 920

[Big Cat]

J.Skolimowskis: santykiai ne tokie blogi kaip bandoma vaizduoti

Lenkijos ambasadorius Vilniuje Januszas Skolimowskis teigia, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra tokie blogi kaip juos vaizduoja analitikai.

[nepolitikas]

Haha kauniečej irgi liankai Statistika juk nemeluotų

pagal statistiką labiau žydai

[Wycka]

Kowno w roku 1919:

1.Polacy 45%
2.Żydzi 30%
3.Litwini 18%
4.Rosjanie 1,5%
5.Inni 1%

Koks šaltinis?

[Zorro]

Iš Wiki.

[Romas]

Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt 2011 sausio mėn. 22 d. 00:02

K.Girnius: kuo lenkai daugiau kritikuos, tuo labiau Lietuva jaus pareigą nepasiduoti


(R.Daukanto pieš.)

Kuo Lenkija stipriau kritikuos Lietuvą, tuo mūsų šalis jaus didesnę pareigą nepasiduoti ir nenusileisti. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Kęstutis Girnius, drauge pridūręs, jog nesupranta, kodėl Lenkijos pusė vis agresyviau eskaluoja konfliktą su Lietuva pasitelkusi tokius smulkius klausimus, kaip vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose, ar piktindamasi dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje, nors tautinės mažumos mūsų šalyje gali nevaržomai įgyti išsilavinimą savo gimtąja kalba.

„Lietuva iš tikrųjų, manau, gali apseiti be Lenkijos. Jeigu tikrai bus mėginama, kaip Andrius Kubilius sako, modernizuoti Lietuvos ūkį ir pasinerti į informacines technologijas, kurti žinių visuomenę, tai savaime aišku bendradarbiauti reikia su skandinavais, o ne su lenkais, nes Lenkija modernių technologijų srityje tikrai nėra daugiau pažengusi už Lietuvą“, - DELFI sakė K. Girnius.
Klausiamas, ar Lietuva gali sau leisti prarasti tokią partnerę, (...) K. Girnius (...) pridūrė, jog Lietuva gali tikėtis ir latvių, estų, danų ar olandų paramos.

Politologas teigia nerandąs atsakymo, kodėl pastaruoju metu blogėja Lietuvos ir Lenkijos santykiai, bet su šylančiais Maskvos ir Varšuvos pokalbiais jis to nesieja. K. Girnius sako, kad net ir patys lenkai veikiausiai jau supranta perlenkę lazdą, nes Varšuvai nutarus į Sausio 13-osios minėjimo dvidešimtmetį nesiųsti aukšto rango atstovo.
(...)
Mokslininkas teigia sutinkąs, kad Lietuva žadėjo, bet neįvykdė pažado išspręsti vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimą, tačiau, jo nuomone, kaltinimai dėl lenkų tautinei mažumai neva nepalankios Lietuvos švietimo sistemos yra perdėti.
„Sutinku, kad Lietuva kai kurių dalykų neįgyvendino, pavyzdžiui, dėl vardų ir pavardžių rašybos arba dėl gatvių pavadinimų, bet esminiais klausimais, tokiais kaip švietimas, kultūra, Lietuvos lenkai tikrai negali skųstis. Nes kai pagalvoji, kad ligi šiol lenkiškose mokyklose viskas gali būti dėstoma lenkų kalba, išskyrus valstybinę kalbą, tai tokių sąlygų lenkai turbūt neturi niekur kitur“, - sakė K. Girnius. (...)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41127945

[John]

Straipsnis The Economist

Lithuania and Poland

Bad blood
Lithuania and Poland seem to have hit an icy impasse

Jan 20th 2011 | VILNIUS | from PRINT EDITION

POLAND was one of Lithuania’s best friends in January 1991. As Soviet troops tried to impose a puppet regime in Vilnius, Lithuania’s foreign minister, Algirdas Saudargas, fled to Warsaw, ready to head a government-in-exile if the worst happened. Polish politicians condemned the Soviet crackdown. It failed, but 14 unarmed protesters were shot and crushed by tanks, with hundreds maimed or injured.



Twenty years on, at ceremonies to commemorate these events, Poland was represented by only a low-level delegation, announced at insultingly short notice. Poland’s patience is at an end, says a senior diplomat, citing Lithuanian foot-dragging on restitution of pre-war Polish property, broken promises on language rights for the ethnic Polish minority, attempts to undermine its schools and ill-treatment of a Polish-owned oil refinery.

Lithuanians are incensed and feel bullied by their bigger neighbour. Lithuania is the only country outside Poland to offer Polish-language education from infancy to adulthood, they point out. Latvia’s arrangements for its Polish minority are broadly similar. Ethnic Lithuanians in Poland have problems, too. So why the fuss?

Some think the thaw in relations between Warsaw and Moscow has sparked mischief-making. Others suggest that Radek Sikorski, Poland’s foreign minister, has a personal vendetta against Lithuania (he insists he does not). But personalities do play a role. Lithuania’s president, Dalia Grybauskaite, was to blame for a spectacularly stormy meeting last year with Bronislaw Komorowski, her Polish counterpart, say outsiders who were there.

The two prime ministers, Audrius Kubilius of Lithuania and Donald Tusk of Poland, get on fine, unlike their combative foreign ministers. One reason may be that Mr Tusk is a member of Poland’s small Kashubian minority and thus more sensitive to the worries that small ethnic groups have about big ones.

Plenty of people think the row has gone too far. Polish newspapers criticised the decision to snub the Lithuanian anniversary ceremonies. America wants both countries to co-operate more, not least in regional military exercises planned for this year and next. Estonians and Latvians fear the dispute may block better road, rail and power links to the south-east that will end their isolation from the rest of Europe.

The real problem lies in differing interpretations of history. Each country insists that the other behaved badly in the past but skates over its own mistakes. After Polish troops seized Vilnius (then called Wilno) in 1920, the pair spent the inter-war years in a stony fury. That ended in disaster for both. Some worry that this sorry history may repeat itself. Yet the blunt truth is that Poland can afford to ignore Lithuania, whereas Lithuania and its Baltic friends cannot do without Poland.

from PRINT EDITION | Europe

Šaltinis: http://www.economist.com/node/179669...ry_id=17966908

[Romas]

/\ Atsiprašau, bet čia iki šiol buvo lietuviškas forumas.
Negi sunku pateikti vertimą?

[Bartas1]

/\
1991 m. sausį Lenkija buvo viena geriausių Lietuvos draugių, rašo „The Economist“. Kai sovietų kariuomenė mėgino įvesti marionetinį režimą Vilniuje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas pabėgo į Varšuvą, pasirengęs, blogiausiu atveju, vadovauti vyriausybei tremtyje.

Lenkų politikai pasmerkė Sovietų Sąjungos taikomas griežtas priemones, kurios žlugo, tačiau 14 beginklių protestuotojų buvo nušauti ar sutraiškyti tankų, šimtai suluošinta ar sužeista.

Praėjus dvidešimčiai metų, šių tragiškų įvykių minėjimo ceremonijoje Lenkijai atstovavo tik žemesnio rango pareigūnų delegacija, kuri apie atvykimą pranešė labai vėlai.

Lenkų kantrybės taurė persipildė, teigė aukšto rango diplomatas, komentuodamas Lietuvos delsimą grąžinti lenkų prieškarinę nuosavybę, laužomus pažadus suteikti etninei lenkų mažumai kalbos teises, mėginimus sužlugdyti lenkiškas mokyklas ir netinkamą elgesį su lenkams priklausančia naftos perdirbimo įmone.
REKLAMA

Lietuviai širsta ir jaučiasi persekiojami savo didesnės kaimynės. Jie nurodo, kad Lietuvoje, vienintelėje šalyje be Lenkijos, užtikrinamas ugdymas lenkų kalba nuo vaikystės iki pilnametystės. Latvijos elgesys su lenkų mažuma panašus. Be to, etniniai lietuviai taip pat turi problemų Lenkijoje. Tad kam kelti nereikalingą triukšmą?

Spėjama, kad nesantaiką įžiebė atitirpę Varšuvos ir Maskvos santykiai. Taip pat egzistuoja versija, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis turi asmeninių sąskaitų su Lietuva, nors jis tai ir neigia.

Tačiau asmeniniai santykiai iš tiesų turi įtakos. Praėjusiais metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo įspūdingą audringą susitikimą su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu, sako šaltiniai, dalyvavę susitikime.

Tačiau abiejų šalių premjerai – Audrius Kubilius ir Donaldas Tuskas – sutaria puikiai, kitaip nei karingai nusiteikę užsienio reikalų ministrai. Tai gali būti dėl to, kad D. Tuskas priklauso kašubų mažumai, todėl labiau supranta, kokie rūpesčiai gali kankinti mažas etnines grupes.

Daugybė žmonių mano, kad nesutarimai peržengė ribas. Lenkijos laikraščiai sukritikavo sprendimą ignoruoti Lietuvos sausio 13-osios minėjimo ceremoniją. Amerika nori, kad abi šalys daugiau bendradarbiautų, ypač regioninėse karinėse pratybose, kurias planuojama surengti šiais ir ateinančiais metais. Estai ir latviai nerimauja, kad šie nesutarimai sutrukdys gerinti ryšius su pietryčių regionu kelių, geležinkelių ir energetikos srityje, todėl jų izoliacija nuo Europos nemažės.

Didžiausia problema yra skirtingas istorijos interpretavimas. Kiekviena šalis tvirtina, kad kita netinkamai elgėsi praeityje, tačiau pro pirštus žiūri į savo klaidas. Kai Lenkijos kariuomenė užėmė Vilnių (tuomet vadintą Wilno) 1920 m., visą tarpukario laikotarpį šalys jautė neapykantą viena kitai. Tai galiausiai tapo pragaištinga abiem.

Būgštaujama, kad istorija vėl gali pasikartoti.

Tačiau bėda ta, kad Lenkija gali sau leisti ignoruoti Lietuvą, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys negali apsieiti be Lenkijos.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41098999
-------
Geri K. Griniaus pamastymai,

[Al1]

Vat jums ir ekonomistas. Nežinantys susidaro iškreiptą vaizdą apie Lietuvos ir Lenkijos santykių problemas.

Lenkų kantrybės taurė persipildė, teigė aukšto rango diplomatas, komentuodamas Lietuvos delsimą grąžinti lenkų prieškarinę nuosavybę, laužomus pažadus suteikti etninei lenkų mažumai kalbos teises, mėginimus sužlugdyti lenkiškas mokyklas ir netinkamą elgesį su lenkams priklausančia naftos perdirbimo įmone.

Lenkams negrąžinama nuosavybė??? Absurdas. Ji negrąžinama šiame krašte visiems, nepriklausomai nuo tautybės.
Kada lenkams buvo žadėta kalbos teises? Ir ką tai reiškia - oficialią dvikalbystę Vilniaus krašte ar antrosios valstybinės kalbos statusą?
Kada lenkiškos mokyklos buvo mėgintos sužlugdyti??? Ar uždaryti? Net esant mažam mokiniui skaičiui jos dirba, nors lietuviškos uždaromos ir esant didesniam mokinių skaičiui...