LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Sula]

Puiku, bet jeigu jau šitaip lyginame, tuomet Lietuva - kaip trimetis vaikas, kuris sako "ne" bet kam, ką siūlo tėvai.

Na gerai, elkimes toliau, kaip vaikas. Įvykdom viską, ko prašo "tėvai". Ar tai pagerins santykius su Lenkija? Keliems mėnesiams, manyčiau. Nes pučiamo konflikto priežastis yra ne lentelės, ne lenkų pavardžių rašymas, ir ne švietimo reforma. Ar tai pagerins santykius su lenkų mažuma? Trumpalaikėje perspektyvoje - taip, ilgalaikėje - pablogins.
Vakarų Europa eina (norėtų eiti) integracijos kryptimi, pilietiškumo ir demokratizacijos skatinimo, vengiant "getizacijos" ir nacionalinio separatizmo. Čia gi, atvirkščiai, po 10-15 metų vėl nebegalėsime susišnekėti lietuviškai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. LR piliečiai lenkai užsisklęs savo autonomijose ir vienintėlis langas į platesnį pasaulį teliks Žečpospolita, įstengsianti kontroliuoti visus politinius procesus autonominėse lenkų srityse.
Konfliktas niekada nesibaigs, nes autonominėje lenkų srityje liks apsupta Lietuvos Respublikos sostinė.
Aš matyčiau išeitį kompleksinėje savivaldos ir švietimo reformoje ir tautinių mažumų įstatymo pataisose.

[music]

Konfliktas niekada nesibaigs, nes autonominėje lenkų srityje liks apsupta Lietuvos Respublikos sostinė.

O kas trukdo Vilniaus apylinkes "kolonizuoti" lietuviams, gyvendintis Solečnikuose?

Vistiek ten daugiausiai senimas telkiasi, o jauni Airijoje arba susimaišę Vilniuje.

[Depeche]

Šioje vietoje neturėtume to priimti, kaip "mes niekam neydomus", šioje vietoje pasišiukšlino lenkai. Suprasčiau, kad neatsakytų į kvietimą buvusios SSRS sistemos vadovų palikuonys, bet Lenkija, kažkokie šlykštūs principai, nu ir gerai, dar labiau sustiprino nuomonę apie R. Lietuvą, valstybinė kalba ir viskas.

[music]

Soleczniki

Miasta partnerskie
Świdnik
Łomża
Lubliniec
Nowe Miasto Lubawskie
Łowicz
Płońsk
Żnin
Połaniec
Szczytno
Wschowa
Sokółka

[Sula]

O kas trukdo Vilniaus apylinkes "kolonizuoti" lietuviams, gyvendintis Solečnikuose?

Vistiek ten daugiausiai senimas telkiasi, o jauni Airijoje arba susimaišę Vilniuje.

Reikia smulkinti savivaldos vienetus. Mes, rajone gyvenantys, yra valdomi iš Nemenčinės.

[c2h5oh]

Na gerai, elkimes toliau, kaip vaikas.

O gal būkim protingesni ir nesielkim kaip vaikas?

Įvykdom viską, ko prašo "tėvai". Ar tai pagerins santykius su Lenkija? Keliems mėnesiams, manyčiau. Nes pučiamo konflikto priežastis yra ne lentelės, ne lenkų pavardžių rašymas, ir ne švietimo reforma. Ar tai pagerins santykius su lenkų mažuma? Trumpalaikėje perspektyvoje - taip, ilgalaikėje - pablogins.
Vakarų Europa eina (norėtų eiti) integracijos kryptimi, pilietiškumo ir demokratizacijos skatinimo, vengiant "getizacijos" ir nacionalinio separatizmo. Čia gi, atvirkščiai, po 10-15 metų vėl nebegalėsime susišnekėti lietuviškai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. LR piliečiai lenkai užsisklęs savo autonomijose ir vienintėlis langas į platesnį pasaulį teliks Žečpospolita, įstengsianti kontroliuoti visus politinius procesus autonominėse lenkų srityse.
Konfliktas niekada nesibaigs, nes autonominėje lenkų srityje liks apsupta Lietuvos Respublikos sostinė.
Aš matyčiau išeitį kompleksinėje savivaldos ir švietimo reformoje ir tautinių mažumų įstatymo pataisose.

Tavo pasisakymas gerai atskleidžia tai, apie ką aš ir rašiau. Nuo realių smulkmenų (w raidė ir gatvių lentelės) tu iškart pereini prie apokaliptinių fantazijų. Tai vat aš ir sakau - tarp jų (realių problemų, dėl kurių ginčijamės, ir baubų apie ateitį) nėra ryšio, tai tik grožinė literatūra.

[Sula]

Tavo pasisakymas gerai atskleidžia tai, apie ką aš ir rašiau. Nuo realių smulkmenų (w raidė ir gatvių lentelės) tu iškart pereini prie apokaliptinių fantazijų. Tai vat aš ir sakau - tarp jų (realių problemų, dėl kurių ginčijamės, ir baubų apie ateitį) nėra ryšio, tai tik grožinė literatūra.

Jeigu ką, tai aš esu UŽ dvikalbius ar net trikalbius užrašus, pavardžių rašymo liberalizavimą, mažumos kalbos statusą savivaldoje, nediskriminuojant kitų mažumų.

[dr.]

Puiku, bet jeigu jau šitaip lyginame, tuomet Lietuva - kaip trimetis vaikas, kuris sako "ne" bet kam, ką siūlo tėvai.

Oho, pasirodo, Lietuva tėra Lenkijos vaikas ir neklauso ką jam sako tėvai...

Baikit pasakoti anekdotus, ponai. Patys puikiai suprantate situaciją, bet vis tiek būtinai reikia drumsti vandenį. Kaip matyti, braižas nesikeičia per amžius.

[dr.]

O gal būkim protingesni ir nesielkim kaip vaikas?

Gi Lietuva gyvena ir sprendimus priima remdamasi teisėta Konstitucija, jos sprendimai neprieštarauja Europos sąjungos teisei, Lietuva vykdo savarankišką vidaus ir išorės politiką, gerbia mažumų teises, lenkų mažumos atžvilgiu tai net beprecedentis dėmesys skiriamas.

Tad matyti aiškiai- Lietuva seniai nebe vaikas, o brandi šalis, deja, Lenkijos paauglystė nesibaigia jau per šimtą metų... Šovinizmas taip ir trykšta.

[c2h5oh]

Jeigu ką, tai aš esu UŽ dvikalbius ar net trikalbius užrašus, pavardžių rašymo liberalizavimą, mažumos kalbos statusą savivaldoje, nediskriminuojant kitų mažumų.

Na o aš - už laisvą pavardžių rašymą, bet už vienkalbes gatvių lenteles.

Bet man atrodo, kad už lenteles kovojantys lenkai patys nesupranta, už ką jie kovoja ("Bažnyčios gatvė" lenkiška lentelė bus "Ulica Bažnyčios" ir ne kitaip - nes gatvių pavadinimai neverčiami, o gatvių pavadinimų KEITIMO į dvikalbius jie nereikalauja) - ir dėl to galime jiems tai duoti, tegu džiaugiasi iškovojimais, kaip sakoma, "lentelės in your face"

[Sula]

Bet man atrodo, kad už lenteles kovojantys lenkai patys nesupranta, už ką jie kovoja ("Bažnyčios gatvė" lenkiška lentelė bus "Ulica Bažnyčios" ir ne kitaip - nes gatvių pavadinimai neverčiami, o gatvių pavadinimų KEITIMO į dvikalbius jie nereikalauja) - ir dėl to galime jiems tai duoti, tegu džiaugiasi iškovojimais, kaip sakoma, "lentelės in your face"

Nesuprantu, kodėl norite įvesti tokią "genocidinę" taisyklę.
Jau buvo ir ул. Аушрос Варту ir пр.Гядимино.
Ul.Ostrobramska, ul.Zawalna - manęs asmeniškai neįžeidžia. Bet tai viską visiškai supainioja. Juolab, kad Vilniuje yra daug rusakalbių, senos žydiškos tradicijos (jau po 4 lenteles išeina). Toks jovalynas niekam nereikalingas.
Tiesa sakant, nebūčiau prieš, jei kai kurios istorinės gatvės pagrindinėse vietose, sankryžose būtų taip pažymėtos, nurodant pavadinimo metus. Aišku, pagrindiniai užrašai turi būti lietuviški, o reguliarūs - tik lietuviški.

[micku]

Na o aš - už laisvą pavardžių rašymą, bet už vienkalbes gatvių lenteles.

Bet man atrodo, kad už lenteles kovojantys lenkai patys nesupranta, už ką jie kovoja ("Bažnyčios gatvė" lenkiška lentelė bus "Ulica Bažnyčios" ir ne kitaip - nes gatvių pavadinimai neverčiami, o gatvių pavadinimų KEITIMO į dvikalbius jie nereikalauja) - ir dėl to galime jiems tai duoti, tegu džiaugiasi iškovojimais, kaip sakoma, "lentelės in your face"

Pilnai Jums pritariu. Teisybės dėl, pasakykim, kad už lenteles kovoja "Tomaševski and Ko" ir šitokius juokingus reikalavimus pavadinčiau "smulkiųjų kiaulysčių vieni kitiems politika".

[kempas]

Visų gatvių pavadinimai turi būti tik lietuviški ir jokių išimčių. O apačioje lietuviško lentelės, jei jie turi pinigų ir noro, tegu kabina gatvių lenteles nors ir kiniškai. Svarbu iš savo pinigų. Jei jie nori lietuviško paso tegu renkasi iš lietuviškų raidžių. Jei jiems netinka važiuoja į lenkiją ir ten gaminasi sau pasą. Paskui pragyvena 20-30 metų Lietuvoje ir vis dar nemoka Lietuvių kalbos, tai pasityčiojimas iš Lietuvos. Parodant, kad jie negerbia šalies, kurioje gyveną ir dirba. Jiems tikriausiai žemas lygis mokytis tokios mažos šalies kalbą.

[Sula]

Paskui pragyvena 20-30 metų Lietuvoje ir vis dar nemoka Lietuvių kalbos, tai pasityčiojimas iš Lietuvos. Parodant, kad jie negerbia šalies, kurioje gyveną ir dirba. Jiems tikriausiai žemas lygis mokytis tokios mažos šalies kalbą.

Jokio pasityčiojimo nėra. Jei žmogui to nereikia, tai kam mokytis? Kiekvieno laisvas pasirinkimas. Juolab, nemaža dalis dorai ir lenkiškai nešneka.

[Aleksio]

Visų gatvių pavadinimai turi būti tik lietuviški ir jokių išimčių.

Kodėl Slovakijoje vengrų apgyventuose rajonuose rašomi pavadinimai ir vengrų kalbą? Ir ne šiaip sau vengriškomis raidėmis, o išverstos į vengrų kalbą? Nors slovakų ir vengrų santykiai yra nelabai šilti? Kodėl Italijos "vokiškuose" regionuose rašomi pavadinimai vokiškai? Kodėl Suomijoje pavadinimai švediškai dubliuojami ne tik "švediškuose" rajonuose, o visoje šalyje, o šalies šiaurėje užrašai trikalbiai (prisidėda saamių kalba), o šalies pietryčiuose pilna užrašų rusų kalba (nors buvo ir karai ir okupacijos).

Jei jiems netinka važiuoja į lenkiją ir ten gaminasi sau pasą. Paskui pragyvena 20-30 metų Lietuvoje ir vis dar nemoka Lietuvių kalbos, tai pasityčiojimas iš Lietuvos.

Kuriame Lietuvos įstatyme parašyta, kad LR pilietis privalo mokėti lietuvių kalbą?

[bebop]

Kodėl Slovakijoje vengrų apgyventuose rajonuose rašomi pavadinimai ir vengrų kalbą? Ir ne šiaip sau vengriškomis raidėmis, o išverstos į vengrų kalbą? Nors slovakų ir vengrų santykiai yra nelabai šilti? Kodėl Italijos "vokiškuose" regionuose rašomi pavadinimai vokiškai? Kodėl Suomijoje pavadinimai švediškai dubliuojami ne tik "švediškuose" rajonuose, o visoje šalyje, o šalies šiaurėje užrašai trikalbiai (prisidėda saamių kalba), o šalies pietryčiuose pilna užrašų rusų kalba (nors buvo ir karai ir okupacijos).

Nes mes vis dar jaučiam kompleksus dėl Vilniaus okupacijos ir dėl to, kad Lenkija visada buvo galingesnė, svarbesnė ir įtakingesnė. Aišku ir patys lenkai tą nesivaržydami demonstruoja, o tai tikrai neprideda Lietuvos piliečiams nuolankumo.

Jokio pasityčiojimo nėra. Jei žmogui to nereikia, tai kam mokytis? Kiekvieno laisvas pasirinkimas. Juolab, nemaža dalis dorai ir lenkiškai nešneka.

O aš pavyzdžiui jaučiu pasityčiojimą, kai ateina koks puslenkis/pusrusis ir pirmiausia kreipiasi rusų kalba, nors kai po to paaiškėja, kad gerai moka lietuvių kalbą. Ir dažnai taip būna (bent man).

[micku]

O aš pavyzdžiui jaučiu pasityčiojimą, kai ateina koks puslenkis/pusrusis ir pirmiausia kreipiasi rusų kalba, nors kai po to paaiškėja, kad gerai moka lietuvių kalbą. Ir dažnai taip būna (bent man).

Nereikia taip jautriai reaguoti ir matyti visur šnipus, išdavikus, priešus ir kolaborantus. Visu pirma Vilniaus kraštas daug metų buvo rusinamas, visu antra lietuvių nuošimtis yra nedidelis, todėl ir nusistovėjo čia tarp žmonių bendravimo kalba rusų. Aš suprantu, kad tai Jums nepatinka (man tarp kitko irgi), bet labai jau sunku su šituo kovoti. Kita vertus į vienos ar kitos kalbos naudojimą žmonės žiūri gana pragmatiškai. Kiek jam reikia - tiek jos ir išmoksta.

[bebop]

Nereikia taip jautriai reaguoti ir matyti visur šnipus, išdavikus, priešus ir kolaborantus. Visu pirma Vilniaus kraštas daug metų buvo rusinamas, visu antra lietuvių nuošimtis yra nedidelis, todėl ir nusistovėjo čia tarp žmonių bendravimo kalba rusų. Aš suprantu, kad tai Jums nepatinka (man tarp kitko irgi), bet labai jau sunku su šituo kovoti. Kita vertus į vienos ar kitos kalbos naudojimą žmonės žiūri gana pragmatiškai. Kiek jam reikia - tiek jos ir išmoksta.

Beveik ir negyvenau SSRS, todėl man tokie dalykai kaip ir svetimi. Manau čia senesnės kartos žmonėms tas sukelia didesnę problemą.

[c2h5oh]

Kodėl Slovakijoje vengrų apgyventuose rajonuose rašomi pavadinimai ir vengrų kalbą? Ir ne šiaip sau vengriškomis raidėmis, o išverstos į vengrų kalbą? Nors slovakų ir vengrų santykiai yra nelabai šilti? Kodėl Italijos "vokiškuose" regionuose rašomi pavadinimai vokiškai? Kodėl Suomijoje pavadinimai švediškai dubliuojami ne tik "švediškuose" rajonuose, o visoje šalyje, o šalies šiaurėje užrašai trikalbiai (prisidėda saamių kalba), o šalies pietryčiuose pilna užrašų rusų kalba (nors buvo ir karai ir okupacijos).

Skirkime 2 skirtingus dalykus:
1) oficialūs gatvių pavadinimai (dokumentuose, pašto adresuose ir panašiai). Jie labai retai kada būna dviem kalbom - vakarų Europoje gal tik Briuselis ir Pietų Tirolis (pabandykit Google Maps prisitraukti arti ir pamatysit, kaip rašomi gatvių pavadinimai).
2) informacinės lentelės - jose gali būti rašoma daugybė dalykų: paaiškinamas gatvės pavadinimas (pvz kuo įžymus žmogus, kurio vardu ji pavadinta), pateikiamas senovinis tos gatvės pavadinimas, pateikiamas neoficialus tos gatvės pavadinimas, pateikiamas gatvės pavadinimo vertimas kitomis kalbomis, ir netgi reklama.

Pirmo punkto tomaševskininkai nereikaulauja (tiksliau - jie galvoja kad reikalauja, bet iš tikro tai ne), o antras niekam nepavojingas.

[Sula]

Pirmo punkto tomaševskininkai nereikaulauja (tiksliau - jie galvoja kad reikalauja, bet iš tikro tai ne), o antras niekam nepavojingas.

Tai kodėl rašo ir kabina?


O dabar yra taip (nežinau kieno nuotrauka).